„Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Infra“ su bendrove pasirašė tokios vertės sutartį, pranešė Susisiekimo ministerija.

„LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas Dovydas Palaima sako, kad parengiamuosius darbus planuojama pradėti vasarį.

„Paslaugų teikėjui keliama užduotis – užtikrinti sklandų žemės paėmimo procesą nuo pradinio iki paskutinio etapo: pradedant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto parengimu, turto vertinimu – baigiant įgyvendinimu“, – pranešime sako D. Palaima.

Anot jo, „Tyrens Lietuva“ turės tiksliai įvertinti paimamą turtą ir numatyti teisingą atlyginimą už jį.

Visai „Rail Baltica“ vėžei reikalingai infrastruktūrai numatyta skirti 43,3 hektaro žemės, išperkant apie 250 žemės sklypų su 325 statiniais, tam preliminariai reikės apie 4,7 mln. eurų.

Vyriausybė sausį patvirtino Kauno mazgo infrastruktūros vystymo planą ir leido pradėti žemės paėmimo procedūras.

Įrengiant Kauno mazgą numatoma statyti arba rekonstruoti 120 kilometrų geležinkelio, nutiesiant elektrifikuotą 1435 mm pločio vėžę miesto stotyje, ruožuose Palemonas–Kaunas–Jiesia ir Palemonas–Kauno hidroelektrinė–Rokai–Jiesia.

Taip pat planuojama pastatyti penkis naujus viadukus ir du tiltus per Jiesios upę, atnaujinti jau esamus tiltus, įrengti geležinkelio tunelį Palemono stoties prieigose, septynis automobilių tunelius.

Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.

„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.

„Preliminari lėšų, kurios būtų reikalingos paimant visuomenės poreikiams žemės sklypus, pastatus ir statinius, suma yra 4,682 mln. eurų. Tikslus lėšų poreikis bus nustatytas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų metu, atlikus turto vertinimo procedūras“, – nurodo Vyriausybės nutarimo projektą parengusi Susisiekimo ministerija.

Dokumente taip pat nurodoma, jog Kauno mazgas turi būti pastatytas iki 2029 metų rugpjūčio vidurio, tam reikės išpirkti 204 privačius žemės sklypus, panaudojant apie 39,1 hektaro plotą, taip pat 323 pastatus, kurie patenka į būsimo mazgo infrastruktūros vystymo teritoriją.

Kauno mazgas turi būti pastatytas iki 2029 metų rugpjūčio vidurio, tam reikės išpirkti 204 privačius žemės sklypus (...)

 

Vyriausybės nutarimo projektas apima plano įgyvendinimą bei žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. 

Už „Rail Baltica“ statybas atsakingos bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ teigimu, įrengiant Kauno mazgą numatoma statyti arba rekonstruoti 120 kilometrų geležinkelio, nutiesiant elektrifikuotą 1435 mm pločio vėžę miesto stotyje, ruožuose Palemonas–Kaunas–Jiesia ir Palemonas–Kauno hidroelektrinė–Rokai–Jiesia.

Taip pat planuojama pastatyti penkis naujus viadukus ir du tiltus per Jiesios upę, atnaujinti jau esamus tiltus, įrengti geležinkelio tunelį Palemono stoties prieigose, septynis automobilių tunelius.

Specialiojo Kauno mazgo plano sprendiniai šiemet kovą pristatyti visuomenei.

Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.

„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.

„Pavesti Susisiekimo ministerijai ne vėliau kaip iki 2029 metų rugpjūčio 17 dienos įgyvendinti specialiojo plano sprendinius“, – nurodoma Susisiekimo ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte, kuris apima plano  įgyvendinimą bei žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

„Į Infrastruktūros vystymo plano sprendinius patenka 204 privatūs žemės sklypai, iš kurių numatoma panaudoti apie 39,1 ha žemės plotą“, – rašoma dokumente.

Visuomenės poreikiams taip pat gali būti paimta daugiau nei 320 įvairių pastatų, tarp jų – ir 25 gyvenamieji namai. Visi jie patenka į būsimo mazgo infrastruktūros vystymo teritoriją.

Į Infrastruktūros vystymo planu suplanuotos infrastruktūros teritoriją patenka 323 gyvenamosios bei negyvenamosios paskirties pastatai ir statiniai, kuriuos numatoma paimti visuomenės poreikiams.

 

„Į Infrastruktūros vystymo planu suplanuotos infrastruktūros teritoriją patenka 323 gyvenamosios bei negyvenamosios paskirties pastatai ir statiniai, kuriuos numatoma paimti visuomenės poreikiams. (...) Pastatai ribojasi su planuojamu geležinkelio keliu“, – aiškino projekto rengėjai.

Visuomenės poreikiams planuojama paimti 25 gyvenamuosius namus Kaune, taip pat – ūkinius ir komercinius pastatus, kiemo, sodo ir inžinerinius statinius, kitus objektus, priklausančius Kauno savivaldybei, įmonėms bei „Lietuvos geležinkeliams“.

Už „Rail Baltica“ statybas atsakingos bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ teigimu, įrengiant Kauno mazgą numatoma statyti arba rekonstruoti 120 kilometrų geležinkelio, nutiesiant elektrifikuotą 1435 mm pločio vėžę miesto stotyje, ruožuose Palemonas–Kaunas–Jiesia ir Palemonas–Kauno hidroelektrinė–Rokai–Jiesia.

Taip pat planuojama pastatyti penkis naujus viadukus ir du tiltus per Jiesios upę, atnaujinti jau esamus tiltus, įrengti geležinkelio tunelį Palemono stoties prieigose, septynis automobilių tunelius.

Specialiojo Kauno mazgo plano sprendiniai šiemet kovą pristatyti visuomenei.

Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.

„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.