Šimtai aktyvistų, daugelis jų prisidengę veidus skarelėmis, užlipo ant greitųjų traukinių geležinkelio linijos bėgių Žironoje, esančioje į šiaurę nuo Katalonijos sostinės Barselonos.

Protestuotojai blokavo ir centrines Barselonos bei Leridos gatves, taip pat AP-7 greitkelį, vedantį prie Prancūzijos sienos, bei Barseloną ir Madridą jungiančią A2 autostradą. 

Susisiekimas greituoju traukiniu tarp Figereso, Žironos ir Barselonos „buvo nutrauktas“, nes „bėgiai Žironoje yra užimti“, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Ispanijos valstybinė geležinkelių operatorė „Renfe“.  

Protestus internetu organizavo visuomeninis judėjimas, pasivadinęs Respublikos gynimo komitetais (CDRs). Jis buvo įkurtas padėti surengti praėjusių metų referendumą, o dabar reikalauja visiško atsiskyrimo nuo Ispanijos. 

Judėjimas tviteryje paskelbė raudonos, geltonos ir mėlynos spalvų katalonų separatistų vėliavos nuotrauką, išskleistą ant bėgių geležinkelio stotyje Žironoje. Nuotraukoje taip pat matomi aplink vėliavą besibūriuojantys protestuotojai. 

Šeštadienį Barselonoje per policijos mitingą, skirtą pagerbti kolegas, kuriems prieš metus buvo pavesta užkirsti kelią Katalonijos nepriklausomybės referendumui, ir per atsakomąją separatistų demonstraciją buvo sužeisti 24 žmonės ir dar šeši sulaikyti.

Katalonijos vyriausybė, kuriai tuo metu vadovavo Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudždemonas), 2017 metų spalio 1 dieną organizavo referendumą dėl nepriklausomybės, nors Ispanijos teismai paskelbė jį neteisėtu. Plebiscitą aptemdė griežti policijos veiksmai prie balsavusius katalonus. 

Nors referendumas buvo paskelbtas neteisėtu ir todėl neturėjo privalomosios galios, iš 5,5 mln. balsavimo teisę turinčių rinkėjų jame dalyvavo 2,3 mln. žmonių. Iš visų balsavusiųjų net 90 proc. pasisakė už atsiskyrimą nuo Ispanijos. Dauguma nepriklausomybės priešininkų referendumą boikotavo. 

Po plebiscito Katalonijos vyriausybė spalio 27 dieną vienašališkai paskelbė nepriklausomybę. Reaguodamas Madridas atleido katalonų vyriausybę, priversdamas kelis įtakingiausius jos narius, tarp jų C. Puigdemont'ą pabėgti į užsienį. Tuo tarpu kiti buvo pasiųsti už grotų.

Apie 45 tūkst. žmonių dalyvavo eitynėse su šūkiu „Respubliką – dabar“ (Republica ara), inicijuotą už regiono nepriklausomybę pasisakančios įtakingos visuomeninės grupės ANC, nurodė miesto policija.

„Yra daugiau kaip du milijonai mūsų, Katalonijos piliečių, norinčių žengti į priekį – aišku, katalonų respublikos link“, – žurnalistams sakė ANC pirmininko pavaduotojas Agusti Alcoberro (Agustis Alkoberas).

Per gruodžio 21-ąją surengtus pirmalaikius rinkimus separatistų partijos laimėjo absoliučią daugumą 135 vietų Katalonijos parlamente, bet iki šiol nesuformavo vyriausybės.

Praeitą savaitę dvi Katalonijos pagrindinės separatistų partijos pasiūlė surengti naują referendumą dėl „Katalonijos respublikos“ konstitucijos.

Susitarimą, pasiektą partijos „Kartu už Kataloniją“ (Junts per Catalunya), vadovaujamos atstatydinto ir į užsienio pasitraukusio regiono prezidento Carleso Puigdemont'o (Karleso Pudždemono), ir Katalonijos kairiajai respublikonų partijos (Esquerra Republicana de Catalunya, ERC), dar turi ratifikuoti maža kraštutinė kairioji separatistų partija „Liaudies vienybės kandidatūra“ (Candidatura d'Unitat Popular, CUP).

7,5 mln. gyventojų turintis regionas dabar yra tiesiogiai valdomas Madrido. Ši tvarka galioja nuo pernai spalio, kai premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) paleido Katalonijos parlamentą po nepriklausomybės referendumo, kurio teisėtumo Madridas nepripažįsta.

Planuota, kad pirmadienį bus surengti debatai dėl regiono naujojo prezidento, tačiau jie buvo neribotam laikui atidėti, nes vienintelis kandidatas, buvęs ANC pirmininkas Jordi Sanchezas (Žordis Sankesas), šiuo metu yra laikomas kalėjime ir kaltinamas maišto kurstymu – kartu su trimis kitais separatistų lyderiais.

Į Belgiją pasitraukęs C. Puigdemont'as dėl teisinių kliūčių atmetė savo galimybę kandidatuoti.

„Faktas, kad mūsų dienomis, XXI šimtmetyje, žmonės laikomi kalėjime už savo idėjas, yra gėdingas“, – sekmadienį per eitynes sakė 56 metų pediatrė Maria Soria (Marija Sorija). – Tai antidemokratiška.“

C. Forcadell laikinai buvo suimta dėl savo vaidmens siekiant dviprasmiškai vertinamos regiono nepriklausomybės.

Aukščiausiojo teismo Madride teisėjas ketvirtadienį įsakė suimti C. Forcadell dėl kaltinimo „maištavimu“, už kurį būtų skirtas 30 metų kalėjimo nuosprendis, Ispanijoje tebesitęsiant didžiausiai politinei krizei per kelis dešimtmečius.

C. Forcadell yra viena iš keleto Katalonijos valdžios atstovų, atleistų iš postų ir vėliau suimtų po sukrečiančio praėjusio mėnesio sprendimo 7.5 milijonus gyventojų turintį regioną atskirti nuo Ispanijos.

Anot vieno šaltinio, C. Forcadell į „Alcala Meco“ kalėjimą netoli Madrido atvyko šiek tiek po vidurnakčio vietos laiku (1 val. Lietuvos laiku).

Teismo atstovė penktadienį pranešė, kad sumokėtas 150 tūkst. eurų užstatas.

„Ji paleista“, – sakė Vidaus reikalų ministerijos atstovas.

Įtakinga ir nepriklausomybę remianti lobistų grupė ANC, ragino aukoti pinigus C. Forcadel užstatui.

Suėmė penkis veikėjus

C.Forcadell ir dar keturiems ketvirtadienį sulaikytiems parlamento nariams užstatas buvo paskirtas po to, kai šie sutiko išsižadėti savo politinės veiklos arba ją vykdyti tik griežtuose konstituciniuose rėmuose.

Šis penketas ir dar vienas atstatydintos regiono valdžios pareigūnas, kuris buvo nutrukus paleistas, buvo apklausti vykstant tyrimui dėl maišto prieš centrinę valdžią.

Jiems pateikti įtarimai laikiusis „suderintos strategijos paskelbti nepriklausomybę“ – ją Katalonijos parlamentas oficialiai paskelbė spalio 27 dieną

C.Forcadell teisėjui nurodė, kad paskelbtoji nepriklausomybės deklaracija buvo „simbolinė“, pranešė su jos parodymais susipažinęs šaltinis teisme.

Už grotų lieka aštuoni su šia byla susiję atstatydintos Katalonijos vyriausybės nariai. Buvęs regiono prezidentas Carlesas Puigdemontas (Karlesas Pudždemonas) ir dar keturi buvę kabineto nariai pabėgo į Belgiją ir ten kovoja prieš savo ekstradiciją į Ispaniją.

„Mes palaikome Ispanijos teritorijos vientisumą ir suverenitetą, ir kartu raginame dialogu spręsti šią krizę, ne jėga, ne prievarta. Matyt, dialogo galimybės iki galo nebuvo išnaudotos, o konstitucinį sprendimą reikia rasti. Ką mes dabar matome, tai priešpriešą ar net sprendimų kaktomušą, ir labai tikimės ir linkime kad tai nepereitų į fizinę konfrontaciją ir smurtą“, – penktadienį LRT radijui sakė L. Linkevičus.

Katalonijos parlamentas penktadienį paskelbė regiono nepriklausomybę nuo Ispanijos, tuo tarpu Madridas tuojau priėmė sprendimą šiame autonomiją turinčiame regione įvesti tiesioginį valdymą.

Užsienio reikalų ministras komentuodamas situaciją teigia, jog abi pusės iki šiol neišnaudojo dialogo galimybės, o kiti variantai būtų pražūtingi. „Jei ne dialogas, kita alternatyva yra konfrontacija, riaušės, aukos, demokratinėj šaly taip neturi būti ir reikia ieškoti konstitucinio sprendimo ir kalbėtis, kas, mano požiūriu, buvo neišnaudota praeityje“, – pabrėžė ministras.

Klausiamas, kaip Lietuva reaguos sulaukusi prašymo pripažinti Katalonijos nepriklausomybę, ministras teigė, kad šis klausimas diskutuojama ir Europos Sąjungoje, o kol kas su pareiškimais skubėti nereikia.

„Nemanau, kad mes turėtume skubėti su pareiškimais ir vertinimais, o aš pakartosiu, kad mes palaikome Ispanijos vientisumą ir suverenitetą, ir tikimės dialogo ir šios krizės konstitucinio sprendimo. Linkime, kad nebūtų smurto ir prievartos“, – sakė L. Linkevičius.

Reikalavimai dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos šiame regione reiškiami jau seniai, bet pastaraisiais metais nepriklausomybės judėjimas Katalonijoje sustiprėjo, nes dėl Ispanijos ekonominės krizės regione išaugo nedarbas ir skolos.

Katalonai skundžiasi, kad regionas negauna investicijų, kurios būtų proporcingos jo sumokamiems mokesčiams, o centrinė Vyriausybė kišasi į regiono kalbos ir švietimo politiką.

Ispanijos Konstitucija suteikia plačią autonomiją šalies regionams, tačiau pabrėžia „neatsiejamą Ispanijos tautos vienybę“.

Ragina likti budriems

Katalonijos parlamentui priėmus sprendimą pritarti regiono nepriklausomybei, Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) rekomenduoja regione ir ypač Barselonoje esantiems Lietuvos piliečiams išlikti budriems.

URM ragina vengti masinio susibūrimo vietų, prireikus, vadovautis Ispanijos institucijų skelbiamomis rekomendacijomis, su savimi  turėti galiojančius asmens dokumentus, informuoti artimuosius apie savo buvimo vietą.

Ministerija primena, kad, prireikus, nelaimės atveju Lietuvos piliečiai gali kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją visą parą veikiančiu telefonu +370 5 236 2444 arba el. paštu pilieciai@urm.lt.

Taip pat rekomenduojama sekti ministerijos paskyrą Facebook, kur nuolat skelbiama aktuali informacija krizių atvejais.

Katalonijos parlamentas penktadienį balsavo už regiono nepriklausomybės nuo Ispanijos deklaraciją ir respublikos paskelbimą, Madridui ruošiantis įvesti tiesioginį valdymą šiame pusiau autonominiame regione ir siekiant išlaikyti jį savo sudėtyje.

Vis dėlto, jeigu 7,5 mln. sava kalba šnekančių ir atskirą kultūrą puoselėjančių gyventojų turintis turtingas regionas atsiskirs nuo Ispanijos, tai nebus jo pirmasis eksperimentas su nepriklausomybe.

Prieš daugiau kaip 80 metų Katalonijos autonominės vyriausybės vadovas Lluisas Companysas (Liuisas Kompanisas) paskelbė įkuriantis „Katalonijos valstybę, grindžiamą Ispanijos federalinės respublikos sistema“, kuri tuo metu neegzistavo.

Tačiau jau po 10 valandų katalonų nacionalistų lyderis pasidavė pareigūnams.

1934-ųjų spalio 6 dieną, kai jis paskelbė nepriklausomybę, kairiojo sparno partijos, protestuodamos prieš trijų ministrų, priklausančių dešiniųjų partijų koalicijai, patekimą į regioninę vyriausybę, pradėjo „revoliucinį generalinį streiką“.

Katalonijos valstybė

„Katalonai! – L. Companysas kreipėsi į susirinkusiuosius iš Katalonijos regioninio parlamento balkono Barselonoje. – Šią iškilmingą valandą, žmonių ir parlamento vardu, vyriausybė, kuriai vadovauju, perima visus Katalonijos įgaliojimus ir skelbia įkurianti Katalonijos valstybę.“

„Kad užmegztume ir sustiprintume ryšius su generalinio protesto prieš fašizmą lyderiais, kviečiame juos Katalonijoje įkurti laikinąją Respublikos vyriausybę“, – pridūrė jis.

Tačiau su generalinio protesto lyderiais jis veikiausiai nepasitarė.

Ispanijos centrinės vyriausybės reakcija buvo staigi. Katalonijos karo vadas generolas Domingo Batetas (Domingas Batetas) atsisakė paklusti Katalonijos vyriausybės įsakymams.

Pasikonsultavęs su Ispanijos centrinės vyriausybės vadovu, D. Batetas paskelbė karo padėtį.

Armijos smurtas

Vienam nepriklausomybės idėją palaikiusiam kovotojui pašovus pėstininką, armija prieš nepriklausomybės šalininkus ėmėsi smurto. Pagal įvairias istorikų versijas, per vieną naktį žuvo nuo 46 iki 80 žmonių.

L. Companysas paskelbė pasiduodąs D. Batetui ankstų spalio 7-osios rytą, praėjus vos 10 valandų po paskelbimo apie Katalonijos valstybės įkūrimą.

Jis ir dar keli jo vyriausybės nariai bei įstatymų leidėjai buvo suimti.

Gruodžio 14-ąją išleistas įstatymas neribotam laikui sustabdė Katalonijos autonomiją.

Po Ispanijos pilietinio karo 1936-1939 metais L. Companysas pabėgo į Prancūziją.

1940-aisiais vokiečių pajėgos jį suėmė ir perdavė generolo Francisco Franco (Fransisko Franko) diktatūrai.

Katalonijos separatistų herojumi tapęs L. Companysas buvo sušaudytas tų pačių metų spalio 15-ąją.

Spalio 1-ąją įvykusio referendumo, kurį Madridas paskelbė prieštaraujančiu konstitucijai, rezultatai „negali būti paskatinimas paskelbti nepriklausomybę; jie sudaro galimybę pradėti dialogą ir tarptautinį tarpininkavimą“, sakė ji.

Po referendumo, kurio dalyviai didžiąja dauguma balsavo už nepriklausomybę, Katalonijos lyderis pagrasino paskelbti nepriklausomybę „artimiausiomis dienomis“. Antradienį jis dalyvaus šio turtingo regiono parlamento posėdyje.

A. Colau paragino visas puses sumažinti įtampą ir išspręsti „sunkiausią institucinę krizę nuo demokratijos atkūrimo Ispanijoje“.

Barselonos merės manymu, šios krizės „pagrindinis kaltininkas“ yra centrinė vyriausybė. A.Colau paragino Ispanijos premjerą Mariano Rajoy (Marianą Rachojų) vengti krizės eskalavimo ir nesiremti šalies konstitucijos straipsniu, kuris leistų centrinei valdžiai atimti iš Katalonijos dalį ar visą autonomiją.

„Nepriimkite jokio sprendimo, kuris sugriautų erdvę dialogui ir tarpininkavimui, – sakė A. Colau pirmadienį, kreipdamasi į M. Rajoy ir C. Puigdemont'ą. – Tai yra drąsiausias dalykas, kurį dabar galite padaryti.“

Katalonijos vyriausybės vadovas Carlesas Puigdemont'as (Karles as Pudžemon as), nepaisydamas Madrido prieštaravimų, penktadienį paskyrė referendumo datą, nors I spanijos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad toks balsavimas būtų neteisėtas.

„Mes balsuosime, net jeigu Ispanijos valstybė to nenori, – katalonų, ispanų ir anglų kalbomis miniai pasakė P.Guardiola. – Nėra kito būdo.“

Šalia stovint C.Puigdemont'ui, P.Guardiola taip pat paragino tarptautinę bendriją paremti katalonus prieš „autoritariškos valstybės piktnaudžiavimus“.

Miesto valdžia apskaičiavo, kad mitinge dalyvavo 30 tūkst. žmonių, bet vienas separatistų šaltinis nurodė, kad dalyvių buvo 47 tūkstančiai.

„Manau, kad nepriklausomybė yra vienintelis sprendimas“, – naujienų agentūrai AFP sakė mitinge dalyvavęs 67 metų pensininkas Ramonas Fonas.

Naujausia apklausa parodė, jog 73 proc. katalonų pritaria tam, kad būtų surengtas referendumas, panašus į Škotijos 2014 metų referendumą, kuriam, beje, buvo pritarusi britų vyriausybė.

Tačiau ta pati apklausa parodė, kad 48,5 proc. respondentų nepritaria nepriklausomybei. Pritariančiųjų buvo 44,3 procento.

2014 metais Katalonija surengė neįpareigojamą balsavimą, per kurį daugiau kaip 80 proc. balsavusiųjų pasirinko nepriklausomybę. Tačiau tame balsavime dalyvavo tik 2,3 mln. iš 6,3 mln. rinkėjų.

Šis turtingas, 7,5 mln. gyventojų turintis Ispanijos regionas seniai reikalauja iš Madrido didesnės autonomijos.

Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) antradienį pažadėjo pasinaudoti „visomis politinėmis ir teisinėmis priemonėmis“, kad užkirstų kelią Katalonijos nepriklausomybės siekiui, kai secesininkų partijos pateikė regiono atsiskyrimo įstatymo projektą Katalonijos parlamentui.

Retame kreipimesi per televiziją M.Rajoy pavadino šį projektą „provokacija“, kuri neturės „jokio rezultato“.

„Valstybė nedvejodama panaudos visas politines ir teisines priemones, kurias numato įstatymas ir konstitucija, kad apsaugotų Ispanijos suverenitetą“, – sakė jis.

Ispanijos premjeras tai pareiškė praėjus kelioms valandoms po Katalonijos atsiskyrimo siekiančios partijos pranešimo, kad lapkritį bus priimta rezoliucija dėl Katalonijos atsiskyrimo proceso pradžios.

„Katalonijos parlamentas iškilmingai skelbia neriklausomos Katalonijos valstybės įkūrimo, respublikos forma, procesą“, – sakoma dokumento projekte, dėl kurio balsuos parlamentas Barselonoje.

Už Katalonijos nepriklausomybę pasisakančios partijos per regiono parlamento rinkimus rugsėjo 27 dieną 135 vietas turinčioje asamblėjoje užsitikrino 72 vietų kontrolę – keturiomis vietomis daugiau nei reikia absoliučiai daugumai.

Tačiau aljansui „Drauge už „Taip“ (Junts pel Si)“ pritrūko rinkėjų palaikymo, kad vienas galėtų užsitikrinti daugumą asamblėjoje, ir tai suteikia jo priešininkams Madride tvirtą argumentą priešintis Katalonijos nepriklausomybės siekiui. Pagrindinis atsiskyrimo nuo Ispanijos siekiantis aljansas „Drauge už „Taip“ (Junts pel Si)“ laimėjo 62 vietas, o mažesnė radikali kairioji partija CUP – 10 vietų.

„Tai yra provokacija tų, kurie nori apeiti įstatymą, nes jie žino, kad jis nėra jų pusėje“, – pridūrė M.Rajoy.

„Kol aš esu vyriausybės vadovas, Ispanija liks laisvų ir lygių piliečių šalis“, – sakė M.Rajoy, likus vos dviem mėnesiams iki gruodžio 20 dienos visuotinių rinkimų.

Daugel metų didesnės autonomijos reikalavę katalonai pastaruoju metu dėl šalies ekonominės krizės dar padidino savo reikalavimus.

Daugelis iš 7,5 mln. Katalonijos gyventojų, kurie didžiuojasi savo katalonų kalba ir kultūra, kurią stengtasi užgniaužti generolo Francisco Franco (Fransisko Franko) diktatūros laikotarpiu (1939-1975 metais), jaučiasi apgaudinėjami Madrido vyriausybės, kuri perskirsto jų sumokėtus mokesčius.

Katalonijoje sukuriama daugiau nei penktadalis Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP), o regiono ekonomika yra panašaus dydžio kaip Portugalijos.

Katalonijos vietos vyriausybės apklausos rezultatai rodo, kad regiono nepriklausomybei nuo Ispanijos pritaria mažiau nei pusė jo gyventojų.

Remiantis trečiadienį paskelbtais apklausos rezultatais, už atsiskyrimą nuo Ispanijos balsuotų 47,1 proc. rinkėjų. Regiono vyriausybė lapkričio 9 dieną nori surengti referendumą šiuo klausimu, tačiau Ispanijos vyriausybė nenori to leisti.

Katalonijos vyriausybė ketina užduoti rinkėjams klausimą, ar jie nori, kad Katalonija būtų valstybė ir, jeigu taip, kad ji būtų nepriklausoma.

Nuomonių tyrimo centro atlikta apklausa rodo, kad į pirmąjį klausimą teigiamai atsakytų 57,6 proc. apklaustųjų, o į antrąjį – 81,8 proc. iš jų. Taigi, už visišką atsiskyrimą ir nepriklausomybę balsuotų 47,1 proc. rinkėjų.

Apklausoje dalyvavo 2 tūkstančiai respondentų. Tyrimo organizatoriai nurodė galimą 2,7 proc. paklaidą.

Ispanijos premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) pažadėjo blokuoti bet kokį Katalonijos lyderių mėginimą organizuoti referendumą dėl regiono nepriklausomybės, numatytą ateinančių metų lapkričio 9 dieną.

Netrukus po to, kai Katalonijos politinis vadovas Arturas Masas ketvirtadienį atskleidė planuojamo referendumo datą ir klausimą, Ispanijos lyderis atsisakė nors iš tolo pritarti valstybės padalijimui.

„Tai prieštarauja konstitucijai, ir tai neįvyks, – konservatyvių pažiūrų M.Rajoy sakė per spaudos konferenciją. – Ši iniciatyva tiesiogiai prieštarauja konstitucijos pagrindui – neišardomai Ispanijos valstybės vienybei.“

A.Maso valdantysis aljansas ir kitos to regiono nacionalistų partijos susitarė ateinančiais metais užduoti du klausimus: „Ar manote, kad Katalonija turėtų būti valstybė – taip ar ne?“ ir „Jeigu taip, ar norite, kad ta valstybė būtų nepriklausoma – taip ar ne?“

A.Masas sakė, kad referendumą palaiko dauguma Katalonijos partijų – bet ne visos.

7,5 mln. katalonų, besididžiuojančių savita kalba ir kultūra, taip pat pavargusių nuo penkerius pastaruosius metus atsikartodavusių recesijos laikotarpių, nori perbraižyti Ispanijos žemėlapį, sakydami, kad jaučiasi išnaudojami centrinės vyriausybės, perskirstančios regione surenkamus mokesčius.

Tačiau M.Rajoy pasistengė užgesinti visas viltis, kad Madridas leis sukurti naują valstybę tarp Prancūzijos ir Ispanijos.

Pasak premjero, šalies likimą turi spręsti visi jos žmonės.

„Jokia vyriausybė negali atiduoti to, kas priklauso Ispanijos žmonėms“, – perspėjo jis.

M.Rajoy sakė apgailestaujantis dėl iniciatyvų, kurios „skaldo visuomenę, kursto susipriešinimą ir kuria didelį netikrumą“.

Premjeras tiesiogiai kreipėsi į A.Masą, ragindamas, kad „politiniai įsipareigojimai, kuriuos jis prisiėmė, nepažeistų įstatymų“.

Europos Sąjungos (ES) prezidentas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus), kuris atvyko į Madridą derybų su M.Rajoy, per tą pačią spaudos konferenciją sakė esantis „tikras“, kad Ispanija išliks vieninga.

Jis taip pat perspėjo, kad susikūrusi nepriklausoma valstybė turėtų iš naujo prašyti narystės Bendrijoje, kurią turėtų ratifikuoti visos bloko šalys.

Šis regionas buvo susietas su Ispanija nuo pat simbolinio katalonų tautos gimimo, kai karalienė Izabelė Kastilietė ir karalius Ferdinandas Aragonietis, taip pat valdęs Kataloniją, susituokė 1469 metais.

Dabar Katalonija sukuria daugiau nei penktadalį Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP) ir vis didesnę dalį šalies eksporto.

Tačiau neseniai Katalonijos viešosios nuomonės tyrimo centro atlikta apklausa parodė, kad pasisakančių už regiono didesnę autonomiją arba oficialią nepriklausomybę gerokai daugiau negu norinčių likti Ispanijos sudėtyje.

Šį mėnesį duodamas vieną interviu M.Rajoy sakė, kad Katalonijai negali surengti referendumo, panašaus į planuojamą Škotijoje, nes Ispanijos konstitucijoje, kitaip negu Didžiosios Britanijos, konstitucijoje nėra numatyta tokia galimybė.