Perspektyvusis sportininkas papildė „Kauno maratono klubo“ komandą, vienijančią dabar jau 39 profesionalus – tarp jų olimpietį Remigijų Kančį, Moniką Juodeškaitę ir Rasą Drazdauskaitę bei visą būrį mėgėjų.

Per pastaruosius dvejus metus atradęs save nekilnojamojo turto srityje, R. Martišauskas nežada atsisakyti gyvenimo aistros ir į lengvosios atletikos areną sugrįžta nusiteikęs rimtai.

„Noriu atsigriebti už prarastus metus, todėl kiekvienas čempionatas man yra dovana. Kai dalyvauju varžybose, stengiuosi išnaudoti kiekvieną akimirką“, – sakė perspektyvusis atletas, užsibrėžęs tikslą dar šį sezoną pagerinti asmeninį rekordą (19.01 m) bei laimėti svarbiausius startus Lietuvoje.

„Sparčiai visoje Lietuvoje populiarėjantis klubas patraukė mano dėmesį. Čia užtikrinta organizacinė sistema, draugiška vadovybė bei aiški stipendijos sistema“, – klubo pasirinkimo argumentus vardijo entuziastingai nusiteikęs R. Martišauskas.

Be to, klubas sportininkus remia maisto papildais, suteikia sportinę aprangą, o patekusiems į rezultatyviausių lengvaatlečių lentelę finansuoja ir sporto stovyklas: „Stengiamės atletams sudaryti maksimaliai palankias sąlygas siekti aukščiausių rezultatų ir garsinti Lietuvos vardą, įrašyti jį pasaulio sporto istorijoje“, – sakė VšĮ „Kauno maratono klubo“ direktorius Regimantas Tarasevičius.

Treniruočių metu jėgų nestokojantis ir rungtynių metu žiūrovų palaikymu nesiskundžiantis sportininkas šiais metais jau ne kartą stojo ant garbingos pirmosios vietos pakylos. Jis triumfavo Lietuvos LAF atviros taurės varžybose, Lietuvos Universitetų studentų čempionate bei atvirose Klaipėdos miesto sezono atidarymo varžybose.

Aš gyvenu šia akimirka, o ne praeitimi ar ateitimi.

O liepą vykusiose tradicinėse „Cosma“ vasaros taurės varžybose ne tik nugalėjo, bet ir šeštojo bandymo metu nusviedė rutulį 19.02 m bei 0.01 m pagerino asmeninį rekordą. Tačiau jam nepavyko išsilaikyti sektoriuje, todėl rezultatas nebuvo oficialiai užskaitytas.

Pasak sportininko, normatyvas į rugpjūčio mėnesį vyksiantį Europos čempionatą Berlyne yra labai aukštas, prilygstantis Tarptautinio Sporto Meistro atskyriui (19.90 m), tad į priekį žada žingsniuoti mažais žingsneliais: „Svarbiausia yra dirbti tikslingai ir neišsikelti per aukštų tikslų. Geriausi rezultatai būna neplanuoti“, – sakė naujasis „Kauno maratono klubo“ narys, palikdamas intrigos ateičiai.

Bet pagrindinis klaipėdiečio atleto tikslas – dar aukščiau užsikelti asmeninio rekordo kertelę, jau bene pasiekiamas ranka: „Mano sportinė forma kyla ir esu pajėgus pasiekti asmeninį rekordą dar šį sezoną“, – užtvirtintai dėstė R. Martišauskas.

Pasak R. Martišausko, pačios įsimintiniausios varžybos jo karjeroje buvo 2015 m. Europos komandiniame čempionate Kretoje, kai pirmuoju stūmimo bandymu pasiekė dabartinį asmeninį rekordą ir tarp solidžių tarptautinės arenos asų užėmė ketvirtąją vietą.

31-erių metų lengvaatletis jau paauglystėje išsiskyrė aktyvumu – išmėginęs gausybę sporto šakų, jis prieš daugiau nei dešimtmetį pasirinko lengvąją atletiką ir paskyrė savo karjerą rutulio stūmimo rungčiai. Pasak jo, greičio, jėgos ir technikos derinys šią rungtį paverčia itin vyriška. Nors Lietuvos lengvosios atletikos istorijoje netrūksta ir garsių moteriškosios lyties rutulių stūmikių.

Sportininkas pripažino mėgstantis varžytis su pranašesniais už save konkurentais ir atskleidė lengvosios atletikos arenoje besijaučiantis geriausiai, kai yra tiek fiziškai, tiek psichologiškai pasiruošęs varžyboms.

Dėl dopingo vartojimo LLAF Antidopingo komisijos sprendimu prieš dvejus metus iš sporto pasaulio eterio diskvalifikuotas atletas į praeitį nesižvalgo. Esą turėdamas galimybę, jis nieko nekeistų: „Aš gyvenu šia akimirka, o ne praeitimi ar ateitimi“.

Jau šeštus metus gyvuojantis „Kauno maratono klubas“ vykdo ne tik sportinę veiklą. Jis taip pat užsiima ir visuomenine veikla: organizuoja tarptautinį renginį „Citadele Kauno maratonas“, rožinio kaspino paramos bėgimą „Pink Run su BENU“ ir jau tradiciniu tapusį naktinį „Urmo“ bėgimą. Be viso to klubas yra įsteigęs 1000 eurų prizą, kurį kiekvienais metais skiria keturiems perspektyviems jauniesiems lengvaatlečiams.

Su Remigijumi Kančiu kalbėjomės apie ankstyvą sezono startą, stovyklą ir nuotaikas prieš bėgimą Hanoveryje.

– Koks buvo pagrindinis stovyklos tikslas?

– Iš esmės į stovyklą važiavau tik dėl gero oro, kad be baimės susirgti ir netrukdant blogiems orams kas dieną galėčiau nubėgti po 30-36 kilometrus. Per stovyklos laikotarpį jų nubėgau apie 800 kilometrų. Iš praktikos sakau, kad tai padaryti kovo mėnesį Lietuvoje yra gana sudėtinga. Treniruotis ir kilometrus rinktis padėjo Ignas Brasevičius ir Jonas Vytautas Gvildys.

– Jau už savaitės startuosite Hanoveryje, ar kada teko taip anksti pradėti maratonų sezoną?

– Tai bus pirmas kartas, kai maratoną bėgu pavasarį. Ankščiau pavasarį pradėdavau nuo trumpesnių distancijų, pusės maratono ir tik gerai pasiruošęs, vasarą bėgdavau visą maratoną. Bet šį karta nėra kito pasirinkimo. Dar gruodžio mėnesį nusprendžiau, kad pasaulio čempionato normatyvą bandysiu siekti būtent šiose varžybose. Joms ir ruošiausi visą žiemą.

– 2015 metais Berlyne olimpinį normatyvą įgyvendinote 42 km 195 metrus nubėgęs per 2 val. 15 min. ir 34 sek. Šį kartą reikia įveikti 2 val. 19 min. barjerą. Ar tai, kad jau bėgote greičiau nei reikia normatyvui nuteikia optimistiškai?

– Tai buvo prieš du metus. Praėjo nemažai laiko, o ir olimpiadoje taip greit įveikti trasos nepavyko, nors ruošiausi dar labiau. Tiesiog bėgant maratoną gali ištikti daug nenumatytų aplinkybių, kurios daro įtaką rezultatui. Tad prognozuoti prieš startą tikrai sudėtinga. Kaip bus šį kartą, pamatysime balandžio 9 dieną.

– Tiek olimpiniam normatyvui, tiek ir pačiai olimpiadai ruošėtės kartu su kita olimpiete ir „Kauno maratono klubo“ nare – Rasa Drazdauskaite. Sportininkei besigydant traumą netekote porininkės. Kaip keitėsi jūsų treniruotės?

– Rasa ir toliau mane prižiūri, padeda ir pataria kitais klausimais. Buvo ji kartu su trenere Inga Juodeškiene atvykusi ir į stovyklą. Skirtumas tik, kad nebėgame vienas šalia kito. Iš esmės kiekvieno sezono pasiruošimas kažkuo skiriasi. Ar tai pačios treniruotės, ar jų vieta ir pagalbininkai, bet pagrindas pasiruošimo išlieka nubėgti kilometrai.

– Po Berlyno maratono itin dėkingas buvote komandai savanorių, kurie padėjo trasoje Jums paduodant vandenį ir palaikant. Ar turėsite tokią komandą ir Hanoveryje?

– Turėsiu. Tuo pasirūpino Tomas Želionis. Jis surado Hanoveryje ir jo apylinkėse gyvenančių lietuvių komandą. Jie renginio dieną man paduos vandenį trasoje ir padės kitais klausimais. Po Berlyno maratono galiu tik patvirtinti, kad bėgant tokia komanda yra labai svarbi. Tau ne tik, kad nereikia stumdytis prie vandens punktų, kur ne visada ir randi savo gėrimą. Kartais jis ir ant žemės numestas būna. Visada esi tikras, kad ko reikia gausi be kliūčių. Labai padeda ir jų palaikymas, tiesiog nuo vieno punkto iki kito punkto bėgi pasitempęs, susikaupęs ir padrąsintas. Tai gali padėti laimėti net ir keletą minučių.

– O kokie planai po šio starto?

– Nuoširdžiai sakau, kad kol kas į ateitį po Hanoveriu esu suplanavęs tik išvyką į Varšuvos maratoną. Bet pats čia važiuosiu tam, kad padėčiau ir palaikyčiau keletui „Kauno maratono klubo“ narių įveikti savo pirmuosius 42 km 195 metrus. Pats čia prasibėgsiu 10 km distancijoje. Realiai mano visas pasiruošimas ir mintys dabar skirtos tik Hanoverio startui.

Sportininkė pluša stovykloje, esančioje akademiniame mieste Potchefstroom, 1,3 kilometrų aukštyje. Su Eva kalbėjomės apie gyvenimą stovykloje, jos svarbą rezultatams ir artėjančių sezonų planus.

– Treniruojatės dabar kitame žemės pusrutulyje, už beveik 10 tūkstančių kilometrų. Kuo ši vieta tokia ypatinga?

– Treniruotis šioje šalyje yra iš tiesų yra nuostabu. Šiltas klimatas, tinkamas treniruotėms lauke. Visgi čia vasara dabar. Pats miestelis yra 1,3 kilometro virš jūros lygio, tad jaučiasi ir kitoks oro slėgis. Kūnas išmoksta efektyviau pasisavinti deguonį. Sportuoju čia kartu su labai pajėgiais šveicarų olimpiečiais bei treneriu Laurentu Meuwly.

Patyręs treneris padeda save motyvuoti, įveikti kūno adaptaciją prie kitokio klimato. Visgi karštis ir retesnis oras daro savo. Bet nepasiduosiu. Treneris tinkamai paragina visas jėgas atiduoti sportui ir perlipti per save. Priprasti reikia ir prie kitokių treniruočių sąlygų. Štai treniruojamės bėgdami daugiausia ant žolinės dangos, o ne guminės, kurių čia yra ganėtinai mažai. Man tai nauja patirtis. Įdomu stebėti ir mokytis pagal kitokią treniruočių metodiką. Ji skiriasi nuo man įprastos, bet kūnas tai jaučia ir po treniruočių tikrai galiu pasakyti, kad dieną nuveikiau daug.

– Ar šioje stovykloje esate vienintelė Lietuvė?

– Kartu su manimi sportuoja ir Rio olimpiadoje 800 m rungtyje dalyvavusi, Eglė Balčiūnaitė. Esu labai jai dėkinga, nes dėl jos entuziazmo ir esu čia. Atkeliauti į šį pasaulio kraštą taip pat padėjo ir „Kauno maratono klubas“ bei Kauno sporto mokykla „Viltis“. Padėjo ir kiti rėmėjai.

– Kaip atrodo Jūsų treniruočių diena stovykloje?

– Nors dar stovykloje praleidau tik savaitę, bet gyvenimas čia vyksta pagal tam tikrą rėžimą. Atsikeliu anksti ryte, papusryčiauju, trumpai pasiilsiu ir susikaupiu dienai. Tada keliauju į rytinę treniruotę, po jos pietūs ir poilsis, kurio tikrai norisi. Tada į antrąją treniruotę. Po jos vakarienė, laisvas laikas pabendraujant su kitais stovyklos nariais ir miegoti. Ir taip kiekvieną dieną.

Tiesa sakant, po treniruočių nelabai jėgų lieka. Vakare tiesiog pasėdame, pasikalbame. Žinoma panaršome telefone ar pabendraujame su artimaisiais internetu. Laiko juostos nesiskiria, tad gyvename vienu ritmu kaip ir lietuviai.

Išvykų iš stovyklos, ekskursijų ar kitų pramogų norisi tik kai nebūna bent vienos treniruotės. Laukiame ir kol treneris palepins laisva diena. Tikimės, kad toks bus sekmadienis. Tada galėsime susiplanuoti išvyką į miestelį, apylinkes. Iš arčiau susipažinti su Afrikos gyvenimu. Kol kas įdomiausia veikla yra vakarais stebėti čia siaučiančių audrų žaibus ir ryškųjį „super mėnulį“.

– Vasaros sezonas pasibaigė, iki kito dar toloka, tad kokie šios stovyklos tikslai?

– Šiuo metu pagrindinis tikslas yra pagerinti savo formą, kuri leistų pasiekti aukštesnių rezultatų 400 metrų sprinto rungtyje žiemos sezono metu. Tai ir sukasi visą laiką mano galvoje. Laukia nemažai rimtų varžybų, noriu sudalyvauti ir 2017 metų uždarų patalpų Europos čempionate Belgrade. Tam reikia įvykdyti normatyvą – 400m įveikti per 54 sekundes. Vasaros sezone atvirame stadione greičiausiai šį atstumą įveikiau per 54,07 sekundes. Dar yra kur padirbėti.

Vasaros sezone tikiuosi sudalyvauti ir Tailande vyksiančioje Universiadoje.

– O kaip vertinate sąlygas treniruotis Lietuvoje? Ar pavyktų tokių rezultatų pasiekti treniruojantis Kaune?

– Sąlygos treniruotis Kaune, tikrai nėra prastos. Nors ir neturime šilto klimato, žiemą turime glaustis maniežuose, į kuriuos ne visada ir telpame, tačiau nėra viskas labai blogai. Visgi šiuose maniežuose išaugo nemažai olimpiečių. Bet stovykla vis tiek yra labai svarbu sportininkui. Ir ne tiek svarbu kur ji yra, svarbiausia, kad esi atskirtas nuo pasaulio ir kasdienybės rūpesčių. Tik stovykloje galima susikurti tokias sąlygas su griežta dienotvarke ir nesirūpinti pašaliniais dalykais.

Treniruojantis ne stovykloje dažnai tenka ieškoti kompromisų tarp įvairių veiklų, kartais paaukoti treniruotes, o čia nereikia rūpintis nei namų ruoša, studijomis ar darbu. Esi atsiribojęs nuo pasaulio ir gali visą dėmesį maksimaliai skirti sportui. Mintyse taip pat nesisuka kasdieniai rūpesčiai, o tik susitelkimas į treniruotes ir savo tikslus. Tai padeda greičiau pasiekti norimų rezultatų. Vien dvi treniruotės per dieną ir laikas pasiilsėjimui sportininkui jau yra tam tikra prabanga.

– Šią vasarą apgynėte savo, kaip Lietuvos 400 ir 200 m distancijų čempionės titulą, nors prieš sezoną minėjote, kad labai norite sudalyvauti ir Europos čempionate. Deja, normatyvas nepasidavė. Kaip vertinate 2016 metų vasaros sezoną?

– Tikėjausi iš jo daugiau, bet skųstis irgi negaliu. Sunkiai treniravausi ir norėjau įvykdyti Europos čempionato normatyvą, tačiau nors ir nedaug, bet šiek tiek pritrūko. Tiesa, vasarą pagerinau savo 100 ir 200 metrų asmeninius rekordus, priartėjau ir prie 400 metrų geriausio rezultato. Tai tikrai džiugina ir rodo, kad einu gera linkme. Rezultatams gerėti padėjo ir jau minėto šveicaro trenerio L. Meuwly treniruočių metodika, kurią pradėjau taikyti sezono metu. Galiausiai jį užbaigiau su šypsena ir optimistiškai nusiteikusi. Tikiu, kad šie normatyvai man dar paklus.

– Visą šiltąjį sezoną kartu su olimpiečiu Remigijumi Kančiu vedėte ir nemokamas „Kauno maratono klubo“ organizuotas bėgimo treniruotes „Bėk lengvai“, kaip Jums ši patirtis?

– Buvo labai smagu. Džiaugiausi, galėdama pasidalinti savo sukaupta patirtimi su žmonėmis, kurie ankščiau nebuvo įsitraukė į bėgimą. Po kiekvienos treniruotės manę labai nudžiugindavo, kai iš žmonių akių galėjau įskaityti, kad jie jau laukia kitos treniruotės ir būtinai ateis. Ateidavo ir per didžiausius karščius ir per vasariškas liūtis. Kauniečiai nori bėgioti ir sportuoti. Pasibaigus treniruotėms ne vienas prašė, kad juos ir toliau kokiu nors būtų treniruočiau. Tikiuosi šis jų naujas pomėgis neišblės per žiemą ir dar susitiksime treniruočių aikštelėje kitą sezoną.

Šiam klubui jau priklauso kartu olimpiadoje bėgusi Rasa Drazdauskaitė bei vyrų garbę gynęs Remigijus Kančys ir jų trenerė, olimpietė Inga Juodeškienė.

„Šis klubas manę žavėjo savo vieningumu ir komandine dvasia dar nuo jo įsteigimo. Klubo nariai visada besišypsantys, draugiški ir savo pozityvumu užkrečiantys kitus. Kai gavau pasiūlymą prisijungti ilgai negalvojau. Visgi gerai sutariu tiek su Rasa, tiek su Remigijumi. Kartu teko treniruotis stovyklose.

Pažįstu ir daugiau šio klubo mėgėjų ir profesionalų“, - apie sprendimą pasakojo V. Žūsinaitė.

Prie naujo klubo besijungianti sportininkė tikina, kad didelių pokyčių gyvenime tai neatneš. Pagrindinė treniruočių vieta ir toliau išliks Vilnius. Čia treniruojasi ir klubo narė Monika Vilčinskaitė.

Ketvirtus metus gyvuojantis „Kauno maratono klubas“ vienija apie 30 profesionalių lengvaatlečių ir apie 60 bėgimo mėgėjų. Tarp profesionalų yra ir olimpinius normatyvus įvykdžiusios, bet į laimingųjų trejetą nepatekusios Monika Juodeškaitė bei Remalda Kergytė. Klubui priklauso ir Lietuvos maratono čempionas Aurimas Skinulis.

„Mums smagu, kad prie klubo jungiasi vis daugiau profesionalių, olimpinio lygio sportininkų. Jie tampa ir puikiu pavyzdžiu mūsų jauniesiems nariams, suteikia daugiau motyvacijos ir taip reikiamos pagalbos treniruojantis. Tokia sportininkė, kaip Vaida, tikrai stipriai prisidės prie klubo bendro lygio. Klubo šaknys yra ilgųjų nuotolių bėgikai. Čia klubas ir jo nariai turi daug žinių ir patirties, kuria gali pasidalinti. Šie profesionalai padės ir siekti mūsų tikslo, padėti sportininkams, ypač jauniesiems susitelkti į sportą ir tęsti šią karjerą po mokyklos, universiteto baigimo“, - pasakojo „Kauno maratono klubo“ vadovas Algirdas Pukis.

„Priklausyti klubui reiškia puoselėti bendrą idėją, siekti bendrų tikslų. Klubas tai komanda, kur jautiesi saugesnis, jauti didesnį palaikymą. Tai motyvuoja siekti aukštumų ne tik dėl savęs, bet ir dėl klubo, dėl tų, kurie tiki ir palaiko. Čia taip pat tinka posakis - vienas lauke ne karys. „Kauno maratono klubas“ yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje, kuris taip pat labai stengiasi dėl savo sportininkų“, - pasakojo 28-erių sportininkė.

V. Žūsinaitė tikina, kad įstojusi į klubą dažniau dalyvaus ir jo rengiamuose masiniuose bėgimuose Lietuvoje. Artimiausias startas – spalio 2 dieną vyksiantis „Pink Run su BENU“ rožinio kaspino paramos bėgimas.

„Šiuo metu atostogauju ir varžyboms rimtai nesiruošiu, bet sudalyvauti ne dėl rezultato tikrai planuoju“, - pasakojo V. Žūsinaitė.

Lengvosios atletikos „Kauno maratono klubui“ taip pat priklauso ir kitų sporto šakų atletai. Ieties metikės Liveta Jasiūnaitė ir Indrė Jakubaitytė, sprinteriai Eva Misiūnaitė, Rokas Pacevičius ir kiti ant Lietuvoje ir pasaulyje vykstančių varžybų nugalėtojų pakylos lipantys sportininkai.

Kartu su sportininkais ir mėgėjais klubas organizuoja tradiciniais tapusius „Kauno maratono“, „Pink Run su BENU“, „Naktinį Urmo bėgimą“ bei kitus renginius ar akcijas.

„Puiku. Smagu. Šimtai bėgikų, gera nuotaika, daug mirksinčių švieselių ir laimingų bėgimo entuziastų, po savaitės darbų nusprendusių kartu palydėti vasaros penktadienį ir pasidžiaugti puikiu oru. Tikiu, kad tai taps puikia tradicija ir vasarą taip užbaigsime kasmet“, - pasakojo renginį organizuojančio „Kauno maratono klubo“ vadovas Algirdas Pukis.

Iš Nemuno salos į prekybos miestelį „Urmas“ persikėlęs renginys sulaukė ne tik kauniečių susidomėjimo. Nors jie ir sudarė du trečdalius visų dalyvių, bet į renginį atvyko ir kelios dešimtys vilniečių, šiauliečių ar kitų miestų ir miestelių gyventojų.

Prieš išsiruošiant į startą dalyviams mankštą pravedė Lietuvos 400 ir 200 metrų distancijų čempionė ir projekto „Bėk lengvai“ trenerė Eva Misiūnaitė. Apšilę dalyviai pasigrožėjo lazerių šou ir išlėkė prekybos miestelyje suraizgyta 2 kilometrų trasa. Vieni dalyviai apsuko du ratus ir nubėgo 4 kilometrus, kiti kaip ir prieš metus įveikė 8 kilometrų distanciją.

Greičiausiai 8 km trasą įveikė Milda Vilčinskaitė (27:44) ir Tomas Bizimavičius. Abu šie sportininkai priklauso „Kauno maratono klubui“., 4 km distancijoje nugalėjo Gitana Akmanavičiūtė (14:50)  iš „Bėgimo klubo“ ir Karolis Lazdauskas iš „Salomon adventure team“(12:31,1)

„Šiemet bėgti buvo itin lengva ir smagu. Trasa lygi, kad ir tamsoka, bet nereikėjo baimintis dėl suskilinėjusio kelio, nors vienoje vietoje buvo ir kiek tamsoka. Labai patiko, kad  trasoje nuotaiką kėlė ir grojanti muzika, šviesos“, - pasakojo K. Lazdauskas.

Antras vietas 8 km distancijoje užėmė Monika Vilčinskaitė (27:55) ir Lukas Budavičius (28:28). 4 km distancijoje antri atbėgo Eglė Sakalaitė (15:18) ir Lukas Tarasevičius, nuo nugalėtojo atsilikęs sekundės dalimi (12:31,5).

Trečia vieta 8 km distancijoje atiteko Gintei Bailey (27:55) ir Vytautui Kamarūnui (28:40). 4 km – Monika Jovaišaitė (17:40) ir Gyčiui Krivickui (13:08)

Parbėgę ir kvapą atgavę dalyviai galėjo pasiklausyti gyvo garso reperio ir sportininko Ironvytas koncerto. Prieš tai reperio amatą pabandė ir keletas vaikų.

Ironvytas renginio svečiam sudainavo ne tik jau gerai žinomus kūrinius, bet ir pristatė naujas, dar negirdėtas dainas, ruošiamas antrajam albumui.

Bėgikai Europos čempionatui bene mėnesį ruošėsi treniruočių stovykloje Italijoje, Livigno kurorte. Su sportininkais kartu stovykloje dalyvavo ir trenerė, olimpietė Inga Juodeškienė. Su ja kalbėjomės apie sportininkų pasiruošimą ir kuo stovykla užsienyje geriau nei Lietuvoje.

- Kokius tikslus Amsterdame iškėlėte auklėtiniams?

- Visų sportininkų pagrindinis tikslas labai paprastas. Sudalyvauti kuo geriau. Nors Rasos ir Remigijaus dar laukia kita mėnesį svarbesnės ir sunkesnės varžybos Brazilijoje vyksiančioje olimpiadoje, bet Europos čempionate geriausiai pasimatys ką pavyko pasiekti treniruočių metu. Monikai Europos čempionatas yra paskutinis ir svarbiausias startas šiame sezone. Ji tikrai stengsis varžybose atiduoti visas likusias jėgas ir pasiekti kuo geresnį laiką. Taip pat ir Remaldai.

- Šiemet kaip niekad gausi pusės maratono moterų komanda. Ar tai svarbu dalyvaujančioms sportininkėms?

- Tikrai svarbu. Merginos kartu treniravosi stovykloje, padėjo, patarė viena kitai. Tai padeda joms visoms kartu augti ir tobulėti. Smagu, kad turime tokią stiprią ir gausią moterų bėgikių komandą, kuri tikrai pajėgi varžytis ir su kitų valstybių komandomis. Nors tarp jų atsiranda ir konkurencija, bet tai tik į naudą rezultatams, reikia labiau pasistengti. Kaip matome nebeužtenka tik įvykdyti ir olimpinio normatyvo, nes jį įvykdančių sportininkių Lietuvoje turime daugiau nei vietų olimpiadoje. Bet tokiose varžybose, kaip Europos čempionatas, konkurencija didesnė ne tarp sportininkų, o tarp valstybių. Gausiai merginų komandai bus lengviau kovoti ir bėgti kartu. Tiesa, Remigijui sekmadienį bus kiek sunkiau. Jis vienintelis vyras atstovausiantis Lietuvą pusės maratono distancijoje. Bet jo mintys daugiau sukasi ne apie Europos čempionatą, o apie olimpiadą. Po starto tęsime pasiruošimą ir treniruosimės toliau.

- Remigijus su Rasa jau ne pirmą kartą šiemet treniruojasi Livigno kurorte. Kuo ši vieta ypatinga sportininkams?

- Tai puiki vieta Italijos aukštikalnėse. Čia gerai išvystyta infrastruktūra, yra patogūs takeliai, kuriais gali ilgai ir patogiai bėgti. Pačios aukštikalnės labai padeda pasiekti geresnius rezultatus sportininkams. Švarus ir malonus Alpių oras taip pat svarbus treniruojantis. Tenka pripažinti, kad čia dirba ir gyvena labai malonūs ir paslaugūs žmonės, kurie stengiasi, kad atvykusiems sportininkams būtų kuo geriau ir patogiau treniruotis.

Treniruotės toliau nuo namų turi ir kitą pliusą – tarsi pabėgi nuo kasdienybės ir gali visą savo dėmesį skirti treniruotėms. Nereikia rūpintis kitų treniravimu, buitiniais reikalais, vykti į įvairius renginius ar kita. Čia tave supa tik kalnai ir pagrindinis tikslas – treniruotis. Visgi toks jau mūsų darbas – sportuoti ir ruoštis (juokiasi).

- Kaip atrodo Europos čempionato dalyvių ir būsimų olimpiečių dienotvarkė pabėgus nuo pasaulio?

- Atsikėlus lengvai užkandame, valanda pailsime ir treniruojamės apie 2 valandas. Po pietų pamiegame, pasiilsime ir nuo 18 valandos vėl einame treniruotis. Galiausiai, vakare, laisvas laikas ir miegas. Po sunkios dienos, vakaro linksmybėms jėgų kaip ir nelieka, tad diena baigiasi gana anksti. Tik sekmadieniais būna laisvesnė diena – 1 valandą lengvas bėgimas ir einame į pirtį.

- O kaip atrodo trenerės diena? Nejau bėgiojate kartu sus sportininkais?

Mano diena kiek skiriasi.  Dar prieš auklėtinių treniruotę pasidarau mankštą, lengvai pabėgioju, o per treniruotes sėdu ant dviračio ir važiuoju šalia bėgančių auklėtinių. Su savimi vežuosi visko ko gali prireikti treniruotėje. Paduodu jiems vandens, jei pradeda lyti striukes. Labai sukaitus ar sušlapus turiu su savimi ir kiekvienam sausą aprangą. Kalnuose oras sunkiai prognozuojamas ir sąlygos gali pasikeisti akimirksniui, tad reikia būti viskam pasiruošus. 

„Į Palangą vyksta tikrai nemažai jaunų, bet itin perspektyvių sportininkų, kuriems iki Europos normatyvo trūksta tiek nedaug. 400 ir 200 metrų distancijose labai laukiame sprinterių Roko Pacevičiaus ir Evos Misiūnaitės pasirodymų. Būtent jiems priklauso ir geriausi šio sezono šių rungčių rezultatai. Lauksime sužibant ir kitų klubiečių. Tiesa, šiemet mūsų komandoje dalyvauti negali Remigijus Kančys ir Rasa Drazdauskaitę, kurie šiuo metu stovykloje Italijoje ruošiasi olimpiniams startams“, - pasakojo „Kauno maratono klubo“ koordinatorius Regimantas Tarasevičius.

Įsivažiavus vasaros sezonui ir daugeliui sportininkų pasiekus geriausią formą, laukiama itin aršios konkurencijos. Tiesa, rezultatus ne ką mažiau lems ir orų sąlygos. Būtent šis čempionatas daugeliui lengvaatlečių yra paskutinė proga įvykdyti Europos čempionato normatyvus.

„Esu nusiteikusi labai kovingai ir tikiuosi pagaliau pasiekti 400 metrų normatyvą ir užsitikrinti dalyvavimą Europos čempionate. Prieš tai vykusiose varžybose buvo sunku dėl pašalinių faktorių. Egzaminų sesija kėlę tik papildomą stresą. O dabar esu nusiteikusi tik varžyboms. Belieka tikėtis, kad bus geras oras ir palanki psichologinė atmosfera. Visgi šiuo metu dauguma sportininkų pasiekė geriausią savo formą ir bus kur kas stipresnė konkurencija, kuri labai svarbi norint pasiekti normatyvą“, - pasakojo E. Misiūnaitė.

Į Palangą vyksta ir normatyvą įgyvendinti taip pat tikisi ieties metikė Indrė Jakubaitytė, olimpinio normatyvo sieks Liveta Jasiūnaitė. Dėl geriausio vardo kovos ir šuolininkas į aukštį Mantas Liekis, dešimtkovininkas Algirdas Stuknys, sprinteris Daniel Golovacki bei kiti „Kauno maratono klubo“ lengvaatlečiai.

1500 ir 5000 metrų distancijose tarpusavyje varžysis ir sesės dvynės Monika ir Milda Vilčinskaitės, kurios įprastai komercinėse varžybose dalyvauja skirtingose distancijose.

„Deja, bet Monika dėl ankščiau patirtos traumos vis dar turi bėgti atsargiau ir renkasi tradiciškai trumpesnes distancijas, kurių vis labiau asmeniškai vengiu. Tiesiog bėgti trumpiau nėra taip įdomu kaip 10 ar daugiau kilometrų. Gaila, kad šių distancijų nėra čempionate, tad teks dalyvauti 1500 ir 5000 metrų varžybose, bet ir joms esu nusiteikusi atiduoti visą save. Tikiuosi iš Palangos grįžti bent su pasiektu asmeniniu rekordu“, - pasakojo Milda.

Čempionato metu paaiškės ir geriausias Lietuvos lengvosios atletikos klubas. Kaip ir prieš metus, aršiausia kova laukiama tarp „Kauno maratono klubo“ ir SC „Cosma“.

Šiuo metu Lietuvoje sau lygių 400 metrų bėgimo distancijoje nerandantis 20 metų kaunietis Rokas Pacevičius nesnaudžia. Po apginto Lietuvos čempiono titulo „Kauno maratono klubo“ sportininkas pradėjo ruoštis Europos čempionato normatyvo įgyvendinimui ir tikisi vasarą startuoti kol kas svarbiausiose savo varžybose.

Su jaunuoju sportininku, neatmetančiu galimybės, kad gali pretenduoti ir į 2020 metų olimpiadą, kalbėjomės apie A. Skujytės autografą, lėmusį jo kelią į lengvąją atletiką, sunkumus, su kuriais susiduria jauni sportininkai, ir ieškojome atsakymo, kodėl Lietuvos 400 m rekordas nepagerintas nuo 1979 metų. 

Kaip susiklostė aplinkybės, kad susidomėjote bėgimu ir lengvąją atletika?

Pradinėse klasėse jau bėgiodavau. Kieme visada būdavau greičiausias. Taip pat bandžiau ir komandinio sporto šakas. Bet lūžis įvyko tėvams su teta manę nusivedus į 2005 metais Kaune vykusį U-20 Europos lengvosios atletikos čempionatą. Tada lengvoji atletika mane sužavėjo. Po varžybų jau keliavome iš stadiono, bet norėjau paprašyti Austros Skujytės autografo. Kaip tik tuo metu teta netikėtai sutiko trenerę, pas kurią sportuodavo. Taip ir išėjo, kad ji pasiūlė apsilankyti jos treniruotėse ir treniruoja mane iki šiol. Iš pradžių treniruodavausi kas antrą dieną. Nors būdavo, kad kartais patingėdavau, išsisukinėdavau, bet bėgant laikui ir gerėjant rezultatams sportuodavau vis daugiau, darėsi vis įdomiau.

Nuo kokių rungčių pradėjote savo sportinę karjerą?

Pradėjau nuo šuolio į tolį ir 60 metrų sprinto varžybų. Iš pradžių visai gerai sekėsi šuolis. Greitai kilo rezultatai. Buvo smagu. Pirmosios mano tarptautinės varžybos taip pat buvo šuolio į tolį rungtyje. Pamenu, kad tada Lenkijoje užėmiau trečią vietą. Galiausiai rezultatai nustojo gerėti, o ir pačiam šuolis nebuvo labai maloni sporto šaka. Tad pabandžiau ir pradėjau treniruotis 200, 300 bei 400 metrų bėgimo rungtims. Trenerė įžvelgė mano potencialą šiose rungtyse dėl mano ūgio ir ilgo žingsnio. Rezultatams gerėjant, augo motyvacija ir užsidegimas. Po kiekvienos pergalės, vis pagerinto asmeninio laiko augo ir tikslai, norėjosi vis geriau pasirodyti.

Šiuo metu esate greičiausias 400 metrų bėgikas Lietuvoje. Jau dvejus metus išlaikote geriausio sezono rezultatą. Koks artimiausias tikslas?

Šių metų Europos čempionatas. Norint šį tikslą įgyvendinti reikia bėgti tik sekunde greičiau nei tai dariau 2015 metų vasaros sezone. Normatyvas – 46,7 sekundės. Praėjusias metais, po patirtos traumos ir pusantro mėnesio, skirto atsigavimui, 400 metrų įveikiau per 47,63 sekundes. Pagerinti savo rezultatą ir įvykdyti normatyvą yra visai realu, tik reikia tinkamai pasiruošti. Visgi prieš savaitę vykusiame Lietuvos čempionate pavyko atbėgti greičiau nei per 49 sekundes. O dar tik sezono pradžia ir bėgome manieže, kas automatiškai rezultatą prailgina bent sekunde.

Tai pergalingai užbaigus žiemos sezoną laukia rimtas pasiruošimas?

Taip. Žiemos sezone daugiau treniravausi 60 metrų distancijose, dariau bendro fizinio pasirengimo pratimus. Tai ne tik padeda ugdyti greitį, bet ir saugiau. Bėgant manieže atsiranda didesnė traumų tikimybė. Dėl staigių posūkių, gali plyšti ar būti patempti raumenys. Ko tikrai nesinori. Lietuvoje neturime sąlygų žiemos sezonu treniruotis visu pajėgumu. Kol kas nėra tokio maniežo.

Kaip atrodys jūsų treniruotės dabar?

Atšilus orams daugiau treniruočių darysiu lauke, bėgiosiu krosus, derinsiu mitybą. Ruoštis varžyboms vyksiu ir į stovyklas. Su klubo pagalba į stovyklą Palangoje išvykstu jau kovo 11 dieną. Tikiuosi, kad grįžus iš jos pavyks išvykti ir į stovyklą Portugalijoje ar Ispanijoje. Aplinkos pakeitimas labai svarbus, norint pasiekti aukštą rezultatą. Kitaip sakant, artimiausiais mėnesiais laukia daug juodo ir sunkaus darbo, treniruotės vyks kelis kartus per dieną. Tikriausiai per visą savo karjerą taip dar neteko treniruotis, kaip planuoju šiais metais.  Svarbiausia, kad tik pavyktų išvengti traumos.

Ar yra bėgikų autoritetų, į kuriuos lygiuojatės, domitės jų gyvenimu, treniruočių rėžimu?

Šiuo metu stebiu ir seku ryškiausius pasaulio lyderius. Vis dar puikiai bėgiojantį Usainą Boltą. O vienas svarbiausių ir didžiausių autoritetų yra amerikietis Michael Johnson. Jam dar nuo 1999 metų priklauso 400 metrų pasaulio rekordas – 43,18 sekundės.

Lietuvoje 400 metrų rekordas nepagerintas dar ilgesnį laiką. Nuo 1979 metų ir priklauso Remigijui Valiuliui. Kaip manote, kodėl šios rungties rekordai taip ilgai lieka nepagerinti?

Maža konkurencija. Ne paslaptis, kad rezultatai geriausiai auga ten, kur konkurencija didesnė ir reikia vis labiau ir labiau pasitempti. Dar prieš porą metų, kol lankiau mokyklą tikrai buvo pajėgių priešininkų, su kuriais kovodavome iki galo. Šiuo metu tokių ganėtinai mažai. Retas renkasi šią rungtį kaip pagrindinę, kitiems trūksta motyvacijos, o dar didelė dalis jaunų sportininkų tiesiog negali sau leisti profesionaliai užsiimti sportu, skirti lėšų treniruotėms.

Reikia visgi ir už kažką gyventi, užsidirbti, o aukšto lygio varžybose nepasižymėjęs sportininkas retai kada gauna paramą iš valstybės, federacijų ar kitur. Mane šiuo metu remia ir palaiko „Kauno maratono klubas“, universitetas, trenerė bei tėvai. Be jų pagalbos būtų sunku siekti tokių tikslų kaip Europos čempionatas.

Ar jau leidžiate sau pasvajoti ir apie olimpinį normatyvą?

Kaip ir kiekvienas sportininkas apie tai svajoju ir tikiu, kad šios svajonės gali išsipildyti. Visgi nieko nėra neįmanoma. Bet tokie planai skirti 2020 metų Tokijo olimpiadai. Tiesa, pagal šių metų normatyvą, norint pakliūti į olimpiadą reikėtų ir Lietuvos 400 metrų bėgimo rekordą pagerinti, tad yra kur pasitempti.

VšĮ „Kauno maratono klubas“ yra privatus lengvosios atletikos klubas, vienijantis profesionalus, ir mėgėjus sportininkus.  Šiuo metu olimpinius normatyvus jau įvykdė Remigijus Kančys, Rasa Drazdauskaitė, Monika Juodeškaitė. Remalda Kergytė. Įvykdyti normatyvus tikisi ir daugiau klubo narių. Vykdydamas sportinę veiklą, klubas taip pat užsiima ir visuomenine veikla: įsteigė 1000 eurų prizinį fondą Lengvosios atletikos federacijos rengiamuose varžybose jaunimui, organizuoja tradiciniu tapusį, tarptautinį renginį – „Kauno maratonas“. Taip pat spalio mėnesį Kaune vykusį rausvojo kaspino paramos bėgimą „Pink Run su BENU“, rugpjūtį vykusį „Naktinį Orion bėgimą“, vasario 14 dienos bėgimą „Pagauk Valentiną!“. Vykdė Kalėdinę paramos akciją „Olimpinės svajonės“.

Lengvosios atletikos profesionalus ir bėgimo mėgėjus vienijantis „Kauno maratono klubas“ šiemet pasiryžęs tapti geriausiu Lietuvoje. 2015 metais Lietuvos lengvosios atletikos čempionate antroje vietoje likęs klubas tikisi sulaukti gerų žinių ir iš į olimpinėse žaidynes bei Europos čempionatą besiruošiančių klubo narių.

„Praėję metai mums buvo itin sėkmingi. Tiek klubo profesionalai, tiek mėgėjai iškovojo daug svarbių pergalių ir pasiekimų. Prie klubo prisijungė ilgųjų nuotolių bėgikės Remalda Kergytė ir Monika Juodeškaitė, šuolininkas į tolį Mantas Šilkauskas, sprinteris Rokas Pacevičius ir kiti perspektyvūs jaunuoliai“, - 2015 metus prisiminė klubo vadovas Algirdas Pukis.

Pasak pranešimo, praėjusiais metais net 4 klubo bėgikai įvykdė olimpinį maratono normatyvą. Iš jų dėl kelionės į Rio de Žaneirą kol kas užtikrinti yra tik treniruočių partneriai Remigijus Kančys ir Rasa Drazdauskaitė. Jie šiuo metu treniruojasi stovykloje Portugalijoje. Normatyvą taip pat įvykdė Monika Juodeškaitė bei Remalda Kergytė.

„Be olimpiečių, turime ir nemažai sportininkų, kurie ruošiasi Europos čempionatui. Tai mūsų sprinteriai Eva Misiūnaitė ir Lukas Gaudutis. Jie 2015 svarbios patirties įgijo dalyvaudami Universiadoje. Puikią formą demonstruoja ir Rokas Pacevičius, šuolininkas į tolį Mantas Šilkauskas. Šiame čempionate tikimės išvysti ir savo ietininkes. Visi šie sportininkai 2015 metais puikiai pasirodė tarptautinėse ir Lietuvos varžybose“, - pranešime cituojama klubo narius treniruojanti olimpietė Inga Juodeškienė.

Tik 2012 metais susikūręs klubas, šiuo metu vienijantis apie 30 profesionalių sportininkų, 2015 metais Palangoje vykusiame Lietuvos lengvosios atletikos čempionate tik 151 taškų (8044 tšk.) nusileido ilgamečiams čempionato nugalėtojams – SK „Cosma“ (8195 tšk.) atstovams.

Šiais metais klubas išsikėlė užduotį pritraukti įvairesnių lengvosios atletikos sporto šakų atletus ir šiame čempinate užimti pirmą vietą.

„Nors pavadinimas gal kiek apgauna, bet esame lengvosios atletikos klubas ir pas mus laukiami įvairių šakų sportininkai. Turime puikių šuolininkų į tolį, šuolininkę su kartimi ar net ieties metikių. Kviečiame įvairių šakų sportininkus prisijungti prie klubo. Profesionalams esame įsteigę didesnį nei 20 tūkstančių eurų metinį biudžetą iš kurio remiame geriausius sportininkus, suteikiame galimybę konsultuotis su medicinos specialistais“, - pasakojo klubo vadovas A. Pukis pridurdamas, kad iškovojus geriausio Lietuvos lengvosios atletikos klubo vardą toliau bus galima galvoti ir apie tarptautinius turnyrus.

I. Juodeškienė antrina klubo vadovui ir pastebi, kad Lietuvoje vis mažiau profesionalių sportininkų startams ruošiasi be klubo pagalbos.

„Gaunama parama, profesionali pagalba suteikia galimybę mažiau rūpintis kasdieniniais reikalais ir susitelkti ties pagrindiniu darbu – ruošimusi startams ir rezultatų gerinimui. Nors stiprių, naudos sportininkui galinčių suteikti klubų Lietuvoje galima rasti vos keletą, bet reikalai paskutiniu metu keičiasi ir ateityje augant konkurencijai apie lengvosios atletikos klubus kalbėsime kaip ir apie krepšinio ar futbolo komandas“, - prognozavo olimpietė.

Be profesionalių sportininkų, nemažą klubo dalį sudaro ir bėgimo mėgėjai bei entuziastai. Apie jų aktyvumą jau žinoma visoje Lietuvoje. 2015 metais Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos rengtame turnyre klubas iškovojo pirmąją vietą.

„Klube turime apie 60 aktyvių bėgimo entuziastų. 2015 metais jie bėgimo varžybose praleido apie 622 valandas ir visi kartu nubėgo 7502,37 kilometrus. Po antros vietos 2014 metais jautėsi išaugęs klubo narių noras pagaliau būti geriausiais. 2015 tai pavyko padaryti“, - džiaugėsi „Kauno maratono klubo“ vadovas.

2015 metais klubas įsteigė 1000 eurų prizinį fondą keturiems jaunimo amžiaus grupės sportininkams, kurie pasieks geriausius rezultatus Lietuvos lengvosios atletikos federacijos organizuojamuose varžybose. Apdovanojimai jaunuoliams bus teikiami ir 2016 metais.

Kaip greičiau nusigauti į norimą vietą mieste - važiuoti viešuoju transportu ar bėgti? Atsakyti į šį klausimą pabandė „Miesto maratono“ organizatoriai. Jiems padėjo „Kauno maratono klubo“ narys, profesionalus bėgikas Regimantas Tarasevičius, kuris Kaune metė iššūkį 5 maršrutu važiuojančiam troleibusui  ir iš 6-ojo forto stotelės pasileido į netradicines lenktynes iki Kauno pilies.

„Mieste dažnai tenka užstrigti eismo spūstyse, kartais atrodo, kad bėgdamas ar net eidamas savo tikslą pasieksi greičiau. Norėjome pažiūrėti, kaip yra iš tikrųjų. Tiesa, nuo pradžios iki paskutinės minutės nežinojau, ar man pavyks.“, - pasakojo iššūkį priėmęs sportininkas pabrėždamas, kad bėgdamasis nebėgo per gatves degant raudonam šviesoforo signalui ir nepažeidinėjo taisyklių.

Atbėgęs į Kauno pilies stotelę R. Tarasevičius galėjo lengviau atsikvėpti. Švieslentė rodė, kad 5 numerio troleibusas atvyks tik po poros minučių. Troleibusas 7,5 km įveikė per 21 minutę ir 56 sekundes, „Kauno maratono klubo“ narys bėgo 5,47 km trasa ir stotelę pasiekė per 20 minučių ir 31 sekundę.

„Sunkiausia bėgti buvo Dainų slėnio laiptais, leistis nuo parodos kalno, bet stengiausi iki paskutinių metrų. Tiesa, toks bėgimas man neįprastas, iki šiol greitai bėgdavau tik norėdamas pasivyti troleibusą ar autobusą, kol dar nenuvažiavo. O dabar žinau, kad ir pats greičiau galiu atbėgti už jį“, - pasakojo rezultatu patenkintas kaunietis.

Norėdami viską kuo tiksliau išmatuoti ir įamžinti, „Miesto maratono“ organizatoriai pasikvietė operatorių komandą ir fiksavo bėgiko ir troleibuso trasą ir distanciją. Organizatoriai tikina, kad tai ne paskutinis panašus išbandymas Kaune.

Birželio 14 dieną Kauno rotušės aikštėje vyks tradicinis,  tarptautinis „Kauno maratonas“ (dar žinomas kaip „Miesto maratonas“). Sporto ir linksmybių fiestoje tikimasi sulaukti daugiau nei 5 tūkstančių dalyvių. 
Sportininkai rungsis Kauno maratono, Švyturio Baltas nealkoholinis pusmaratonio, Tichė 10 km, Akademinės Kredito Unijos 5 km, PRISMA šeimų bėgimo 1,5 km ar 700 metrų paramos bėgimą „Už laimėtą gyvybę“ distancijose.

Į rotušės aikštę persikėlęs renginys dalyvius, žiūrovus ir miesto svečius stebins akrobatų pasirodymais, gyvo garso koncertais, šokiais ir įdomiomis bei netikėtomis rungtimis.