„Ekspertai svarstys galimus tolesnius pandemijos plitimo ir valdymo modelius – kokio lygio esant populiacijos imunizacijai (vakcinacija ir natūraliai įgytas imunitetas kartu), pandemijos plitimo rodikliams, lovų ligoninėse ir reanimacijos skyrių užimtumui jau galima planuoti grįžimą į įprastą gyvenimo su COVID-19, kaip sezonine liga, ritmą“, – BNS teigė premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Pasak jos, taip pat bus tariamasi ir dėl imunizacijos palaikymo.

„Kada ir kiek dozių skiepyti persirgusius COVID-19“, – teigė R. Jakilatienė.

Šiuo metu sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti skiepijami seniau nei prieš pusmetį persirgę COVID-19 asmenys.

Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministro atstovė Aistė Šuksta BNS sakė, kad ekspertai turėtų diskutuoti ir dėl skiepijimo strategijos „AstraZeneca“ vakcina – ar ja skiepyti ir jaunesnius žmones.

Kaip anksčiau spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) direktorius Gytis Andrulionis, tam prielaidas šalyje sudaro papildomai atlikta Europos vaistų (EVA) agentūros šio preparato naudos ir rizikos analizė.

Tokį tyrimą pavedė atlikti Europos Komisija po to, kai EVA balandžio pradžioje pareiškė, kad neįprastų kraujo krešulių susidarymas turėtų būti pažymėtas kaip „labai retas“ „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso šalutinis poveikis.

Papildoma analizė, anot VVKT vadovo, parodė, kad jaunesnių – 20–29 ir 30–39 metų – žmonių skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina gali būti persvarstytas atsižvelgiant į sergamumą šalyje, gydymą ligoninėse ir kitų vakcinų prieinamumą.

Remiantis šiuo Europos vaistų agentūros tyrimu, „AstraZeneca“ vakcinos nauda didėja su skiepijamų asmenų amžiumi ir prastėjant epidemiologinei situacijai šalyse.

Pavyzdžiui, esant tiek mažam, tiek vidutiniam, tiek aukštam sergamumui, visose amžiaus grupėse vakcina padėjo išvengti daugiau gydymo ligoninėse atvejų, nei nustatyta neįprastų kraujo krešulių atvejų.

Panaši situacija ir vertinant gydymą reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose. Visose amžiaus grupėse vakcina padėjo išvengti daugiau tokio gydymo esant vidutiniam ir aukštam sergamumui, o esant mažam sergamumui – gydymo reanimacijoje vyresniems nei 60 metų žmonėms.

Jaunesnių asmenų grupėje žemo sergamumo atveju dažniau registruota neįprastų krešulių atvejų, nei išvengto gydymo reanimacijos skyriuose.

Vertinant mirtis nuo COVID-19, vyresniems nei 30 metų asmenims vakcina to padėjo išvengti esant aukštam ir vidutiniam sergamumui, o vyresniems nei 60 metų ir esant žemam sergamumui.

Ši Europos vaistų agentūros analizė atlikta, remiantis skaičiavimu, jog „AstraZeneca“ efektyvumas siekia 80 procentų.

Anglijos barai ir restoranai nuo šiol gali tiekti gėrimus ir maistą lauke. Tai reikšmingas dėl pandemijos įvestų apribojimų sušvelninimas, ir nors orai artimiausiu metu prognozuojami vėsūs, naujienos pradžiugino smarkiai nukentėjusį svetingumo paslaugų sektorių.

„Bus puiku vėl visus pamatyti, visus vietos žmones“, – naujienų agentūrai AFP sakė Askrigo kaime Anglijos šiaurėje esančios užeigos „The Crown Inn“ šeimininkė Louise Porter (Luis Porter).

Taip pat leista atidaryti kirpyklas, po naujausio griežto karantino paskelbimo nedirbusias daugiau kaip tris mėnesius.

Anglija.today feisbuko nuotr.

Atidaromos ir nebūtinų prekių parduotuvės, kur laukiama pirkėjų antplūdžio, turinčio padėti kompensuoti didelius pandemijos nulemtus nuostolius.

Lankytojams duris atvers sporto salės, baseinai, bibliotekos ir zoologijos sodai. Taip pat leista vykti atostogų šalies viduje patiems gaminantis maistą – tokio pobūdžio užsakymų skaičius smarkiai išaugo.

Tuo metu mečetės rengiasi musulmonų šventojo Ramadano mėnesio pradžiai šią savaitę. Pernai Ramadanas vyko be tradicinių bendruomenės susibūrimų.

Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) suvaržymų švelninimą pavadino „dideliu žingsniu į priekį mūsų kelyje į laisvę“.

„Esu tikras, kad tai bus didžiulis palengvėjimas labai ilgai nedirbusių kompanijų savininkams, o visiems kitiems tai galimybė sugrįžti prie kai kurių dalykų, kuriuos labai mėgstame ir kurių pasiilgome“, – sakė jis.

B. Johnsonas, kuris lygiai prieš metus išėjo iš ligoninės persirgęs COVID-19, buvo pažadėjęs naujausią suvaržymų sušvelninimą atšvęsti su pinta alaus kokios nors aludės lauko terasoje.

Kol kas vis dar akcentuojama veikla lauke, siekiant užkirsti kelią viruso plitimui per artimus kontaktus uždarose patalpose.

Tačiau B. Johnsonas savo planus atidėjo dėl šalies gedulo, paskelbto mirus valstybės vadovės karalienės Elizabeth II (Elzbietos II) 99 metų sutuoktiniui princui Philipui (Filipui).

Atsargumas

Vyriausybės ministrai, mokslininkai ir sveikatos apsaugos pareigūnai įspėja visuomenę nenusiraminti, nors šalyje pirmąją skiepų nuo COVID-19 dozę jau gavo daugiau kaip 60 proc. suaugusiųjų.

Ministrai ir mokslininkai tikisi, kad vakcinavimas užkirs kelią sunkesniems COVID-19 atvejams, kuomet reikia gydymo ligoninėje. Praėjusių metų pabaigoje šalyje buvo labai padaugėję užsikrėtimo šia liga ir mirties nuo jos atvejų.

Bendrai nuo pandemijos pradžios Didžiojoje Britanijoje užregistruota daugiau kaip 4,3 mln. užsikrėtimo koronavirusu atvejų, įskaitant daugiau kaip 127 tūkst. mirties atvejų. Šie skaičiai yra vieni didžiausių pasaulyje.

Dėl suvaržymų taip pat labai smarkiai nukentėjo Britanijos ekonomika, todėl svarstomos naujos priemonės, kad ateityje kompanijų nereikėtų uždarinėti.

Viena galimybių yra vadinamieji skiepų pasai, tačiau kilo debatai dėl to, ar jie bus veiksmingi ir kaip jie paveiks pilietines laisves.

Taip pat auga spaudimas leisti nebūtinas tarptautines keliones, britams trokštant atostogauti užsienyje.

B. Johnsonas yra sakęs, kad vyriausybė atverdama šalį vadovausis skaičiais, o ne datomis, bet kito suvaržymų švelninimo etapo tikimasi gegužės 17 dieną.

Visi socialiniai suvaržymai turėtų būti atšaukti birželio 21-ąją.

Škotija, Velsas ir Šiaurės Airija, vykdantys savo sveikatos apsaugos politiką, suvaržymus švelnina mažesniu mastu.

Pirmieji – nuo ryto

„Labas, ruoni!“ – sveikinosi vienas vaikų su sodo gyventoju Kajumi, plaukiojusiu savo baseinėlyje ir į aplinkinius žiūrėjusiu didelėmis savo akimis.

„Man labiausiai patinka tas juodas ožiukas“, – įspūdžius tėveliams bėrė kitas berniukas, pats dar ir dar kartą kaip ožiukas šokinėjęs nuo kelmelio.

Kiek tolėliau vienas tėčių aiškino, kodėl negalima aplankyti terariumo: „Negalima pas gyvates, jos pastate, durys užrakintos“. „Noriu gyvačių“, – nenusileido mažylis, tačiau greitai jo dėmesį patraukė užriaumojęs liūtas.

„Katytės“ labai patiko ir mažajai Lukai, zoologijos sode apsilankiusiai su tėveliais. Tik nežinia, ar ji galvoje turėjo liūtą, snieginį leopardą, o gal tigrą. Mergaitės mama papildė, kad dukrai įspūdį padarė ir lapė, pasipuošusi puošniu žieminiu kailiu.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Savaitgalio zoologijos sode šeima iš anksto neplanavo, bet pamatę socialiniuose tinkluose, kad jau galima čia aplankyti, pasinaudojo proga gyvai pamatyti įvairių gyūnų. „Nusprendėme ateiti, prasiblaškyti kažkiek, aplankyti gyvūnus“, – sakė Lukos mama Jovita. Per karantiną visa šeima, kaip pasakojo, dažnai leidžia laiką gamtoje.

Jiems antrino ir kaunietis Deividas. „Pamatėm, kad atsidaro zoologijos sodas. Geras oras, sakom, einam, pasivaikščiosim. Vaikui labiausiai čia patiko ruonis. O mums patinka tas, kas patinka vaikui. Gaila, kad neliks ruonio“, – sakė pašnekovas, vardijęs, kad per antrąjį karantiną vienintelės pramogos iki šiol buvo parkai ir namai.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Ruonis kartu su kupranugariu ir leopardu buvo ir dar kitos šeimos mylimiausių gyvūnų sąraše. Vežimėlį su dvynukais stūmusi kaunietė sakė, kad sode vaikams „yra į ką pasižiūrėti“. „Ne tik į knygutes namuose. Viskas jau pabodę, visi takai išvaikščioti“, – pastebėjo moteris.

Lankytojų zoologijos sodas šeštadienį sulaukė daugybės žmonių, tačiau didelėje teritorijoje jie beveik ištirpo. Pirmieji lankytojai, anot sodo atstovų, prie kasų stoviniavo vos sodas pradėjo dirbti – nuo 9 val. ryto.

Prieinami ne visi

„Tai jau ne pirmas atsidarymas po karantino, tam buvo pasiruošę iš anksto. Visas dezinfekcinio skysčio stoteles, įspėjamuosius ženklus ir kt.“,  – pasakojo Zoologijos sodo reklamos vadybininkė Austėja Rimdžiūtė.

Jau iš anksto buvo galima numanyti, kad susidomėjimas atsivėrusiu sodu bus labai didelis. Sodo atstovai sulaukė daug skambučių ir žinučių, kada pradės dirbti. „Džiaugiasi, kad pagaliau atsidarysime. Norėdami išvengti didesnių eilių žmones raginame bilietus įsigyti internetu“, – atkreipė dėmesį A. Rimdžiūtė.

Vis tik lankytojams atviros ne visos zoologijos sodo erdvės. Pavyzdžiui, nebus galima patekti į akvariumą, terariumą, kitas patalpas, kuriose žiemoja papūgos, vandens paukščiai, nes tą dar draudžia karantino sąlygos.

„Dar kitas aspektas – lauke yra šalta, o kai kurie mūsų gyvūnai yra šiltamėgiai ir į lauką išeina retai arba tokiu oru jų visai neleidžiame, o į vidines patalpas lankytojų leisti negalime“, – kalbėjo darbuotoja. Tad kol kas teks apsieiti taip ir neaplankius žirafų, begemotų, antilopių gnu ir kai kurių kitų.

„Lankytojai gali pamatyti plėšriuosius gyvūnus: plėšriąsias kates, arktinius vilkus, liūtus. Pastarieji, atrodytų, šiltamėgiai, bet jie tikrai dažnai išlenda ir būna lauke. Ir kanopiniai žvėrys, plėšrieji paukščiai“, – vardijo A. Rimdžiūtė.

Anot jos, šalta žiema labiausiai patiko amūriniams tigrams. Jie kilę iš Sibiro. „Mūsų patelė Norda, kai ateidavau į zoologijos sodą pafotografuoti, visuomet vartydavosi sniege. Matosi, kai gyvūnas džiaugiasi, net nenori lįsti į vidines šiltas patalpas. Žiemą buvo labai suaktyvėję arktiniai vilkai, davėsi, kasėsi sniege“, – pasakojo sodo atstovė.  Stumbriukui Kaukiui ši žiema buvo pirmoji ir tokia šalta, tad irgi turėjo palikti didelį įspūdį.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Vienas traukos centrų sode – beždžionių sektorius. Jos šaltuoju metu turi pasirinkimą išlįsti į lauką. Anubiai mielai naudojasi šia proga, šaltis jiems nėra baisus. Kapucinai mieliau laiką leidžia viduje.

Dalies gyvūnų nebeliks

Nepaisant gerėjančių pandeminių rodiklių zoologijos sodas greitai vėl užsidarys. Prasidės dvejus metus truksianti jo renovacija.

Dalis gyvūnų iškeliaus į kitus zoologijos sodus ir į Kauną nebegrįš. Tarp tokių gyvūnų – ruonis Kajus, snieginiai leopardai, nykštukinė begemotė Colė, antilopės gnu, lyguminė tapyrė Lita. „Kiekvieno gyvūno išvežimas yra pavojingas, jam sukeliamas stresas. Dėl to atgal jie nebus vežami – vežiojimas pirmyn atgal prieštarautų gyvūno gerovei. Labai gaila, bet teks atsisveikinti“, – kalbėjo A. Rimdžiūtė.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Dar neaišku, kada gyvūnai bus pradėti vežti. Tai kol kas derinama su juos priimančiais zoologijos sodais, nes jie organizuoja transportą.

Kiti gyvūnai didžiosios pertvarkos metu gyvens sode. Dėl renovacijos ir gyvūnų pervežimo sustabdytas jų veisimasis – šiek tiek jauniklių šiemet bus tik terariume, jų susilauks ir mažos papūgėlės. „Renovacija jau seniai žadama, todėl ilgą laiką gyvūnai nebuvo veisiami. Daug yra vyresnio amžiaus. Tiesa, labai laukiame didžiųjų apuokų jauniklių, kuriuos pagal projektą paleisime į laisvę“, – sakė A. Rimdžiūtė. 

Pakaks kelių šiltų dienų

VDU Botanikos sode šiandien žmonės dar negalėjo šmirinėti. Darbuotojai sako puikiai žiną, kad per karantiną daug kas laiką leido tik namuose, todėl labai pasiilgę žalumos, net ir menkiausių žiedų, tačiau atidarymą nuspręsta atidėti.

„Dar nesame pasirengę visiškam atsidarymui. Kol kas priimame tik tuos asmenis, su kuriais esame iš anksto susitarę: nedideles grupeles fotosesijoms, filmavimams – ne daugiau penkių žmonių“, – „Kauno dienai“ sakė sodo atstovė žiniasklaidai Živilė Bilotaitė-Jokubauskienė.

Ji minėjo, kad dar planuojama atlikti tvarkybos ir kitokių darbų. Tačiau po kelių savaičių lankytojai tikriausiai jau galės rinktis ir gėrėtis Botanikos sodo ekspozicijomis, esančiomis lauke.

Pasiteiravome, kokie augalai tuomet galėtų sulaukti daugiausiai dėmesio. „Viskas priklausys nuo oro. Sinoptikai kitą savaitę žada net iki keliolikos laipsnių šalčio, tad tai tikrai pristabdys augalus“, –  kalbėjo Ž. Bilotaitė-Jokubauskienė.

Ji pateikė pavyzdį, kad vieną dieną pradėjo sprogti geltonžiedė sedula, kuri žydinti tampa tikra puošmena, tačiau po naktinio šaltuko augalas apsigalvojo ir pumpurai skleistis sustojo – sužydėti nusprendė, kai sulauks šiltesnio oro.

„Jeigu artėjant balandžiui gausime bent keletą tikrai šiltų dienų, viskas sudygs ir sužydės žaibiškai. Situacija gali labai greitai keistis“, – teigė sodo atstovė.

Tulpės ir bambukai

Pirmieji labiau pastebimi žiedai būna geltonžiedės sedulos, daūrinio rododendro, pavasarinių erančių, eleborų. „Švelniojo hamamelio krūmas apskritai pradeda žydėti nuo vasario – jis žiemą žydintis augalas“, – pasakojo sodo atstovė.

Po to pražysta ankstyvosios tulpės. „Paprastai pirmosios rūšinės tulpės pradeda žydėti jau kovo pabaigoje, o tulpių žydėjimas tęsiasi iki pat vasaros – ne atsitiktinai tai viena mylimiausių mūsų lankytojų ekspozicijų“, – pridūrė Ž. Bilotaitė-Jokubauskienė.

Neabejotina, kad daug kas norės pamatyti ir per pastaruosius keletą metų ūgtelėjusią sodo bambukų kolekciją, kurioje – per 20 įvairių lauke susodintų veislių ir rūšių. „Ji po truputį pildoma. Šiemet mūsų bambukai gavo pirmą rimtą išbandymą šalčiu. Belieka sekti ir žiūrėti, kaip pavyko atlaikyti spustelėjusį net iki 27 laipsnių šaltį“, – vylėsi geriausio rezultato pašnekovė.

Pavasarį dar įspūdingai žydi sabalpalmė, tačiau ji auga oranžerijoje, o į ją dėl karantino sąlygų patekti gali tik sodo darbuotojai. Šios didžiulės palmės žiedai skleidžia labai saldų kvapą, kuris dar labiau paaštrėja pašvietus saulei.

Sutapimas ar ne, bet vis nesulaukdama lankytojų sabalpalmė dar net neturi sukrovusi žiedynų. Tikėtina, kad augalas šiemet daro pauzę ir, galima pajuokauti, kad taip protestuodamas prieš karantiną, nežydės.

Ekspertai pirmadienį tarėsi dėl kultūros renginių atnaujinimo, vakcinavimo „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso, abiturientų grąžinimo į mokyklas, tačiau, pasak R. Jakilaitienės, jokių sprendimų nepriėmė.

„Vakar patariamoji ekspertų taryba apsvarstė kultūros renginių organizatorių prašymus dėl veiklos atnaujinimo ir moksleivių grąžinimo į mokyklas klausimą – jokių sprendimų nepriimta“, – BNS sakė ministrės pirmininkės patarėja.

Pagal Vyriausybės patvirtintą karantino švelninimo planą, bent dalis abiturientų į mokyklas galės grįžti, kai naujų koronaviruso atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų per dvi savaites neviršys 150, o teigiamų testų dalis nesieks 4 procentų. Taip pat esant šiems rodikliams numatyta atnaujinti muziejų, galerijų, kitų ekspozicijų, bibliotekų skaityklų veiklą, griežtai ribojant lankytojų srautus.

Statistikos departamento duomenimis, naujų COVID-19 atvejų rodiklis 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 250.

Nuo kovo 8 dienos senelių ir slaugos namų gyventojus vėl galės lankyti vienas pasirinktas giminaitis ar draugas. Tikimasi, kad kovo 8-ąją duris galės atverti ir mokyklos. Be to, tikriausiai bus galimi dviejų namų ūkių susitikimai lauke bei tokios sportinės veiklos lauke, kaip golfas ar tenisas.

„Mūsų prioritetas visad buvo grąžinti į mokyklas vaikus, nes tai labai svarbu jų ugdymui ir jų psichinei bei fizinei sveikatai, – sakė B. Johnsonas. – Be  to, mes sudarysime galimybes žmonėms saugiai susitikti su savo mylimaisiais“.

Tačiau parduotuvės ir barai bei restoranai dar turės lukterėti, kol galės atsidaryti. Visi kiti atlaisvinimo žingsniai priklausys nuo sėkmingos tolesnės vakcinacijos pažangos, kontroliuojamos epidemiologinės situacijos bei to, ar neplis pavojingi naujų atmainų koronavirusai.

Kadangi sveikatos klausimai yra regionų vyriausybių kompetencija, B. Johnsonas gali spręsti tik dėl didžiausios šalies dalies Anglijos. Škotija, Velsas ir Šiaurės Airija dėl koronaviruso priemonių sprendimus priima savarankiškai.

Anglijoje nuo sausio 5 dienos galioja jau trečias karantinas, kurio metu taikomi dideli judėjimo ir kontaktų ribojimai. JK yra viena labiausiai pandemijos paveiktų Europos šalių. Vyriausybė dideles viltis sieja su masine vakcinacija. Iki šiol pirmąją vakcinos dozę visoje šalyje jau yra gavę per 17 mln. žmonių – kas trečias suaugęs asmuo.

Epidemiologinė situacija JK praėjusiomis savaitėmis smarkiai pagerėjo, tačiau naujų atvejų skaičiai lieka santykinai dideli. Sekmadienį pranešta apie 9 834 naujus atvejus.

„Su savivaldybių duomenimis turime būti kol kas labai atsargūs, todėl, kad testavimo apimtys yra nedidelės ir net ten, kur mes turime gerą rezultatą pagal naujų atvejų skaičių, tarkime, yra geltonojoje zonoje, mes nebūtinai turime pakankamą testavimo apimtį, kad galėtume pasakyti, jog daugiau mažiau universaliai bendruomenė savivaldybės yra testuojama“, – ministrų pasitarime penktadienį sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Pasak jos, yra savivaldybių, kur šie rodikliai yra aukšti, tačiau tyrimai atliekami labai koncentruotai, tiriant tik daugiausia židinius ir simptomų turinčius žmones, todėl teigiamų testų dalis yra „proporcingai daug didesnė negu realybėje turbūt yra“.

Ministrės pirmininkės teigimu, artimiausiu metu bus koreguojama tyrimo situacija, o savivaldybėms jau suteiktos platesnės profilaktinio testavimo galimybės.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sakė, jog savivaldybės atlaisvinimų tikėtis galės užtikrinusios 1-4 proc. savo gyventojų populiacijos profilaktinį ištyrimą, jeigu rodikliai vis dar atitiks numatytus atlaisvinimų plane.

„Mes tikimės, kad tikrai savivaldybės tam, kad galėtų tikėtis Vyriausybės kažkokių sprendimų, turėtų užtikrinti ne mažiau kaip vieną procentą savo gyventojų profilaktinio testavimo. Bet, aišku, uždėjome ribą neviršijant keturių procentų, nes laboratorijos turi ribotus pajėgumus“, – sakė ministras.

Vyriausybė šią savaitę patvirtino karantino atlaisvinimo planą, paremtą naujų atvejų skaičiui 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų bei teigiamų tyrimų dalimi. Lietuvoje, penktadienio duomenimis, naujų atvejų rodiklis siekia 288, o teigiamų tyrimų – 7,7 proc. Pagal šiuos rezultatus Lietuva yra antrajame blogiausiame scenarijuje iš keturių.

Atsižvelgdamas į šiuos rezultatus, Ministrų kabinetas nusprendė nuo kitos savaitės sušvelninti karantino sąlygas: leisti atidaryti atskirą įėjimą turinčias ne maisto prekių parduotuves ir kirpyklas bei grožio salonus.

Duris galės atverti tos parduotuvės, kurių prekybos plotas neviršija 300 kvadratinių metrų ir kurios turi tiesioginį įėjimą iš lauko arba atskirą įėjimą, kuriuo naudojasi tik tos parduotuvės klientai.

Anot jo, dalyvauti projekte sutinka „didžioji dalis“ mokyklos bendruomenės, kitą savaitę planuojama atlikti koronaviruso testus kaupiniu tyrimo būdu, t.y. atliekant iškart visos moksleivio šeimos mėginių tyrimus.

„Testavimas, tikėtina, vyks per moksleivių atostogas, jei pavyks suorganizuoti, jei jie nebus išvykę. Pats mokymas galėtų prasidėti po atostogų. Tėvai bus informuoti trumpąja žinute, kad yra paskirtas laikas testuotis“, – BNS sakė K. Vaitkevičius.

Jis akcentavo, kad atostogų grafikas mokykloje nebus keičiamas, šeimos bus testuojamos kas dešimt dienų, moksleiviai visą laiką turėtų tęsti kontaktinį mokymą.

„Bus stebima situacija, bus laikomasi visų reikalavimų, kad nesimaišytų moksleivių srautai, klasės bus atskirtos, atskiruose aukštuose, skirtingu metu vyks pamokos“, – tvirtino mero atstovas.

Bandomajam projektui penktadienį pritarė Vyriausybė – atlikti Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos darbuotojų pradinukų ir darbuotojų šeimų profilaktinius tyrimus Vilniaus savivaldybei leista dvi pasirinktas savaites vasario-kovo mėnesiais.

Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis sako, kad šiuo metu planuojama, jog eksperimente turėtų dalyvauti apie 300 šeimų.

„Bus apie 300 namų ūkių tiriama. Suprantama, tyrimai savanoriški, tad gali būti ir mažiau. Bet testavimą mes galėsime jau daryti nuo šiandien, jei Vyriausybėje bus priimti sprendimai. Ko dar negalėsime daryti kitą savaitę, bet ir nereikės daryti, tai yra ugdymas kontaktiniu būdu. Tam dar turės būti pakeistas Vyriausybės nutarimas kitą savaitę“, – sakė P. Poderskis.

Jis taip pat patvirtino, kad testus tikimasi spėti atlikti per kitą savaitę. Administracijos vadovas sako, kad kitą savaitę dar turėtų paaiškėti daugiau projekto detalių.

Tokiu pačiu principu leista tirti pasirinktų Vilniaus savivaldybės įmonių kontaktiniu būdu dirbantys darbuotojus.

K. Vaitkevičius sako, kad kol kas dar kalbamasi su įmonėmis, eksperimentas bus vykdomas tik keliose iš jų.

„Tai reiškia, kad tose pačiose komandose kontaktinį darbą dirbantys asmenys gali vienu metu testuotis. Tam ruošiamės, dabar kalbamės su įmonėmis ir artimiausiu metu galėsime paskelbti, kokios tai įmonės, kurios turi didžiausią riziką, kam būtų pravarčiausia tą daryti. Principas yra įvertinti būdą, ar jis gerai veikia, nes jis – pakankamai naujas“, – sakė jis.

P. Poderskis tvirtino, kad bus tiriama apie 50 darbuotojų grupių daugiausiai iš įmonių, kurios rūpinasi miesto kritine infrastruktūra, avarijų likvidavimu.

„Taip, tai „Grindos“ avarinė tarnyba, vairuotojai, brigados, kurios dirba kartu, taip pat Vilniaus šilumos tinklų avarinė tarnyba ir brigados, dirbančios kartu, „Vilniaus vandenys“, galvojame dar apie apšvietimo tinklų darbuotojus (...), viešojo transporto įmonė“, – sakė jis.

„Iš viso būtų apie 50 grupių – nelabai didelis kiekis, bet tai padės persižiūrėti procesus, užkardyti kelią židiniams, jei tokių būtų. Nes tokioje infrastruktūroje jei, sakykime, kas nors sutriktų, mūsų jaukus ir mielas darbas iš namų būtų taip pat sutrikdytas, ko mes tikrai nenorime“,  – tvirtino savivaldybės administracijos vadovas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys penktadienį sakė, jog pavykus šiam bandomajam projektui, jis galėtų būti taikomas plačiau visos šalies mastu.

Pasak ministrės pirmininkės, pasiteisinus kaupiniam testavimui, tai leistų reikšmingai išauginti atliekamų tyrimų apimtis.

„Tai yra tikrai nedrąsūs žingsniai. Dar dagiau – kalbant apie smulkųjį verslą, kur yra paslaugos teikėjas ir vienas klientas, laikomasi visų saugumo reikalavimų, jo nebuvo jokios prasmės uždarinėti, kaip ir kai kurių kitų ribojimų įvesti. Tai visgi labai stipriai paveikė pagrindinę mūsų (verslo – ELTA) dalį, smulkų ir vidutinį verslą“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė jis.

„Bet vis tik tai yra žingsnis į priekį. Manau, kad tas žingsnis yra per atsargus, bet suprantu ir Vyriausybę, kadangi iš tiesų yra pavyzdžių, (...) kai valstybės, kurios ir antrą karantiną turėjo, jį atlaisvinusios susidūrė ir su trečia COVID-19 banga“, – pridūrė buvęs premjeras.

S. Skvernelis pažymėjo, kad dėl besikeičiančios epidemiologinės situacijos bei vakcinų tam tikri sektoriai galėtų būti laisvinami sparčiau.

„Tačiau yra vienas esminis dalykas nuo ankstesnių laikotarpių, t .y. kad jau yra vakcina. Tai labai svarbu. Aišku, kiekiai yra maži, nepakankami. Tačiau dalis žmonių jau persirgo, turi imunitetą, dalis pasiskiepiję, ir atskiri sektoriai turi būti pradėti atlaisvinti“, – tikino jis.

Kaip teigė S. Skvernelis, „tiesiog norisi palinkėti drąsesnių, ryžtingesnių žingsnių ir ne vien pasislėpti už ekspertų nugaros“.

„Nes visgi tai yra politiniai sprendimai. Ekspertai teikia nuomonę, jų yra įvairiausių, (...) tačiau sprendimą turi priimti Ministrų Kabinetas, kolektyviai, ir ta atsakomybė yra tik jų“, – sakė jis.

Vyriausybė trečiadienį leido atnaujinti veiklą atskirą įėjimą iš lauko pusės turinčioms parduotuvėms, grožio salonams, kirpykloms.

Vyriausybės nutarimas įsigalios nuo vasario 15 dienos, pirmadienio.

Didžiausios Baltijos šalių drabužių prekybos grupės „Apranga“ vadovas Rimantas Perveneckas sako, kad pagal Vyriausybės reikalavimus duris galėtų atverti 16 iš 106 Lietuvoje veikiančių parduotuvių, tačiau kol kas jis nežino, kiek tiksliai jų galės veikti.

„Pažiūrėsime, kurias atidarinėsime. Gal kai kurių neapsimoka, gal kokių kitokių problemų gali  būti. Didžiąją dalį tikrai atidarysime pirmadienį, o po to pažiūrėsime, gal ne viską spėsime“, – BNS sakė R. Perveneckas.

„Yra gal dar parduotuvių, kur kitur galime atidaryti, laikinas padaryti, negaliu galutinai atsakyti. Būtų leidę visas parduotuves atidaryti, būtų buvę paprasčiau, dabar truputį yra apribojimų“, – pridūrė jis.

Būtų leidę visas parduotuves atidaryti, būtų buvę paprasčiau, dabar truputį yra apribojimų.

SBA grupės bendrovė „Utenos trikotažas“ planuoja atnaujinti šešių iš 18 parduotuvių veiklą. Kai kurios atsidarys pirmadienį, kitos – nuo trečiadienio. Pasak „Utenos“ prekių ženklo vadovės Renatos Varaneckienės, tam ruoštasi mėnesį.

„Karantino metu atnaujinome dalį parduotuvių įrangos, atlikome įvairius parengiamuosius darbus, o šiuo metu pildome lentynas naujomis pavasario-vasaros kolekcijomis ir laukiame sugrįžtančių pirkėjų“, – pranešime sakė ji.

Kosmetikos ir buities prekybos tinklo „Drogas“ generalinė direktorė Daina Žymantė sako, kad nuo pirmadienio veiklą atnaujins 30 iš 53 įmonės parduotuvių.

„Dauguma mūsų parduotuvių, kurios turi įėjimą iš lauko, yra mažiau nei 300 kvadratinių metrų ploto. Turime tik vieną parduotuvę, kuri yra didesnė, tai jos neatidarysime, o visas kitas, turinčias įėjimus iš lauko, atidarome“, – BNS sakė D. Žymantė.

Pasak jos, sugrįžti į darbus didelio pasirengimo dėl apsaugos priemonių nereikia, nes jos jau buvo taikomos pirmojo karantino metu bei vasarą.

„Yra visa sistema, skydeliai prie kasų, dezinfekciniai skysčiai tiek darbuotojams, tiek klientams, tiek patalpoms. Viską turime, čia nėra jokių problemų. Aišku, reikia pasiruošti, nes praktiškai du mėnesius parduotuvės neveikė, reikia susitvarkyti, išsivalyti, pasikeisti reklaminę medžiagą, kainas, nes pasikeitė akcijos per tą laiką“, – teigė įmonės vadovė.

Tuo metu technikos ir elektronikos prekybos tinklo „Topo centras“ atstovas Žilvinas Kulvinskis sakė, kad kol kas dar aiškinamasi, ar yra galimybė atverti parduotuves.

„Dar konsultuojamės, nelabai turime atsakymo. Daugiau neaiškumo, negu aiškumo, tai sunku kažką ir komentuoti. Greičiau viskas daroma, kad didieji neatsidarytų, o mes esame tie didieji. (...) Dar yra aiškinamasi sąvokos, kas tas prekybinis plotas, kas įeina, kas neįeina“, – BNS sakė jis.

Daugiau neaiškumo, negu aiškumo, tai sunku kažką ir komentuoti.

Knygynų tinklą „Pegasas“ valdančios bendrovės „ALG knygynai“ vadovė Rita Račkaitė BNS teigė, kad sąlygas atitinka 17 knygynų, todėl pirmadienį didžioji jų dalis bus atidaryta.

„Dalis atskirus įėjimus turinčių „Pegaso“ knygynų yra valdomi franšizės partnerių, todėl su jais šiuo metu dar tiksliname visas atidarymo detales, taip pat ir atsidarymo laiką“, – sakė R. Račkaitė.

Pasak jos, šiuo metu intensyviai ruošiamasi atidarymui, derinamos darbuotojų testavimo sąlygos ir tvarka. Tikėtina, kad testavimas bus ne privalomas, o rekomenduojamas.

Vyriausybei pažadėjus apmokėti vėl pradedančių veikti įmonų darbuotojų testavimą, „Aprangos“ vadovas R. Perveneckas sakė, kad grupės darbuotojams rekomenduojama pasidaryti testus.

„Jau vakar darbuotojams rekomendavome, kad jie užsirašytų ir pasitikrintų. Mano žiniomis, jau yra užsiregistravusių žmonių. Žinoma, mes negalim 100 proc. garantuoti ir priversti visų testuotis, nes nežinau, kokia bus reakcija. (...) Manau, labai logiška pasidaryti tyrimą, jeigu, žinoma, tie mobilūs punktai sugebės visus (ištirti – BNS), jei nepriiminės, tada svarstysime kitus variantus“, – sakė R. Perveneckas.

„Utenos trikotažas“ teigia, kad darbuotojai registruojami prevenciniam testavimui, o pasak „Drogo“ vadovės, kol kas dar svarstoma, kaip organizuoti darbuotojų tyrimus. D. Žymantė negalėjo atsakyti, kada juos planuojama testuoti.

Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė leisti nuo kitos savaitės atidaryti atskirą įėjimą turinčias ne maisto prekių parduotuves ir kirpyklas bei grožio salonus.

Duris galės atverti tos parduotuvės, kurių prekybos plotas neviršija 300 kvadratinių metrų ir kurios turi „tiesioginį įėjimą iš lauko arba atskirą įėjimą, kuriuo naudojasi tik tos parduotuvės klientai“.