Nelaimės priežastis nežinoma, sakė ministras. Sraigtasparniai naktį dalyvavo „kovos su povandeniniais laivais pratybose“. Ministerija neatmetė, kad sraigtasparniai, kurių kiekviename buvo po keturis žmones, teritorijoje į rytus nuo Izu salų susidūrė ore.

Japonų stoties NHK duomenimis, pradžioje 22.38 val. prie Torišimos salos nutrūko ryšys su vienu iš abiejų sraigtasparnių. Po minutės kitas pasiuntė nelaimės signalą. Tad dar po 25 minučių pastebėta, kad toje pat teritorijoje prarastas ryšys ir su šiuo sraigtasparniu.

Netoliese kitų lėktuvų ar lavų nebuvo, pareiškė karinis laivynas. Todėl esą mažai tikėtina, kad su incidentu būtų susijusi kokia kita šalis.

„Siūlomas pardavimas pagerins Vokietijos sunkiosios technikos pajėgumus. Vokietija ketina panaudoti šį patobulintą pajėgumą, kad sustiprintų savo krašto gynybą ir atgrasytų nuo regioninių grėsmių“, – teigiama JAV Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūros (DSCA) pareiškime.

Pareiškime priduriama, kad šis pardavimas „parems Jungtinių Valstijų užsienio politiką ir nacionalinį saugumą, nes pagerins NATO sąjungininkės, kuri yra svarbi politinio ir ekonominio stabilumo Europoje jėga, saugumą“.

Valstybės departamentas patvirtino galimą pardavimą, o DSCA ketvirtadienį pateikė reikalaujamą pranešimą Kongresui, kuris dar irgi turi patvirtinti sandorį.

Pirmąją sraigtasparnių partiją Lenkijos kariuomenė gaus kitais metais, „o tai svarbu atsižvelgiant į tarptautinę su Rusijos agresija Ukrainoje susijusią situaciją“, sakė Mariuszas Blaszczakas, pasirašydamas sutartį „Leonardo“ gamybos vietoje pietryčių Lenkijoje. Ministras sakė, kad Lenkija užsakė „sunkiai ginkluotą“ AW149 versiją, aprūpintą prieštankinėmis raketomis. Sutartyje taip pat numatyti mokymai ir atsarginių dalių bei įrangos komplektai sraigtasparnių priežiūrai.

2016 m. spalį Lenkijos vyriausybė nutraukė derybas su „Airbus“ grupe dėl 50 „Caracal“ transporto sraigtasparnių, kurių vertė tuo metu siekė 3,14 mlrd. eurų, įsigijimo. Nuo tada Varšuva užsakė keturis transportinius sraigtasparnius S-70i „Black Hawk“ iš Amerikos „Sikorsky“ korporacijos ir keturis daugiafunkcius „Leonardo“ sraigtasparnius AW101.

Lenkija, kaip ir jos NATO sąjungininkės, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą stiprina gynybą didindama savo karines pajėgas.

Lietuva JAV vyriausybei už platformą per penkerius metus sumokės 181 mln. eurų (213 mln. JAV dolerių). JAV Vyriausybė taip pat skyrė 30 mln. JAV dolerių (maždaug 26 mln. eurų) finansinę paramą projektui. Pirmieji sraigtasparniai Lietuvą gali pasiekti 2024 metų pabaigoje.

Apie planus pirkti sraigtasparnius „Black Hawk“ Lietuva pranešė prieš metus. Iš pradžių buvo numatoma įsigyti šešis sraigtasparnius, bet derybų eigoje nuspręsta pirkti keturis. Dar du sraigtasparnius Lietuva galės įsigyti ateityje.

„Lietuva šią savaitę planuoja pasirašyti sutartį dėl naujos sraigtasparnių platformos įsigijimo iš Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės. Pagal šią sutartį Lietuvos kariuomenė įsigis 4 sraigtasparnius UH-60M „Black Hawk“ su papildoma įranga, atsargines dalis, mokymų, remonto bei logistinį paketą,“ – rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime.

Naujoji sraigtasparnių platforma pakeis iki šiol Lietuvos kariuomenėje naudojamus „Mi-8T“. Ketvirtą dešimtmetį pradedančių skaičiuoti sovietinių sraigtasparnių eksploataciniai resursai yra išeikvoti, o eksploatacija yra sudėtinga: išlaikymas brangus, dažnai genda, remontas rizikingas dėl komplikuoto atsarginių dalių tiekimo iš Rusijos, teigia Krašto apsaugos ministerija.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis šių sraigtasparnių įsigijimą pavadino „vienu svarbiausių Lietuvos kariuomenės modernizavimo ir stiprinimo elementų, bei ryškiu kokybinį šuoliu aprūpinant kariuomenę šiuolaikine ir pajėgia ginkluote“.

„Atsisakydami paskutinio sovietinio relikto ir pereidami prie vakarietiškos sraigtasparnių platformos, pradedame visiškai naują Lietuvos karinių oro pajėgų etapą ir žengiame koja kojon su JAV ir kitomis moderniausiomis NATO sąjungininkių kariuomenėmis“, – pranešime spaudai teigė ministras.

Anot kariuomenės vado generolo leitenanto Valdemaro Rupšio, naujieji sraigtasparniai sudarys sąlygas Lietuvos kariuomenei efektyviau vykdyti karinį rengimą, naudoti juos pėstininkams paramai iš oro teikti, nedidelių karinių vienetų greitam permetimui, medicininei evakuacijai ir kitoms užduotims.

Pasak generolo, jie taip pat leis efektyviau vykdyti taikos meto užduotis, tokias kaip asmenų paieška ir gelbėjimas, skubus organų transplantacijai pergabenimas, gaisrų gesinimas.

Krašto apsaugos ministerija teigia, kad naujoji platforma taip pat pagerins sąveiką su strateginiais ir regioniniais sąjungininkais. To paties gamintojo platformą yra įsigiję trisdešimties pasaulio šalių ginkluotosios pajėgos, pavyzdžiui, Danija, Latvija, Lenkija, Švedija. Tai praplės galimybes vykdyti pratybas ir bendras operacijas didesnėmis karių grupėmis kartu su partneriais, kurių arsenale taip pat yra „Black Hawk“.

„Greiti, manevringi ir ekonomiški „Black Hawk“ sraigtasparniai UH-60M taip pat padės Lietuvos kariuomenei žymiai sparčiau reaguoti į pagalbos prašymus ir suteikti reikiamą paramą, vykdant paieškos ir gelbėjimo užduotis. 24/7 režimu budintys Karinių oro pajėgų sraigtasparniai pasitelkiami gelbstint jūroje į nelaimę patekusių asmenų gyvybes, ieškant pasiklydusių ar dingusių žmonių, pergabenant transplantacijai reikalingų donorų organus ar gesinant gaisrus,“ – rašoma ministerijos pranešime.

Krašto apsaugos ministerija kol kas nedetalizuoja, kur ir kada tiksliai sutartis bus pasirašyta. Derybos dėl „Black Hawk“ vyko aukštu politiniu lygiu. Šio Krašto apsaugos ministerijos pranešimo išvakarėse JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) per „Twitter“ paskelbė atleidęs gynybos sekretorių Marką Esperį.

Tai šią savaitę pranešė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis po susitikimo su Lietuvoje viešėjusiu aukšto rango Pentagono pareigūnu.

„Vyksta derybos ir tikimės derybas baigti ir pasirašyti kontraktus rugsėjo mėnesį dėl sraigtasparnių atnaujinimo „Black Hawk“, – žurnalistams sakė R. Karoblis po susitikimo su Jungtinių Valstijų Sausumos pajėgų sekretoriumi Ryanu D. McCarthy (Rajanu Makarčiu).

Šį mėnesį sraigtasparnių pardavimą pradėjo derinti JAV valdžios institucijos. Sandorį jau patvirtino Valstybės departamentas, jam dar reikia Kongreso pritarimo.

Pentagonui pavaldi Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra (DSCA) skelbė, kad sandorio vertė sieks 380 mln. JAV dolerių (337 mln. eurų).

Tačiau Lietuvos krašto apsaugos ministras pranešė, kad JAV dalį sandorio finansuos JAV vyriausybė.

„Dėkojame JAV už paramą skubinant šį procesą ir už JAV suteiktą 30 mln. dolerių paramą šiam projektui įgyvendinti“, – kalbėjo R. Karoblis.

Lietuvos kariuomenė apie ketinimus pirkti naujų karinių sraigtasparnių UH-60M „Black Hawk“ pranešė pernai spalį. Tuomet skelbta, kad planuojama įsigijimo vertė yra apie 300 mln. eurų.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys BNS praėjusią savaitę sakė, kad sraigtasparniai Lietuvą turėtų pasiekti 2024 metais.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenė užduotims vykdyti naudoja sovietinius sraigtasparnius „Mi-8“, jų skraidymo resursas netrukus baigsis, ir tris AS365 N3+ „Dauphin“, šie daugiausiai skirti paieškos ir gelbėjimo darbams bei aplinkos apsaugos stebėsenai Lietuvos teritorijoje.

Pentagonui pavaldi Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra (DSCA) pranešė, kad sandorį patvirtino Valstybės departamentas, toliau jį svarstys Kongresas.

DSCA pranešime rašoma, kad sandorio vertė sieks 380 mln. JAV dolerių (337 mln. eurų).

Lietuvos kariuomenė apie ketinimus pirkti naujų karinius sraigtasparnius UH-60M „Black Hawk“ pranešė pernai spalį. Tuomet skelbta, kad planuojama įsigijimo vertė yra apie 300 mln. eurų.

„Siūlomas pardavimas parems JAV užsienio politiką ir nacionalinį saugumą, padedant pagerinti NATO sąjungininkės, kuri atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant taiką ir stabilumą Europoje, saugumą“, – rašoma DSCA pranešime.

Anot agentūros, siūlomas šių sraigtasparnių pardavimas Lietuvai smarkiai sustiprins jos galimybes gabenti karius, vykdyti sienų apsaugą, antiteroristinę veiklą, medicininę evakuaciją, paieškos ir gelbėjimo operacijas, atsargų tiekimą ar išorinį krovinių gabenimą, teikti kovinę paramą bet kokiomis orų sąlygomis.

„Sraigtasparniai UH-60 leis užtikrinti sąveiką su JAV ir NATO pajėgomis, skubiai reaguojant į įvairias misijas, ir greitai dislokuoti karius.

Lietuva ketina panaudoti šiuos gynybos vienetus ir paslaugas modernizuoti ir išplėsti savo ginkluotąsias pajėgas, kad teiktų paramą misijoms savo regione ir kovotų su terorizmo grėsmėmis“, – rašoma pranešime.

Jame pažymima, kad Lietuvai nebus sunku integruoti šiuos sraigtasparnius į savo ginkluotąsias pajėgas, o siūlomas šios įrangos pardavimas nepakeis pagrindinio karinio balanso regione.

Pagrindiniai rangovai bus „Sikorsky Aircraft Company“ iš Stratfordo Konektikute ir „General ElectricAircraft Company“ (GEAC) iš Lino Masačusetse.

Anot agentūros, norint įgyvendinti šį pardavimą, gali prireikti maždaug 2–5 metams paskirti papildomus tris JAV vyriausybės ir penkis rangovų atstovus, kad būtų galima pristatyti įrangą ir apmokyti karius.

Lietuvos krašto apsaugos ministerija anksčiau skelbė, kad sraigtasparnių įsigijimo sutartį siekiama pasirašyti iki 2020 metų pabaigos, o sraigtasparniai Lietuvą galėtų pasiekti 2024 metų pabaigoje.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenė užduotims vykdyti naudoja sovietinius sraigtasparnius „Mi-8“, jų skraidymo resursas netrukus baigsis, ir tris AS365 N3+ „Dauphin“, šie daugiausiai skirti paieškos ir gelbėjimo darbams bei aplinkos apsaugos stebėsenai Lietuvos teritorijoje.

„Tikrai dirbu su Lietuvos Vyriausybe aptariant galimybes įsigyti „Black Hawk“. Svarstėme įvairius variantus, ir aš tikiuosi, kad artimiausiais mėnesiais Vyriausybė pajudės į priekį dėl „Black Hawk“ įsigijimo“, – interviu BNS sakė ambasadorius Robertas Gilchristas (Robertas Gilkristas).

Krašto apsaugos ministerija pernai spalį pranešė nusprendusi pradėti derybas su JAV vyriausybe dėl galimybės įsigyti šešis naujus straigtasparnius „Black Hawk“.

Tuomet skelbta, kad sandorio vertė gali siekti 300 mln. eurų, įsigijimo sutartį siekiama pasirašyti iki 2020 metų pabaigos, o sraigtasparniai kariuomenę pasiektų 2024 metų pabaigoje.

Lietuvos vyriausybė tikisi, kad JAV administracija galėtų paremti „Black Hawk“ pirkimą per JAV paramos saugumo srityje fondus.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenė užduotims vykdyti naudoja tris veikiančius sovietinius sraigtasparnius „Mi-8“, kurių skraidymo resursas netrukus baigsis, ir tris „Dauphin“, kurie daugiausiai skirti paieškos ir gelbėjimo darbams bei aplinkos apsaugos stebėsenai Lietuvos teritorijoje.

Pernai Lietuva pasirašė sutartį su JAV gynybos departamentu dėl 200 šarvuotųjų kovinės paramos visureigių įsigijimo už 145 mln. eurų. Visureigius gamina „Oshkosh Defense“ kompanija.

„Pagrindinis šių sraigtasparnių uždavinys Estijoje – palaikyti Estijoje tarnybą atliekančią sąjungininkų kovinę grupę per pratybas „Tractable“, – sakoma kariuomenės pranešime.

Gynybos pajėgų vyriausiasis štabas nepranešė, kiek sraigtasparnių „Wildcat“ atvyko, bet pridūrė, kad artimiausiomis dienomis į Estiją atskris dar trys atakos sraigtasparniai „AH-64 Apache“, liksiantys šalyje dvi savaites.

Sraigtasparniai atliks dieninių ir naktinių mokomųjų skrydžių virš Estijos teritorijos, įskaitant Talino apylinkes. Be kita ko, bus treniruojamasi skraidyti mažame aukštyje.

Britų kariai atlieka pagrindinį vaidmenį Estijoje dislokuotoje NATO kovinėje grupėje, šiuo metu turinčioje daugiau kaip tūkstantį karių. Jungtinė Karalystė savo sraigtasparnių į Estiją pirmąkart pasiuntė 2018 metų pavasarį.

Pirmadienį į Estiją buvo atgabenta pirmoji Britanijos karinės technikos siunta, įskaitant 18 tankų „Challenger“. Šalyje laukiama iš viso 200 karinės technikos vienetų ir 800 britų karių, pakeisiančių šiuo metu Estijoje besibazuojantį Aljanso kovinės grupės Britanijos kontingentą.

Pratybos „Tractable“, Estijoje rengiamos pirmąkart, vyks spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje.

JAV ambasada Rygoje nurodė, kad JAV oro pajėgų transporto lėktuvai sraigtasparnius ir 10-osios kovinės aviacijos brigados operatyvinio dalinio „Phoenix“ karius į Rygą atskraidins antradienį.

JAV ambasadorė Latvijoje Nancy Pettit (Nensi Petit) ir Latvijos gynybos ministras Raimondas Bergmanis kartu su aukšto rango latvių ir amerikiečių kariškiais dalyvaus sutikimo ceremonijoje.

Latvijos gynybos ministerija nurodė, kad naujasis JAV junginys pakeis šiuo metu Lielvardės oro bazėje centriniame Latvijos regione dislokuotą junginį su sraigtasparniais „Blackhawk“.

Operatyvinis dalinys „Phoenix“, pavaldus JAV 10-ojo aviacijos pulko 3-ajam bendrosios pagalbos aviacijos batalionui, priklauso pirmajai kovinei aviacijos brigadai, kuri bus pastoviai rotuojama Rytų Europoje, siekiant pademonstruoti JAV ir NATO sąjungininkų bei partnerių įsipareigojimus Europos kolektyviniam saugumui.

Fort Dramo bazėje Niujorko valstijoje dislokuota 10-oji kovinė aviacijos brigada į Vokietiją, Latviją ir Rumuniją atsiunčia maždaug 2 200 karių, 86 sraigtasparnius ir daugiau kaip 700 įrangos vienetų. Apie 60 „Phoenix“ narių bus dislokuoti Lielvardės oro pajėgų bazėje Latvijoje ir vykdys aviacijos operacijas, prisidėdami prie dvišalių mokymų bei tarptautinių pratybų pagal operaciją „Atlantic Resolve“(Atlantinis ryžtas).