Jo teigimu, šalies karinių išlaidų ir bendrojo vidaus produkto santykis mažės nuo 4,7 proc. šiemet iki 3,3 proc. kitąmet ir iki 2,8 proc. 2018 metais.
„Mes įeiname į šią nišą ir kelerius metus joje išsilaikysime“, – sakė V.Putinas per metinę spaudos konferenciją.
„Tai nepaveiks mūsų planų dėl gynybos pajėgumų stiprinimo, nes per pastaruosius penkerius metus pakankamai daug lėšų tam skyrėme“, – pabrėžė jis.
V.Putino žodžiais, biudžeto išlaidų taupymas artimiausiais metais bus užtikrinamas pirmiausia jo skyriaus „nacionalinė gynyba“ sąskaita.
Vėliau kalbėdamas jis pareiškė, jog ne Rusija spartina ginklavimosi varžybas, ir Maskva neketina įsitraukti į šį išlaidavimą „ne pagal kišenę“.
„Jei kas ir spartina ginklavimosi varžybas, tai – ne mes... Mes niekada nesiryšime tam, kad įsitraukę į ginklavimosi varžybas išlaidautume ne pagal savo kišenę“, – sakė V.Putinas.
D. Trumpo pareiškimas nenustebino
JAV išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pareiškimas, kad Amerika privalo smarkiai padidinti savo branduolinius pajėgumus, visiškai nenustebino, penktadienį sakė Rusijos vadovas Vladimiras Putinas.
„Kas dėl išrinktojo Jungtinių Valstijų prezidento pono Trumpo, tai jis nepasakė nieko naujo. Jis ir per rinkimų kampaniją kalbėjo apie būtinybę didinti JAV branduolinius pajėgumus, stiprinti ginkluotąsias pajėgas. Nieko neįprasto“, – sakė V.Putinas per metinę spaudos konferenciją.
D.Trumpas šį raginimą paskelbė kelios valandos po V.Putino pareiškimo, kad Rusija turi stiprinti savo karinį branduolinį potencialą.
„Mums reikia stiprinti strateginių branduolinių pajėgų karinį potencialą, pirmiausia – raketų kompleksais, kurie galėtų garantuotai įveikti bet kokias esamas ir būsimas priešraketinės gynybos sistemas“, – sakė V.Putinas ketvirtadienį per Gynybos ministerijos posėdį.
,,Niekas išskyrus mus netikėjo D. Trumpo pergale“
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) tiksliai pajuto Amerikos visuomenės nuotaikas ir tai atvedė jį į pergalę prezidento rinkimuose, nors „niekas išskyrus mus netikėjo“, kad jis laimės.
„Jis tiksliai pajautė visuomenės nuotaikas ir dirbo būtent šioje paradigmoje, ėjo iki galo, nors niekas be mūsų netikėjo, kad jis laimės“, – sakė V.Putinas per metinę spaudos konferenciją.
Norėtų aplankyti D. Trumpą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sako, kad visai norėtų apsilankyti Jungtinėse Valstijose, jeigu naujai išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) atsiųstų jam pakvietimą.
„Jeigu Trumpas pakvies apsilankyti JAV, aš tikrai atvyksiu“, – pareiškė V.Putinas po tris su puse valandos trukusios spaudos konferencijos.
Kiek anksčiau pačioje spaudos konferencijoje V.Putinas sakė, kad jo susitikimas su D.Trumpu galėtų įvykti tuomet, kai išrinktasis vadovas baigs rinkti savo administraciją.
Rusijos lyderis sakė, kad pritaria D.Trumpo JAV ir Rusijos santykių vertinimui, jog jie yra prasti, ir nuo savęs pridūrė, kad „blogiau būti negali“.
V.Putinas taip pat sakė, kad tikisi susitikti su D.Trumpu ir aptarti, kaip galima būtų tuos santykius pagerinti.
JAV ir Rusijos santykiai dabar yra labiausiai pašliję nuo Šaltojo karo laikų.
Karaliaučiuje kils aprūpinimo elektra problemos
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, jog Baltijos šalių atsijungimas nuo BRELL elektros žiedo, kuriam taip pat priklauso Baltarusija ir Rusija, sukels Karaliaučiaus srities aprūpinimo elektra problemų, tačiau jas tikimasi sėkmingai išspręsti.
Jis pabrėžė, jog šis klausimas tiesiogiai priklauso nuo Rusijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo.
„Europos Sąjungoje nutarta, kad Baltijos šalys turi prijungti prie jos elektros žiedo. Tai sukuria Kaliningrado srities aprūpinimo elektra problemų... Tai reikalauja iš mūsų papildomų finansinių išteklių tam, kad būtų sukurtas naujas žiedas ir Kaliningradas būtų prie jo prijungtas“, – pripažino V.Putinas.
„Tiesa sakant, nesuprantu, kam tai daroma. Jokių problemų aprūpinant Baltijos šalis elektra nėra, viskas dirba puikiai. Mums mūsų partneriai Europoje nuolat kalba, kad būtina suartėti. O čia – priešingai. Ne jokių paaiškinamų priežasčių santykiai draskomi, konkrečiai – labai jautriame ir svarbiame energetikos sektoriuje. Tačiau mes Kaliningrado stabilaus ir nepriklausomo aprūpinimo elektra problemą išspręsime“, – pabrėžė jis.
Lietuva, Latvija ir Estija yra sutarusios iki 2025 metų atsijungti nuo BRELL elektros žiedo, kuris jungia Baltijos šalis, Rusiją ir Baltarusiją, ir sinchronizuotis su Vakarų Europa.
Kaliningrado srityje statys mažos galios AE?
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, jog neatmestina galimybė statyti mažos galios atomines elektrines (AE) stabiliam ir nepriklausomam Kaliningrado srities aprūpinimui elektra.
„Mes išspręsime stabilaus ir nepriklausomo Kaliningrado srities aprūpinimo elektra problemą. Į regioną planuojama tiekti suskystintas gamtines dujas, statyti atitinkamas elektrines, neatmetamas Rusijoje gaminamų mažų branduolinių jėgainių panaudojimas. Tai yra viena pagrindinių Kaliningrado plėtros krypčių“, – spaudos konferencijoje pabrėžė V.Putinas.
2300 megavatų galios branduolinės jėgainės Rusijos anklave prie Baltijos jūros statyba buvo įšaldyta 2013-ųjų, atliktus kiek daugiau kaip 20 proc. planuotų darbų.
Rusija planavo iki 2017 metų pastatyti didelio pajėgumo AE, kuri būtų orientuota į kaimyninių valstybių rinkas. Eksporto planams žlugus, dar svarstyta galimybė anklave statyti gerokai mažesnio pajėgumo AE ar visiškos mažos galios jėgainę, panaudojant panašius į povandeninių laivų branduolinius reaktorius.
Prieš tris mėnesius Rusija paskelbė, jog kitąmet pradės naudoti pirmąją pasaulyje plaukiojančią AE. Vos 70 megavatų galios plaukiojanti branduolinė jėgainė pirmąjį ateinančių metų ketvirtį turėtų pasiekti nuolatinio veikimo vietą Čiukotkoje ir iš dalies pakeisti 2018-aisiais planuojamą išjungti Bilibino AE.
Sveikina Alepo susigrąžinimą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad nusiaubto Alepo miesto atsiėmimas iš sukilėlių buvo „labai svarbus“ Sirijos pajėgų žingsnis padėties karo nuniokotoje šalyje stabilizavimui.
„Alepo išvadavimas nuo radikalių elementų yra labai svarbi padėties normalizavimo Sirijoje dalis. Tikiuosi, kad ir visame regione“, – susitikime su gynybos ministru Sergejumi Šoigu prieš savo metinę spaudos konferenciją sakė V.Putinas.
Ketvirtadienio vakarą Sirijos armija pranešė, kad perėmė viso Alepo kontrolę, pasiekdama didžiausią pergalę prieš opozicijos sukilėlius beveik šešerius metus tebesitęsiančiame pilietiniame kare.
Kremliaus vadovas pareiškė, kad susigrąžinus Alepą, Maskva sieks užbaigti susirėmimus visoje šalyje.
„Reikia padaryti viską, kad susirėmimai baigtųsi visoje Sirijos teritorijoje, – kalbėjo V.Putinas. – Bet kokiu atveju, mes to sieksime“.
Vėliau penktadienį metinėje spaudos konferencijoje V.Putinas išreiškė viltį, kad naujose taikos derybose visoms šalims pavyks susitarti dėl paliaubų visoje šalyje.
„Kitas žingsnis turi būti susitarimo dėl paliaubų visoje Sirijos teritorijoje užbaigimas“, – pareiškė jis.
Pasak Rusijos lyderio, Turkijos, Irano ir Sirijos prezidentai sutinka dalyvauti naujose taikos derybose, kurias Rusija siūlo surengti Kazachstano sostinėje Astanoje.
Praėjusių metų rugsėjį Rusija pradėjo antskrydžių kampaniją Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimui palaikyti ir nuo to laiko ėmėsi žingsnių sutvirtinti savo pozicijas šioje šalyje.
Susitarimas dėl sukilėlių evakuacijos iš Alepo buvo pasiektas tarpininkaujant Rusijai bei Turkijai, kuri rėmė kai kurias sukilėlių grupuotes.
Penktadienį S.Šoigu pareiškė, kad nuo gruodžio 15 dienos iš Sirijos rytinio Alepo miesto pasitraukė maždaug 34 tūkst. žmonių.
Taip pat penktadienį Kremlius pranešė, kad Putinas pasirašė įsaką išplėsti Sirijos uostamiestyje Tartuse veikiančią Rusijos karinio jūrų laivyno bazę ir leisti Rusijos karo laivams įplaukti į Sirijos teritorinę jūrą, vidaus vandenis ir uostus.
Spalio mėnesį Rusijos gynybos ministerija sakė, kad Maskva planuoja paversti Tartusą nuolatine savo baze, tačiau kada tai bus padaryta, nenurodė.
Tą patį mėnesį V.Putinas patvirtino Maskvos sutartį su Damasku dėl rusų pajėgų dislokavimo Sirijoje neribotam laikui.
Rusijai pradėjus bombarduoti Alepą, Vakarai pažėrė kaltinimų dėl jame daromų karo nusikaltimų, taip supykdydami Kremlių ir dar labiau komplikuodami savo santykius su Maskva.
Siūlo domėtis atskleista informacija apie JAV rinkimus
Programišių atakos JAV rinkimų kampanijos metu atskleidė teisingą informaciją, tai patvirtina ir Demokratų partijos nacionalinio komiteto pirmininkės atsistatydinimas, sako Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Aš jau sakiau: pralaimėjusioji šalis visuomet ieško kaltų kitur. Geriau patys savyje ieškotų šių problemų. Visą laiką pamiršta, kas svarbiausia“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė V.Putinas, turėdamas omenyje JAV kaltinimus Rusijai dėl kibernetinių atakų.
Svarbiausia, pasak prezidento, „informacijos, kurią programišiai pateikė visuomenei, esmė“.
„Negi jie kažką ten sukompiliavo, iškraipė? Tai kad ne. Koks yra geriausias įrodymas, kad programišiai atskleidė teisingą informaciją – tai, kad programišiams parodžius manipuliavimą visuomenės nuomone (JAV) Demokratų partijoje, vieno (partijos nominacijos siekusio) kandidato prieš kitą kandidatą – poną (Bernie) Sandersą (Bernį Sandersą), Demokratų partijos nacionalinio komiteto vadovė atsistatydino“, – sakė V.Putinas.
„Vadinasi, ji pripažino, kad programišiai parodė tiesą. Užuot atsiprašytų rinkėjų ir pasakytų „na, atleiskite, velnias sugundė, daugiau taip nedarysim, pasitaisysime“, vietoje to pradėjo rėkti dėl to, kas įvykdė šias programišių atakas“, – pridūrė jis.
Pasak V.Putino, nesvarbu, kas įvykdė kibernetines atakas: „Kaip visiškai teisingai pasakė išrinktasis prezidentas (Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas)), kas žino, kokie programišiai? Gal jie kitoje šalyje buvo, o ne Rusijoje, gal kas nors, gulėdamas ant sofos, lovoje, tai padarė.“
Rusijos prezidentas pažymėjo, kad dabar labai lengva parodyti kibernetinės atakos kilmės šalį būnant kitoje vietoje.
Dėl dalyvavimo rinkimuose apsispręs atėjus laikui
Rusijos lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad sprendimą, ar dalyvauti 2018 metų prezidento rinkimuose, priimsiąs atėjus laikui.
„Atsakymas bus standartinis: ateis laikas, aš žiūrėsiu, kas vyksta šalyje, pasaulyje, ir remiantis tuo, ką padarėme, ką galime padaryti, kaip turime daryti, bus priimtas sprendimas dėl mano dalyvavimo arba nedalyvavimo būsimuose Rusijos Federacijos prezidento rinkimuose“, – penktadienį per metinę spaudos konferenciją sakė jis.
Taip V.Putinas atsakė į klausimą, kodėl 2018 metais būtinai turi vėl tapti Rusijos prezidentu, ir klausimą, kodėl jokiu būdu neturi juo tapti.
Sankcijos veikia: Rusija priversta mažinti karines išlaidas 3
