„Kadangi iškilo abejonių dėl pačio ministro įsakymo priėmimo aplinkybių, aiškinsimės, ar viskas buvo padaryta teisėtai, ar nebuvo pažeidimų, ar buvo antikorupcijos, ekonominio naudingumo įvertinimas“, – trečiadienį po darbo grupės posėdžio žurnalistams Seime sakė jos vadovė konservatorė Agnė Bilotaitė. Minėta darbo grupė tiria galimas korupcijos apraiškas sveikatos apsaugos srityje.

Anot jos, nutarta kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad ši įvertintų ministro įsakymu padarytus pakeitimus dėl kaulų čiulpų transplantacijų atlikimo tvarkos. Beje, dokumentą pasirašė ne sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, o tuomet jį pavadavęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Pagal šį įsakymą, suvienodinti kaulų čiulpų transplantacijos reikalavimai Santaros ir Kauno klinikoms. Tai leidžia Kauno klinikose atlikti daugiau procedūrų nei iki šiol.

„Taip pat kilo klausimų, ar A. Veryga neturėjo nusišalinti, nes jo žmona dirba Kauno klinikose ir jos sritis susijusi su transplantologija. Pagal įstatymus, ministras turėjo tai deklaruoti viešai ir nusišalinti“, – teigė A. Bilotaitė.

Darbo grupė nutarė pasidomėti ir kaulų čiulpų persodinimo operacijų kaina.

„Kadangi yra tokios kalbos, kad paslaugos dabar kainuoja net keturis kartus brangiau Lietuvoje, mes tuos klausimus bandysime išsiaiškinti, užklausdami, kiek kainuoja panašios paslaugos kitose šalyse“, – sakė A. Bilotaitė.

Darbo grupės posėdyje dalyvavusi pacientų organizacijos „Kraujas“ vadovė Ieva Drėgvienė tvirtino, kad minėtu ministro įsakymu sumažinti reikalavimai norintiesiems atlikti kaulų čiulpų transplantacijas. Anot jos, taip atverta galimybė šias operacijas daryti Kauno klinikoms, nors jų medikai esą tam nepasiruošę.

„Kauno klinikos nenori ir nesistengia pakelti kartelės, tai ta kartelė nuleidžiama“, – piktinosi ji.

I. Drėgvienė taip pat kėlė pacientų saugumo klausimą.

Tuo metu Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, buvusi Nacionalinio transplantacijos biuro vadovė Asta Kubilienė tvirtino, kad anksčiau buvo nustatyti pertekliniai reikalavimai tokioms operacijoms.

„Ta kartelė buvo užkelta su pertekliniais reikalavimais, kad būtų užkirstas kelias Kauno klinikoms 40 metų atlikti kaulų čiulpų transplantacijas. Šitos nuostatos buvo panaikintos, dėl to ir džiaugiamės“, – žurnalistams sakė A. Kubilienė.

Ji tvirtino mananti, kad pacientų baimė dėl operacijų saugumo nepagrįsta.

„Manau, kad pacientų baimė tikrai yra nepagrįsta. Tą jau yra įrodžiusios kitos transplantacijos šakos. Inkstų, kepenų transplantacijos prasidėjo gerokai vėliau, bet dabar turime ne tik išaugusį transplantacijų skaičių, bet ir geresnę kokybę, pacientams yra daug patogiau gydytis. Vyksta bendros konferencijos, diskutuojama. Manau, kad be reikalo šitas konfliktas sukeltas“, – sakė A. Kubilienė.

Praėjusių metų gruodžio pabaigoje patvirtintas patobulintas kaulų čiulpų transplantacijos tvarkos aprašas. Sveikatos apsaugos ministerija tikino, kad jis atitinka keliamus tarptautinius reikalavimus ir yra pagrįstas naujausiais medicinos mokslo duomenimis.

Jame atsisakyta, kaip teigta, perteklinių reikalavimų, pavyzdžiui, iki šiol slaugytojams keltų reikalavimų dėl konkretaus darbo stažo (reikalauta dvejų metų patirtis slaugant pacientus, kuriems atlikta kamieninių ląstelių transplantacija). Medikams stažo reikalavimas mažinamas nuo dvejų iki vienerių metų. Atsisakyta reikalavimo dėl tokių medikų ir slaugytojų skaičiaus, siekiant užtikrinti paslaugos teikimą nepertraukiamu paros (įskaitant poilsio ir švenčių dienas) darbo režimu.

„Suvienodintas indikacijų sąrašas. Tai reiškia, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) klinikos iki šiol galėjo teikti ne visas paslaugas, o dabar vienodai jas galės teikti tiek Santaros klinikos, tiek LSMU klinikos. Tačiau koordinacinis centras ir toliau liks Vilniuje“, – sausio pradžioje nurodė SAM.

Anot ministerijos, dabar reikalavimai nediskriminuoja nė vienos universitetinės ligoninės, galinčios teikti šias aukščiausio lygio gydymo paslaugas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pernai balandį paskelbė, kad 2016 metų lapkritį įsigalioję nauji reikalavimai, susiję su kaulų čiulpų transplantacija, diskriminavo Kauno klinikas. Teismas atkreipė dėmesį, kad Kauno klinikoms per metus leista atlikti tik 20 autologinių (paties žmogaus) kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų, o prieš leidžiant daryti alogeninių (donoro) kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijas numatytas reikalavimas atlikti 800 autologinių kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų suaugusiesiems.

Kaune transplantacijas apribojusį įsakymą 2016 metais pasirašė tuometis sveikatos apsaugos ministras Juras Požela. Į teismą dėl šio įsakymo kreipėsi buvę Seimo nariai Vida Marija Čigriejienė, Arimantas Dumčius, Kazimieras Kuzminskas ir šioje kadencijoje taip pat dirbantis Kazys Starkevičius.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) aiškina, kad gegužę pakoregavo teisės aktus, tačiau Kauno klinikos sako pagal pakeitimus galinčios atlikti mažiau transplantacijų nei norėtų.

„Dar šių metų gegužę, t. y. per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo, SAM pakoregavo nurodytus galiojančių tvarkų punktus taip užtikrindama, kad, esant reikalui, tiek Vilniuje, tiek Kaune pacientai laiku galėtų gauti kokybiškas žmogaus kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugas“, – teigiama ministerijos BNS pateiktame komentare.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė Elona Juozaitytė savo ruožtu sako, kad po teismo sprendimo paskelbimo diskriminacija nedingo.

Teismas įžvelgė nelygybę

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) balandį paskelbė, kad pernai lapkritį įsigalioję nauji reikalavimai, susiję su kaulų čiulpų transplantacija, diskriminuoja Kauno klinikas.

Kraujodaros kamieninių ląstelių (dažnai vadinamų tiesiog kaulų čiulpais) transplantacijos gali būti atliekamos su paties žmogaus arba su donoro kraujodaros kamieninėmis ląstelėmis. Pasak teismo, alogeninių (donoro) kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija šiuo metu atliekama tik Santaros klinikose ir pagal naujus reikalavimus ši įstaiga toliau be konkurencijos nurodytas paslaugas teiks keletą dešimtmečių, nes Kauno klinikos de facto galės teikti šias paslaugas tik po 40 metų.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Kauno klinikoms per metus leidžiama atlikti tik 20 autologinių (paties žmogaus) kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų, o prieš teikiant alogeninių kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją numatytas reikalavimas atlikti 800 autologinių kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų suaugusiesiems.

„Teisinis reguliavimas, galiojęs iki 2016 m. lapkričio 1 d., sudarė prielaidas tiek Santaros klinikoms, tiek Kauno klinikoms, kaip universitetinėms ligoninėms, teikti (...) paslaugas pacientams. Pakeitus teisinį reguliavimą ir nustačius nepagrįstus reikalavimus šias paslaugas teikiančioms universitetinėms klinikoms, pažeistas teisėtų lūkesčių principas, kad tiek Santaros klinikos, tiek Kauno klinikos galės veikti kaip universitetinės klinikos teikiant šias paslaugas“, – aiškino teismas.

Kaune transplantacijas apribojusį įsakymą 2016 metais pasirašė tuometis sveikatos apsaugos ministras Juras Požela. Į teismą dėl šio įsakymo kreipėsi buvę Seimo nariai Vida Marija Čigriejienė, Arimantas Dumčius, Kazimieras Kuzminskas ir šioje kadencijoje taip pat dirbantis Kazys Starkevičius.

SAM situaciją taiso

Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, pagal gegužę padarytus pakeitimus Kauno klinikos licencijos atlikti alogenines kaulų čiulpų transplantacijas galės kreiptis, kai nors keletas centro gydytojų ir slaugytojų turės dvejų metų tokių operacijų patirtį.

Kartu ministerija pažymi, kad sudaryta darbo grupė, turinti peržiūrėti galiojančią tvarką dėl kaulų čiulpų transplantacijų teikimo, 2015–2025 metų transplantacijos programą bei pateikti savo siūlymus, kaip gerinti šių paslaugų prieinamumą pacientams ir tobulinti šios srities reglamentavimą.

„Lietuvoje turint dvi universitetines ligonines yra naudinga turėti ir du transplantacijos centrus, t. y. pasinaudoti galimybe parengti daugiau transplantacijos specialistų, suteikti daugiau šių paslaugų pacientams, didinti jos prieinamumą“, – aiškina ministerija.

Kauno klinikos pagerėjimo nejaučia

E. Juozaitytė sako, kad transplantacijų programoje yra išlikęs ribojimas ir Kauno klinikoms leidžiama atlikti tik 20 autologinių transplantacijų per metus. Alogeninių transplantacijų šį gydymo įstaiga iki ministro J. Poželos įsakymo neteikė, tam, kaip minėta, licencijos neturi ir dabar.

„Poreikis yra augantis, indikacijos plečiasi ir mes realiai galėtume atlikti dvigubai daugiau transplantacijų“, – BNS teigė profesorė E. Juozaitytė.

Santaros klinikos nurodo per metus atliekančios apie 200 kaulų čiulpų transplantacijų (alogeninių ir autologinių).

E. Juozaitytės aiškinimu, šių metų gegužę ministro Aurelijaus Verygos įsakymu tik iš dalies atsižvelgta į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadas, nes palikti apribojimai teikti autologinės transplantacijos paslaugas.

„Reikia pabrėžti, kad abiejų universitetų ligoninės – Santaros klinikos ir Kauno klinikos – lygiaverčiai teikia visų rūšių transplantacijų paslaugas, todėl išlygos nė vienai ligoninei neturėtų būti taikomos (...). Kauno klinikos siekia vystyti pilnavertę ir kokybišką kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos programą, išnaudojant visas klinikos galimybes ir potencialą“, – teigė medikė.