„Aišku, jog jeigu Rusija panaudos jėgą prieš Ukrainą, tai užtrauks kainą, tai sukels pasekmių“, – per spaudos konferenciją perspėjo Aljanso vadovas.

J. Stoltenbergas nurodė, kad ateinančią savaitę Rygoje susitiksiantys NATO užsienio reikalų ministrai aptars Rusijos karinių pajėgų telkimą prie sienos su Ukraina, suteikiant „labai svarių priežasčių smarkiai nerimauti“.

„Tau jau antras kartas šiais metais, kai Rusija sutelkė dideles ir neįprastai koncentruotas pajėgas šiame regione“, – kalbėjo bloko lyderis, ir paminėjo, kad ten esama sunkiosios technikos – „tankų, savaeigės artilerijos dalinių, dronų ir elektroninės kovos sistemų, taip pat kovos veiksmams parengtų karių“.

J. Stoltenbergas šį pajėgų telkimą vadino „neišprovokuotu ir nepaaiškintu“, taip pat perspėjo, kad „tai didina įtampą ir apsirinkimų grėsmę“.

Maskva savo ruožtu Vakarų nerimastingus pareiškimus vadino „isterija“ ir atmetė kaltinimus, kad ji planuoja įsiveržti į Ukrainai, kurios vieną dalį – Krymo pusiasalį – jau aneksavo 2014 metais.

Naujas pajėgų telkimas atrodo panašus į stebėtą balandį, kai Rusija prie sienos su Ukraina buvo pasiuntusi apie 100 tūkst. karių.

J. Stoltenbergas sakė, kad nors Ukraina nėra NATO narė ir jai netaikoma bloko kolektyvinės gynybos sutarties sąlyga, Aljansas „pasiųstų aiškią žinią Rusijai, kad NATO yra pasiruošusi ginti ir saugoti visus sąjungininkus“.

„Turime užtikrinti, kad nebūtų jokių nesusipratimų, jokios erdvės klaidingiems vertinimams dėl NATO ryžto, gebėjimo ir valios ginti visus NATO sąjungininkus“, – pabrėžė jis.

Šiuo pareiškimu Pchenjanas atsakė į JAV prezidento Donaldo Trumpo komentarus.

Vasarį žlugus susitikimui Hanojuje, branduolinio nusiginklavimo derybos tarp Vašingtono ir Pchenjano vis dar yra sustojusios. Grasinimai pasirodė artėjant Šiaurės Korėjos nustatytam terminui, iki kurio, kaip to reikalauja Pchenjanas, JAV branduolinio nusiginklavimo derybose turi pateikti nuolaidų.

Antradienį NATO suvažiavimo kuluaruose paklaustas apie Šiaurės Korėją, D. Trumpas teigė, kad vis dar išlieka galimybė imtis karinių veiksmų.

„Jis neabejotinai mėgsta leisti raketas, ar ne? Štai kodėl jį vadinu raketų žmogumi“, – D. Trumpas apibūdino Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong Uną.

„Turime galingiausias karines pajėgas, kokias kada nors turėjome, ir esame pati galingiausia valstybė pasaulyje. Ir, tikiuosi, to neprireiks panaudoti, tačiau, jei reikės, panaudosime. Jei reikės, mes tai panaudosime“, – sakė D. Trumpas.

Atsakydamas Korėjos liaudies armijos generalinio štabo viršininkas Pak Jong Chonas teigė didžiai nusivylęs D. Trumpo komentarais, pranešė oficiali KCNA naujienų agentūra.

Jis taip pat sakė, kad „ginkluotąsias pajėgas gali pasitelkti ne tik JAV“.

„Jei JAV panaudos bet kokias ginkluotąsias pajėgas prieš (Šiaurės Korėją), mes taip pat imsimės skubių atitinkamų veiksmų bet kuriuo lygmeniu“, – sakė Pak Jong Chonas.

Šiaurės Korėja pareikalavo, kad JAV iki metų pabaigos pasiūlytų Pchenjanui naujų nuolaidų, pastarosiomis savaitėmis šalis taip pat paviešino keletą kategoriškų pareiškimų. Kiek anksčiau šią savaitę KCNA naujienų agentūra citavo užsienio reikalų viceministrą Ri Thae Songą, kuris teigė, jog „tai, kokios Kalėdų dovanos JAV sulauks, priklauso tik nuo JAV sprendimų“.

Šis įstatymas reikalingas tam, kad padėtų Ukrainai reintegruoti du labiausiai į rytus nutolusius savo regionus, „Twitter“ paskyroje rašė P. Porošenka.

Dalį šių su Rusija besiribojančių regionų kontroliuoja prorusiški separatistai.

Naujasis įstatymas leis Ukrainos kariuomenei „panaudoti jėgą“ siekiant „atgrasyti Rusijos Federaciją nuo ginkluotos agresijos Donecko ir Luhansko regionuose“, rašoma parlamento interneto svetainėje skelbiamoje galutinėje įstatymo versijoje.

Rusijos užsienio reikalų ministerija praėjusį mėnesį šį įstatymą buvo pavadinusi „pasirengimu naujam karui“.

Ukrainos kariuomenės ir separatistų kovos tęsiasi jau bemaž ketverius metus. Per tą laiką žuvo jau daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.

Tuo metu skelbiama, kad anksčiau antradienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Petro Porošenka telefonu aptarė galimybę, kad konflikto alinamuose Ukrainos regionuose galėtų pradėti veikti Jungtinių Tautų (JT) taikos palaikymo misija.

Be to, jiedu diskutavo, kaip pasiekti ilgalaikių paliaubų, bei aptarė galimą kariaujančių pusių apsikeitimą belaisviais, teigė A. Merkel atstovas Steffenas Seibertas.