Dėl šios priežasties šalyje trūksta mokytojų, kenčia ir mokinių pasiekimai.

Vis dėlto Komisija pažymi, kad Lietuva neseniai ėmėsi „tam tikrų veiksmų mokytojų trūkumo problemai spręsti, be kita ko, siekdama tobulinti pedagoginių darbuotojų kompetencijas per nacionalines kvalifikacijos tobulinimo programas“.

„Be to, 21,4 proc. vaikų iki trejų metų, kuriems teikiamos oficialios vaikų priežiūros paslaugos, yra gerokai mažiau nei 2021 metų ES vidurkis (36,2 proc.), o tai ilgainiui gali turėti neigiamą poveikį švietimo ir darbo rinkos rezultatams“, – rašoma trečiadienį paskelbtoje Lietuvos 2023 metų apžvalgoje.

EK taip pat pabrėžia, kad aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų yra labai daug, tačiau aukštasis mokslas vis dar menkai atitinka darbo rinkos poreikius.

„Nors 2024 metais įsigalios griežtesni studentų priėmimo kriterijai, kai kurios aukštojo mokslo įstaigos vis dar labai priklauso nuo prastų mokymosi rezultatų turinčių studentų, kurie moka už savo studijas“, – nurodoma dokumente.

„Dėl mažo mokslinių tyrimų našumo ir mokslinės kompetencijos trūkumo aukštojo mokslo įstaigos negali suteikti studentams naujausių žinių“, – teigiama jame.

Apžvalgoje akcentuojama, kad doktorantų skaičius ir užsienio doktorantūros studentų dalis yra maža.

Informacinių ir ryšių technologijų specialistų prieinamumas, nors ir gerėjantis, tebėra iššūkis Lietuvos skaitmeninei pertvarkai.

„Lietuva nevisiškai išnaudojo investavimo į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas potencialą. Lietuva yra nuosaiki novatorė, tačiau, remiantis 2022 m. Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinės leidimu, ji mažina atotrūkį nuo likusios ES dalies“, – nurodo EK.

Taip yra dėl padidėjusių rizikos kapitalo ir ne mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) inovacijų išlaidų.

Anot Komisijos, Lietuvos privačios investicijos į MTTP sudaro šiek tiek daugiau nei trečdalį ES vidurkio, o tai lėtina perėjimą prie didesnės pridėtinės vertės ekonomikos.

Didžiąją dalį MTTP išlaidų sudaro viešasis finansavimas, tačiau MTTP intensyvumas tebėra gerokai mažesnis už valdžios sektoriaus tikslą – 1,5 proc. BVP 2024 metais.

„Šiuo metu Lietuva neturi patikimo plano, kaip užtikrinti daugiau investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas, neapsiribojant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, tvarumą. Vis dar trūksta žmogiškųjų išteklių“, – teigia EK.

„Iki“ Žmonių ir kultūros departamento vadovė Monika Milė sako, kad „Iki“ suteikia plačias galimybes atsiskleisti kiekvienam darbuotojui.

„Mums svarbus kiekvienas „Iki“ darbuotojas, kad ir kokias pareigas jis užima. Visada skatiname „Iki“ darbuotojus augti ir tobulėti, ugdyti kompetencijas ir siekti jam labiausiai tinkamos karjeros. Suteikiame savo darbuotojams ne tik papildomas naudas, tokias kaip įvairios premijos bei papildomas sveikatos draudimas, bet ir tarptautinės karjeros galimybes, nes „Iki“ priklauso „REWE group“, Europoje lyderiaujančiai mažmeninės prekybos grupei“, – sakė M. Milė.

Darbo pasiūlymas – atėjus į praktiką

Specialiai „Iki“ 30-ajam gimtadieniui skirtoje dokumentikoje „Iki“ darbuotojas Gintautas Dirsė pasakoja, kad „Iki“ padėjo geriau suprasti, kokia veiklos kryptis jam priimtiniausia ir realizuoti save. Prieš porą metų vaikinas atėjo į „Iki“ atlikti praktikos ir po kelių savaičių gavo pasiūlymą prisijungti prie prekybos tinklo komandos, o šiuo metu atlieka tarptautinę praktiką „REWE group“, valdančioje „Iki“.

„Studijuojant universitete reikėjo atlikti praktiką – ieškojau didelės įmonės, kurioje galėčiau įgyti patirties, susijusios su visoje Europos Sąjungoje taikomais nuostatais. Man pasisekė gauti praktiką „Iki“. Žinojau, kad prekybos tinklas priklauso tarptautinei „REWE group“, bet nė nesvajojau, kad praktika man atvers tokias plačias tarptautinės karjeros galimybes“, – sako Gintautas.

Pirmiausia vaikinas praktikuotis pradėjo „Iki“ planogramų skyriuje – šis skyrius yra atsakingas už prekių išdėstymą parduotuvėse. Siekiama jas išdėlioti kuo patogiau, kad pirkėjas lengvai ir greitai galėtų rasti jam reikiamus produktus. Vos po kelių savaičių praktikos Gintautui buvo pasiūlyta prisijungti prie „Iki“ komandos – jis tapo generalinės direktorės asistentu. Netrukus atsivėrė ir galimybė išvykti į užsienį.

„Ši tarptautinė stažuotė yra ypatinga, nes padeda suvokti ne tik visą „Iki“, bet ir „REWE group“ veiklą. Pirmiausia supažindinama su parduotuvėje vykstančiais procesais – nuo to, kaip prekės patenka į parduotuvę, iki jos valdymo. Tai visiškai kitokia patirtis, nei dirbant biure. Pradėjau nuo sandėlio, paskui reikėjo prižiūrėti prekių išdėstymą, buvau salės darbuotojas. Teko ir valytoju padirbėti, patalpas tvarkyti. Daugelį parduotuvės darbuotojų užduočių pradėjau geriau suprasti ir kitaip vertinti. Dabar neįsivaizduoju, kad galėčiau dirbti administracijos biure neturėdamas tokios patirties“, – pasakoja Gintautas.

Dėmesys kiekvienam darbuotojui

Per kelis mėnesius išbandęs visas parduotuvės darbuotojo pozicijas, vaikinas išvyko į Bulgarijoje „REWE group“ valdomą tinklą „Billa“. Čia jis susipažino tiek su aukščiausio lygio administracijos veikla ir užduotimis, tiek su finansų departamento darbu. Netrukus vaikinas važiuos tęsti tarptautinės stažuotės į Austriją.

„Visas mūsų grupės įmonių tinklas vadovaujasi vienodais darbo principais, todėl įsilieti į veiklą kitoje šalyje nėra sudėtinga. Taip pat laikomės ir linijinės struktūros – kiekvienas darbuotojas yra vienodai svarbus, gali siūlyti įvairius projektus ir idėjas, kurios tikrai bus išklausytos ir įvertintos. Kaip tik tai man labai patinka“, – atskleidžia G. Dirsė.

Gintautas sako, kad labiausiai „Iki“ jį motyvuoja palaikanti svajonių komanda ir nuoširdus dėmesys. Pasak jo, itin skatina ir tai, kad dažnai išgirsta kolegų „ačiū“. Jis svarsto, kad tapti „Iki“ komandos dalimi reikia trijų savybių – būti greitam, atsakingam ir nebijoti imtis pačių įvairiausių projektų.

Prekybos tinklą „Iki“ šiuo metu sudaro 234 parduotuvės, kulinarijos gamybos centras bei 3 regioninės kepyklos. Nuolat naujoves diegiantis prekybos tinklas kartu su „Pixevia“ Vilniuje atidarė ir pirmąją autonominę parduotuvę su „Iki“ prekės ženklu. Tai pirmoji tokia parduotuvė Lietuvoje ir Šiaurės šalyse. Prekybos tinkle dirba beveik 6 tūkst. darbuotojų. Prekybos tinklas taip pat valdo prekių pristatymo į namus startuolį „LastMile“ bei nuosavo prekės ženklo elektroninę parduotuvę.

Tai, kad įmonė Lietuvoje pamatus patiesia daugeliui specialistų ir sulaukia tarptautinės rinkos žaidėjų dėmesio, anot verslo konsultantų, liudija retą gebėjimą prisitraukti stiprius kandidatus bei įdirbį ugdant juos ne tik profesiškai, bet ir vertybiškai.

Įmonei jaučia dėkingumą

Su „Švyturio-Utenos alaus“ įmone nuo 1999 m. nesiskyrusi A. Vasiljevienė pirmiausia dirbo rinkodaros skyriuje, vėliau tapo šio skyriaus direktore. Nuo 2014 m. vadovavo pardavimo komandai kaip „Off Trade“ pardavimų direktorė, o 2016 m. tapo viso Pardavimo skyriaus direktore Lietuvoje. Dar pernai ji sulaukė kvietimo jungtis prie Eksporto ir licencijų komandos „Carlsberg“ būstinėje Danijoje bei nuo 2022-ųjų tapti SEAO padalinio viceprezidente.

Aušra Vasiljevienė. / Asmeninio archyvo nuotr.

„Su dideliu užsidegimu laukiu starto naujose pareigose. Tokios tolimos šalys kaip Pietų Korėja, Japonija, Australija, Izraelis gali atrodyti egzotika, bet man tai pirmiausia asocijuojasi su pažanga ir aukštu išsivystymo lygiu. O tai reiškia dideles verslo galimybes, didelį potencialą. Būsiu tas žmogus, kuriam reikės tuos šalių potencialus pamatyti, įvertinti, pasverti ir, nusistačius prioritetus, imtis teisingų iniciatyvų įgyvendinimo“, – apie naujas pareigas pasakojo A. Vasiljevienė, kuri SEAO verslo padalinyje plėtos ir spartins apimtis bei rinkos dalį, taip pat grynąsias pajamas ir pelną.

A. Vasiljevienės pareigas Lietuvoje nuo šiol užims Mindaugas Čižauskas, ilgametis bendrovės darbuotojas, pastaruoju metu dirbęs pardavimų vadovu. Prieš atsisveikindama su komanda Lietuvoje, A. Vasiljevienė neslėpė dėkingumo savo darbdaviui:

„Esu labai dėkinga „Švyturiui“ už jame sukauptą didelę vadybos patirtį, suformuotus verslo valdymo ir vadovavimo įgūdžius, už įgytas teisingas verslo kultūros vertybes ir, svarbiausia, už įskiepytas augimo ir nuolatinio tobulėjimo nuostatas“.

Vadovas palaiko norą augti

„Švyturio-Utenos alaus“, priklausančio tarptautiniam „Carlsberg“ tinklui, vadovas Rolandas Viršilas pasakoja, kad karjeros augimo perspektyvomis bei galimybėmis pasinaudoja ne vienas darbuotojas, o tokią praktiką jis priima kaip natūralų ir sėkmingą darbuotojo augimą.

Rolandas Viršilas. /  D. Kučio nuotr.

„Noriu padėkoti Aušrai, kuri daugybę metų atsakingai ėjo pareigas – jos indėlis įmonės veikloje išties ryškus ir nepamirštamas. Vis dėlto, mūsų vidinė politika yra visuomet palaikyti tarptautinės karjeros siekiančius talentus. Tad ir šįsyk džiaugiamės, kad profesiniai gebėjimai neliko nepastebėti mūsų sektoriaus lyderių“, – teigia R. Viršilas.

Vadovo teigimu, sėkmingų specialistų, pradėjusių karjerą įmonės viduje, o paskui migravusių į tarptautinius „Carlsberg“ padalinius, iš tiesų daug. Be to, dalis darbuotojų nuolat dalyvauja tarptautinėse stažuotėse, specialių užduočių atlikime užsienio šalyse.

Pavyzdžiui, Lietuvoje iki 2018 m. pardavimų vadovo pareigas ėjęs Alius Antulis priėmė pasiūlymą persikelti į Bulgariją, kur kelerius metus šios šalies „Carlsberg“ bendrovėje ėjo pardavimų direktoriaus pareigas. Nuo šių metų pradžios A. Antulį „Carlsberg“ skyrė generaliniu direktoriumi „Carlsberg“ įmonėje Azerbaidžane.

Kita sėkmės istorija susijusi su Imantu Čepuliu – ėjęs „Carlsberg“ Baltijos šalių investicijų vadovo pareigas, 2014 m. jis laimėjo konkursą „Carlsberg“ Azijos regiono Investicijų ir turto vadovo pareigoms užimti. O dešimtmetį sėkmingai pirkimų vadove Baltijos šalyse dirbusi Ingrida Kanopkaitė prieš ketverius metus sulaukė kvietimo persikelti į pagrindinį bendrovės biurą Šveicarijoje, kur lig šiol eina antrinės pakuotės pasaulinių pirkimų vadovės pareigas.

Skatinama vidinė karjera

„Karjeros galimybių atvėrimas, praplečiant ribas ne tik už Lietuvos, bet ir Baltijos šalių sienų“, – taip apie darbuotojų karjeros pokyčius atsiliepia „Švyturys-Utenos alus“ žmogiškųjų išteklių valdymo verslo partnerė Lietuvoje Julija Gedrimė.

Julija Gedrimė. / Asmeninio archyvo nuotr.

Jos teigimu, Lietuvos darbuotojų pastarųjų metų karjeros geografija tikrai plati: Danija, Bulgarija, Azerbaidžanas, Malavis, Kambodža, Prancūzija, Vokietija ir kitos šalys. „Carlsberg“ grupėje, pasak jos, tikrai yra skatinama vidinė karjera, dalijimasis patirtimi skirtingose šalyse ir kultūrose, talentingi darbuotojai turi galimybę išvažiuoti trumpalaikiam projektui, pavyzdžiui, pusei metų, arba persikelti į kitą šalį ilgesniam laikui.

„Žinoma, egzistuoja ir tam tikri kriterijai – tarptautiniai paskyrimai prieinami tiems, kurie pilnai pateisina arba viršija lūkesčius esamose pareigose ir demonstruoja norą bei gebėjimą judėti horizontaliai arba vertikaliai, užimant laipteliu aukštesnę atsakomybę Lietuvoje ar svetur. Kasmet vertiname darbuotojų veiklos rezultatus, jų elgesio suderinamumą su įmonės vertybėmis, aptariame potencialumą, dėliojame galimas karjeros kryptis. Galų gale, paties darbuotojo klausiame, kokie yra jo karjeros lūkesčiai, ar jis norėtų ir galėtų kraustytis į kitą šalį, kuriam laikotarpiui ir t. t. Kaip įmonių grupės išorėje, taip ir viduje vyksta talentų „medžioklė“, o „Švyturio-Utenos alaus“ darbuotojai ne retai tampa geidžiamu taikiniu“, – pastebi J. Gedrimė, pridurdama, kad praėjusiais metais net 63 proc. atvirų vadovų pozicijų buvo suteiktos vidiniams įmonės darbuotojams.

Tuo tarpu įsitraukimo sprendimų vadovės, „OVC Consulting“ partnerės Almantos Jakštaitės-Vinkuvienės teigimu, kuri 2020-aisias „Švyturiui-Utenos alui“ įteikė ir „Ateities organizacijos“ titulą, kai darbuotojas užauga vienoje tarptautinės kompanijos įmonėje ir pereina viduje į kitą, tai siunčia aiškią žinutę apie sėkmingą talentų valdymą.

Almanta Jakštaitė-Vinkuvienė. / Asmeninio archyvo nuotr.

„Taip susiformuoja iš tiesų stiprus ilgalaikis darbuotojo ir įmonės ryšys, leidžiantis išlaikyti išskirtinai stiprius žmones. Tik, žinoma, norėdama tokių rezultatų, kiekviena įmonė turi vadovautis tam tikromis sąlygomis ir vidinėmis vertybėmis“, – sako A. Jakštaitė-Vinkuvienė.

Minimų vertybių, tarp kurių rikiuojasi bendradarbiavimas, iniciatyvumas, lankstumas sprendimuose, įvairovės skatinimas ir priėmimas, anot jos, turi būti realiai laikomasi ir jos realiai turi skatinti augimą – tiek įmonės, tiek darbuotojų.

„Be to, organizacijoje turi būti talentų valdymo sistema, kad galėtų vykti tikslingas ir sistemiškas talentų puoselėjimas. Sveikintinas įsitraukimas į įvairius projektus, kokybiškas vidinis atrankų organizavimas, prieinama informacija apie viduje galimas pozicijas, aiškios karjeros schemos ir žemėlapiai – informacija, kuri žmonėms padėtų geriau suvokti kur save nukreipti. Tokiu būdu įmonės gali nuosekliau suderinti savo poreikius su neretai labai ambicingais stiprų potencialą turinčių savo talentų lūkesčiais ir išlaikyti juos įmonės ribose“, – pataria „OVC Consulting“ atstovė.

Tai, kad darbuotojai vertina tobulėjimo darbe galimybę kaip motyvacinį įrankį patvirtina ir 2020 m. tyrimų bendrovės „Kantar“ atliktas darbuotojų įsitraukimo tyrimas. Jo duomenimis, mokymosi ir tobulėjimo darbe svarbą įvardija 23 proc. apklaustųjų. 21 proc. respondentų darbe motyvuoja galimybė kopti karjeros laiptais.

Didina motyvaciją

Dirbdami įmonėje, turinčioje ne vieną pardavimo kanalą, darbuotojai įgauna galimybę mokytis bei įgauti naujų įgūdžių srityse, kurios iki šiol buvo nepažįstamos. Tiek fizines, tiek elektroninę parduotuvę vystančios įmonės „Kesko Senukai“ atstovės teigimu, darbuotojus motyvuoja galimybė susipažinti su naujomis darbo sferomis.

„Nuolat suteikiame darbuotojams galimybę išbandyti naujas funkcijas, išmokti naujų įgūdžių. Pastebėjome, kaip darbuotojus tai motyvuoja – jie noriai įsitraukia net į pirmą kartą matomų problemų sprendimą, mokosi dirbti su naujomis sistemomis, naujais procesais“, – teigia Irma Stankovskytė-Talalajevskienė, „Kesko Senukai Lithuania“ personalo ir klientų patirties vadovė.

Iki šiol tik gyvai su klientais bendravę darbuotojai turi progą bendrauti su jais telefonu, suprasti jų poreikius, patarti ir kartu ieškoti išeities. Taip jie papildo savo žinių bagažą – tampa klientų aptarnavimo specialistais, elektroninės prekybos žinovais ar pardavimų telefonu ekspertais.

Pakeitėme dalies parduotuvių darbuotojų darbo profilį, kad išsaugotume jų darbo vietas.

Padeda išsaugoti darbo vietas

Anot I. Stankovskytės-Talalajevskienės, įmonė, apribojusi fizinių parduotuvių veiklą, dalį darbuotojų perkėlė dirbti į elektroninę parduotuvę bei taip išsaugojo darbo vietas. Operatyviai reaguoti į naujus verslo ribojimus padėjo sėkmingai vystoma daugiakanalės prekybos sistema.

„Pakeitėme dalies parduotuvių darbuotojų darbo profilį, kad išsaugotume jų darbo vietas. Šiuo metu dalis parduotuvių konsultantų atrenka ir pakuoja elektroninės parduotuvės užsakymų siuntas. Buhalteriai, kategorijų vadybininkai ir dalis parduotuvių konsultantų dirba klientų aptarnavimo centruose, taip įgauna klientų aptarnavimo patirties ir geriau susipažįsta su pirkėjų lūkesčiais“, – pristato personalo valdymo specialistė.

Kuria komandinę dvasią

Skirtinguose įmonės skyriuose dirbantys bei individualius tikslus turintys darbuotojai dažnai tik gana paviršutiniškai supranta, kuo gyvena jų kolegos. Todėl galimybė bent trumpam padirbėti naujoje komandoje bei geriau pažinti kolegų atsakomybes prisideda prie vieningos įmonės dvasios puoselėjimo.

„Darbuotojai savo naująjį kolegą išmoko darbo paslapčių, noriai dalijasi savo patirtimi bei žiniomis. Taip stiprėja santykiai tarp skirtingų komandų, geriau suprantamos kolegų darbo sferos, nebijoma paprašyti kitos komandos pagalbos, o sutelkus skirtingų darbo profilių žmones, bendrai atrandami geriausi sprendimai klientui“, – vardija I. Stankovskytė-Talalajevskienė.

Gimsta naudingos idėjos

Kituose skyriuose padirbę bei geriau su įmonės procesais susipažinę darbuotojai yra labiau įsitraukę į savo darbą, o įgytas naujas žinias kūrybiškai pritaiko atlikdami savo tiesiogines funkcijas.

Pasak I. Stankovskytės-Talalajevskienės, platesnį supratimą apie kitų įmonės skyrių darbą įgavę kolegos grįžta į savo darbo vietą turėdami ir naudingų idėjų, kaip būtų galima efektyviau atlikti savo užduotis bei dar geriau atliepti klientų lūkesčius.

Atveria karjeros galimybes

Proga padirbėti kituose įmonės skyriuose ar padaliniuose bei geriau susipažinti su jų veikla leidžia darbuotojams aiškiau suvokti ir savo karjeros galimybes.

„Nors karjerą dažniausiai suvokiame kaip judėjimą per pozicijas aukštyn, darbuotojai, išbandę save kitoje srityje, susipažįsta su platesnėmis karjeros galimybėmis. Tai itin svarbu jaunajai kartai, nuolat siekiančiai įgauti kuo įvairesnės, naudingesnės patirties, kuri vėliau gali padėti tiek pelnant pripažinimą, tiek siekiant karjeros aukštumų pakeitus darbo pobūdį“, – komentuoja prekybos tinklo atstovė.

Kultūros fabriko erdvės penktadienį buvo užpildytos jaunatvišku šurmuliu. Uostamiesčio ir visos Vakarų Lietuvos moksleivių vedliais į Klaipėdą – būsimų studijų ir karjeros miestą – tapo aukštojo mokslo ir profesinių mokyklų atstovai bei daug gyvenime pasiekę žinomi žmonės.

Kvietė studijuoti

Klaipėdos savivaldybė drauge su aukštosiomis ir profesinėmis mokyklomis susivienijo bendram renginiui „Klaipėda – studentų uostas. Studijų regata’16“. Šia iniciatyva norėta pakviesti Vakarų Lietuvos moksleivius mokytis, studijuoti, siekti karjeros ir kurti savo gyvenimą uostamiestyje.

Renginį, perkirpę juostelę, oficialiai pradėjo švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas bei miesto tarybos narys Simonas Gentvilas.

„Jei prieš studijų regatą dar buvo neapsisprendusiųjų, ar studijuoti uostamiestyje, po jos tokių, tikiu, nebebus. Klaipėda – unikalus miestas, kuriame kiekvienas jaunas žmogus gali būti laimingas“, – teigė meras V.Grubliauskas.

Bendravo tiesiogiai

Po atidarymo ceremonijos moksleiviai, jų mokytojai dalyvavo atviroje diskusijoje-pamokoje „Kodėl Klaipėda?“. V.Grubliauskas, Seimo nariai Eligijus Masiulis ir Agnė Bilotaitė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus, S.Gentvilas jaunimui kalbėjo apie uostamiesčio perspektyvas ir galimybes.

Visą dieną skirtingose Kultūros fabriko erdvėse buvo pristatomos įvairios veiklos. Sėkmės istorijomis dalijosi žymūs Klaipėdoje gyvenantys ir kuriantys žmonės, vyko moksleiviams skirtos paskaitos apie karjeros planavimą, kritinį kūrybinį mąstymą, mėlynąsias biotechnologijas, viešojo kalbėjimo meną.

Įmonių stenduose buvo galima pasikonsultuoti karjeros galimybių klausimais. Kultūros fabrike įsikūrė aukštosios ir profesinės mokyklos, kur jaunimas, tiesiogiai bendraudamas su atstovais, galėjo gauti visą aktualią informaciją. Vyko profesinių mokyklų dirbtuvės, seminarai mokytojams, darbdavių prisistatymai ir diskusijos apie miesto perspektyvas.

Išmokė atkaklumo ir ryžto

Moksleiviams skirtame renginyje dalyvavęs Seimo narys Eligijus Masiulis pripažino, kad kiekvienas apsilankymas Klaipėdos universitete jam sukelia teigiamų emocijų. Uostamiesčio Alma Mater absolventas, baigęs politologijos bakalauro ir magistro studijas, pripažino, kad dažnai užsuka į auditorijas, pabendrauja su jam paskaitas skaičiusiais ir tebedirbančiais dėstytojais, susitinka su buvusiais studijų draugais.

„Mokslai Klaipėdos universitete – labai svarbus mano gyvenimo etapas. Kai pradėjau studijuoti, universitetas dar kūrėsi, todėl patys galėjome prisidėti prie jo stiprėjimo, augimo, čia galėjau veikti ir realizuoti save. Buvau aktyvus studentus, 1994 m. įkūriau Klaipėdos universiteto Studentų sąjungą, įvairius diskusijų klubus. Visos šios veiklos mane išmokė gyvenime būti atkakliu, ryžtingu, siekti tikslų“, – kalbėjo E.Masiulis.

Seimo narys pripažino, kad ir politologijos studijos buvo puikios. Anot jo, tuomet dėsčiusių profesorių dėka studentai galėjo klausytis nuolat apsilankančių žinomiausių filosofų ir sociologų paskaitų.

„Studijos man davė galimybę būti savarankišku, išmokė imti iš gyvenimo kaip galima daugiau“, – akcentavo Seimo narys.

Pasižymi šiuolaikiškumu

Moksleiviams, kurie svarsto apie studijas ir karjerą uostamiestyje, E.Masiulis patarė nedvejoti. Politiko teigimu, Klaipėda spinduliuoja gera aura ir turi daug pranašumų.

„Dabartiniame pasaulyje dažnai vadovaujamės etiketėmis. Gal Klaipėdos universitetas ir neturi tokios emblemos kaip Oksforas ar Kembridžas, tačiau uostamiesčio Alma Mater pasižymi šiuolaikiškumu, čia galima daug pasiekti ir nuveikti. Viena pagrindinių universiteto misijų – stiprios, su jūra susijusios specialybės, tad norintieji jas studijuoti neturėtų abejoti“ – kalbėjo E.Masiulis.

Be to, anot jo, Klaipėdos universitetas yra glaudžiai susijęs su miestu, jis puikiai integruotas į pačią Klaipėdą. Seimo narys įsitikinęs, kad studijuodamas čia gali jausti aktyviu miesto bendruomenės nariu.

„Pasirinkęs Klaipėdos universitetą tampi šiuolaikiško, dinamiško studijų proceso dalimi. Kartu gali gyventi perspektyvomis ir galimybėmis pasižyminčiame mieste. Reikėtų stengtis, kad ateityje Klaipėdoje atsirastų dar daugiau kultūrinių, meninių iniciatyvų, inovacijų, turėtume kviesti sėkmingus ir pasaulyje žinomus žmones, kurie galėtų tapti įkvėpimu“, – teigė E.Masiulis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad lyčių stereotipai akademinėje aplinkoje vis dar egzistuoja.

"Ilgus šimtmečius moterys ir mokslas buvo nesuderinamos priešingybės. Akademinis pasaulis tvirtai laikėsi įsitikinimo, kad mokslo keliu pajėgūs žengti tik vyrai. Iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti, kad šiandien nelygybės problema jau išspręsta. Tačiau profesiniai lyčių stereotipai, korupcinės karjeros galimybės - vis dar gajūs dalykai", - ketvirtadienį atidarydama tarptautinę konferenciją "Struktūriniai pokyčiai, skatinantys lyčių lygybę mokslo organizacijose", sakė D.Grybauskaitė.

Pasak prezidentės, Europos Sąjungos šalyse 45 proc. daktaro laipsnių suteikiama moterims, tačiau tik trečdalis iš jų aktyviai dalyvauja mokslinėje veikloje. Moterys sudaro penktadalį visų profesorių.   

"Proporcingas moterų ir vyrų atstovavimas visose mokslo srityse būtinas siekiant padidinti Europos konkurencingumą ir išnaudojant inovacijų potencialą", - kalbėjo ji.

D.Grybauskaitės teigimu, nors moksle dalyvaujančių moterų skaičius auga daugelyje pasaulio šalių, joms vis dar sunku įgyti atitinkamą statusą akademiniame pasaulyje.

"Tokią situaciją lemia akademiniai ir kultūriniai stereotipai, tradicinis moterų vaidmens suvokimas visuomenėje, psichologinė ir socialinė aplinka, neskatinanti moterų rinktis profesijos mokslo srityje, kurioje dominuoja ir kuriai vadovauja vyrai. Pozityvūs pokyčiai akivaizdūs, bet dar daug reikia padaryti norint užtikrinti lygias galimybes moterims ir vyrams akademinėje aplinkoje ir jos vadovaujančiuose organuose", - pabrėžė šalies vadovė.

Anot prezidentės, siekiant stiprios ir konkurencingos Europos, būtini struktūriniai pokyčiai, kurie skatintų lyčių lygybę visose mokslinių tyrimų srityse.

Konferencijoje mokslinių tyrimų institucijų ir universitetų vadovai, mokslininkai, vyriausybinių ir privačių mokslo rėmimo fondų atstovai iš visos Europos diskutuoja apie tai, kaip galima paskatinti didesnę lyčių lygybę moksle.