Reprezentatyvus šalies gyventojų nuomonės tyrimas, kurį „Camelia“ ir Lietuvos paralimpinio komiteto užsakymu atliko „Spinter tyrimai“, atskleidė, kad dauguma apklaustųjų deklaruoja pozityvias nuostatas žmonių su negalia atžvilgiu. 85 proc. respondentų teigimu, žmonės su negalia jiems yra priimtini kaimynai, o 84 proc. – priimtini bendradarbiai.

Tačiau absoliuti dauguma apklaustųjų (95 proc.) pripažįsta, kad žmonės su negalia Lietuvoje dažnai susiduria su diskriminavimo atvejais. Respondentai taip pat išskyrė sritis, kuriose žmonės su negalia patiria atskirtį: 80 proc. respondentų teigė, kad darbo rinkoje, 59 proc. – atvirų ir viešų erdvių aplinkoje, 37 proc. – švietimo įstaigose, o 34 proc. – viešąsias paslaugas teikiančiose įstaigose.

Priemonės, kurios padėtų keisti visuomenės požiūrį

Nors 65 proc. atlikto tyrimo respondentų mano, kad per paskutinius penkerius metus visuomenės požiūris į žmones su negalia šalyje pagerėjo, net 95 proc. apklaustųjų pripažįsta – jį reikia stengtis keisti ir toliau.

„Besikeičiantis visuomenės požiūris į žmones su negalia nuteikia pozityviai, nes tai rodo, kad judame teisinga kryptimi. Tačiau turime pripažinti – žmonėms su negalia vis dar nėra sudaromos lygios galimybės gyventi visavertiškai, šią situaciją greičiau keisime tik kompleksiniu būdu, kai prie proceso prisidės visos suinteresuotos šalys: socialiai atsakingas verslas, žmonių su negalia teisėms atstovaujančios organizacijos, valdžios ir žiniasklaidos atstovai“, – teigia vaistinių tinklą „Camelia“ valdančios UAB „Nemuno vaistinės“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė.

Jos poziciją sustiprina ir šalies gyventojų tyrime dalyvavusių respondentų nuomonė: 66 proc. jų mano, kad visuomenės požiūrį padėtų keisti aktyvi žmonių su negalia socialinė integracija, 54 proc. – visuomenės švietimas negalios tema, 50 proc. – socialinės iniciatyvos, o 39 proc. – nacionalinės reikšmės sprendimai.

Esu tikras, kad kartu kursime tokią visuomenę, kurioje kiekvienas jaustųsi svarbus, nepriklausomai nuo to, turi jis negalią ar ne.

Iššūkiai profesionaliam žmonių su negalia sportui

87 proc. atlikto tyrimo respondentų žmonių su negalia užsiėmimą profesionaliu sportu vertina teigiamai, o 63 proc. yra priimtina kartu užsiimti fiziniu aktyvumu. Tačiau 66 proc. respondentų mano, kad profesionaliu sportu užsiimantys žmonės su negalia patiria atskirties problemas.

Nors žmonių su negalia profesionalus sportas visuomenėje yra vertinamas teigiamai, šiai sričiai netrūksta iššūkių. Tą pastebi ir tyrime dalyvavę šalies gyventojai – 51 proc. apklaustųjų mano, kad negalią turintiems sportininkams tenka mažesni asignavimai iš valstybės biudžeto nei sportininkams, neturintiems negalios, 48 proc. įvardija poreikių netenkinantį finansavimą, 41 proc. – prastas treniravimosi sąlygos, o 34 proc. – dėmesio stoką žmonių su negalia sportui.

„Per pastaruosius penkerius metus mums pavyko gerokai sutvirtinti paralimpinio sporto pozicijas. Valdžios kabinetuose išsikovojome aukšto meistriškumo sportininkams lygias stipendijas, einama link visiško premijų paralimpiečiams ir olimpiečiams suvienodinimo, kuris planuojamas 2024 m. Bet matome, kad opių klausimų daug, juos aiškiai parodo tyrimo rezultatai. Lietuvos paralimpinis komitetas aktyviai dalyvauja sprendžiant šias problemas. Projektais siekiame didinti sporto infrastruktūros prieinamumą žmonėms su negalia. Siekiame integracijos, dalyvaudami bendrose varžybose su negalios neturinčiais atletais. Mane labai džiugina teigiamas visuomenės požiūris į profesionalų paralimpinį sportą ir sportininkus. Tai rodo mūsų visuomenės pažangą. Manau, kad paralimpiečiai yra lyg visos žmonių su negalia bendruomenės vėliava, jų balsas girdimas, todėl yra svarbus“, – sako Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.

Ko imsis partneriai?

Lietuvos paralimpinis komitetas ir vaistinių tinklas „Camelia“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo kartu mažinti žmonių su negalia patiriamą socialinę atskirtį šviečiant visuomenę apie jų kasdienybę ir patiriamas problemas. Taip pat partneriai sieks žmonėms su negalia kurti lygias galimybes gyventi visavertiškai ir gerinti sudaromas sąlygas užsiimti profesionaliu sportu.

„Tikime, kad prasidėjusi partnerystė yra reikšminga ir galinti prisidėti prie žmonių su negalia patiriamų iššūkių mažinimo, o atliktas tyrimas ir jo duomenų atskleista reali situacija padės tinkamai įgyvendinti mūsų bendrus siekius“, – sako vaistinių tinklą „Camelia“ valdančios UAB „Nemuno vaistinės“ generalinė direktorė A. Budrikienė.

Pristatę atlikto tyrimo rezultatus, partneriai pabrėžia siekiantys mažinti žmonių su negalia patiriamą socialinę atskirtį ir gerinti jų gyvenimo kokybę. Akcentuodama būtinybę šviesti visuomenę negalios tema, „Camelia“ rugsėjo 1-ąją taip pat pristatė lojalumo programą ir socialinę komunikacijos kampaniją „Kartu vienas dėl kito“.

„Tikime, kad mūsų kampanija „Kartu vienas dėl kito“ ir bendradarbiavimas su Lietuvos paralimpiniu komitetu padės šviesti visuomenę, didinti jos informuotumą ir supratimą apie žmones su negalia bei keisti nusistovėjusį požiūrį“, – teigia A. Budrikienė.

Vaistinių tinklą „Camelia“ valdančios „Nemuno vaistinės“ generalinei direktorei pritaria ir paralimpinio judėjimo vadovas M. Bilius: „Ši partnerystė suteikia mums dar daugiau galimybių vykdyti savo misiją, kurioje užkoduotas atstovavimas žmonėms su negalia ir jų teisėms. Esu tikras, kad kartu kursime tokią visuomenę, kurioje kiekvienas jaustųsi svarbus, nepriklausomai nuo to, turi jis negalią ar ne.“

Lietuvos paralimpinio komiteto ir „Camelia“ vaistinių tinklo užsakymu „Spinter tyrimai“ rugpjūčio 13-20 dienomis atliko reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą dėl visuomenės požiūrio į negalią turinčius asmenis bei jų užsiėmimą profesionaliu sportu. Jo metu buvo apklausta 1010 18-75 m. žmonių.

Vaizdo klipe besifilmuojančius žmones su įvairiomis negaliomis supa margaspalviai drugeliai, simbolizuojantys palaikymą vienas kitam – pagrindinę vaizdo klipo mintį. Jo idėjos autorystė priklauso kūrybinei reklamos agentūrai „All Caps“.

„Filmuodami vaizdo klipą norėjome išvengti vaidybos ir netikrumo, todėl filmavimo studiją pavertėme savotiška žaidimo aikštele, kurioje skraidė 100 skirtingų rūšių drugelių, užaugintų šiam projektui. Atsižvelgdami į tai, kad vaizdo klipo herojai nėra profesionalūs aktoriai, neskubinome filmavimo proceso tam, kad jie priprastų prie filmavimo komandos ir kamerų. Džiaugiamės galutiniu rezultatu, kuriame nėra nieko suvaidinto ir visos akimirkos tikros: juk negali nekelti natūralios šypsenos kūną švelniai kutenantys drugelių sparnai, sako „All Caps“ kūrybos vadovas Vismantas Kasteckas. – Klipo nuotaikai labai svarbi muzika, todėl pasirinkome Gabrielę Vilkickytę, kurios sukurta ir atlikta daina padėjo perteikti pozityvumą jautriai bei išskirtinai.“

Džiugo Babensko nuotr.

Klipo kūrybinę idėją įgyvendino kūrybos namų „Zest“ atstovė – prodiuserė Viktorija Kirdeikaitė. Klipą filmavo didelę profesinę patirtį sukaupęs operatorius ir kinematografas iš Latvijos Jurgis Kmins.

„Šis projektas yra išties išskirtinis, leidęs pažinti būrį nuostabių, įdomių ir meile gyvenimui spinduliuojančių žmonių. Dar per pasiruošimą išgirdę šių žmonių istorijas vienas kitam pritarėme, kaip svarbu kalbėti šia tema, kiek joje yra prasmės ir grožio. Klipo herojai ir jų artimieji iniciatyvą pasitiko džiaugsmingai, dėkojo už temos viešinimą“, – sakė prodiuserė.

Vienas klipo herojų – triatlonininkas Ernestas Česonis, kuris gimė turėdamas tik dalį kairiosios rankos. Gyvenimo džiaugsmu spinduliuojantis ir motyvacijos kitiems įkvepiantis vyras ilgus metus užsiima profesionaliu sportu, o šiuo metu jo tikslas – iškovoti kelialapį į 2024-ųjų Paryžiaus paralimpines žaidynes.

Ernestas Česonis. / Džiugo Babensko nuotr.

„Prieš filmavimą jaučiau nedidelį jaudulį, tačiau vos įžengęs į filmavimo aikštelę buvau sutiktas labai šiltai ir draugiškai, todėl iš karto pajutau palengvėjimą. Kai sužinojau, kad filmuosimės su drugeliais, labai apsidžiaugiau, nes jie man priminė itin džiaugsmingas akimirkas ir prieš daugelį metų žmonai padovanotą dovaną su egzotiniais drugeliais. Be to, per filmavimą viskas vyko natūraliai, viskas, ko prašė kūrybinė grupė – būti savimi. Kūnu vaikštantys drugeliai labai kuteno ir kėlė nesuvaidintą šypseną bei juoką, o tuo pačiu padėjo ir atsipalaiduoti prieš kameros objektyvą“, – teigė triatlonininkas.

Profesionalus sportininkas džiaugėsi pasinaudojęs galimybe nusifilmuoti vaizdo klipe, kuriuo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žmones, turinčius negalią, ir mažinti jų patiriamą atskirtį.

„Tikiu, kad vaizdo klipas ir jo viešumas leis dar plačiau paskleisti aiškią žinutę visuomenėje, kad žmogus, turintis negalią, nėra kitoks, mes visi esame lygūs. Be to, kai kuriais atvejais žmonės su negalia gali tapti ir įkvėpimu kitiems, savo pavyzdžiu parodydami, kad nėra nieko neįmanomo“, – sako E. Česonis.

Tikiu, kad vaizdo klipas ir jo viešumas leis dar plačiau paskleisti aiškią žinutę visuomenėje, kad žmogus, turintis negalią, nėra kitoks, mes visi esame lygūs.

Savo mintimis dalijasi ir kita klipo herojė – Indrė Kručaitė. Mergina, kuri sulaukusi 20-ojo gimtadienio paskelbė, kad gimė su itin reta negalia, o tam, kad galėtų vaikščioti, naudojanti kojos protezą. Šiuo metu Indrė dirba modeliu ir apie savo negalią drąsiai bei pozityviai pasakoja socialiniuose tinkluose bei tokiu būdu kasdien įkvepia daugybę žmonių.

„Prieš kiekvieną naują patirtį jaudinuosi, tad šis kartas irgi nebuvo išimtis. Nustebau ir šiek tiek išsigandau supratusi, kiek daug žmonių dirba su šio klipo filmavimu. Tačiau pamačiusi kelis pažįstamus veidus, o vėliau susipažinusi su visais klipo herojais, atsipalaidavau ir pradėjau mėgautis procesu bei atmosfera, kuri buvo itin jauki“, – dalijosi įspūdžiais mergina.

Indrė Kručaitė. / Džiugo Babensko nuotr.

Indrė pridūrė, kad dalyvavimas „Camelia“ vaizdo klipo filmavime jai suteikė galimybę būti labiau matomai, auginti pasitikėjimą savimi ir tuo pačiu šviesti visuomenę.

„Lietuvoje dažnai nedrįstama kalbėti apie įvairovę ir ją rodyti bei į šį procesą įtraukti žmones, turinčius negalią. Man tai asmeniškai labai svarbu, nes apie savo turimą negalią viešai kalbu ketverius metus ir matau tai, kad visuomenė šiuo klausimu yra sustingusi. Stengiuosi tai keisti ir džiaugiuosi, kad „Camelia“ su vykdoma iniciatyva nori prisidėti prie šio pokyčio kūrimo“, – pridūrė Indrė.

Vaizdo klipu „Camelia“ vaistinių tinklas ne tik pristatė žmonėms, turintiems negalią, skirtą lojalumo programą „Kartu vienas dėl kito“, bet ir pradėjo tokio paties pavadinimo socialinę komunikacijos kampaniją, kuria sieks didinti visuomenės informuotumą ir supratimą apie žmones, turinčius negalią.