Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centre vyksta vaikų, moksleivių ir jaunimo kolektyvų neformaliojo ugdymo veiklos. Atlikus sporto salės kapitalinį remontą, jų galės vykti dar įvairesnių.

„Po karantino į Karalienės Luizės jaunimo centrą sugrįšiantys moksleiviai ir darbuotojai neabejotinai atras čia daug malonių permainų, šiuolaikiškai suremontuotą ir įrengtą salę bei pagalbines patalpas, pagražėjusį pastato fasadą. Nepaisant visų karantininių suvaržymų, darbai auditorijose nesustojo – šiandien galime matyti jose dirbusių profesionalų darbo rezultatą. Džiugu, kad kokybiškai įgyvendintas dar vienas prasmingas projektas, kuris, tikiu, padės dar labiau lavinti jaunųjų klaipėdiečių kūrybiškumą“, – pasidžiaugė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Remontuojant seną, smarkiai laiko ir klimatinių sąlygų paveiktą pastatą, atlikti svarbūs darbai: stogas uždengtas nauja čerpių danga, patalpos apšiltintos iš vidaus, suremontuotas išorinis plytų mūras. Naujais pakeisti nesandarūs, sunkiai varstomi mediniai langai, durys. Perplanuotos pagalbinės patalpos, pritaikant jas esamiems kolektyvų poreikiams bei žmonėms su negalia – persirengimo kambariai, dušai, tualetai, kabinetas pedagogams ir pagalbinė patalpa įrangai. Atnaujintos inžinerinės sistemos, įrengti karšto vandens tinklai, naujas apšvietimas. Pasirūpinta vėdinimu persirengimo patalpose, hole, kabinete, salėje įrengtas mechaninis rekuperacinis vėdinimas. Siekiant pagerinti akustiką salėje, įrengtos specialios akustinių savybių turinčios plokštės, sumontuotos akustinės užuolaidos, kurios, esant poreikiui, gali būti naudojamos erdvių suskaidymui. Sumontuoti sieniniai veidrodžiai, mediniai ranktūriai, skirti choreografijos užsiėmimams. Įrengta paveikslų pakabinimo sistema – paveikslų aukštis, vieta ir kiekis gali būti reguliuojami pagal poreikį.

„Atliktas dar vienas didelis darbas, šįkart – sutvarkant ir atnaujinant pasenusią, nusidėvėjusią, higienos normų neatitinkančią neformaliojo vaikų švietimo centro infrastruktūrą. Jaunimo centro darbuotojams ir jo lankytojams šiuolaikiškai atnaujintose patalpose bus kur kas jaukiau ir patogiau. Šiuo metu dar laukiama naujų baldų, vyksta konkursas garso ir apšvietimo įrangai įsigyti“, – sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis.

Sporto salės pastatas, esantis adresu Puodžių g. 1, yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir kartu su tuo pačiu adresu esančiu Luizės gimnazijos pastatu sudaro vientisą architektūrinį kompleksą. Kapitalinio remonto metu buvo išsaugotos visos pastato kultūros paveldo vertingosios savybės, išlaikytas komplekso pastatų vientisumas.

Projektas įgyvendintas pagal 2018 m. sausio 18 d. pasirašytą sutartį su VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA). Sutarties kaina – beveik 710 tūkst. eurų. Didžioji dalis projektui įgyvendinti skirtų lėšų – iš ES fondų, Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšos – 160 tūkst. eurų. Techninį projektą parengė UAB „Archko“, kapitalinio remonto darbus atliko UAB „Pamario restauratorius“.

Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro pastatas yra svarbi uostamiesčio istorijos dalis. Šiame pastate veikė Karalienės Luizės vardu pavadinta gimnazija, kuri buvo atidaryta 1891 m. Tai buvo pirmoji uostamiesčio mokykla, kurioje įvestas vandentiekis, ir pirmoji mokykla, kuri turėjo uždarą sporto salę. Jos istorija besidomintis dabartinis Karalienės Luizės jaunimo centro direktorius Aleksas Bagdonavičius patvirtino, kad pagrindinis tuometės gimnazijos pastatas buvo pastatytas vienu metu su dabar suremontuotu sporto salės priestatu.

Karalienės Luizės gimnazija, reikšmingas miesto kultūros centras, veikė iki 1945 metų. Vėliau čia buvo įkurta vidurinė mokykla, pionierių ir moksleivių namai, 1991 m. moksleivių namai reorganizuoti į Klaipėdos jaunimo centrą, kol galiausiai 2016 m. Klaipėdos jaunimo centro pavadinimas pakeistas į Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centrą.

Antradienio naktį, vos kelios minutės po vidurnakčio, uostamiesčio policininkai gavo žinią, kad senamiestyje, Tiltų gatvėje, kažkoks vaikinas purškiamais dažais terlioja 20-uoju numeriu pažymėto namo sieną.

Į įvykio vietą išskubėjo policijos patrulių ekipažas.

Pareigūnai spėjo pamatyti tik vandalo siluetą. Vaikinas, dengęs veidą kažkuo panašiu į kaukę, pamatė policijos automobilį ir dingo senamiesčio kiemuose. Jo pavyti nepasisekė.

Pranešėjas paminėjo, kad vandalas gali būti apie 185 cm, vilkėjo juodais rūbais.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtariamojo ieškoma. Jeigu pareigūnams pavyks nustatyti kaltininką, jam teks apmokėti terlionių panaikinimo darbus.

Klaipėda ilgai vargo dėl kelių grafitininkų veikų, kol galiausiai paieška buvo pavesta organizuotų gaujų veiklą tiriantiems pareigūnams. Tuomet keli sienų terliotojai buvo demaskuoti ir teisiami.

Civiliniai ieškiniai siekė dešimtis tūkstančių eurų, kaltininkai kai kurias terliones norėjo nuvalyti arba uždažyti patys, tačiau toks kaltės išpirkimo būdas buvo priimtinas ne visiems pastatų savininkams, nes palikti naują dažų dėmę ant sienos nėra tinkamas žalos atlyginimas.

Ši tradicija siekia 1992-uosius, kai per pirmąsias Sausio 13-osios metines, Klaipėdos moksleivių namuose susirinkę uostamiesčio vaikai ant milžiniškų kartono lakštų nupiešė okupantų tankais traiškomą tėvynę.

Šio renginio iniciatorė yra dailės studijos „Varsa“ mokytoja Laurinavičienė. Minint pirmąsias Sausio 13-osios, metines buvo piešiamas 10 metrų ilgio piešinys. Jį piešė tie vaikai, kurie buvo ir tų tragiškų įvykių liudininkais.

„Kadangi kai kurie vaikai ir patys matė tuos įvykius ar tėvų gyvus liudijimus buvo girdėję, jų piešiniai buvo niūrūs, tamsūs, jie piešė kryžius, tankus ir verkiančius paukščius, ir tragiškas misijas. Metams bėgant tie jų piešiniai šviesėjo ir ėmė ryškėti Lietuvos laisvė ir šviesa. Tokių renginių labai reikia, nes pilietiškumą turime ugdyti visur – ir šeimoje, ir mokykloje“, – kalbėjo L.Laurinavičienė.

Ir šį penktadienį, kaip kasmet, Jaunimo centre buvo paminėta Laisvė gynėjų diena. Centro vadovas Aleksas Bagdonavičius paprastai ir jautriai vaikams papasakojo trumpą epizodą, kaip prieš 27 metus budėdamas prie Girulių bokšto, sutiko savo pažįstamą solidaus amžiaus mokytoją ir paklausė, ką ji čia veikia. Moteris jam atsakė, kad saugo sūnų, o sūnus saugo bokštą.

„Sūnus bokštą saugojo, o ji sūnų saugojo. Štai tokia tada buvo Lietuva. Mus vienijo vieninga laisvos Lietuvos idėja. Tai buvo labai svarbūs įvykiai. Dabar sunku ir  įsivaizduoti, kaip mes tada gyvenome ir, kas galėjo nutikti, jei nebūtų pavykę išsaugoti laisvės“, – kalbėjo A.Bagdonavičius.

„Tradicijos, minint Laisvės gynėjų dieną, laikomės kasmet ir kasmet vaikai piešia. Šįkart ant sienos yra popieriaus lakštai su žodžio „Laisvė“ kontūrais, kuriuos užpildys moksleiviai“, – teigė Karalienės Luizės jaunimo centro direktoriaus pavaduotoja Kornelija Stasiulienė.

Vaikai „Laisvę“ užpildė vilties paukščiais ir gėlėmis. Jaunoji Nepriklausomos Lietuvos karta tankų nebepiešia.

Klaipėdos savivaldybės Projektų skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė pasakojo, kad dabar rengiamas Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro sporto salės, kurioje treniruojasi šokėjai, atnaujinimo investicinis projektas. Ją bus siekiama pritaikyti platesniam naudojimui.

Iš pradžių galvota kompleksiškai atnaujinti visą Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro pastatą, kuris yra saugomas. Tačiau ES finansavimo, skirto plėtoti neformaliojo ugdymo galimybes, neužtektų.

„Nors dar nėra aiški tiksli suma, kiek bus skirta lėšų, tačiau iš praėjusių metų patirties aišku, kad viso pastato kompleksiniam atnaujinimui neužtektų. Tai paveldinis objektas, reikalavimai jam yra dideli, darbai brangūs. Su nedidele pinigų suma nepavyktų pasiekti didelio efekto ir programos tikslų. Paskaičiavome, kad investavimas į sporto salę, kuri yra atskirame pastate, centro kieme, būtų efektyvesnis“, – aiškino vedėja.

Pagrindinio Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro pastato atnaujinimui lėšų galvoja ieškoti kaip saugomam kultūros paveldo objektui.

Trečiadienį būsimi Dainų šventės dalyviai su meru Vytautu Grubliausku aptarė jų laukiančius iššūkius – nakvynės, transporto, saugumo ir kitus klausimus.

Anot renginio koordinatoriaus Klaipėdoje Karalienės Luizės jaunimo centro vadovo Alekso Bagdonavičiaus, uostamiesčio meniniai ansambliai ir kolektyvai bus apgyvendinti vienuolikoje Vilniaus mokyklų.

Nakvynės ir transporto išlaidos vaikams nieko nekainuos. Į sostinę klaipėdiečiai keliaus daugiau nei dvidešimčia autobusų. Pastarieji sostinėje mokinukus vežios pagal repeticijų grafiką.

Kai kurie dalyviai į renginį vyks traukiniais.

Pasak A.Bagdonavičiaus, nors buvo kreiptasi į renginio organizatorius, apgyvendinimo sąlygos kasmet tik prastėja. "Turėsime tipinius kambarius, kur vietoje lovų – grindys", – pusiau juokais kalbėjo jis.

Taip pat nuogąstauta, kad nebus budinčių policijos pareigūnų ir medikų. Tiesa, visą parą mokyklose ramybę užtikrins apsaugos darbuotojai.

Viena iš šiųmečių naujovių ta, kad buvo atsisakyta tradicinių Dainų šventės eitynių. Motyvuojama, kad vaikai jų metu labai pavargsta.

"Vienas renginys atkrito, todėl eitynių atributikai skirtus pinigus šiemet panaudojome skarelėms ir lietpalčiams su miesto pavadinimu įsigyti. Jais bus aprūpinti visi dalyviai. Kolektyvų vadovams nupirkome mėlynus marškinėlius", – sakė A.Bagdonavičius.

V.Grubliauskas pasidžiaugė susitikime regėdamas tiek daug matytų veidų. Jo žodžiais, tai byloja apie dalyvių ištikimybę renginiui.

"Kaip visuomet, didžiausias rūpestis ir atsakomybė teks vadovams. Tai šventė, turinti savo specifiką, belieka tikėtis, kad organizacija bus gera. Esu tikras, kad šturvalas – patikimose rankose, o visi grįšite pavargę, bet laimingi ir sveiki", – kalbėjo meras.