„Važiavome iš Karalienės Mortos mokyklos, vežėme dvi klases vaikų. Aš pirmas važiavau ir tik iš kalbų žinau, kaip čia buvo, o pats nemačiau. Atvažiavau nuvežęs pirmą grupę į observatoriją, paimti šių vaikų“, – pasakojo vairuotojas Rolandas Ragėnas. 

Vairuotojas, paklaustas, kokio tai amžiaus vaikai, atsakė: „Sakyčiau, 10-12 metų“. 

Pirminiais duomenimis, į ligoninę išvežti mažiausiai keturi vaikai, taip pat keli mokytojai bei autobuso vairuotojas. Rimtų sužalojimų, pirminiais duomenimis, nei vienas iš jų nepatyrė. Sunkvežimio vairuotojas liko sveikas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Sunkvežimio vairuotojas, paklaustas, ar nenukentėjo pats, teigė: „Na, nieko, normaliai“.  

Į žurnalisto teiginį, kad vienam vairuotojui prireikė medikų, sunkvežimio vairuotojas, atsakė: „Matyt, autobuso vairuotojui“.  

Anot sunkvežimio vairuotojo, autobuso vairuotojas sąmoningas, vaikų buvo, bet nieko papasakoti daugiau negali. 

Avarijos padariniai – stiklai sudaužyti, autobusas beveik nulėkė nuo kelio. Sunkvežimio vairuotojas teigė, kad bandė išvengti susidūrimo, suko vairą, stabdė, bet išvengti smūgio nepavyko. 

„Aš iš Utenos pusės važiavau. Matyt, jis pagalvojo, kad aplinkkeliui yra pagrindinis ir išlindo“, – pasakojo sunkvežimio vairuotojas. 

Anot vairuotojo, susidūrimo išvengti nebuvo galima.

„Stabdžiau, ką galėjau, tą dariau, bet gavosi taip, kaip gavosi. Matyt, autobuso vairuotojas nepažiūrėjo, pagalvojo, kad yra jo pagrindinis. Mes galime tiesiai važiuoti, iš aplinkkelio į kairę suka“, – teigė sunkvežimio vairuotojas.

R. Ragėnas pasakojo, kad vairuotojas, ko gero, susimaišė.

Stabdžiau, ką galėjau, tą dariau, bet gavosi taip, kaip gavosi.

Avarija įvyko toje vietoje, kurioje prasidėjo kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos darbai.  

„Aš pirmas važiavau per apvažiavimą, jis važiavo antras“, – nurodė R. Ragėnas. 

Į žurnalisto teiginį, kad nukentėjo autobuso vairuotojas, R. Ragėnas atsakė: „Mačiau, aš atvažiavau, jis kaip tik ėjo, bet galva tik nuo stiklų apraižyta, man atrodo, ir viskas“.

Ugniagesiai gelbėtojai teigė, kad visi vaikai išlipo patys, žmonių vaduoti neprireikė, įvykio vietoje dirbo gausios policijos pajėgos, kelias buvo uždarytas visiškai. 

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino tokį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymą, nuo sprendimo nusišalino užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kadangi jo žmona Austėja Landsbergienė valdo Karalienės Mortos mokyklų tinklą.

Tarptautinio bakalaureato diplomo programa skirta III ir IV gimnazijos klasių (16-19 metų) mokiniams ir yra sukurta taip, kad atitiktų mokinių intelektinius, emocinius, socialinius ir fizinius poreikius. Ši programa yra vertinama prestižiniuose pasaulio universitetuose.

Numatyta, kad programa leis tenkinti gabių mokinių poreikius, mokiniams bus suteiktos geresnės galimybės išmokti anglų kalbą, lengviau prisitaikyti globaliame pasaulyje.

Užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programos, išskyrus aukštojo mokslo studijų programas, Lietuvoje gali būti vykdomos tik Vyriausybės pritarimu, gavus švietimo, mokslo ir sporto ministro rašytinį sutikimą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, Karalienės Mortos mokykloje praėjusiais mokslo metais mokėsi 704 vaikai, iš jų aštuoni II gimnazijos klasėje, o III-IV gimnazijos klasės mokinių neturėjo.

Šiuo metu minėtą programą Lietuvoje turi teisę įgyvendinti 9 mokyklos: Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje, Šiaulių Didždvario, Kauno jėzuitų, Kauno Jono Jablonskio, Alytaus šv. Benedikto, Tauragės „Versmės“ gimnazijos, Vilniaus, Klaipėdos ir „Erudito“ licėjai.

Pasirinkti pedagogės profesiją L.Zagurskaitę įkvėpė jos pradinių klasių auklėtoja. Tiesa, Lolitos gyvenime buvo ir kita profesija, tačiau tas posūkis dar labiau padėjo įsitikinti, kad tik mokytojo darbas jai teikia džiaugsmo.

L.Zagurskaitė suvokė mokytojui tenkančią atsakomybę, todėl nenuostabu, kad, pradėjusi dirbti mokykloje, jautė ir baimę. Juk vaikas augdamas ima pavyzdį ne tik iš savo tėvų, bet ir iš mokytojų.

"Kiekvienas mokytojas prisideda ne tik prie vaiko lavinimo, bet ir prie jo emocinio ugdymo, formuojant vertybinį stuburą", – dalijasi mintimis pedagogė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad šios profesijos atstovui svarbu ne tik ugdyti vaikus, bet ir nuolat mokytis pačiam: keistis su kiekviena nauja karta, įvertinti vis kitokius jaunų žmonių poreikius ir galimybes.

L.Zagurskaitė įsitikinusi, kad, norint būti geru mokytoju, nepakanka tiesiog baigti universitetą, reikalingos ir asmeninės savybės.

Pasirinkimas: nuo mažens apie pedagoginį darbą svajojusi L.Zagurskaitė įsitikino – ši profesija paverčia laimingu tik smalsų ir nepaliaujantį augti žmogų.

"Man dažnai tenka pabūti ir mama, ir drauge, ir paprasčiausiai suprantančiu, paguodžiančiu ir palaikančiu žmogumi. Todėl empatija, gebėjimas įsiklausyti ir tinkamai sureaguoti į įvairias situacijas turi būti ne tik išugdytos, bet ir natūralios mokytojo savybės", – vardija būtinus bruožus pašnekovė.

Anot patyrusios pedagogės, vaikai labai vertina mokytojus, sugebančius būti arti jų, tačiau neperžengiančius ribų. "Mokytojas negali nusileisti iki tokio lygio, kad mokiniai į jį žiūrėtų kaip į draugelį, tačiau ir neturi būti tas, į kurį vien pažvelgti baugu", – kalba L.Zagurskaitė.

Pasak pašnekovės, nuo mokytojo profesijos neatsiejamas ir smalsumas bei siekis atrasti savitą informacijos pateiktį. "Norėdama vaikams pateikti vis naujos informacijos, nuolat ieškau, kaip juos galėčiau sudominti", – patikina nesustojanti augti profesine prasme L.Zagurskaitė.

Kaip sudominti vaikus mokytis

Suteikite naujų įspūdžių. Vaikai yra imlūs informacijai ir naujiems potyriams, todėl ugdymo procesas efektyvesnis ten, kur vaikai dar nebuvę arba lankėsi vos keletą kartų. Muziejai, parodos, bibliotekos ir kitos erdvės tinka ne tik išmokti kažką naujo, bet ir įtvirtinti jau turimas žinias. Tiesa, prieš kiekvieną išvyką būtina išsikelti aiškius tikslus ir uždavinius.

Padėkite daryti atradimus. Neapsiribokite vien informacija – padėkite vaikui pačiam atrasti. Galbūt jam įdomus gyvūnijos pasaulis, o gal jis nuo mažų dienų svajoja apie robotų kūrimą arba programavimą kompiuteriu? Sudarykite galimybes vaikui giliau paanalizuoti jam įdomias temas, pačiam parengti projektą, kurį galima pristatyti pamokoje ar namuose.

Sudarykite galimybes pažinti kitus. Pasaulis pilnas įdomių asmenybių, kurios vaikus gali įkvėpti žengti tuo pačiu karjeros keliu. Štai kodėl pravartu vaikams leisti išgirsti jų istorijas. Tai gali būti ir geologu dirbantis jūsų kaimynas ar gydytoja besidarbuojanti giminaitė. O dar svarbiau – kad vaikas žinotų, kuo dirba ir ką kasdien veikia jo tėvai.

Minėkite net ir simbolines šventes. Vaikai mėgsta švęsti, net jei tai tėra tarptautinė Pi diena (kovo 14-oji) ar Europos kalbų diena (rugsėjo 26-oji). Tiek mokykloje, tiek namuose šias šventes galima paversti žaidimais, kurių metu vaikai bus paskatinti išmokti kažko naujo, pavyzdžiui, pasisveikinti portugališkai ir išspręsti netradicinį matematinį galvosūkį, kurių šiandien internete apstu.

Komisija savo išvadose konstatavo, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Nacionalinei švietimo agentūrai ir „Microsoft“ (MS) Lietuvoje atstovaujantys ūkio subjektai, siekdami sudaryti kuo palankesnes sąlygas mokyklų mokytojams ir mokiniams mokytis nuotoliniu būdu, nemokamai pasiūlė „MS Office 365“ licencijas. Pasiūlymo ir licencijų dalinimo informacija ir sąlygos buvo pateiktos viešai, detalizuojamos mokymų ir (ar) instruktažų metu visiems pageidaujantiems.

„Išnagrinėjusi detalias išvadas ir paaiškinimus, susitikus su programinės įrangos tiekėjais, matau, kad visi galėjo padaryti daugiau, jog panaši situacija nebūtų įvykusi. Tačiau nestandartinė karantino padėtis, žmogiškųjų resursų ir tam tikrų kompetencijų trūkumas galėjo lemti, kad nebuvo numatytos visos galimos grėsmės ir galimas piktnaudžiavimas suteiktomis teisėmis“, – sako NŠA direktorė Rūta Krasauskienė.

NŠA vadovės teigimu, iš pateiktų darbo grupės išvadų akivaizdu, jog tiek mokyklos administratorius viršijo įgaliojimus, tiek NŠA atsakingi darbuotojai žinojo, kad kitų mokyklų paskyras gali matyti mokyklų įgalioti administratoriai. Tokia galimybė buvo palikta, kad lengviau būtų administruoti licencijų dalijimą tais atvejais, kai mokytojas dirba keliose mokyklose, mokinys mokosi keliose mokyklose. Tačiau nebuvo numatyta, kaip užkardyti galimą administratorių įgaliojimų viršijimą.

Atsižvelgus į tai, kad informacija apie sukurtas licencijas mokiniams ir mokytojams buvo skelbiama viešai, o įvardytos mokyklos IT specialistas aktyviai dalyvavo mokymuose dėl licencijų dalijimo ir diegimo mokyklose prieš mokyklai pateikiant prašymą NŠA suteikti MS administratoriaus teises bei susirašinėjo su NŠA IT pagalba. Galima teigti, jog mokykla žinodama arba turėdama ir galėdama žinoti visas licencijų suteikimo sąlygas, procedūras, pateikdama prašymą patvirtino, kad apsisprendė priimti siūlymą ir įsitraukė į licencijų dalijimo procesą, bei šiuo veiksmu mokykla prisiėmė atsakomybę ir už jos darbuotojų veiksmus MS sistemoje.

Atsižvelgus į tai, kad licencijų dalijimas, reglamentavimas ir naudojimas vyko tuo pačiu metu, kai per pandemiją reikėjo skubiai užtikrinti mokyklose nuotolinį mokymą, nebuvo iš karto numatyta galima rizika, kad gali atsirasti netinkamai savo įgaliojimus vykdančių mokyklų administratorių, nebuvo iš anksto apribota jų galimybė matyti kitų mokyklų naudotojus ir jų prisijungimo duomenis.

Darbo grupė nenustatė, kad šiuo metu „Microsoft“ sistemoje naudojant emokykla.lt domeną yra duomenų saugos spragų. Tačiau išvadas gavusi NŠA direktorė ketina imtis papildomų saugumo užtikrinimo priemonių.

„Ši situacija atskleidė, jog turime stiprinti savo informacinių technologijų komandą bei asmens duomenų apsaugos sritį, kuriai iki šiol nebuvo skiriamas reikiamas dėmesys. Šias sritis stiprinsime artimiausiu metu. Be to, turime apsispręsti dėl nuotolinio mokymo platformų ir kitų privačių platformų bei jose naudojamų asmens duomenų. Klausimas ar tai neturėtų būti valstybės prioritetas“, – sako NŠA direktorė R. Krasauskienė.

Artimiausiu metu ketinama susitikti su visomis suinteresuotomis šalimis ir aptarti bendradarbiavimo būdus, siekiant užtikrinti, kad panašios situacijos teikiant ir siūlant nuotolinio mokymo situacijas nepasikartotų. Bus ieškoma būdų kaip aiškiau ir geriau reglamentuoti mokyklų administratorių įgaliojimus ir jų atsakomybę už darbą su asmens duomenimis.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) dalyvauja įgyvendinant valstybinę ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo politiką. Prisideda užtikrinant švietimo kokybę, teikia informacinę, konsultacinę, kvalifikacijos tobulinimo, ugdymo pagalbą. Vykdo švietimo stebėseną ir švietimo tyrimus, formuoja ugdymo turinį ir koordinuoja jo įgyvendinimą.

„Seimo narys Ramūnas Karbauskis šiandien paskleidė šmeižikišką ir bendrovės dalykinę reputaciją menkinančią informaciją. Tai nebe pirmas kartas, kai sąžiningai ir skaidriai veikianti bendrovė yra „valstiečių“ pirmininko ir jo pavaldinių įtraukiama į nuolatinę šmeižto ir politinio persekiojimo kampaniją. Todėl šiandien nutarėme rengti ieškinį ir kreiptis į teismą dėl šio politiko atsakomybės ir finansinės žalos už žeminamą dalykinę reputaciją atlyginimo“, – komentuoja UAB „Karalienės Mortos mokykla“ direktorė Jurgita Busilienė.

Savo ruožtu R. Karbauskis feisbuko paskyroje išreiškė viltį, kad dėl Austėjos Landsbergienės įkurtos Karalienės Mortos mokyklos bus pradėtas tyrimas. Politikas vylėsi, kad mokyklos atstovai pasiaiškins vaikams ir tėvams, kurių duomenys buvo paviešinti.

„Landsbergių mokykla dar kartą pagauta už rankos. Šį kartą viešai skelbiama, kad Karalienės Mortos mokykla galimai vogė asmens duomenis. Tikiuosi, kad nors šiuo atveju bus pradėtas šios neliečiamųjų šeimos verslo tyrimas ir jie turės pasiaiškinti visuomenei, ypač vaikams ir jų tėvams, apie kurių duomenis eina kalba“, – savo feisbuko paskyroje rašė R. Karbauskis.

Praėjusį penktadienį įvykusį incidentą tirs Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). NŠA teigia, kad paviešinti duomenys buvo pasisavinti neteisėtu būdu, turint prisijungimus prie sistemos EMOKYKLA. Dėl šio įvykio NŠA pateikė prašymą Karalienės Mortos mokyklai paaiškinti įvykio aplinkybes apie tai, kad buvo pastebėta veikla viršijant administratoriaus funkcijoms vykdyti reikalingą apimtį. Be to, įstaigos ne darbo metu.

NŠA kreipsis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją dėl galimo pažeidimo, kai įgaliotas mokyklos administratorius atliko duomenų kopijavimą galimai pažeisdamas jam reikalingų duomenų tvarkymo apimtį.

Kaip praneša portalas vz.lt, bendrovių vairas perduotas Jurgitai Busilienei, iki tol jose dirbusiai vykdomąja direktore.

Įmonėms jau porą metų realiai vadovavo vykdomoji direktorė J. Busilienė, tad tai yra viena iš priežasčių, lėmusi šiuos pokyčius.

Kita priežastis – šiemet įvykusi šių įmonių restruktūrizacija.

Kaip BNS sakė „Lietuvos energijos“ Korporatyvinės komunikacijos projektų vadovas Artūras Ketlerius, spalio 15 dieną holdingui priklausanti nekilnojamojo turto valdymo bendrovė „NT valdos“ su įmone „Golfas“ sudarė turto Gervėčių g. 4 pirkimo ir pardavimo sutartį.

Registrų centro duomenimis, „Golfą“ valdo Darius, Andrius ir Tatjana Šulniai.

Įmonei vadovaujantis A. Šulnis BNS teigė, kad kol kas teritorijoje neplanuojama jokių pokyčių.

Rugpjūčio pabaigoje „Golfas“ laimėjo „NT valdų“ skelbtą aukcioną už 2,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto administracinį ir gamybinį kompleksą su sklypu ir investiciniu projektu Gervėčių gatvėje pasiūlęs 1,58 mln. eurų.

Pastate šiuo metu veikia Karalienės Mortos mokykla.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko Gabrieliaus Landsbergio žmonai Austėjai Landsbergienei priklausančia Karalienės Mortos mokykla ir jos įsikūrimu Gervėčių gatvėje yra domėjęsis Seimas. Prieš kelerius metus parlamentarus sudomino „NT valdų“ planai Gervėčių gatvėje pastatyti ir A. Landsbergienės mokyklai išnuomoti papildomas patalpas, tačiau 2016 metų pavasarį šių planų atsisakyta, kai dėl preliminarios patalpų nuomos sutarties Seimas Valstybės kontrolei nurodė atlikti auditą.

Valstybės kontrolė vėliau paskelbė pažeidimų dėl sutarties nenustačiusi, bet, anot auditorių, šis atvejis atskleidė sistemines valstybės turto valdymo spragas.

Pagal „NT valdų“ ir Karalienės Mortos mokyklos 2013 metų balandį pasirašytą sutartį, esamos patalpos mokyklai nuomojamos iki 2023 metų balandžio.

Ketvirtoje vietoje pagal pajamas (2,6 mln. eurų) tarp nevalstybinių mokyklų esanti Karalienės Mortos mokykla pernai uždirbo 0,78 mln. eurų ikimokestinio pelno – dukart daugiau, nei uždirbo daugiausia pajamų gaunanti šalies nevalstybinė mokykla Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje.

„Sodros“ duomenimis, vidutinė mėnesio alga šią liepą šioje mokykloje buvo apie 1 050 eurų prieš mokesčius. Mediana, parodanti kiek įmonėje uždirba darbuotojas, kuris pagal savo darbo užmokestį įmonėje yra per vidurį, liepą  buvo 1 005 euro. Tarp 30 didžiausių pagal pajamas mokyklų aukščiausia vidutinė alga ir mediana buvo fiksuota Tarptautinėje Amerikos mokykloje Vilniuje – apie 1 500 eurų. Mediana, viršijanti 1 tūkst. eurų, buvo fiksuota devyniose mokyklose iš 30-ies. 

Komplekse 2019–2020 mokslo metais įsikels Karalienės Mortos mokykla ir vaikų darželis „Vaikystės sodas“.

BInF 20 metų liks pastato savininke, o Karalienės Mortos mokykla bei darželis „Vaikystės sodas“ juo naudosis mokėdami nuomos mokestį. Projektą įgyvendins statybų bendrovė „Merko statyba“, teigiama „BaltCap“ pranešime spaudai.

„Šis privačios partnerystės projektas – vienas Vilniaus švietimo infrastruktūros problemos sprendimo pavyzdys. Sostinės bendrajame plane numatyta 11 naujų švietimo įstaigų, o Savivaldybė viešino planus pastatyti 5 mokyklas. Fondo strategija ir finansinės ištekliai leidžia bent iš dalies prisidėti plėtojant reikalingą infrastruktūrą“, – pranešime sakė BInF valdytojas Šarūnas Stepukonis.

Pasak jo, miesto švietimo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų poreikį stengiasi kompensuoti privačios mokyklos ir darželiai, tačiau, daugeliu atvejų, šios įstaigos įsikuria ir veikia netinkamose ir ugdymui nepritaikytose patalpose.

„Tuo tarpu mokykla Kalnėnuose atitiks aukščiausius standartus, keliamus švietimo įstaigai, kurią projektuojant buvo naudojamasi geriausia pasauline patirtimi ir Karalienės Mortos mokyklos vadovų patarimais (...) Viliamės, kad tai tik pirmasis iš daugelio Lietuvos mokyklų atnaujinimo ir statybos projektų, kadangi didžiosios šalies savivaldybės vis aktyviau siekia plėtoti tokius projektus, kuriuose gali būti pritrauktas privatus kapitalas“, – tvirtino Š. Stepukonis.

2013 metais Vilniuje įkurta Karalienės Mortos mokykla šiuo metu veikia Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tuo tarpu 16 „Vaikystės sodo“ vaikų darželių veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje.

Tai jau trečioji BInF investicija nuo jo įkūrimo praėjusių metų liepą. Pernai rugsėjį fondas įsigijo 16 mln. eurų vertės biokuro jėgainės statybos projektą Vilniuje, o metams baigiantis – Latvijos biodujų jėgaines valdančią bendrovę „Anaerobic Holding“ už 9,45 mln. eurų.

„BaltCap“ 100 milijonų eurų dydžio fondą BInF įsteigė investicijoms į infrastruktūros plėtrą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Į 20 metų trukmės fondą investavo visi didžiausi Baltijos šalių pensijų fondai, gyvybės draudimo bendrovė bei kiti instituciniai investuotojai. po 20 mln. eurų į fondą investavo Europos investicijų bankas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB).

„BaltCap“ yra vienas didžiausių nepriklausomų privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojų Baltijos šalyse, veikiantis nuo 1995 metų. „BaltCap“ yra investavęs į daugiau nei 70 Baltijos šalyse įsikūrusių įmonių, jų bendrovės metinės pajamos pernai siekė 615 mln. eurų.

Privati aukso kasykla

Vaikų ugdymas ir švietimas valstybei yra milžiniškos išlaidos. Už biudžetinius pinigus viešojo sektoriaus darželiai ir mokyklos vos suduria galą su galu, o privatininkams tai – aukso kasyklos. Išsiurbę viską, kas vaikui priklauso iš valstybės iždo, savivaldybės aruodų, apsukruoliai kosmines sumas išmelžia ir iš vaikų tėvų.

Ar tai moralu, vieša diskusija įsiplieskė tik dabar, paaiškėjus, kad dosniausias Vilniaus savivaldybės kompensacijas gavo garsaus politiko žmonos bendrovė, o jos įsuktas privačių darželių ir mokyklų verslas neša milijoninį pelną.

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos įsteigtas privačių darželių tinklas "Vaikystės sodas" vien sostinėje pernai iš kompensacijų po 100 eurų susisėmė 687 tūkst. Politiko oponentai iškapstė ir tai, kad bendrovės "Vaikystės sodas" ir Karalienės Mortos mokykla 2017 m. pelnas prieš apmokestinimą sudarė beveik 1,5 mln. eurų – 1 455 093 eurus. Atseikėjus valstybei 236,76 tūkst. eurų pelno mokesčio, politiko žmonai liko daugiau kaip 1,2 mln. eurų grynojo pelno. Verslininkė susimokėjo dividendus, ir Landsbergiai 0,75 mln. eurų investavo į vertybinius popierius.

2,6 mln. eurų – tokių pajamų A.Landsbergienės bendrovės šįmet sulauks vien tik iš Vilniaus ir Lietuvos biudžetų, antra tiek išmelš iš ugdytinių tėvelių.

Ne skurdesni garsiai šeimai žada būti ir 2018-ieji: vien Vilniaus savivaldybė šių metų trims ketvirčiams "Vaikystės sodui" skyrė 416,4 tūkst. eurų kompensacijų, iki metų pabaigos prikapsės ir visi 600 tūkst. Negana to, papildomai skiriamos lėšos ir administravimui: už tai, kad kiekvieną mėnesį suskaičiuojami faktiškai darželį arba priešmokyklinę klasę lankę vaikai, "Vaikystės sodui" per mėnesį savivaldybė perveda 50–60 tūkst. eurų, Karalienės Mortos mokyklai – apie 7,8 tūkst. eurų. Per 10 mėnesių susidaro solidi suma, viršijanti 0,5 mln. eurų.

Ir tai dar ne viskas – valstybė, vykdydama savo įsipareigojimus, kasmet nustato mokinio krepšelio lėšas, kurias ugdymo įstaigoms paskirsto savivaldybės. Taigi, "Vaikystės sodas" per tris šių metų ketvirčius gavo 706,6 tūkst. eurų, o Karalienės Mortos mokykla – 641,1 tūkst. eurų mokinio krepšelio lėšų. Sudėjus vien tik valstybės ir Vilniaus savivaldybės paramą, šiemet A.Landsbergienės verslas gali tikėtis per 2,6 mln. eurų pajamų. O kur dar tėvelių įmokos.

Valdo iš sostinės

2016-aisiais kandidatuodamas į Seimą Žaliakalnio vienmandatėje apygardoje Kaune negyvenantis G.Landsbergis rinkėjams tikino, kad tai jo vaikystės prisiminimų miestas. Patrauklus jis ir politiko žmonos švietimo verslui.

Kaune, A.Juozapavičiaus prospekte, restauruotų kareivinių pastate pernai įsikūrusi Karalienės Mortos mokykla yra valdoma sostinėje registruotos to paties pavadinimo bendrovės. Tad ir Kaune veikiančios šios privačios mokyklos finansiniai reikalai tvarkomi iš Vilniaus.

Kaune veikia ir du A.Landsbergienės valdomi darželiai – Žaliakalnyje, šalia Ąžuolyno, ir greta Karalienės Mortos mokyklos Žemuosiuose Šančiuose.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kaip informavo Kauno miesto savivaldybė, 100 eurų kompensacija į savivaldybei priklausančius darželius nepatekusiems vaikams Kaune skiriama kitaip, nei sostinėje. Savivaldybės specialistų teigimu, kompensaciją gauna šeima, kuri pati nusprendžia, kurį privatų darželį rinktis. 100 eurų per mėnesį kompensacija Kaune pasinaudoja 36 "Vaikystės sodą" lankančių mažųjų kauniečių šeimos. Iš viso Kaune tokias išmokas gauna 262 privačius darželius lankantys vaikai.

Pelnu nesidalija

Regis, darbuotojams turėtų būti tikra laimė dirbti tokioje aukso kasykloje. Bet žvelgiant į viešai pateikiamus "Sodros" duomenis, vidutiniai atlyginimai "Vaikystės sode" (732 eurai prieš mokesčius dirbantiesiems visą darbo dieną) tikrai neatspindi to, kuo nuolat giriasi jų savininkė A.Landsbergienė. Darbuotojai, ugdantys vaikams "svarbiausias XXI a. kompetencijas – gebėjimą spręsti problemas, inovatyvų mąstymą, komunikacinius gebėjimus, skaitmeninį raštingumą – nusipelno panašios algos kaip ir eilinė savivaldybės darželio auklėtoja.

Prieš rugsėjo 1-ąją viešojoje erdvėje vėl pradėtas skaičiuoti Landsbergių verslo pelnas, kokiu negali pasigirti ne tik savivaldybių įstaigos, bet ir kiti privatūs darželiai, gaunantys po 100 eurų savivaldybės kompensaciją už kiekvieną vaiką.

A.Landsbergienė buvo priversta viešai teisintis, kad nėra tipiška godi verslininkė, nesidalijanti su darbuotojais bendrovių pelnu. Jos geležinis argumentas – Karalienės Mortos mokykla pagal atlyginimus švietimo įstaigose patenka tarp 5 proc. įstaigų, mokančių didžiausius atlyginimus. Praėjusią liepą mokyklos darbuotojų vidutinis atlyginimas, dirbant visu krūviu, siekė 1 054 eurus prieš mokesčius, o šalyje pedagogų atlyginimo vidurkis nesiekia nė 800 eurų.

Austėja Landsbergienė, V. Skaraičio/BFL nuotr.

Tačiau viena aršiausių politiko ir verslininkės šeiminio tandemo kritikių Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė atkreipė dėmesį į tai, kaip konservatorių frakcija Seime ir pats G.Landsbergis visomis išgalėmis kovojo prieš etatinio apmokėjimo mokytojams įvedimą, leisiantį padidinti atlyginimus viešajame sektoriuje dirbantiems pedagogams. Juk tada neišvengiamai tektų kilstelėti darbo užmokestį ir privačių įstaigų darbuotojams, o tai mažintų jų savininkų pelną.

Kosminės kainos

Bendrovė "Vaikystės sodas" yra viena iš lyderių sostinėje pagal mėnesio ugdymo kainą vaikui – 479 eurai (be maitinimo). Per metus susidaro daugiau kaip 5,5 tūkst. eurų. Pačios brangiausios šalyje studijos kainuoja gerokai mažiau: odontologijos studentui mokama vieta prestižiniame Lietuvos sveikatos mokslų universitete per metus kainuoja 4 250 eurų, medicinos studijų metai Vilniaus universitete – 3 300 eurų.

Privatūs darželiai, sudarydami sutartis su savivaldybe dėl kompensacijos, įsipareigojo nedidinti mokesčio tėvams, bet pažadų netesėjo. Prasidėjo graudūs verksmai, esą pabrango patalpų nuoma, Vyriausybė padidino minimalią algą, o tai yra papildomos išlaidos ir pan. Taigi, savivaldybės kompensacija, turėjusi tėvų finansinę naštą sumažinti 100 eurų, realiai ją apkarpė gerokai mažiau, kadangi privatininkai pakėlė mokesčius už darželį. Pavyzdžiui, 227,4 tūkst. eurų kompensaciją iš savivaldybės gavusios bendrovės "MD LT" valdomuose "Mini darželiuose" nuo 2015 m. kaina ūgtelėjo 40 eurų, VšĮ "SG8" įsteigtuose "Šilagėlės" darželiuose, kuriems savivaldybė atseikėjo 243,2 tūkst. eurų, – 65 eurais, o "Vaikystės sode" – net 89 eurais. Taigi, finansinė našta A.Landsbergienės darželius lankančių vaikų tėvams sumažėjo ne 100, o vos 11 eurų.

Parlamentarė A.Širinskienė viešai priekaištavo A.Landsbergienei, kad tėvų įmokos jos darželiuose liko kaip buvusios, o savivaldybės dotacija nukeliavo jos bendrovių pelnams generuoti. "Ar tai etiška, ar moralu?" – tokį klausimą kėlė G.Landsbergio politinė oponentė.

Politiko žmona atšovė, jog kiekvienas verslas skaičiuoja, kad išgyventų, ir didžiuojasi, jei yra pelningas. Esą jei nebūtų 100 eurų kompensacijos, tėvų įmokos didėtų. Ir jie nemokėtų tų didžiulių pinigų "Vaikystės sodui", jei nebūtų patenkinti ugdymo kokybe.

Milijonai – ne visiems

Sostinėje, Antakalnyje, prieš penkerius metus viešosios įstaigos "Sarmatika" įkurto privataus darželio "Baltų šalelė" vadovė Alina Sinicė teigė, kad privačią ugdymo įstaigą tėvai renkasi atsižvelgdami į gyvenamąją vietą, savo finansines galimybes, taip pat ir į ugdymo kokybę. Paklausta, kokių stebuklų vaikams galima pasiūlyti už mėnesinį 479 eurų mokestį, iš kurio tėvams tenkanti dalis – 379 eurai, A.Sinicė sakė, kad visi privatūs darželiai stengiasi organizuoti vaikams ir teatrų, ir dailės, ir kitokių užsiėmimų, išvykų.

"Kad galėtum palyginti, reikia palankyti ir vieną, ir kitą darželį, nes pati kaina kokybės neapibrėžia, – svarstė pašnekovė. – Pas mus yra vaikų, kurie perėjo iš kitų privačių darželių, taip pat ir iš "Vaikystės sodo". Kas perėjo iš didelių darželių, kokybe nenusivylė, kai kuriuos dalykus įvertino geriau."

A.Sinicė kukliai nutylėjo, kad šiame darželyje, kur ikimokyklinukai ugdomi pagal gimtosios kultūros pagrindu jos pačios sukurtą metodiką, mokestis per mėnesį yra tik 299 eurai, iš kurių 100 kompensuoja savivaldybė. Jeigu vaikas lanko darželį penkis pusdienius per savaitę, tėvams tai kainuoja tik 99 eurus.

"Klausėte, iš kur atsiranda kosminės kainos – manau, jeigu nebūtų tėvų, kurie rinktųsi brangiausią darželį, kaina turbūt ir nebūtų tokia kosminė, – juokėsi pašnekovė. – Apie tokį pelną, kurį skelbia bendrovės, pas mus net kalbos nėra. Tiesa, šiokio tokio pelno gavome, bet nesame pelno siekianti organizacija, tuos pinigus reinvestuojame į plėtrą, geriname sąlygas, didiname atlyginimus darbuotojams. Stengiuosi nereaguoti į tokias interpretacijas, kad 100 eurų yra dotacija privačiam verslui. Mes tuos pinigus skiriame vaikų ugdymui, kad tėvai mažiau mokėtų, ir tai iš tikrųjų yra didelė pagalba jaunoms šeimoms."

Elito suokalbis

Ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka įsitikinęs, kad nedera subsidijuoti privataus verslo mokesčių mokėtojų pinigais. Kad ir kaip gražiai įpakuota paslauga, o ją teikiančio verslo savininkė nuolat cituojama viešoje erdvėje kaip pripažinta edukologė, tai nekeičia santykio esmės.

"Tai elito ir elitinių mokyklų suokalbis prieš valstybę ir akivaizdžiausias visuomenės degradavimo požymis, – savo nuomonę viešai išrėžė profesorius. – Visiems aišku, kad elitinės mokyklos atsirenka pinigais apkamšytus vaikus, o skurdi valstybė dar ir papildomai juos finansuoja."

Jis stebėjosi, kodėl nei Konkurencijos taryba, nei kitos valstybės institucijos iki šiol niekaip nereaguoja į akivaizdų pažeidimą, mat visoje ES verslo subsidijavimas draudžiamas.

R.Lazutka siūlo apsidairyti kitose šalyse – normalios demokratinės valstybės jautrias švietimo, sveikatos, socialines paslaugas perka ne iš verslo, o iš nevyriausybinio sektoriaus, iš pelno nesiekiančių organizacijų. Tada galimi lūkesčiai, kad lėšos keliaus paslaugų kokybei, o ne tų paslaugų teikėjo finansinei gerovei užtikrinti.

Jeigu savivaldybė pati neužtikrina mažiesiems vilniečiams pakankamai vietų darželiuose, turėtų ne siųsti pinigus "paskui darželinuką", o pirkti konkretų vietų skaičių "Vaikystės sode" ar kitame privačiame darželyje. Sumokėjusi visą kainą už ugdymą, savivaldybė turėtų reikalauti, kad privatus darželis priimtų bet kurį vaiką, gyvenantį priskirtame rajone, o ne vien tuos, kurių tėvai gali kuo plačiau atverti piniginę.

Laukinė rinka

Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio (NAMS) atstovės Rasos Žemaitės nestebina, kad vaikų ugdymui skirtos kompensacijos nukeliavo į bendrovių pelno eilutes. Mat svarstant jų įvedimo klausimą prieš ketverius metus savivaldybė intensyviai konsultavosi su "Vaikystės sodo" atstovais.

"Konsultavosi ir su mūsų organizacija, – akcentavo R.Žemaitė. – Mes kiekvienoje darbo grupėje rašėme raštus ir siūlėme politikams įvesti labai aiškų kriterijų, kad kompensacija ne šiaip finansuotų verslą arba nevyriausybinį sektorių. Mes siekėme, kad lėšos būtų nukreiptos paslaugų prieinamumui gerinti, ir kad kuo daugiau tėvų, sumažinus kainą, galėtų nusipirkti paslaugą. Klausimas, kieno konsultacijos buvo svaresnės, deja, bet ne mūsų..."

NAMS buvo vienas iš iniciatorių pirkti privačių darželių paslaugas, nes sostinėje 20 metų nebuvo investuojama į naujus darželius.

"Prieš penkerius metus ši problema ne tik Vilniuje, bet ir kituose didžiuosiuose miestuose buvo tapusi didžiausiu tėvų galvos skausmu, – teigė R.Žemaitė. – Dėl to mes raginome pinigus skirti paslaugai finansuoti, nelaukiant, kada atsiras pinigų naujiems darželiams statyti. Tas 100 eurų savivaldybei yra 3–4 kartus pigiau, negu šiaip išlaikyti vietą darželyje, ir vaikai gauna paslaugą nedelsiant. Deja, sprendimas buvo priimtas toks, kad savivaldybė tiesiog nusiplovė rankas."

Nebuvo įsiklausyta į NAMS siūlymus, kad, duodama viešuosius pinigus, savivaldybė įgytų teisę fiksuoti ne didesnius nei vidutiniai rinkoje paslaugos įkainius metams, o paslaugos tiekėją įpareigotų įsileisti savivaldybės atstovus patikrinti, kaip modeliuojama kaina ir kokia paslaugos kokybė.

"Savivaldybė to nepadarė, paliko viską rinkai. O kai paliekama rinkai, puikiai žinome, kad lietuviškas verslas randa būdų, kaip pasipelnyti ir nukreipti lėšas ne ten, kur buvo tikėtasi. Todėl ir turime rezultatą, kai pelnomasi iš tėvų dėl savivaldybės neveiklumo, nes ji nesiėmė inicijuoti kainų mažėjimo, – įsitikinusi R.Žemaitė. – O skaudžiausia, kad per keletą metų gali būti sunaikinta privačių darželių reputacija, nors tikrai ne visi jie siekia tik pasipelnyti. Pas mus visada nukenčia tie, kurie ateina iš idėjos, be jokių užmačių, kas tikrai sąžiningai dirba. Kyla nerimas, kad dėl tam tikrų žmonių godumo gali net atsirasti idėja naikinti kompensaciją, nors iš esmės tai gera priemonė, tik prastai įgyvendinta. Jokiu būdu nesakau, kad verslas turi gyventi be pelno. Bet savivaldybės privalo prižiūrėti, kaip jų skiriami pinigai paskirstomi tarp paslaugos teikėjo ir tėvų, kuriems turi atitekti galutinė nauda."