Du savininkai
Apie tai Centro direktorius Dainius Babilas ir miesto tautinės mažumos sužinojo iš spaudos.
"Apie sprendimą perskaitėme žiniasklaidoje ir tai buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Visus paveikė žinia apie reorganizavimą, todėl pasipylė nemažai įvairių kalbų, gandų, kai kurie atėjo net verkdami ir persigandę, kad įstaiga bus apskritai uždaryta", – pasakojo D.Babilas, stebėdamasis susidariusia situacija.
Dainius Babilas/Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno įvairių tautų kultūrų centras – viešoji įstaiga, išsiskirianti unikaliu veiklos profiliu. Bendradarbiaujant su tautinėmis bendrijomis čia renkasi tautinių mažumų meno kolektyvai ir projektus rengia įvairių tautybių menininkai.
Įstaiga išsiskyrė ir dėl vidinės struktūros – nuo pat įkūrimo lygiomis dalimis ir teisėmis ją valdė du dalininkai: Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Kauno miesto savivaldybė. Tačiau Centras niekada neturėjo tiesioginio finansavimo, koks skiriamas biudžetinėms įstaigoms. Valstybės ir savivaldybės programų lėšos pasiekdavo įstaigą dalyvaujant konkursuose, teikiant projektų paraiškas.
Prieš metus Tautinių mažumų departamentas ėmėsi iniciatyvos perimti savivaldybės teises ir tapti vieninteliu įstaigos dalininku – savininku.
Paliko be paramos
"Po šio sprendimo Kauno miesto savivaldybė atmetė beveik visus Centro projektinius pasiūlymus ir 2018 m. įstaigos veiklai skyrė rekordiškai mažas lėšas – vos 4 800 eurų, t.y. mažiau nei 15 proc. prašytos sumos. Tuo pačiu metu įstaigos savininkas Tautinių mažumų departamentas nerado galimybių finansuoti įstaigos projektų labiau nei tai darydavo anksčiau – 2018 m. įstaigos projektams skirta 35 tūkst. eurų, t.y. vos 43 proc. prašytų lėšų", – anot D.Babilo, bene pirmą kartą per visą įstaigos istoriją atsirado reali grėsmė metus pabaigti skolingiems.
"Atsidūrėme tokioje situacijoje, kad veikloms lėšų turime, nes vis dar vykdome ne vieną tarptautinį projektą, bet darbuotojams, kurie tas veiklas vykdo, ir pastatui, kuriame jos organizuojamos, išlaikyti lėšų nėra, nes tam jų nebuvo skirta pakankamai", – pasakojo D.Babilas.
Centre dirba vos penki darbuotojai įskaitant ūkinį personalą, tačiau pirmąsias algas metuose neretai jie gauna tik gegužės pradžioje, kai sulaukiamas finansavimas iš Kauno savivaldybės ir Tautinių mažumų departamento. Nors pernai beveik pusę įstaigos biudžeto sudarė ES lėšos, surinktos per dešimt tarptautinių projektų, jų finansavimas paprastai skiriamas tik veikloms, o ne darbuotojams ir pastatui išlaikyti.
"Galvojome, kad jeigu savivaldybė pasitraukia, tai gal Departamentas finansuos, pagelbės ir paglobos gerokai stipriau nei anksčiau. Tarsi logiška būtų, kai sau prisiimi kito naštą. Tačiau taip neatsitiko ir turime mažai vilčių, kad tai galėtų įvykti ateityje", – anot D.Babilo, didelės paramos nereikia: užtektų aiškios strategijos ir lėšų pagrindiniams poreikiams patenkinti, o visą kitą finansavimą veikloms Centras pajėgus susirinkti pats iš ES programų, gal netgi privačių rėmėjų.
Bijo dėl patalpų
Pasak D.Babilo, besitraukiant savivaldybei jis buvo raginamas dar aktyviau ieškoti finansavimo šaltinių, todėl per pastaruosius metus buvo ieškoma naujų tarptautinių partnerių, privačių rėmėjų, teikiamos paraiškos projektams, kurie vyks tik kitais metais.
Kauno įvairių tautų kultūrų centre dirba penki žmonės. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)
"Kultūros ministerijos išplatintas pranešimas ir informacija žiniasklaidoje visiems sukėlė nereikalingą paniką, padarė neigiamą įtaką ruošiantis 2019-iesiems, sumažino galimybes ieškoti rėmėjų ir partnerių. Projektai, kurie vyksta šiais metais buvo planuoti prieš du tris metus. Siekdami maksimalaus pagrindinių veiklų efektyvumo turime jas planuoti keliems metams į priekį, iš anksto parengti projektų paraiškas, padaryti daugybę susitarimų. Dabar įstaigos situacija pasidarė nebenuspėjama, mus pasiekia tik valstybės pradėtų reformų plano fragmentai", – piktinosi tarsi į aklavietę patekęs Centro vadovas.
Tautinės bendrijos Kaune bijo, kad planuojamas įstaigos reorganizavimas gali palikti jas be antrųjų namų – Centro patalpų, kuriomis įstaiga naudojasi pagal panaudos sutartis. Pirmasis Centro aukštas priklauso Kauno savivaldybei, o antrasis – Tautinių mažumų departamentui. Reorganizuojant ar likviduojant įstaigą, nutrūksta visos prieš tai galiojusios sutartys.
"Nuo pat įstaigos gyvavimo pradžios rusų, armėnų, ukrainiečių, lenkų, žydų, totorių, vokiečių ir kitoms įvairių tautybių organizacijoms yra suteikta nemokama galimybė naudotis patalpomis ir įstaigos inventoriumi: rojaliu, garso, vaizdo ir kita technika. Įstaigos darbuotojai teikia nuolatinę pagalbą tautinių mažumų organizacijoms dėl projektų paraiškų rengimo, renginių organizavimo. Per metus tautinės bendrijos naudojasi įstaigos patalpomis susirinkimams, repeticijoms ir kitai veiklai apie 1500 val., įstaigoje kasmet organizuojama iki 100 įvairių kultūros renginių", – vardijo D.Babilas.
Valstybės politika
Anot jo, likviduoti tokį centrą būtų tas pats kaip uždaryti bet kokią kitą socialiai atsakingą įstaigą: mokyklą, darželį ar ligoninę. Išnykus jam, tautinės bendrijos tikrai neturės kur eiti. Todėl jei valstybė ruošiasi reorganizacijai, žmonėms turi būti pasiūlyta alternatyva.
"Vienokia ar kitokia tautines mažumų bendrijas telkianti ir kartu su jomis tarpkultūrines veiklas kurianti vieta Kaune turi išlikti. Kaip yra Vilniuje, Klaipėdoje, Visagine ir kituose miestuose. Šito veiklos lauko apleisti nereikėtų – dėmesio vakuumas tautinių mažumų srityje yra itin grėsmingas šalies saugumui, jomis ima naudotis ne itin geranoriškai valstybės atžvilgiu nusiteikusius jėgos. Palaikykime tuos įvairių tautybių žmones, kurie yra lojalūs Lietuvai, investuokime į juos ir būtent Kaune, nes čia tokių gausybė", – pasak D.Babilo, valstybė turėtų rodyti didesnį dėmesį tautinėms mažumoms.
Kauno įvairių tautų kultūrų centro veikla visada buvo vertinama kaip valstybės parama tautinėms mažumoms, valstybės tautinių mažumų politikos dalis. Tai daryti Lietuva yra įsipareigojusi ir pagal Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją.
"Man asmeniškai apmaudu, kad turėdami tokią didelę patirtį tautinių mažumų srityje, kuri paremta per daug metų išpuoselėtais ir abipusiu pasitikėjimu paremtais santykiais su miesto tautinėmis bendrijomis, ir tokį realų potencialą plėtoti veiklas įvairiais aspektais susiduriame su biurokratinėmis kliūtimis ir nežinomybe, kuri realiai slopina įstaigos veiklą. Nei valstybė, nei savivaldybė neturėtų nusišalinti nuo tautinių mažumų reikalų. Dėl visos šalies gerovės šios srities apleisti negalima. Ateityje gali atsirasti kitų sprendimų dėl tautinių mažumų Kaune, bet kol jų realiai nėra, Kauno įvairių tautų kultūrų centras yra vienintelė galimybė", – sakė D.Babilas.
Žada patalpų neatimti
Kauno įvairių tautų kultūros centro valdymą Tautinių mažumų departamentui perdavusi Kauno savivaldybė tikina ir toliau rodysianti deramą dėmesį tautinių mažumų politikai mieste.
Kaip "Kauno dienai" teigė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Putrienė, Centro teisių perėmimo iniciatyvą parodė pats Departamentas, pernai pateikęs tokį siūlymą, o vėliau ir pakartotinį patvirtinimą apie savo ketinimus. Šiam sprendimui Kauno miesto taryba pritarė dar praėjusių metų vasarą, tačiau užtruko, kol Departamentas gavo Vyriausybės leidimą perimti teises.
"Pokyčiams įtakos turėjo ir pernai Valstybės kontrolės atlikto audito išvados. Jose konstatuota, kad senasis finansavimo modelis, kai savivaldybės, būdamos viešųjų įstaigų dalininkėmis, skirdavo joms lėšas, neatitinka įstatymų reglamentuotos tvarkos. Todėl Tautinių mažumų departamento pasiūlymas tapo palankiausiu sprendimu šioje situacijoje, nes tokia išeitis padės išsaugoti Įvairių tautų kultūros centrą bei visavertiškai tęsti jo veiklas", – sakė N.Putrienė.
Politikė tikino, kad tautinių mažumų politikai Kauno miesto savivaldybė ir toliau rodys deramą dėmesį ir miesto požiūris į tautines mažumas nesikeis. Pasak jos, patalpos taip pat bus išsaugotos.
"Pusė pastato jau nuo seniai priklausė valstybei ir buvo Tautinių mažumų departamento žinioje. Likusioje dalyje Kauno įvairių tautų kultūros centras šeimininkavo pagal panaudos sutartį su Kauno miesto savivaldybe. Pastaroji liks galioti ir toliau, todėl organizacija įprastai tęs savo veiklą kaip iki šiol", – anot N.Putrienės, sutartis galioja iki 2021 m. ir greičiausiai bus pratęsta.
"Iš esmės dabar nėra jokio pagrindo, kodėl ji neturėtų būti toliau pratęsta, tačiau tai nėra vieno asmens sprendimas. Panaudos sutarties pratęsimo klausimą turės svarstyti ir sprendimą priims Kauno miesto taryba", – teigė N.Putrienė.
Tuo metu Tautinių mažumų departamento Tautinių mažumų politikos analizės ir informacijos skyriaus vedėja Vaiva Vėželytė-Pokladova vykstančius pokyčius aiškino valstybės politika, kuria siekiama gerinti viešųjų įstaigų veiklos valdymo efektyvumą.
Anot jos, bus sprendžiama, ar Kauno įvairių tautų kultūrų centre bus reikalingos administracinės pertvarkos. "Svarstoma galimybė jungti šio centro administracinę struktūrą su viešąja įstaiga Tautinių bendrijų namai. Tačiau Tautinių mažumų departamento nuostata, kad Kauno miesto tautinės bendruomenės ir ateityje galės rinktis, organizuoti savo renginius Kauno įvairių tautų kultūrų centre, išlieka nepakitusi. Ieškoma galimybių aktyvesnei centro veiklai, teikiamoms paslaugoms plėsti ir gerinti", – komentavo specialistė.
