Kelias per aplinkui

Kauno LEZ sparčiai plečiasi, kuriasi vis nauji verslai ir darbo vietos. Ties keliais A1 (Vilnius–Kaunas) ir A6 (Kaunas–Karmėlava) statomas ir „Urban Hub“ miestelis, tapsiantis dar vienu traukos centru, tačiau į šią teritoriją iš Kauno miesto patekti pėsčiomis ar dviračiu – ne taip paprasta.

Saugiai dviračiais galima patekti tik vienu būdu – Kauno mieste keliaujant Savanorių prospektu, tada palei kelią į Karmėlavą įrengtu taku. Tiesa, kol kas šio tako kokybė ne pati geriausia, nes takas siauras, vietomis jo danga aptrupėjusi. Tada reikėtų kilti prieš keletą metų Narėpuose pastatytu viaduku ir juo patekti į LEZ teritoriją.

Dviračiu šis atstumas – nuo Kauno miesto ribos iki LEZ – yra gana nesunkiai įveikiamas, tačiau pėsčiomis susidaro nemažas kelių kilometrų lankas, kuris dažnam neįveikiamas. Todėl norėdami pasiekti LEZ kauniečiai renkasi kelionę automobiliu arba viešuoju transportu.

Žinoma, yra ir tokių žmonių, kurie renkasi ypač pavojingą ir nesaugų būdą iš miesto patekti į Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esančią LEZ. Ties Partizanų gatve vietiniai jau pramynę takelius iki magistralinio A1 kelio. Rizikuodami savo gyvybe ir sukeldami avarines situacijas, dalis žmonių tiesiog bėga per vieną intensyviausių šalies kelių.

Idėja: pristatant „Urban Hub“ miestelį buvo pavaizduota ir pėsčiųjų tilto vizija. / „SBA Urban“ vizualizacija

Gyventojų diskusija

Gyventojai mano, kad ties Partizanų gatvės pabaiga ir kitoje magistralės pusėje vystomu „Urban Hub“ miesteliu būtų naudinga statyti pėsčiųjų ir dviračių tiltą. Žinoma, toks objektas tarnautų ir kitiems LEZ įsikūrusiems verslams.

Apie tai socialiniuose tinkuose pradėjo diskutuoti Dainavos rajono gyventojai, pastebėję, kad tokia jungtis būtų naudinga ir Kauno rajono gyventojams, LEZ darbuotojams.

„Įdomi gyventojų nuomonė. Kaip žinote „Urban Hub“ projektas įsibėgėjo. Užbaigtą objektą žmonės galės pasiekti tik automobiliu. Kaip manote, ar pėsčiųjų tiltas arba požeminis tunelis nuo Partizanų gatvės į autostrados kitą pusę būtų reikšmingas? Svarbu paminėti, kad šioje vietoje jau ilgą laiką žmonės autostradą kerta rizikuodami ir eidami per ją. Kalbama apie panašaus pobūdžio kaip Vilniaus Kaklaraiščių tiltą“, – diskusiją Kauno Dainavos rajono bendruomenės grupėje pradėjo Matas P.

Žmonės tikino, kad saugi galimybė patekti į kitą kelio A1 pusę – tiesiog būtina. Gyventojai svarstė, kad tiktų ir tiltas, ir požeminis tunelis, tačiau specialistai turėtų apskaičiuoti, koks projektas būtų ekonomiškai naudingesnis.

„Reikia pažiūrėti, ar projektas atsipirks, ar tikrai bus poreikis pėstiesiems (sprendžiama ne balsavimo būdu), kokie verslai kursis. Jei vyks didmeninė prekyba ar bus parduodamos stambios prekės, vargu, ar pėstieji eis pirkti. Tik viską įvertinus  bus galima statyti“, – kalbėjo Mindaugas B.

Saugi galimybė patekti į kitą A1 kelio pusę – tiesiog būtina.

„Be abejo, būtų gerai. Eičiau juo kiekvieną savaitę. Aišku, nebus toks, kaip nuo Šiaurės prospekto ar Vilniuje. Manau, tiltas turėtų būti panašus kaip vedantis į Kleboniškį. Jau yra du tokie tiltai, kodėl gi nepastačius trečio“, – savo pasiūlymą pateikė Tadas L.

„Tada būtų patogus susisiekimas pėsčiomis, dviračiu ar paspirtuku į LEZ pusę. Tikrai nemažai darbuotojų juo naudotųsi“, – sakė Paulius D.

Dar kiti svarstė, kad gal visai vertėtų galvoti ne tik apie pėsčiųjų tiltą, bet ir apie dar vieną įvažiavimo automobiliu kelią. „Ten, atrodo, pigiau būtų tunelinė perėja. Autostrada yra pakelta šiek tiek aukščiau, tai lengviau būtų įrengti po ja, išvengtume laiptų, būtų galima ir dviračių taką įrengti, o gal net ir gatvę. Gatvė labai sumažintų automobilių srautus Savanorių prospekto sankryžoje“, – svarstė Tomas G.

Kiti tikino, kad gatvės tikrai nereikia, nes šioje vietoje Partizanų gatvė ir taip užsikimšusi. Pasak gyventojų, užtektų saugios perėjos pėstiesiems ir dviratininkams.

„Tunelis irgi gera idėja, bet gatvės variantas, manau, neįmanomas. Teritorijoje, kuri yra tarp Partizanų gatvės ir autostrados, planuojama statyti lyg verslo centrą (prie pat geltonos plovyklos). Galbūt ateityje ten atsiras ir daugiau pastatų“, – gatvės idėją kritikavo įrašo autorius.

Nesaugu: vietiniai Partizanų gatvės pabaigoje pasidarė takelį ir, rizikuodami gyvybe, bėga per A1 kelią į LEZ. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Mato poreikį

Kauno miesto ir rajono savivaldybės nurodė, kad ieškoma infrastruktūros sprendimų, kaip pagerinti pėsčiųjų susisiekimą kelyje A1 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) ties Biruliškių gyvenviete.

Praėjusių metų pabaigoje susitikimą inicijavusi Susisiekimo ministerija prie diskusijų stalo pakvietė Kauno rajono ir Kauno miesto savivaldybių vadovus, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD), LEZ ir „SBA Urban“, vystančius „Urban Hub“ miestelį, atstovus. Buvo išsakyta problema, kad A1 kelyje, ties Biruliškių gyvenviete, buvo panaikintos ir viešojo transporto stotelės, ir galimybė pereiti magistralę, todėl gyventojai jaučiasi atkirsti nuo miesto.

Susitikimo metu buvo aptartos kelios alternatyvos šiame A1 kelio ruože: įrengti pėsčiųjų viaduką arba tunelinę perėją iš „Urban Hub“ teritorijos į Partizanų gatvę arba viaduką nuo Kauno kogeneracinės jėgainės į miesto pusę Garažų gatvėje.

„Girdime gyventojų nuogąstavimų, todėl norime kartu su suinteresuotomis pusėmis ieškoti ir rasti geriausią sprendimą. Infrastruktūros projektai įgyvendinami ilgai, o valstybės biudžetas ribotas. Jeigu visos pusės finansiškai prisidėtų, procesas būtų spartesnis“, – pernai metų pabaigoje vykusiame susitikime teigė susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas.

Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas siūlė tokiam svarbiam infrastruktūros objektui, kuris pagerintų susisiekimą, ieškoti lėšų per ES finansavimo šaltinius, skirtus regionų problemoms spręsti, taip pat tartis su Ekonomikos ir inovacijų ministerija. „Naujasis komercijos miestelis bus traukos taškas: išaugs ne tik transporto, bet ir pėsčiųjų srautai. Turime kartu ieškoti kelių, kaip bendradarbiaujant užtikrinti gyventojų saugumą“, – teigė rajono meras.

Kauno miesto savivaldybės atstovai kol kas laikėsi lakoniškos pozicijos dėl pėsčiųjų tilto, galinčio sujungti miestą ir LEZ teritorija.

„Jūsų minimoje teritorijoje vykdomas privatus projektas. Kol kas jokių apčiuopiamų pasiūlymų iš investuotojų nesame sulaukę. Jeigu investuotojas ketintų kažką daryti ir kreiptųsi, svarstytume. Tačiau, kaip ir minėjome, kol kas nieko nebuvo pateikta“, – apie tai, kad pirmiau norisi sulaukti konkretesnių pasiūlymų, o tik tada svarstyti apie tokio objekto būtinybę, komentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Direkcija neskuba

LAKD atstovai nurodė, kad minėto susitikimo metu buvo aptarta situacija dėl pėsčiųjų patekimo iš miesto į LEZ galimybės, pasidalyta idėjomis. Visgi tąkart LAKD atstovai informavo, kad artimiausiu metu neplanuoja šioje vietoje vykdyti statybų, nes finansavimas paskirstytas kitiems objektams.

„Kelių direkcija atsakingai planuoja savo veiklą ir, atsižvelgdama į skiriamą finansavimą, proporcingai paskirsto turimas lėšas strateginiams projektams, keliams, jų statiniams, kuriuos būtina tvarkyti dėl prastos būklės, pvz., tiltų ir viadukų remontui.

Įprastai, vystant naujas teritorijas ir naujus gyventojų traukos centrus, savivaldos kartu su investuotojais turėtų pasirūpinti gyventojų srautų reguliavimu ir reikalingos infrastruktūros įrengimu ar esamos pritaikymu išaugusiems srautams, užtikrinti saugų susisiekimą“, – dėstoma „Kauno dienai“ LAKD atstovų atsiųstame komentare.

Dienraštis pasiteiravo, koks magistralinio kelio kirtimo variantas būtų geresnis – tiltas ar požeminis tunelis. Pasak LAKD atstovų, reikalingas vienas ar kitas statinys, nes, atidarius „Urban Hub“ miestelį, jis pritrauks daug lankytojų, kurie ten norės patekti ne tik automobiliais, bet ir viešuoju transportu, pėsčiomis.

„Koks sprendinys turėtų būti – pėsčiųjų viadukas ar tunelis – priklauso nuo reljefo sąlygų, prieigų, valdomų žemės sklypų ir, be abejo, finansų. Lietuvoje yra nemažai traukos objektų, kurių vystytojai pasirūpino ir infrastruktūra. Dėl ribotų finansinių galimybių LAKD negali prisidėti prie tokių objektų“, – nurodė direkcija.

„Atkreipiame dėmesį, kad dabar esanti infrastruktūra planuota ir įrengta tada, kai dar nebuvo planuota aplinkinių teritorijų plėtra, todėl pėstiesiems ir dviratininkams patekti iš Kauno miesto į Kauno LEZ teritoriją galima judant palei kelią į Karmėlavą kertant pastatytą viaduką“, – kaip saugiai pėstiesiems galima patekti į LEZ, paaiškino LAKD.

Gruodį vykusio susirinkimo metu LAKD generalinio direktoriaus patarėjas Remigijus Lipkevičius patvirtino, kad artimiausius kelerius metus direkcija finansavimą skirs tiltų ties „Mega“ statyboms, pabaigus darbus, bus rengiami techniniai projektai dėl kelio A1 link Biruliškių.

„Skaičiavome, kad įrengti pėsčiųjų viaduką kelyje A1 šiuo metu kainuotų apie 4 mln. eurų. Projektavimo darbai užtruktų metus, statybos – dar 12–14 mėnesių. Planuojame įvertinti ir paskaičiuoti, kiek galėtų kainuoti įrengti tunelinę perėją“, – susitikime su savivaldybėmis aiškino R. Lipkevičius.

„Siekdami užtikrinti investuotojų poreikius, planuojame atkurti Kauno LEZ teritoriją, kaip ir buvo numatyta pirminiame LEZ steigimo etape. Šis pakeitimas užtikrins tiek socialinę, tiek ekonominę naudą, kadangi papildomuose žemės sklypuose įrengus infrastruktūrą planuojama sukurti daugiau kaip 16,8 tūkst. naujų darbo vietų ir pritraukti 9,59 mlrd. eurų investicijų“, – pranešime sakė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Anot ministerijos, Kauno LEZ įstatymu norima atkurti jos plotą, kuris siektų 1054 hektarus – tiek, kiek siekė 1996 metais įkūrus šią zoną.

„Šiuo metu Kauno LEZ įkurta pramoninė teritorija turi gerai išvystytą infrastruktūrą, kurioje veikia net 53 užsienio ir Lietuvos investuotojai. Išplėsdami teritoriją užtikrinsime palankias sąlygas pritraukti naujų investicijų ir sukurti naujų darbo vietų“, – pranešime sakė viceministras Karolis Žemaitis.

Manoma, kad išlaidos didinant LEZ plotą siektų 114,68 mln. eurų, iš jų valstybės išlaidos – 101,77 mln. eurų: sklypams  išpirkti reikėtų 8,6 mln. eurų, miško iškirtimui – 1,86 mln. eurų, infrastruktūrai – 104,22 mln. eurų.

Išplėsdami teritoriją užtikrinsime palankias sąlygas pritraukti naujų investicijų ir sukurti naujų darbo vietų.

Anot ministerijos, preliminariai nagrinėjamos penkios teritorijos, kurios galėtų būti įtrauktos į LEZ, tarp jų – 40 hektarų Jonavos rajone.

Planuojama, kad investicijos truks 12 metų, kasmet bus įveiklinama vidutiniškai 47 ha naujos teritorijos, kurioje 8 ha bus skirti infrastruktūrai, o likęs plotas – nuomojamas investuotojams.

Teigiama, jog naujuose sklypuose įrengus infrastruktūrą per 15 metų būtų sukurta per 16,8 tūkst. naujų darbo vietų, o nuo 2025 metų iki 2039 metų valstybės biudžetas bus papildytas 4,3 mlrd. eurų mokesčių.

Ministerijos duomenimis, iki 2023 metų Kauno LEZ teritorijos vystymui ir žemės sklypų išpirkimui skirta apie 40 mln. eurų valstybės biudžeto ir ES fondų lėšų. Šiuo metu čia veikia 53 užsienio bei Lietuvos investuotojai.

Pakeitus įstatymą 1999 metais teritorija buvo sumažinta iki 1 tūkst. ha, o 2005 metais – iki 534 ha argumentuojant, kad būtina atsisakyti joje buvusių valstybės miško, pelkės, dujotiekiui bei keliams skirtų ir LEZ netinkamų plotų, taip pat dėl sudėtingo privačios žemės, esančios LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams proceso.

Ministerijos teigimu, nuo 2011 metų galiojantys Žemės įstatymo pakeitimai leido pradėti ir užbaigti žemės paėmimo procedūras ir esminės teisinio reguliavimo spragos bei trukdžiai yra išnykę.

„Nežinau, ko mes neturime, ką jie turi, kalbant apie realius dalykus, ne apie komunikaciją, kuri yra nuostabi Estijoje. Turime skaitmeninę infrastruktūrą tokią pačią, turime vibrant (gyvybingą – BNS) startuolių bendruomenę, augančius startuolius – 17 kartų vertė paaugo per paskutinius kelerius metus, beveik 18 tūkst. darbuotojų. Bet be viso šito mes dar turime daug įvairesnę ekonomiką“, – antradienį Kaune diskusijoje su inovacijų kūrėjais kalbėjo  Aušrinė Armonaitė.

Pasak jos, Lietuva yra patraukli – penktadalį jos bendrojo vidaus produkto sudaro gamyba, išplėtotas jos biotechnologijų sektorius, lazerių technologijos, sparčiai vystosi lustų ir puslaidininkių pramonė.

„Turime daug įdomesnę, diversifikuotą ekonomiką. Nekalbu jau apie cyber kompetencijas, kas yra dabar aktualu, ypač  karo kontekste“, – kalbėjo ministrė.

Vizito Kaune metu A. Armonaitė susitinka su Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) vadovybe, lankosi įmonėse „Festo“ ir „Continental“.

„Aptarsime laisvosios ekonominės zonos plėtrą pirmiausiai, kadangi tai yra labai populiari ir stipri laisvoji ekonominė zona, kurioje įsikūrę mūsų didieji investuotojai“, – žurnalistams sakė ministrė.

„Aktualu ir teritorijų plėtra, ir naujų investuotojų pritraukimas. Šiaip Kaunas yra tikrai patrauklus ir dėl geografinės padėties, ir dėl infrastruktūros, ir dėl to, kad yra universitetai, daug žmonių. Mes siekiame padėti tiems verslams ir Kauno laisvajai ekonominei zonai plėstis“, – kalbėjo  A. Armonaitė.

Pasak A. Armonaitės, susitikimuose taip pat kalbamasi, jog augant atlyginimams ir nesant daug darbuotojų įmonėms svarbu greitinti procesus įdiegiant daugiau automatinių sprendimų.

Bet Lietuva išlieka ir investuotojų, ir inovacijų verslų akyse labai patraukli šalis, greitai vyksta sprendimai, daug talentingų žmonių, tai yra gerai.

 

„Bet Lietuva išlieka ir investuotojų, ir inovacijų verslų akyse labai patraukli šalis, greitai vyksta sprendimai, daug talentingų žmonių, tai yra gerai“, – kalbėjo ji.

A. Armonaitė pabrėžė, jog Lietuvai norint išlikti konkurencinga reikia investicijų į švietimą, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, o inovacijų kūrėjai turėtų galvoti, kaip pritraukti vaikus į inžinerines sritis.

Ministrė teigė, jog finansiniai ištekliai „niekada nebus problema“, tačiau vien jais nepavyks pasiekti proveržio, „jeigu mes nieko netransformuosime šviesime ir prie to neprisidėsime kaip verslo ar mokslo bendruomenė“.

A. Armonaitės teigimu, Jungtinėse Valstijose daugėjant atleidimų technologijų srityse, Lietuva „labai rimtai stebi šitą situaciją“, tačiau čia tokių ženklų nepastebima, o darbo rinka šioje srityje išlieka tokia įtempta, kad technologijų darbuotojams būtų itin lengva susirasti naują darbą jo netekus.

„Jungtinėse Valstijose gali būti, kad įmonės tiesiog samdė labai daug, neatsižvelgdamos į tvarius augimo rodiklius, čia, Europoje ir Lietuvoje, mes buvome atsargesni. Tai kol kas situacija yra tikrai stabili, nors visą laiką stebime ją“, – teigė ministrė.

„Lietuva yra viena patraukliausių startuoliams valstybių Europoje ir, drįsiu pasakyti, pasaulyje. Mes dažnai gyvendami čia nesuvokiame kai kurių dalykų, kuriuos mes čia turime ir kurių kitur nėra: ar tai skaitmeninės paslaugos, ar mokslo universitetų ir verslo bendradarbiavimas“, – pabrėžė ji.

Anksčiau rugpjūtį paskelbus, kad tarptautinis startuolių akceleratorius iš JAV „Plug & Play“ planuoja investuoti į 60 Lietuvos startuolių, pasak A. Armonaitės, svarstoma apie daugiau projektų su akceleratoriais.

„Konkursas tarptautinis buvo labai populiarus, daugybę laiškų gavome didelių vardų. Dabar net nežinau, ką reikės daryti, nes norime kažkokių naujų projektų, papildomų su tais vardais nelaimėjusiais“, – renginyje kalbėjo ministrė.

Planuojama, kad „Plug and Play“ paslaugos valstybei kainuos 9,4 mln. eurų, o sutartį su ja ketinama pasirašyti artimiausiu metu.

Mokestis bus mokamas už likusį 97 metų nuomos laikotarpį.

Pagal trišalę sutartį su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, iš LEZ gautas lėšas Kauno rajono savivaldybė įsipareigoja pervesti šiai ministerijai. Pinigai bus panaudoti visuomenės poreikiams iš savininkų paimtai žemei LEZ teritorijoje išpirkti arba kitoms visuomenės reikmėms ir nestabdys tolesnio infrastruktūros vystymo.

Kaip rašoma pranešime, iš anksto sumokamo žemės nuomos mokesčio suma už šį konkretų sklypą siekia 342 579,75 Eur. Jį bendrovė turi sumokėti iki 2020 m. gruodžio 31 d., o  pirmąjį įnašą žada pervesti jau šį rugsėjį.

Karmėlavos seniūnijoje įsikūrusi Kauno LEZ sparčiai plečiasi, čia veikia arba kuriasi daugiau kaip 30 įmonių, sukurta beveik 5 tūkst. darbo vietų.

Didžiausios pastarųjų metų investicijos susijusios su automobilių komponentų gamintojomis „Continental“ ir „Hella“.  Spalio pradžioje Kauno LEZ bus atidaryta stomos priemonių gamybos kompanijos „Hollister“ gamykla.

Pasaulyje garsėja ir lietuviško kapitalo įmonės „Elinta“, „Kopa“, „Ryterna“, „Axioma Metering“, MTTC ir kitos.

„Kauno LEZ įmonės moka valstybei mokesčius, kuria naujas darbo vietas, todėl svarbu, kad zonos plėtra nesustotų“, – pabrėžė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

Zona netrukus bus sujungta su labai judria transporto arterija – valstybinės reikšmės magistraliniu keliu A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis. Iki kitų metų gegužės čia bus įrengta skirtingų lygių sankryža su viaduku ir jungiamuoju keliu.

„Teritorija Kauno oro uosto kaimynystėje per artimiausius dvejus metus sulauks bemaž 2 tūkst. keturiose gamyklose dirbančių žmonių“, – sako Kauno LEZ pardavimo vadybininkė Ula Giniotytė.    

Kauno LEZ yra 534 ha industrinė teritorija. Nuo veiklos pradžios 2005 m. iki šiol čia jau investavo 32 Lietuvos ir užsienio įmonės, jos drauge užima beveik 100 ha.

Įmonės gamykla pradėta statyti pernai spalį. Iki gegužės pabaigos numatoma baigti statybas ir įrengti patalpas, o per birželį-liepą – sumontuoti reikalingą įrangą.

Pasak VŽ cituojamo „Hella Lithuania“ vadovo Michaelo Jareckio (Maiklo Jareckio), įmonė Kaune jau įdarbino 40 darbuotojų. Baigusi pirmą plėtros etapą, Vokietijos bendrovė po 3 metų turės apie 250 darbuotojų, gamykloje bus investuota apie 30 mln. eurų. Dienraščio teigimu, nors kompanija oficialiai nepatvirtina, tačiau per 6-7 metus „Hella“ padalinys Kaune gali išaugti iki 2 tūkst. darbuotojų.

M. Jareckio teigimu, kompanijos plėtra Lietuvoje labai priklausys nuo gamyklos gebėjimo pritraukti automobilių pramonės užsakymų, dėl kurių konkuruos ir su greta besikuriančia „Continental“.

BNS primena, kad Vokietijos automobilių komponentų pramonės bendrovė „Continental“ pernai lapkritį pranešė, jog Kauno LEZ ketina statyti elektronikos komponentų gamyklą, į kurią investuos 95 mln. eurų. Planuojama, kad „Continental“ gamyklos statyba bus baigta kitąmet.

Pasak dienraščio, įmonei neteks statytis naujo pastato, ji įsigijo ką tik baigtą statyti gamyklą, kuri, investuotojui (Šveicarijoje registruotai įmonei „Light Technology“, kuri LEZ planavo pradėti LED lempučių ir apšvietimo sistemų gamybą) nesumokėjus pinigų, atiteko statybos įmonei „Argensta“  – dabar pastatas rekonstruojamas, siekiant pritaikyti jį farmacijos preparatų gamybai. 

Baltijos šalyse veterinarijos vaistų gamintojų nėra daug, jie smulkūs. Pati stambiausia Lietuvoje yra įmonė „Ruvera“, kurios apyvarta pernai sudarė 4,7 mln. eurų. Šiaulių bendrovė, gavusi Europos Sąjungos investicijų, šiuo metu baigia įgyvendinti gamybos modernizavimo ir plėtros projektą.

Ceremonijoje dalyvavo „Hollister Incorporated“ prezidentas ir generalinis direktorius George Maliekel, Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, Kauno technologijos universiteto l.e.p. rektorė Jurgita Šiugždinienė, užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas, kiti aukšti pareigūnai ir bendrovės verslo partneriai.

„Sprendimą vystyti šį projektą Lietuvoje priėmėme viską kruopščiai apsvarstę. Tai yra strateginis mūsų bendrovės investicinis projektas ir, atsižvelgdami į Vyriausybės atstovų, verslo lyderių, mūsų verslo partnerių, Kauno miesto ir rajono savivaldos vadovų palaikymą, galime teigti, kad priėmėme teisingą sprendimą, padėsiantį užtikrinti tolesnę mūsų įmonės sėkmę. Svarbiausias „Hollister Incorporated“ tikslas ir įsipareigojimas – kurti pridėtinę vertę sveikatos priežiūros industrijoje ir pagerinti žmonių, priklausančių nuo mūsų produktų, gyvenimo kokybę. Naujoji gamykla Kaune leis ne tik patenkinti dabartinius rinkos poreikius (ypač Europoje), bet ir atremti globalius XXI amžiaus iššūkius“, – oficialios ceremonijos metu sakė G. Maliekel.

Priimdamos sprendimus dėl naujų gamyklų statybos vietų, tokios tarptautinės gamybos įmonės kaip „Hollister Incorporated“ atsižvelgia į daugelį veiksnių. Lemiamas kriterijus priimant sprendimą yra vietos darbuotojų kvalifikacija ir gebėjimai bei regiono gyventojų ir bendrovės kultūros atitikimas. Didelę reikšmę turi ir vietos švietimo įstaigų galimybės pritaikyti specialistų rengimą pagal verslo poreikius, todėl „Hollister Incorporated“ pasiryžusi glaudžiai bendradarbiauti su Kauno technologijos universitetu, Lietuvos sveikatos mokslų universitetu ir kitomis šalies mokymo įstaigomis: padėti joms tobulinti mokslinių tyrimų, inžinerijos ir technologijų programas, rengti aukštos kvalifikacijos specialistus ir toliau stiprinti vietos darbo rinką.

Naujoji gamykla Kaune leis ne tik patenkinti dabartinius rinkos poreikius (ypač Europoje), bet ir atremti globalius XXI amžiaus iššūkius.

„Rinkdamiesi lokaciją naujai gamyklai „Hollister Incorporated“ atstovai ypatingą dėmesį atkreipė ne tik į geografinę padėtį ir investicinę aplinką, bet ir į mūsų regiono darbuotojų kvalifikaciją, gebėjimus bei vertybes. Džiaugiamės, kad Lietuva, o tiksliau – Kauno regionas, atitiko jų lūkesčius, ir tikimės, jog ši sėkmės istorija taps puikiu pavyzdžiu kitoms medicinos įrangos gamybos bendrovėms“, – teigia M. Katinas.

Statybos patikėtos „YIT Kausta“

Naujosios „Hollister Incorporated“ gamyklos Kaune pirmojo etapo statybos darbus atliks bendrovė „YIT Kausta“.

„Naujos investicijos Kauno regione – puiki žinia visam miestui ir medicinos bei inžinerijos sričių specialistams, bei šias žinias įgyjantiems studentams. Vertiname reiklaus ir tik aukščiausios kokybės besitikinčio užsakovo pasitikėjimą. Džiaugiamės, kad būtent Kauno rajone statysime pastatą, kuriame darbuotojai dirbs saugiai, o darbo sąlygos išties bus komfortiškos“, – teigia statybas vykdančios „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Tai ne pirmos gamybinės patalpos, kurias stato „YIT Kausta“. Bendrovė yra atlikusi „Finnfoam“ gamyklos, metalo gaminių štampavimo laboratorijos, VICI gamybinių pastatų Plungėje, „Scania“ gamybinių bazių ir kt. statybas. Šiuo metu vykdo pramonės ir sandėliavimo pastato statybas Kauno LEZ bei „Philip Morris Lietuva“ sandėliavimo patalpų statybos darbus Klaipėdoje.

Apie „Hollister Incorporated“

„Hollister Incorporated“ yra darbuotojams priklausanti bendrovė, kurianti, gaminanti ir visame pasaulyje parduodanti sveikatos priežiūros produktus. Įmonė kuria ir gamina stomos priežiūros, šalinimo sistemos sutrikimus lengvinančias priemones, o taip pat intensyvios terapijos bei žaizdų priežiūros įrangą. Bendrovė taip pat rengia mokomąją medžiagą pacientams ir sveikatos apsaugos sistemos profesionalams.

„Hollister Incorporated“, daugiau kaip 95 metus tiekianti produktus sveikatos priežiūros specialistams ir vartotojams, rūpinasi, kad juos naudojančių žmonių gyvenimas būtų kuo lengvesnis ir oresnis. Bendrovės būstinė įsikūrusi JAV, Ilinojaus valstijoje, Libertivilyje, o gamybos ir platinimo centrai išsibarstę trijuose žemynuose. „Hollister Incorporated“ savo gaminius parduoda daugiau kaip 80 pasaulio valstybių.

„Augame kasmet, o logistikos pajėgumai buvo tie patys kaip veiklos pradžioje. Galėjome užtikrinti tik dalies prekių tiekimą į parduotuves, didelę dalį prekių vežė patys tiekėjai“, - sako „Aibės logistikos“ direktorė Dalia Kripienė.

30 proc. logistikos centro statybų finansavimo sudarė „Aibės“ narių lėšos, likusią dalį finansavo bankas. Objektą statė koncernui „MG Baltic“ priklausanti statybos įmonė „Mitnija“. Nuo 2002 metų iki šiol „Aibė“ nuomojo sandėliavimo patalpas Kaune.

„Esame dėkingi visiems partneriams, kurie mus palaikė ruošiantis ir planuojant šį žingsnį, – kapsulės įleidimo ceremonijos proga sako Michael Jarecki, „HELLA Lithuania“ vykdantysis direktorius. – Nors tik dabar oficialiai pradedame gamyklos statybas, jau esame pasiruošę pradėti ir pirmos serijos produkcijos gamybą.“

„Kauno regionas yra patrauklus investuotojams dėl aukštos kvalifikacijos specialistų bei darbuotojų ir verslo poreikius atitinkančios infrastruktūros, – sako Mantas Katinas, „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius. – Pasaulinės automobilių elektronikos ir apšvietimo sprendimų automobiliams tiekėjos „Hella“ sprendimas atidaryti gamyklą būtent čia yra teigiama žinia kitiems investuotojams apie Kauno ir visos Lietuvos perspektyvas įgyvendinti plėtros planus.“

Pastačiusi gamyklą Kauno rajone „Hella“ dar labiau įtvirtins pozicijas globalioje rinkoje ir priartės prie svarbių klientų. Elektronikos gamykla Lietuvoje pirmiausia leis „Hella“ bendrovei patenkinti originalias elektronines dalis gaminančių klientų poreikius tiekiant sensorius, elektrinius varikliukus ir valdymo modulius.

Naują „Hella“ gamyklą planuojama atidaryti 2018 m. viduryje. Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje 8,9 hektarų ploto sklype pirmojo etapo metu bus pastatyta 7000 kvadratinių metrų gamykla, įdarbinti 250 darbuotojų. Investicijos į ilgalaikį turtą sieks 30 mln. eurų.