C. Puigdemont`o išdavimas dėl kaltinimų maištu yra teisėtas, pareiškė prokuratūra, išnagrinėjusi Ispanijos prašymą. „Šiuo metu generalinė prokuratūra ruošia dokumentą, kuris leistinu paskelbtų persekiojamojo išdavimą“, – teigiama pareiškime.

Šiuo metu C. Puigdemont`as yra Berlyne. Jis buvo sulaikytas Vokietijoje kovo 25-ąją, kai iš Skandinavijos vyko į Belgiją.

C. Puigdemont`ui Ispanijoje gresia iki 30 metų kalėjimo.

Vis dėlto sutikimas išduoti buvusį Katalonijos lyderį dar nereiškia, kad jis „tiesiogiai“ bus perduotas Ispanijai. Jis dar gali šį sprendimą apskųsti.

Nuo spalio 16 iki 29 dienos Katalonijos vyriausybės apklausų instituto darbuotojams apklausus 1 340 žmonių, 48,7 proc. atsakė teigiamai į klausimą „ar norite, kad Katalonija taptų nepriklausoma valstybe?“, neigiamai atsakė 43,6 proc. atsakė neigiamai.

Ankstesnė tokia apklausa buvo liepos mėnesį, tada už Ispanijos vienybę pasisakė arti 50 procentų apklaustųjų, o 41,1 proc. buvo už nepriklausomą Kataloniją.

Dar anksčiau daugiau kataloniečių pasisakė už nepriklausomybę 2016 metų birželį.

Apklausa atlikta Madridui įvedus tiesioginį pusiau autonominio regiono valdymą, Katalonijos parlamentui penktadienį paskelbus nepriklausomybę.

Nepriklausomybė paskelbta remiantis uždraustu spalio 1 dienos referendumu, kuriame, anot separatistų lyderių, 90 procentų balsavusių rinkėjų buvo už atsiskyrimą nuo Ispanijos.

Vis dėl to, į referendumą atvyko vos 43 procentai balsuoti galinčių rinkėjų, ir referendumas nebuvo tikrintas.

Katalonai susiskaldė nepriklausomybės klausimu, bet savo regiono autonomiją jie brangina ir Madrido sprendimas įvesti tiesioginį valdymą matyt kai kuriems sukėlė pasipiktinimą.

Katalonijos regiono vyriausybė antradienį pasmerkė jos lyderiui Arturui Masai iškeltą bylą dėl pernai surengto neva neteisėto balsavimo dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos ir pavadino ją politiškai motyvuota.

Administracijos atstovas Neusas Munte šią bylą pavadino „politiniu ieškiniu“, kai A.Masas buvo iškviestas į teismą dėl galimų kaltinimų.

Jo vadovaujamas už Katalonijos atsiskyrimą nuo Ispanijos pasisakantis aljansas sekmadienį vykusiuose regiono rinkimuose iškovojo daugumą regiono parlamente.

Katalonijos vadovas A.Masas pernai lapkritį be Madrido leidimo surengė simbolinį referendumą dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos.

Teismas ketina A.Masą apklausti dėl „neteisėto“ balsavimo dėl atsiskyrimo, padidindamas spaudimą regiono kontrolę sekmadienio rinkimuose iškovojusiems separatistams.

Katalonijos aukštesnio teismo šaukimas dar labiau padidino įtampą tarp A.Masos ir Ispanijos vyriausybės, katalonų separatistams paskelbus pergalę sekmadienio regiono parlamento rinkimuose.

Padrąsinti rinkimų rezultatų separatistai pažadėjo 2017 metais pradėti atsiskyrimo nuo Ispanijos „procesą“, tačiau Madridas žada ginti Ispanijos vienybę.

Praėjus dviem dienoms po regioninių rinkimų, vykstant teisminiam tyrimui dėl praėjusių metų įvykių, teismas antradienį iškvietė A.Masą ir gali jam pateikti kaltinimus.

Prokurorai kaltina jį pilietiniu nepaklusnumu, piktnaudžiavimu valdžia ir valstybės lėšų išeikvojimu organizuojant referendumą.

Remiantis antradienį paskelbtu šaukimu, A.Masas į teismą kviečiamas spalio 15 dieną. Dviem dienomis anksčiau, spalio 13 dieną, į teismą yra iškviesti dar du jo buvusios regiono administracijos pareigūnai.

Katalonijos nacionalistų lyderis yra kaltinamas dėl to, kad nepaisydamas Ispanijos konstitucinio teismo draudimo, 2014 metų lapkričio 9 dieną surengė referendumą dėl regiono nepriklausomybės.

Konstitucinio teismo draudimas privertė jį atsisakyti rengti oficialų referendumą, todėl šis pernai lapkričio 9 dieną vykęs balsavimas buvo simbolinis ir jį organizavo tik savanoriai.

Vėliau jis paskelbė šių metų rugsėjo 27 dienos priešlaikinius rinkimus ir savo rinkiminėje kampanijoje pasisakė už regiono atsiskyrimą.

Pagrindinis atsiskyrimo nuo Ispanijos siekiantis aljansas „Drauge už „Taip“ (Junts pel Si) ir mažesnė radikali kairioji partija CUP laimėjo pakankamai balsų, kad kartu užsitikrintų absoliučią daugumą parlamente.