„Atsistatydinu iš pareigų“, – pareiškė ji.

Artima Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano sąjungininkė ir pirmoji moteris, kuri nuo 2022-ųjų kovo mėnesio eina šias iš esmės simbolines ir ceremonines pareigas, pripažino padariusi klaidą.

„Atsiprašau tų, kuriuos įskaudinau, ir visų aukų, kurios galėjo susidaryti įspūdį, kad jų nepalaikau. Aš esu, buvau ir būsiu už vaikų ir šeimų apsaugą“, – sakė 46-erių K. Novak.

Prieštaravimų bangą sukėlė praėjusių metų balandį, popiežiaus Pranciškaus vizito Budapešte metu, suteikta malonė buvusiam vaikų globos namų direktoriaus pavaduotojui, kuris padėjo nuslėpti savo viršininko seksualinę prievartą prieš vaikus ir paauglius.

Nuo tada, kai praėjusią savaitę nepriklausoma naujienų svetainė 444 atskleidė šį sprendimą, šalies opozicija ragino prezidentę atsistatydinti.

Praėjus kelioms minutėms po jos pranešimo, kita V. Orbano sąjungininkė, buvusi teisingumo ministrė Judit Varga, pranešė apie pasitraukimą iš politikos.

Ji nurodė, kad praėjusių metų balandį sutiko su malonės suteikimu, ir pridūrė, kad taip pat neketinanti dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą.

„Atsisakau parlamento narės mandato ir Europos Parlamento sąrašo lyderės statuso“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė J. Varga. 

R. T. Erdoganas bus sutiktas su karinėmis iškilmėmis istorinėje Budapešto Didvyrių aikštėje, o po to susitiks su Vengrijos prezidente Katalin Novak ir su V. Orbanu.

Kaip pranešė Turkijos prezidentūra, bus aptariami aktualūs „regioniniai ir pasauliniai klausimai“ ir „veiksmai, kurių reikia imtis dvišaliam bendradarbiavimui stiprinti“.

Pirmadienio darbotvarkėje taip pat turėtų būti svarstomi energetinio saugumo ir Švedijos narystės NATO klausimai, nes Vengrija ir Turkija – vienintelės aljanso narės, dar neratifikavusios šios šalies paraiškos.

Anksčiau šį mėnesį R. T. Erdoganas iškėlė sąlygą, kad Turkija ratifikuos Švedijos paraišką dėl narystės NATO, jei JAV Kongresas „tuo pat metu“ patvirtins Ankaros prašymą dėl naikintuvų F-16 įsigijimo.

R. T. Erdogano vizitas sutampa su abiejų šalių diplomatinių santykių užmezgimo 100-osiomis metinėmis.

Vėliau pirmadienį abu vadovai pirmininkaus Turkijos ir Vengrijos aukšto lygio strateginio bendradarbiavimo tarybos posėdžiui. Taip pat planuojama pasirašyti su V. Orbanu keletą dvišalių susitarimų.

Vengrija yra vienintelė ES valstybė narė, kuri nuo karo Ukrainoje pradžios palaiko glaudžius ryšius su Kremliumi.

Pastaraisiais metais Vengrija vykdė atsivėrimo Rytams politiką, ne tik Rusijos, bet ir Kinijos bei Vidurinės Azijos šalių atžvilgiu.

Iki pastarojo meto K. Novak buvo šeimos reikalų ministrė. Jos kandidatūrą iškėlė dešinioji „Fidesz“ partija, kuriai vadovauja šalies ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.

62 metų amžiaus J. Áderio, einančio prezidento pareigas nuo 2012 metų, kadencija baigiasi gegužės 10 d. Šiame poste jis dirbo dvi penkerių metų kadencijas paeiliui – maksimalų šalies konstitucijos leidžiamą laiką.

J. Áderio įpėdinei K. Novak – 44 metai. Ji įgijo ekonominį išsilavinimą Budapešto Korvino universitete, po to studijavo teisę savo gimtojo miesto Segedo universitete ir Paryžiuje. Iki atėjimo į vyriausybę dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, buvo renkama į parlamentą kaip „Fidesz“ atstovė. Nuo 2017 metų yra šios partijos pirmininko pavaduotoja.

Iki 2020 metų K. Novak buvo šeimos ir jaunimo reikalų valstybės sekretorė, o paskui ėmėsi šių klausimų jau kaip V. Orbano ministrų kabineto narė. Eidama ministrės pareigas, K. Novak gynė įstatymą, draudžiantį skleisti informaciją apie LGBT nepilnamečiams, bet, Vengrijos politologų nuomone, šiaip jau ji yra nuosaikių pažiūrų. Išrinktosios prezidentės vyras dirba Vengrijos nacionaliniame banke, pora turi tris vaikus.

Kalbėdama parlamente prieš balsavimą, K. Novak pareiškė esanti pasirengusi tarnauti visai vengrų tautai ir daryti visa, kad išsaugotų savo šalies suverenitetą ir tautinę tapatybę. Ji taip pat pabrėžė Vengrijos narystės svarbiausiose Europos organizacijose svarbą.

K. Novak pasmerkė Rusijos veiksmus Ukrainoje ir pavadino juos „nepateisinamais ir nepaaiškinamais“.

Vienintelis K. Novak varžovas rinkimuose buvo 79 metų ekonomistas Peteris Róna, kurio kandidatūrą iškėlė opozicinių partijų koalicija. Kadangi Vengrijoje pagal konstituciją prezidentą renka parlamentas, kur dabar du trečdaliai vietų priklauso „Fidesz“ ir jos partneriams valdančiojoje koalicijoje krikščionims demokratams, jis neturėjo jokių šansų.

Vengrijos prezidento įgaliojimai yra gana riboti, valdžia sutelkta premjero ir vyriausybės rankose.

Šis žingsnis buvo atliktas praėjus dviem savaitėms po „Fidesz“ pasitraukimo iš EPP frakcijos Europos Parlamente.

„Laikas pasakyti sudie“, – per „Twitter“ parašė ministrė Katalin Novak, pridėjusi laišką dėl išstojimo, pasirašytą „Fidesz“ lyderių.

„Informuoju Europos liaudies partijos prezidiumą, kad „Fidesz“ nebepageidauja tęsti savo narystės ir todėl pasitraukia“, – sakoma laiške.