„Naujasis Pašiniano pasiūlymas praktiškai niekuo nesiskiria nuo ankstesnių... Kareno Karapetiano atsakymas – toks pats, kaip ir praeitą kartą. Derybos, kai viena iš šalių vien diktuoja savo darbotvarkę, o kita šalis negali pristatyti savo darbotvarkės, negali būti laikomos derybomis“, – žurnalistams sakė K. Karapetiano atstovas Aramas Araratianas.

Jis pridūrė, kad laikinasis premjeras laikosi pozicijos, kad N. Pašiniano reikalavimas surengti derybas dalyvaujant žiniasklaidos atstovams leidžia manyti, kad pasiekti kokių nors rezultatų nėra opozicijos tikslas.

Todėl derybas, kuriomis nesiekiama ieškoti sprendinių, K. Karapetianas laiko „neturinčiomis perspektyvų“, sakė A. Araratianas.

Jerevane ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose nuo balandžio 13 dienos vyko didžiuliai mitingai ir protesto akcijos prieš eksprezidento Seržo Sargsiano paskyrimą premjeru. N. Pašinianas tapo šio protestų judėjimo lyderiu.

Balandžio 23 dieną S. Sargsianas atsistatydino, o laikinuoju vyriausybės vadovu buvo paskirtas valdančiosios Respublikonų partijos atstovas K. Karapetianas.

Balandžio 25 dieną buvo planuotas N. Pašiniano susitikimas su K. Karapetianu, tačiau jis buvo atšauktas.

K. Karapetianas pranešė, kad kreipėsi į prezidentą su siūlymu apsvarstyti galimybę rengti pirmalaikius parlamento rinkimus.

N. Pašinianas ketvirtadienį teigė nesitaikstysiantis su jokiais kompromisais su politikais ir pareiškė, kad per gegužės 1-ąją vyksiančius rinkimus šalies premjeru turėtų būti išrinktas būtent jis.

„Jei aš nebūsiu išrinktas premjeru, Armėnija apskritai neturės premjero“, – sakė jis per mitingą sostinėje Jerevane.

Tuo metu laikinojo premjero atstovas paragino opozicijos lyderį priimti prezidento Armeno Sargsiano pasiūlymą visoms politinėms jėgoms ieškoti išeities iš susidariusios krizės.

„Karapetiano nuomone, Pašinianui derėtų priimti Armėnijos prezidento pasiūlymą, pateiktą visoms parlamentinėms ir neparlamentinėms politinėms jėgoms, kad būtų bendrai apsvarstyta Armėnijoje susidariusi padėtis ir būtų ieškoma išeities“, – sakė A. Araratianas.

„Prezidentas antradienį ryte pasirašė įsaką dėl Kareno Karapetiano paskyrimo“, – sakoma prezidentūros pareiškime.

53 metų K. Karapetianas, buvęs sostinės Jerevano meras, anksčiau dirbo aukštuose postuose Rusijos valstybinės dujų monopolininkės „Gazprom“ padalinyje „Mežregiongaz“ ir Maskvoje įsikūrusiame banke „Gazprombank“.

K. Karapetiano pirmtakas O. Abramianas praėjusią savaitę atsistatydino, kai užsitęsusi įkaitų krizė į paviršių iškėlė visuomenės nepasitenkinimą šios buvusios sovietinės respublikos valdžios nesėkmėmis.

Ginkluoti užpuolikai liepos mėnesį Jerevane dvi savaites laikė užėmę policijos kompleksą. Ši apsiaustis, kai įkaitais buvo laikomi keli aukšto rango pareigūnai, nusinešė dviejų policininkų gyvybes ir smarkiai sukrėtė šalį.

Krizė baigėsi liepos 31 dieną, kai užpuolikai pasidavė po susirėmimų ir ilgų derybų.

Įkaitų drama išprovokavo demonstracijas dėl esą netinkamų vyriausybės veiksmų sprendžiant šią krizę. Taip pat buvo reikalaujama, kad atsistatydintų S. Sargsianas, esą nesugebantis pagerinti gyvenimo lygio skurdžioje 2,9 mln. gyventojų turinčioje valstybėje.

Per policijos ir demonstrantų susirėmimus buvo sužeista daugiau kaip 70 žmonių, tarp jų buvo žurnalistų. Dešimtys asmenų buvo suimti.

Po krizės, rugpjūčio pradžioje, S. Sargsianas pažadėjo suformuoti nacionalinės santarvės vyriausybę.

Armėnija – artimiausia Kremliaus sąjungininkė Kaukazo regione – priklauso Maskvos vadovaujamai ekonominei sąjungai, šalyje yra Rusijos karinė bazė, o naujasis premjeras tikriausiai išsaugos šiuos glaudžius ryšius.

„Karapetianas Armėnijoje daugelio yra laikomas Rusijos protežė, – sakė politikos analitikas Stefanas Safarianas. – Jis yra žaidėjas Rusijos aikštėje.“

Armėnija, kuri konfliktuoja su kaimyniniu Azerbaidžanu dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, yra sudariusi su Rusija karinę sutartį ir kliaujasi Maskva dėl ginklų tiekimo.

Ginčas dėl šios Azerbaidžano teritorijos, kurią per brutalų karą 10-ojo dešimtmečio pradžioje užėmė armėnai, šių metų balandžio pradžioje pasireiškė didžiausiu per kelis dešimtmečius smurto protrūkiu.

Ugnies nutraukimu, kuriam tarpininkavo Rusija, buvo užbaigti keturias dienas trukę intensyvūs susirėmimai, pareikalavę mažiausiai 110 gyvybių, tačiau didelė įtampa liko.

Armėnijos ekonomiką paveikė ekonominė krizė Rusijoje. Maždaug 30 proc. žmonių Armėnijoje gyvena žemiau oficialios skurdo ribos, nurodo Azijos plėtros bankas.