Barselonoje vyksta tradicinės eitynės, rengiamos „nacionalinės dienos proga“. Nuo 2012-ųjų per šį renginį agituojama už atsiskyrimą nuo Ispanijos.

Pasak policijos, pernai šioje akcijoje taip pat dalyvavo apie milijoną žmonių.

Tūkstančiai darbuotojų Barselonoje ir kituose miestuose vidurdienį surengė trumpą streiką, kuriuo buvo pareikštas protestas dėl Nacionalinio teismo Madride pirmadienio sprendimo sulaikyti Jordi Cuixartą (Žordį Kuiksartą) ir Jordi Sanchezą (Žordį Sankesą), kol jų atžvilgiu vyksta tyrimas dėl antivyriausybinės agitacijos.

„Represijos nėra sprendimas“, – skandavo šimtai protestuotojų, susirinkusių prie Katalonijos regiono vyriausybės pastato Barselonos centre.

Demonstracijos įvyko artinantis ketvirtadienio terminui, iki kurio Madridas nurodė Katalonijos separatistų lyderiui Carlesui Puigdemont'ui (Karlesui Pudžemonui) aiškiai pasakyti, ar jis ketina paskelbti regiono nepriklausomybę.

Kol kas C. Puigdemont'as atsisako duoti nedviprasmišką atsakymą po praėjusią savaitę paskelbtos paslaptingos „suspenduotos“ nepriklausomybės deklaracijos ir ragina Ispanijos premjerą Mariano Rajoy (Marianą Rachojų) sėsti prie derybų stalo.

Tačiau M. Rajoy atmeta tarpininkavimą ir jei C. Puigdemont'as nenusileis, tikriausiai imsis įvesti tiesioginį valdymą šiame pusiau autonominiame regione. Tai dar labiau padidintų didžiausią Ispanijos politinę krizę nuo karinės diktatūros pabaigos 1977 metais.

Tylios demonstracijos prieš J. Cuixarto ir J. Sanchezo sulaikymą antradienį vakare planuojamos visoje Katalonijoje. Barselonoje demonstracija su žvakutėmis turi prasidėti 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku. Protestai taip pat planuojami Briuselyje ir Londone.

Šie „du Jordi“ vadovauja už Katalonijos nepriklausomybę pasisakančioms pilietinėms organizacijoms „Omnium Cultural“ ir „Katalonijos nacionalinė asamblėja“ (ANC), turinčioms tūkstančius narių. Joms tenka svarbus vaidmuo dabartinėje politinėje krizėje.

J. Cuixartas ir J. Sanchezas kaltinami organizavę didžiulio masto protestus prieš spalio 1-osios referendumą dėl nepriklausomybės šiame 7,5 mln. gyventojų turinčiame regione su sava kalba ir kultūra.

Už antivyriausybinę agitaciją gali būti skiriama kalėjimo iki 15 metų bausmė.

Katalonijos vyriausybės planai spalio 1 dieną žūtbūt organizuoti referendumą dėl nepriklausomybės, kurį teismai yra paskelbę neteisėtu, išprovokavo didžiulius protestus Barselonoje ir paskatino Madridą imtis griežtų priemonių užkirsti jam kelią.

Regiono vadovas Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas) pasmerkė „totalitarinę ir nedemokratišką Ispanijos valstybės poziciją“. Policijai savo ruožtu sulaikius daugiau nei tuziną katalonų vyriausybės pareigūnų ir konfiskavo beveik 10 mln. referendumo balsalapių.

Tačiau Europos Komisija, ES vykdomosios valdžios institucija, atkakliai nekomentuoja krizės Katalonijoje, nes laiko tai Ispanijos vidaus reikalu.

Europos Komisijos atstovą spaudai Margaritį Schiną ketvirtadienį per spaudos konferenciją užgriuvo klausimų lavina apie krizę Katalonijoje, tačiau į visus juos jis atsakė daugmaž panašiai: „Komisija gerbia Ispanijos konstitucinę tvarką ir teisinę sistemą“.

Šią frazę kartoja visos ES sostinės nuo Paryžiaus iki Bratislavos, viešai reikšdamos palaikymą Madridui šioje krizėje.

Buvęs Europos Parlamento pirmininkas ispanas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) šią savaitę interviu „Politico“ sakė, kad ši krizė gali peraugti į „rimčiausią konstitucinę krizę Europoje nuo Berlyno sienos griūties“.

„Tiksinti bomba“

Politikos mokslų profesorius Jeremy Dodeigne'as (Žeremi Dodenas) iš Namiūro universiteto Belgijoje naujienų agentūrai AFP sakė, kad ES negali eiti prieš Ispanijos vyriausybę, tačiau ji taip pat nelinkusi atstumti regionų, tokių kaip Katalonija, nes jie svarbūs plėtros programoms.

„Šiuo metu krizė per gili ir Europos Sąjungai yra per daug rizikinga palaikyti vieną iš šalių ar kištis – akivaizdu, jog šiuo metu tai yra per daug opu“, – sakė jis. Be to, separatistiniai judėjimai yra jautri tema ne vienai ES narei.

Katalonijos krizė sukėlė didesnį nerimą nei 2014-aisiais Škotijoje vykęs referendumas dėl nepriklausomybės, kuris, beje, buvo organizuotas sutikus Londonui.

„Katalonijos pripažinimas sukurtų baisų precedentą ES. Briuseliui būtų labai sunku su tuo tvarkytis, ir kiekvienas separatistinis judėjimas ateityje mėgintų juo pasinaudoti“, – AFP sakė Rumunijos akademijos Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas Danas Dungaciu (Danas Dungačiu).

„ES tyla savaime yra atsakymas: Briuselis nenori netgi svarstyti šio klausimo. Tai tiksinti bomba“, – pažymėjo jis.

Paprasčiausias netikslus Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) praėjusios savaitės pasisakymo apie šią krizę vertimas išprovokavo klausimų laviną ir privertė Briuselį ilgai aiškintis.

Iš klaidingai perteiktų J.-C.Junckerio žodžių buvo galima suprasti, esą jis gerbtų katalonų sprendimą skelbti nepriklausomybę. Iš tiesų jis pasakė, jog „gerbs Ispanijos Konstitucinio Teismo ir Ispanijos parlamento sprendimus“ – kitais žodžiais, ES Katalonijos referendumą dėl nepriklausomybės pripažins tik tuo atveju, jei jis bus surengtas gavus Madrido sutikimą.

Kad tai yra jautri tema, parodė ir situacija su Vengrijos vyriausybės atstovu spaudai Zoltanu Kovacsu (Zoltanu Kovaču), kuriam teko skubiai atsiriboti nuo savo žodžių, kad Katalonijos „žmonių valia“ turėtų būti gerbiama.

„Svarbiausia yra žmonių valia“, – iš pradžių žurnalistams pirmadienį sakė Z.Kovacsas, paklaustas apie Katalonijos referendumą. Tačiau kiek vėliau jis pabrėžė, jog tai yra „Ispanijos ir Katalonijos žmonių vidaus reikalas“.

Nors viešai ES demonstruoja vieningą poziciją, po šią savaitę Ispanijos civilinės gvardijos (policijos) įvykdytų katalonų pareigūnų areštų kai kurios Bendrijos narės neoficialiai reiškė susirūpinimą.

„Nors nepažeidžia įstatymų, Ispanijos vyriausybė su šia situacija tvarkosi labai prastai. Civilinės gvardijos pasiuntimas vykdyti areštų siunčia labai blogą signalą“, – AFP Briuselyje sakė vienas ES diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Kitas aukšto rango diplomatas sakė, kad nors tai yra Ispanijos reikalas, „visą procesą stebime su labai didžiuliu susirūpinimu“.

Tačiau Katalonijos vyriausybės atstovas Europos Sąjungoje Amadeu Altafajas (Amadėjus Altafažas) sakė, kad Briuselis, traktuodamas šią krizę kaip Ispanijos vidaus reikalą, nevykdo savo pareigos ginti platesnius demokratinius principus.

„Tai susiję ne tik su nepriklausomybe, „taip“ ar „ne“, ne tik su Katalonijos ir Ispanijos ryšiais... Iš tiesų tai susiję su demokratijos standartais Europos Sąjungoje“, – sakė jis žurnalistams.

Apklausos duomenimis 49,4 procentai Katalonijos gyventojų nusiteikę prieš atsiskyrimą nuo Ispanijos, tai vienu procentiniu punktu daugiau nei per kovo mėnesį atliktą apklausą, o 41,4 procentai kataloniečių pritartų nepriklausomybei, tai trejais procentiniais punktais mažiau nei kovą. Likę respondentai yra neapsisprendę arba visai neatsakė.

Regioninės vyriausybės Apklausų centras rezultatus paskelbė penktadienį remdamasis 1 500 tiesioginių pokalbių. Paklaida sudarė 2,53 proc.

Ispanijos vyriausybė taip pat penktadienį paskelbė, kad atliks savaitinius Katalonijos viešųjų išlaidų auditus, siekdama užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų pinigai nebūtų naudojami referendumui rengti. Pasak centrinės valdžios, spalio 1 dieną turintis vykti referendumas, prieštarauja konstitucijai.

Radikali kairioji Katalonijos separatistų partija sekmadienį iki sausio 2 dienos atidėjo sprendimą dėl to, ar rems naują vyriausybę, vadovaujamą kadenciją baigiančio regiono lyderio Arturo Maso, kuri toliau siektų atsiskyrimo nuo Ispanijos.

Šiame turtingame šiaurės rytiniame Ispanijos regione, kuriame gyvena 7,5 mln. žmonių, rugsėjį vyko rinkimai į 135 vietas turintį parlamentą, kuriuose separatistai pirmą kartą užsitikrino daugumą.

A.Maso vadovaujamas atsiskyrimo nuo Ispanijos šalininkų aljansas „Junts pel Si“ („Kartu už „Taip“) iškovojo 62 vietas ir jam būtina mažesnės kraštutinių kairiųjų separatistų partijos „Liaudies vienybės kandidatūra“ (Candidatura d'Unitat Popular, CUP), užsitikrinusios 10 vietų, parama, kad liktų valdžioje.

Tačiau CUP, pasisakanti prieš narystę NATO ir Europos Sąjungoje, iki šiol atsisakė paremti A.Maso perrinkimą, nes yra nepatenkinta jo pastaraisiais metais vykdyta taupymo politika ir jo partijos sąsajomis su korupcijos skandalais.

Artėjant sausio 9-osios galutiniam terminui Katalonijai išrinkti lyderį ir suformuoti naują vyriausybę, CUP nariai surengė balsavimą dėl savo galutinės pozicijos, kuris baigėsi neįprasta aklaviete.

Pusė iš suvažiavime dalyvavusių CUP narių - 1 515 - balsavo už tai, kad konservatoriui A.Masui būtų leista vadovauti būsimai vyriausybei, kita pusė - lygiai 1 515 - balsavo prieš.

Dabar galutinį sprendimą turės priimti partijos lyderiai sausio 2 dieną numatytame susitikime.

Kad būtų perrinktas regioninės vyriausybės vadovu, A.Masui per balsavimą parlamente reikės papildomai užsitikrinti vos dviejų CUP įstatymų leidėjų paramą.

Jei Katalonijos parlamentas neišrinks lyderio ir nesuformuos naujos vyriausybė iki sausio 9 dienos, turės būti šaukiami nauji rinkimai, kurie būtų jau ketvirtieji regione nuo 2010 metų.

„Skaičiai velniški, tačiau tai yra politinis iššūkis, su kuriuo mes susidūrėme, iššūkis viską apsvarstyti ir rasti sprendimus“, - sakė CUP frakcijos parlamente lyderis Antonio Banosas (Antonijus Banjosas).

Siekdamas įtikinti CUP paremti A.Maso perrinkimą, jo aljansas „Junts pel Si“ antradienį pažadėjo įgyvendinti virtinę socialinių reformų, tarp jų skirti papildomą finansavimą būstų šeimininkams, kuriems gresia iškeldinimas, ir nemokamam maitinimui mokyklose vaikams iš socialiai remtinų šeimų.

Nors separatistai kol kas nesutarė dėl naujos vyriausybės formavimo, praėjusį mėnesį jie priėmė rezoliuciją, raginančią per 18 mėnesių laikotarpį įkurti nepriklausomą katalonų respubliką ir tapusią rimtu galvos skausmu centrinei vyriausybei Madride.

Nesutarimai katalonų separatistų stovykloje, regis, prisidėjo prie naujos partijos „Podemos“ pozicijų sustiprėjimo. Ši prieš griežtą taupymą nusistačiusi politinė jėga užėmė pirmą vietą Katalonijoje gruodžio 20 dieną vykusiuose Ispanijos visuotiniuose rinkimuose.

„Podemos“ nori, kad Katalonija liktų Ispanijos sudėtyje, tačiau pasisako už tai, kad regione būtų surengtas referendumas dėl nepriklausomybės, panašus į tą, kuris 2014-aisiais vyko Škotijoje, o 1980 ir 1995 metais - Kvebeke. Ir Kvebeko, ir Škotijos rinkėjai nubalsavo prieš atsiskyrimą.

Visos kitos nacionalinės partijos pasisako prieš tokio referendumo organizavimą, tvirtindamos, kad tai prieštarautų šalies konstitucijai.

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad dauguma katalonų pritaria idėjai surengti referendumą, bet nepriklausomybės ir dabartinės padėties išsaugojimo šalininkų yra apylygiai.

Įtampa tarp Ispanijos ir Katalonijos didėja. Katalonų politikai įnirtingai siekia, kad regionas kuo greičiau taptų nepriklausomas nuo Ispanijos. O Madridas vėl leido aiškiai suprasti, kad šiems separatistų planams priešinsis.

Skundžiasi nelygybe

Madridas ilgus metus stengėsi pažaboti kito karalystės regiono Baskijos siekį atsiskirti nuo Ispanijos. Tas konfliktas buvo kruvinas, kol galiausiai baskai sudėjo ginklus.

Katalonai, tiesa, žengia kiek kitu keliu nei baskai – jie reikalauja nepriklausomybės, bet to siekia politinėmis priemonėmis.

Vis dėlto Madrido pozicija regionų nepriklausomybės klausimu nepakito. Bet kurio karalystės regiono atsiskyrimą, anot Ispanijos vyriausybės, griežtai draudžia konstitucija. Ir Katalonija, nepaisant net šio regiono kultūrinio savitumo ar ekonomikos pajėgumo, negali būti laikoma išimtimi.

Nepaisant to, katalonų separatistai mąsto priešingai. Jų teigimu, būdami sąjungoje su Ispanija jie yra diskriminuojami. Visų pirma, finansiškai.

Iš Ispanijos iždo, katalonų separatistų teigimu, jie gauna gerokai mažiau, nei sumoka į jį. Todėl regionas yra verčiamas šelpti kitus Ispanijos regionus, o pats skendi milžiniškose skolose.

Pagrindinis katalonų valdžios argumentas ir yra tas, kad turėdami jų uždirbtus pinigus savo kišenėje katalonai galėtų patys spręsti savo regiono problemas...

Tad katalonų vyriausybė jau kuris laikas reikalauja, kad Madridas leistų surengti regione plebiscitą dėl nepriklausomybės. Tokį, koks vyko visai neseniai Škotijoje. Ten vietos nacionalistai pasiekė, kad Londonas leistų sušaukti referendumą, nors vėliau jį ir pralaimėjo, mat dauguma škotų nsisprendė, jog regionui geriau likti Didžiosios Britanijos sudėtyje, nei tapti nepriklausoma valstybe.

Tiesa, škotų nacionalistams vis dėlto pavyko išsiderėti kai kurių nuolaidų iš centrinės valdžios.

Prieš separatizmą

Vis dėlto Ispanijos vyriausybė ne sykį leido suprasti, kad neketina diskutuoti Katalonijos nepriklausomybės klausimu.

Regis, Madrido požiūris tiek į pasaulio valstybių teritorinį vientisumą, tiek ir Ispanijos regionų savarankiškumą – kitoks.

Kai Kosovo provincija paskelbė apie savarankiškumą nuo Serbijos, Madridas nepripažino tos teritorijos nepriklausoma, nors tai padarė daugelis ES ir NATO šalių.

Ispanijos valdžia, kaip minėta, priešinosi ir separatizmo idėjų sklaidai Baskijos regione... Dėl Katalonijos, kurios valdžia norėtų pradėti atsiskyrimo nuo Ispanijos procesą 2017 m., Madridas laikosi analogiškos pozicijos.

Pasak Ispanijos vyriausybės, į valdžią Katalonijoje prasibrovusių separatistų veiksmai – nelegalūs.

Byla katalonų lyderiui

Tad netrukus po praėjusį savaitgalį įvykusių rinkimų Katalonijoje Madridas paskelbė, jog katalonų politiniam lyderiui, regiono premjerui Arturui Masai buvo iškelta byla dėl pernai surengto neteisėto balsavimo dėl atsiskyrimo.

Iš tiesų praėjusiais metais Katalonijos separatistai simbolinį referendumą dėl regiono nepriklausomybės rengė be Madrido sutikimo.

Tada Ispanijos vyriausybė ir šalies Konstitucinis Teismas gana aiškiai pasakė, kad bet kurio šalies regiono valdžios surengtas referendumas dėl atsiskyrimo nuo karalystės prieštarauja valstybės konstitucijai ir negali būti legalus – bent jau tol, kol Ispanijos parlamentas nenuspręs, jog pagrindinis šalies įstatymas turėtų būti šiuo klausimu pakoreguotas.

Vis dėlto tuos Ispanijos vyriausybės įspėjimus ir Konstitucinio Teismo sprendimą A.Masas ir jo politiniai šalininkai ignoravo.

Ir dabar tas 2014 m. lapkričio 9 d. surengtas balsavimas tapo pagrindu bylai prieš A.Masą.

Prokurorai Madride kaltina tą politiką pilietiniu nepaklusnumu, piktnaudžiavimu valdžia ir valstybės lėšų išeikvojimu organizuojant referendumą.

Tiesa, Katalonijos vyriausybė griežtai pasmerkė šį Ispanijos teisėsaugos sprendimą. Vyriausybės administracijos Barselonoje atstovas Neusas Munte bylą prieš A.Masą pavadino politiniu ieškiniu, kai katalonų premjeras buvo iškviestas į teismą dėl galimų kaltinimų.

Atsisveikins su ES?

Kitas Ispanijos centrinės valdžios argumentas yra tas, jog Katalonijai, jeigu ji taps nepriklausoma, teks palikti ES.

Ir tas įspėjimas – pagrįstas. Europos Komisija (EK) yra nurodžiusi, jog Katalonijai, kaip ir bet kuriam kitam regionui, atsiskyrusiam nuo ES valstybės narės teritorijos, tektų iš naujo prašytis narystės Bendrijoje, jau kaip nepriklausomai valstybei.

Tokia nuostata buvo užfiksuota buvusio EK vadovo Romano Prodi. Ir jos laikėsi visi jo įpėdiniai.

Ji sako: "Kai šalies narės dalis teritorijos tampa atskira valstybe, pavyzdžiui, kai tokia teritorija tampa nepriklausoma valstybe, (esamos) sutartys nebetaikytinos tai teritorijai."

Šiuo atveju naujasis nepriklausomas regionas dėl nepriklausomybės fakto taptų trečiąja šalimi ES atžvilgiu, ir sutartys nuo jos nepriklausomybės (įsigaliojimo) dienos nebegaliotų šiai teritorijai.

EK pridūrė, kad situaciją dėl Katalonijos laiko Ispanijos vidaus problema.

"EK, kaip žinote, iš principo nekomentuoja regioninių rinkimų... Tai Ispanijos vidaus problema, – teigė EK atstovas Margaritis Schinas. – Komisijai nedera reikšti savo pozicijos vidaus struktūros klausimais, susijusiais su tam tikros valstybės narės konstitucinėmis nuostatomis."

Šventė pergalę

Nepaisant šių ateities iššūkių, nemažai katalonų, remiančių separatizmo idėjas, džiūgavo po rinkimų. Jie susirinko švęsti prie regiono parlamento rūmų.

"Negaliu patikėti, mano širdis daužosi!" – sakė Barselonos gyventoja Claudia Cardona, kuri vilkėjo marškinėlius su šio regiono vėliava.

Ji džiaugėsi, kad jai ką tik sukako 18 metų ir ji galėjo išreikšti savo valią tokiuose svarbiuose rinkimuose. Savo balsą ji atidavė už pagrindinį atsiskyrimo nuo Ispanijos siekiantį aljansą "Drauge už "Taip" (Junts pel Si), kuris po rinkimų turės daugumą Katalonijos parlamente.

"Su šiais rezultatais mes galime pradėti derybų procesą, kuris atves į tai, kad Katalonija taps valstybe", – pridūrė C.Cardona, studijuojanti arabų kalbą.

Minia, kurioje taip pat buvo ir pensininkų, ir šeimų su mažais vaikais, šoko, iš garsiakalbių nuo pastato aidint "Nenugalimi! Nenugalimi!" Kiti šaukė "Nepriklausomybė! Nepriklausomybė!"

"Tai didinga, neapsakoma, kilnu, – teigė studentas Arnau Fontas, kuris atvyko iš Cheronos, esančios už 100 km į šiaurę nuo Barselonos. – Tai labai motyvuoja, drąsina, nes aiškiai parodo, kad Katalonijos žmonės nori nepriklausomybės."

Jaunuolis pridūrė: "Noriu atsiskirti nuo Ispanijos, nes, kiek pamenu, mes sulaukėme tik išpuolių, grasinimų, tokių kaip paskutiniu metu girdėti perspėjimai apie mūsų išėjimą iš euro zonos, arba apie bankus."

"Katalonijos žmonės pasieks nepriklausomybę, nesvarbu, ar Madridas ją pripažins, ar ne, – ryžtą demonstravo Dominguezas, kuris į Kataloniją prieš 30 metų atvyko iš vakarinio Estremadūros regiono. – Aš išvykau, nes ten man nebuvo galimybių, ir dabar čia yra mano namai.“

"Tai procesas, kelias, – pridūrė Albertas Lorencas, 51 metų taksistas. – Dabar kelio atgal nebėra."

Politika ir sportas

Ispanijos futbolo lygos prezidentas Javieras Tebas pareiškė, kad "Barcelona" ir Barselonos "Espanyol" klubai negalėtų likti Ispanijos "La Liga" čempionate, jeigu Katalonija taptų nepriklausoma valstybe.

Tai, pasak jo, visiškai neįmanoma, nors kai kurie katalonų politikai ir žadėjo, kad Katalonijos nepriklausomybė neturės padarinių sportui.

Pats "Barcelonos" futbolo klubas deklaravo nesikišiantis į politinius reikalus.

Katalonija: svarbiausi faktai

• Autonominis regionas ir istorinė sritis Ispanijos šiaurės rytuose.

• Sostinė – Barselona.

• Autonominis Katalonijos regionas įkurtas 1979 m. 2006 m. regiono autonomija buvo išplėsta.

• Katalonija – ekonomiškai stipriausias Ispanijos regionas. Regione išplėtota pramonė, be to, nemažą dalį pajamų generuoja turizmo verslas.

• Katalonijoje gyvena apie 7,5 mln. žmonių. Šis regionas apima 32,114 tūkst. kv. km.

• Pagrindinės kalbos – katalonų ir ispanų.

Katalonų separatistai pirmadienį pareiškė, jog yra pasirengę vienašališkai paskelbti regiono nepriklausomybę, jei Madridas mėgins blokuoti atsiskyrimo procesą, kurį jie viliasi pradėti, jei sėkmingai pasirodys rugsėjį vyksiančiuose vietos rinkimuose.

Konservatorių vadovaujama Ispanijos nacionalinė vyriausybė griežtai pasisako prieš turtingo šiaurės rytinio Katalonijos regiono, kuris nori pasekti Škotijos pavyzdžiu ir surengti plebiscitą dėl savo politinės ateities, nepriklausomybę.

Proseparatistinių partijų aljansas nori, kad regioniniai rinkimai taptų de facto referendumu, todėl juose dalyvaus bendru sąrašu, o vienintelis jų rinkimų kampanijos klausimas yra regiono nepriklausomybė.

„Jei šiame procese Ispanijos valstybė pasitelkusi politinius ar teisinius sprendimus blokuos autonominę Katalonijos vyriausybę ar katalonų parlamentą, skelbsime nepriklausomybę“, - sakė buvęs Europos Parlamento narys Raulis Romeva, kuris yra įtakinga figūra koalicijoje, į kurią susibūrė centro dešinioji partija „Katalonijos demokratinė konvergencija“ (Convergencia Democratica de Catalunya, CDC) ir kairiojo sparno „Katalonijos respublikoniškoji kairė“ (Esquerra Republicana de Catalunya , ERC).

„Lošime va bank. Ant kortos pastatėme viską, kelio atgal nėra“, - sakė jis, Katalonijos istorijos muziejuje pristatydamas kandidatų sąrašą „Drauge už „taip“ (Junts pel si).

Pasak R.Romevos, siekiama, kad per pusantrų metų derybų procesas būtų užbaigtas ir įsteigtos tokios institucijos kaip mokesčių tarnyba. Procesas taip pat atvertų kelią 2016-aisiais surengti privalomąjį referendumą dėl nepriklausomybės.

Ispanijos teisingumo ministras Rafaelis Catala (Rafaelis Katala) konservatyvios pakraipos dienraščiui ABC sakė, jog neatmeta galimybės suspenduoti regiono autonomijos, jei vyks atsiskyrimo procesas, pridūręs, jog tokią galimybę numato Ispanijos konstitucija.

„Katalonijos nepriklausomybės nebus“, - ketvirtadienį pareiškė Ispanijos vyriausybės vadovas Mariano Rajoy (Marianas Rachojus).

Katalonijoje separatistinės nuotaikos smarkiai sustiprėjo tokiu metu, kai dėl regiono skolų buvo smarkiai apkarpytos išlaidos, o tai vėl pakurstė debatus apie tai, kaip jis finansuojamas Ispanijos regioninės struktūros rėmuose. 

Daugelis iš 7,5 mln. Katalonijos gyventojų, kurie didžiuojasi savo katalonų kalba ir kultūra, jaučiasi apgaudinėjami Madrido vyriausybės, kuri perskirsto jų mokesčius.

Katalonijoje sukuriama daugiau nei penktadalis Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP), o regiono ekonomika yra panašaus dydžio kaip Portugalijos.

Barselonos miesto taryba pranešė, kad 1,8 mln. žmonių dalyvavo ketvirtadienio demonstracijoje, reikalaudami Katalonijai teisės surengti balsavimą dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos.

Tuo tarpu Madrido vyriausybės pareigūnai tvirtina, kad dalyvių skaičius tesiekė maždaug pusę milijono.

Katalonijos nacionalistų partijos CiU vadovaujamos miesto tarybos atstovas šį skaičių žurnalistams nurodė po to, kai dviejose centriniuose Barselonos prospektuose susibūrę demonstrantai suformavo milžinišką V - pirmąją angliško žodžio „vote“ (balsavimas) raidę, išreikšdami paramą regiono politinių lyderių siekiui lapkričio 9-ąją surengti referendumą dėl nepriklausomybės.

Tuo tarpu Ispanijos vyriausybės atstovai Katalonijoje paskaičiavo, kad akcijoje, kurią įkvėpė kitą savaitę Škotijoje vyksiantis plebiscitas dėl atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės, dalyvavo nuo 470 tūkst. iki 520 tūkst. demonstrantų.

„Lapkričio 9-ąją mes balsuosime. Lapkričio 9-ąją mes laimėsime“, - skelbė užrašas ant plakato, kuris buvo iškeltas demonstracijos priešakyje.

„Niekas nesukeltų man didesnio jaudulio nei dalyvavimas savo pirmajame balsavime, kuris būtų plebiscitas už Katalonijos nepriklausomybę“, - sakė 16-metė Laura Sanchez Lora (Laura Sančes Lora).

Kai dainuojant chorui ir aidint minios sveikinimo šūksniams buvo suformuota milžiniška V, demonstracijos priekyje buvusi mergaitė į simbolinę balsadėžę įmetė lapą popieriaus.

Katalonijos politiniai lyderiai pasiryžę lapkričio 9-ąją surengti referendumą dėl šio turtingo regiono Ispanijos šiaurės rytuose nepriklausomybės, nors centrinė vyriausybė tvirtina, kad toks plebiscitas būtų neteisėtas, ir pažadėjo jį blokuoti teismuose.

„Jei gali balsuoti tokia šalis kaip Škotija, kodėl negalėtų Katalonija?“, - interviu naujienų agentūrai AFP klausė regiono prezidentas Arturas Masas.

Barselonos gatves ketvirtadienį užtvindė raudonos ir geltonos spalvų vėliavos, kitą savaitę Škotijoje vyksiančio nepriklausomybės referendumo įkvėptiems Katalonijos nacionalistams pradėjus demonstraciją ir reikalaujant, kad jiems būtų leista balsuoti dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos.

Tūkstančiai žmonių, apsirengusių Katalonijos spalvomis dryžuotais marškinėliais, mosuojančių mėlynos ir baltos spalvų Škotijos vėliavomis, susirinko saulės atokaitoje prieš demonstraciją, kurioje, kaip tikimasi turėtų dalyvauti pusė milijono žmonių.

Rugsėjo 18 dieną Škotijoje vyksiantis referendumas sustiprino Ispanijos šiaurės rytuose esančios autonominės srities nacionalistų užsidegimą dar aktyviau siekti analogiško plebiscito.

„Dabar atėjo laikas“, – skelbė užrašas ant demonstracijos dalyvių marškinėlių.

Škotijos referendumas vyks praėjus lygiai savaitei po to, kai Katalonija paminės savo Nacionalinę dieną (Diada Nacional de Catalunya), sutrumpintai vadinamą Diada, arba Diena, kai prisimenamas katalonų pajėgų galutinis pralaimėjimas Ispanijai.

„Jei gali balsuoti tokia šalis kaip Škotija, kodėl negalėtų Katalonija?“, – sakė regiono prezidentas Arturas Masas, pasiryžęs lapkričio 9 dieną surengti balsavimą dėl nepriklausomybės, nors tam griežtai priešinasi Madridas.

„Jei Katalonijos gyventojai nori balsuoti dėl jos ateities, praktiškai neįmanoma tam visiems laikams užkirsti kelią“, – sakė A.Masas interviu naujienų agentūrai AFP trečiadienį.

Ketvirtadienio popietę nepriklausomybės šalininkai buriasi dviejose centriniuose Barselonos prospektuose, suformuodami milžinišką V – pirmąją angliško žodžio „vote“ (balsavimas) raidę.

Jie taip pat pastatys 947 simbolines balsadėžes – po vieną kiekvienam Katalonijos municipaliniam rajonui.

Ispanijos nacionalinė vyriausybė griežtai nepritaria katalonų nepriklausomybės siekiui. Planuojamą referendumą ji laiko neteisėtu ir žada jį blokuoti.

„Manau, absurdiška apsimesti, kad taip gali būti, ir manau, jog Ispanijos vyriausybė turės tai suprasti“, – sakė A.Masas.

Pasak jo, referendumas Škotijoje gali palengvinti katalonų kelią į nepriklausomybę.

MADRIDAS NEPRITARIA BALSAVIMUI

A.Masas pažadėjo priimti regioninį įstatymą, kuris, pasak jo, leistų jam suorganizuoti „konsultacinį“ referendumą, tačiau kelią jo siekiams gali užkirsti Ispanijos Konstitucinis Teismas.

Diada minima kaip diena, kai katalonai neteko savivaldos: 1714 metų rugsėjo 11-ąją Barseloną Ispanijos įpėdinystės kare užėmė karaliaus Pilypo V pajėgos.

Prisimenant šią datą, oficialiai ketvirtadienio demonstracija turėjo prasidėti 17 val.14 min. vietos laiku.

Daugelis iš 7,5 mln. Katalonijos gyventojų jaučiasi supančioti Madrido nacionalinės valdžios, kuri perskirsto jų mokesčius.

Jie siekia visiškai kontroliuoti savo regioną, turintį savą katalonų kalbą ir išsiskiriantį savo kultūra.

„Reikia gerbti mūsų kultūrą, mūsų kalbą ir mūsų tradicijas, bet mes matome, kad šioje valstybėje tai neįmanoma“, – sakė 24 metų doktorantas Bernatas Pi, rankose laikydamas Katalonijos ir Škotijos vėliavas.

Katalonija oficialiai pasiskelbė „valstybe“ 2006 metais, bet vėliau Ispanijos konstitucinis teismas anuliavo šį pareiškimą.

2012 metais Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) atmetė A.Maso reikalavimą suteikti daugiau galių šiam regionui mokesčių ir išlaidų valdymo srityse.

Katalonijai, kuriai tenka penktadalis Ispanijos ekonomikos, skaudžiai smogė finansų krizė 2008 metais; tai paskatino separatistinių lūkesčių bangą.

2012 metais Barselonoje vyko pirmoji iš masinių Diados demonstracijų.

„Prieš trejus metus mes demonstravome Diadoje, o šie metai, mes tikimės, bus lemiami“, – sakė 43-ejų Jordi Fradera (Chordis Fradera), atvykęs į Barseloną ketvirtadienį anksti rytą iš Cheronos miesto,kurį katalonai vadina Žirona.

Tuo tarpu atsiskyrimo priešininkai mano, kad atkirtus save nuo Ispanijos, regioną ištiktų ekonomikos katastrofa.

Taragonos mieste, esančiame į pietus nuo Barselonos, ketvirtadienį Katalonų pilietinė draugija į mitingą kviečia nepritariančius atsiskyrimui ir laikančius nepriklausomybę „aklaviete“.

Ispanijos premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) pažadėjo blokuoti bet kokį Katalonijos lyderių mėginimą organizuoti referendumą dėl regiono nepriklausomybės, numatytą ateinančių metų lapkričio 9 dieną.

Netrukus po to, kai Katalonijos politinis vadovas Arturas Masas ketvirtadienį atskleidė planuojamo referendumo datą ir klausimą, Ispanijos lyderis atsisakė nors iš tolo pritarti valstybės padalijimui.

„Tai prieštarauja konstitucijai, ir tai neįvyks, – konservatyvių pažiūrų M.Rajoy sakė per spaudos konferenciją. – Ši iniciatyva tiesiogiai prieštarauja konstitucijos pagrindui – neišardomai Ispanijos valstybės vienybei.“

A.Maso valdantysis aljansas ir kitos to regiono nacionalistų partijos susitarė ateinančiais metais užduoti du klausimus: „Ar manote, kad Katalonija turėtų būti valstybė – taip ar ne?“ ir „Jeigu taip, ar norite, kad ta valstybė būtų nepriklausoma – taip ar ne?“

A.Masas sakė, kad referendumą palaiko dauguma Katalonijos partijų – bet ne visos.

7,5 mln. katalonų, besididžiuojančių savita kalba ir kultūra, taip pat pavargusių nuo penkerius pastaruosius metus atsikartodavusių recesijos laikotarpių, nori perbraižyti Ispanijos žemėlapį, sakydami, kad jaučiasi išnaudojami centrinės vyriausybės, perskirstančios regione surenkamus mokesčius.

Tačiau M.Rajoy pasistengė užgesinti visas viltis, kad Madridas leis sukurti naują valstybę tarp Prancūzijos ir Ispanijos.

Pasak premjero, šalies likimą turi spręsti visi jos žmonės.

„Jokia vyriausybė negali atiduoti to, kas priklauso Ispanijos žmonėms“, – perspėjo jis.

M.Rajoy sakė apgailestaujantis dėl iniciatyvų, kurios „skaldo visuomenę, kursto susipriešinimą ir kuria didelį netikrumą“.

Premjeras tiesiogiai kreipėsi į A.Masą, ragindamas, kad „politiniai įsipareigojimai, kuriuos jis prisiėmė, nepažeistų įstatymų“.

Europos Sąjungos (ES) prezidentas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus), kuris atvyko į Madridą derybų su M.Rajoy, per tą pačią spaudos konferenciją sakė esantis „tikras“, kad Ispanija išliks vieninga.

Jis taip pat perspėjo, kad susikūrusi nepriklausoma valstybė turėtų iš naujo prašyti narystės Bendrijoje, kurią turėtų ratifikuoti visos bloko šalys.

Šis regionas buvo susietas su Ispanija nuo pat simbolinio katalonų tautos gimimo, kai karalienė Izabelė Kastilietė ir karalius Ferdinandas Aragonietis, taip pat valdęs Kataloniją, susituokė 1469 metais.

Dabar Katalonija sukuria daugiau nei penktadalį Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP) ir vis didesnę dalį šalies eksporto.

Tačiau neseniai Katalonijos viešosios nuomonės tyrimo centro atlikta apklausa parodė, kad pasisakančių už regiono didesnę autonomiją arba oficialią nepriklausomybę gerokai daugiau negu norinčių likti Ispanijos sudėtyje.

Šį mėnesį duodamas vieną interviu M.Rajoy sakė, kad Katalonijai negali surengti referendumo, panašaus į planuojamą Škotijoje, nes Ispanijos konstitucijoje, kitaip negu Didžiosios Britanijos, konstitucijoje nėra numatyta tokia galimybė.