Tokio gausaus Ramučių gyventojų susirinkimo nebuvo seniai. Baimindamiesi dėl savo sveikatos, žmonės atėjo išgirsti, kas bus daroma, kad nebebūtų nuodijami. Septynerius metus, nuo tada, kai buvo pastatyta MBA įmonė, žmonės nuolat skundžiasi nevaldoma smarve.

Siaubinga smarvė

„Buvo fiksuoti labai dideli viršijimai, vėl teismai, niekas nieko nedarė, smarvė fiksuojama vėl ir šiemet, nors jau buvo apsitvarkę“, – aiškino Ramučių gyventojų atstovė Greta Varnaitė-Venskienė.

Gyventojai įsitikinę, kad dėl šios situacijos jau seniai turėjo būti skelbiama ekstremali situacija.

„Viršytos septynios iš trylikos taršos leidime esančių teršalų normos“, – grėsmingą statistiką pateikė G.Varnaitė-Venskienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Žmonės bijo eiti į lauką, negali miegoti naktimis.

„Kvapas toks, kad kartais graužia akis, kai kuriuos supykina, ypač alergiškus žmones“, – kalbėjo  Ramučių gyventoja Nijolė Rutkauskienė.

„Prabundi net nuo smarvės, ypač vasarą, užsidarai langus ir kvėpuoji smarve“, – sakė Ramučių gyventoja Inga Petrauskienė.

Spalio mėnesį normas viršijo amoniakas ir acetonas. Įmonė moka papildomus taršos mokesčius, nuolat gauna baudas.

„Praėjusiais metais fiksuoti normatyvų viršijimai, pavasarį nustatyta, kad viršijimai vis dar yra“, – teigė Aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjas Vaidas Laukys.

Mįslingos mirtys

Visuomenės sveikatos specialistai sako, kad komisija tirs, kokį pavojų įmonė sukėlė.

„Gali atsirasti ir nervų sistemos, kraujotakos, kitų sistemų sutrikimai arba ligos“, – aiškino NVSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Romutė Filomena Smolskienė.

Ramučių atstovė sako, kad per pastaruosius metus, neaišku dėl ko ėmė mirti žmonės.

„Kreipėsi 2020 metais vienas jaunas vaikinukas, kad keista plaučių liga rasta, nors žalingų įpročių neturėjo, buvo sportuojantis. Norėjau jį pakviesti į susirinkimą, nes viskas siejosi su kenksmingomis medžiagomis, tačiau nepavyko to padaryti, nes jis jau miręs“, – pasakojo G. Varnaitė-Venskienė.

Pripažįsta klaidas

Pati įmonė dabar jau pripažįsta – statant objektą buvo padaryta klaidų.

„Pas mus dabar yra dvi oro valymo linijos, o jų turėtų būti dvigubai daugiau“, – pripažino Kauno RATC projektų vadovė Kristina Kazlauskaitė-Zumarienė ir sutiko su teiginiu, kad tai buvo planavimo klaida.

Neseniai pasikeitė įmonės vadovas, pradėtos kuopti bėdos, smarvė buvo išnykusi, tačiau be papildomų investicijų situacija nepasikeis.

2015-aisiais įmonė pastatyta už 34,5 mln. eurų.

Dabar taršai suvaldyti reikia dar mažiausiai 3 mln. eurų. Kiek brangs šiukšlių išvežimas, skaičiuos atskiros savivaldybės.

Didės įkainiai?

„Papildomai kvapų šalinimo sistemai, tam reikalingos investicijos, didinti įkainius. Didinimo klausimą sprendžia dalininkai, deja, bet vieningos pozicijos jie neturi“, – Kauno RATC projektų vadovė.

Visos institucijos fiksuoja pažeidimus, kalbama ir apie taršos leidimų naikinimą, tačiau pripažįstama, tai – Sizifo darbas.

Gyventojai pasirengę kovoti, kad įmonė veiklą stabdytų, tačiau Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė sako, kad veiklos stabdymas – ne išeitis.

„Mes kaip valstybė, kaip piliečiai esame suinteresuoti, kad ji veiktų, užtikrintų atliekų rūšiavimą. Tačiau mes esame suinteresuoti, kad ji veiktų tinkamai“, – kalbėjo Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

Seime organizuojamas parlamentinis tyrimas dėl gamyklos taršos ir kvapų problemų.

„Akivaizdu, kad jei Kauno MBA įrenginiai nebus skubiai sutvarkyti, šios įmonės veikla bus sustabdyta. Dėl to regiono atliekų tvarkymui teks ieškoti brangesnių atliekų tvarkymo alternatyvų – vežti atliekas į Kėdainių Zabieliškio sąvartyną arba Kauno regiono atliekas rūšiuoti kitų regionų MBA. Tad Kauno regiono savivaldybių negebėjimas investuoti į Kauno atliekų tvarkymo įrenginį papildomai kainuotų visiems Kauno regiono gyventojams“, – pranešime cituojamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Jis reagavo į anksčiau šį mėnesį Kauno rajono Ramučių bendruomenės išsakytus nusiskundimus dėl sklindančių nemalonių kvapų. Jie dėl Kaune esančios atliekų apdorojimo gamyklos skleidžiamos smarvės skundžiasi daugybę metų, tačiau teigia, jog paskutiniu metu situacija pablogėjo.

Kauno, kurio teritorijoje yra gamykla, savivaldybė teigia daranti, ką gali, tačiau sprendimus blokuoja įkainių kelti nesutinkančios kitos savivaldybės.

„Ramučių, Petrašiūnų bendruomenių skundus dėl sklindančios smarvės girdime nuo 2016 metų. Deja, Kauno regiono savivaldybių valdomas Kauno RATC būtinų investicijų per tą laikotarpį nepadarė, – teigia S. Gentvilas. – Lietuvoje yra devyni atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiai. Problemų ir skundų turime tik Kaune. Tikrai nėra taip, kad Kaune yra kitokios atliekos nei kitur Lietuvoje.“

Aplinkos ministro teigimu, kol kas visiškai neaišku, kaip Kauno regionas nuo kitų metų pradžios tvarkys atskirai surinktas maisto atliekas. Kauno regionas yra vienas iš trijų Lietuvoje, atsisakiusių galimybės pasinaudoti ES parama atskirai surinkto maisto atliekų apdorojimo infrastruktūrai sukurti.

Visų Lietuvos savivaldybių teritorijose nuo 2024 metų iš gyventojų turi būti atskirai renkamos  biologinės atliekos ir tinkamai sutvarkomos.

Pasak ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) šiuo metu atlieka Kauno MBA patikrinimą. Patikrinimo metu, be kitų aplinkosauginių sąlygų laikymosi, tiriama oro tarša, nuotekų užterštumas ir pagaminamo komposto kokybė.

Papildomai departamentas kreipsis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC) dėl skleidžiamų kvapų kontrolės inicijavimo. 

Taip pat AAD sudaro komisiją tolimesnei įmonės veiklai ir galimai žalai visuomenės interesams įvertinti. Šios komisijos išvados būtinos priimant sprendimą dėl galimo MBA veiklos ar jos dalies stabdymo.

Ministerijos teigimu, antradienį Aplinkos apsaugos agentūros mobili laboratorija išvyko į Kauną atlikti lakiųjų organinių junginių tyrimų aplinkos ore šalia Kauno MBA. Tyrimai bus vykdomi nepertraukiamai, rezultatai nuolat perduodami vertinimui.

Papildomai trečiadienį bus paimti aplinkos oro mėginiai lakiųjų organinių junginių, merkaptanų, amoniako ir sieros vandenilio tyrimams keturiose vietose, kurios bus parenkamos ne tik atsižvelgiant į hidrometeorologines sąlygas, bet ir suderinus su vietos bendruomene.

Būtinas išsamus technologinio proceso vertinimas ir neatidėliotinas efektyvių kvapų prevencijos priemonių diegimas arba alternatyvūs, ES reikalavimus atitinkantys, atliekų tvarkymo sprendimai.

Tyrimai bus kartojami atsižvelgiant į hidrometeorologines sąlygas, t. y. pučiant vėjui į Ramučių gyvenvietės pusę, taip pat gavus informaciją iš gyventojų apie jaučiamus kvapus.

Pasak ministerijos, per kelerių metų laikotarpį Kauno MBA atliko technologinių procesų patobulinimų – įrengė automatizuotai varstomus angarų vartus, sutvarkė oro ventiliavimo kanalus, veikia patrankos purškiančios probiotikus kvapui sumažinti, atnaujino biologinį filtrą, įrengė ozonatorių.

„Tačiau šios priemonės nėra pakankamos problemos sprendimui iš esmės. Būtinas išsamus technologinio proceso vertinimas ir neatidėliotinas efektyvių kvapų prevencijos priemonių diegimas arba alternatyvūs, ES reikalavimus atitinkantys, atliekų tvarkymo sprendimai“, – nurodo ministerija.

Kauno MBA tvarkomos ir surenkamos komunalinės atliekos iš Kauno miesto savivaldybės, Kauno, Kėdainių, Jonavos, Kaišiadorių ir Raseinių rajonų savivaldybių.

2015 metais pastatyta gamykla kainavo 34,4 mln. eurų, iš kurių 29,2 mln. eurų skyrė Europos Sąjunga, o 5,2 mln. eurų – Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, kurio dalininkės yra minėtos savivaldybės.

Skundų dėl Kauno MBA sulaukiama nuo pat jos veiklos pradžios.

Problemos kartojasi

Kauno MBA veiklą pradėjo dar 2016 m. Čia rūšiuojamos įvairios atliekos. Per tą laiką gautos šūsnys gyventojų skundų dėl sklindančio atliekų dvoko. Ne kartą taikytos ir įvairios technologijos, statyti papildomi mechanizmai. Atrodo, kad problema laikinai buvo išspręsta, tačiau dabar Ramučių gyventojų ramybę vėl trikdo į namus besiveržianti smarvė.

„Kiekvieną rytą smarvė jaučiama net kambaryje. Rugsėjį ypač sustiprėjo, nes buvo ramūs orai“, – Ramučių bendruomenės socialinio tinkle „Facebook“ skundėsi Jūratė S.

„Dieną Vijoklių gatvėje į lauką nesinorėjo eiti dėl kvapo. Paskui gal kiek prasisklaidė, o vakare turėjau uždaryti langus, nes kvapas erzina ir neleidžia užmigti“, – antrino Živilė Č.

„Neįmanoma atsidaryti langų, ir tai tęsiasi gana ilgai“, – piktinosi Asta.

Vietiniai tikino, kad iš Kauno MBA sklindanti smarvė priklauso nuo vėjo krypties. Jei pietų vėjas – dvokas laikosi vienoje Ramučių gyvenvietės dalyje, jei pučia pietrytis – kenčia kiti gyventojai.

Lėtai nuodija?

Socialiniuose tinkluose užvirė diskusija ne tik dėl prastų kvapų, bet ir dėl galimai nuodijamų žmonių. Viena Ramučių gyventoja teigė, kad iš Kauno MBA įrenginių sklinda toksiškos medžiagos, kurios esą gali padaryti rimtos žalos gyviems organizmams.

„Vėl aplankė Kauno MBA smarvė. Teritorija jų tikrai sutvarkyta. Kaip šiukšlynui, sakyčiau, idealu, bet su teršalų išmetimais, atrodo, nesusitvarko ir lėtai mus nuodija ypač pavojingomis medžiagomis“, – dėstė Ramučių gyventoja Greta V.

Moteris nurodė, kad praėjusiais metais Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) buvo paėmęs teršalų mėginių ir nustatyta, kad jie gerokai viršija leistinas normas. Kaip teigė vietos gyventoja, aplinkosaugininkų išvadoje nurodyta, kad prieš metus Kauno MBA viršijo šių medžiagų leistinas normas: amoniako – apie 1,7 karto, benzeno – kartą, etilbenzeno – 3,5 karto, ksileno – beveik 4 kartus, stireno – 1,5 karto, etilmerkaptano – net 87 kartus.

„Labai rekomenduoju pasiskaityti apie, pvz., etilmerkaptano poveikį sveikatai“, – daug kam turbūt net negirdėtu teršalu siūlė pasidomėti Greta V.

Ramučių gyventoja dėstė, kad pernai lapkritį Kauno MBA buvo gavęs privalomą nurodymą susitvarkyti, bet jis buvo pratęstas iki šių metų balandžio, nes MBA vadovai argumentavo, esą užtrunka visa tai sutvarkyti. Šių metų rugsėjo 12 d. vėl buvo paimta mėginių, kurių rezultatų dar laukiama.

Kiti svarstė, kad teršalų normos gali būti viršijamos dėl netinkamai veikiančių įrenginių ar jų gedimų. Vietiniai įsitikinę, kad tiek AAD, tiek Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) turėtų griežčiau kontroliuoti, kad jokie teršalai ir smarvė iš Kauno MBA įrenginių nepatektų į aplinką.

„Galimai biologinės dalies procesas nevaldomas. NVSC, pasirodo, yra  labai tolerantiška institucija. Bepigu būti tolerantišku biurokratu, kai neaktualu asmeniškai. Mano nuomone, ta butaforija atliekų rūšiavimo sistemoje yra akivaizdi. Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai yra tam, kad generuotų ir skleistų taršą? Kas galėtų tai paneigti?“ – teigė Raimonda Z.

Dvokas: nuo vėjo krypties priklauso, ar vakarais bus galima įkvėpti gryno oro. Eitvydo Kinaičio nuotr.

Aplinkosaugos akiratyje

AAD patvirtino, kad praėjusį mėnesį vėl sulaukė gyventojų skundų dėl nemalonių kvapų, sklindančių iš Kauno MBA, todėl Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) laboratorijai buvo užsakyta paimti išmetamų teršalų mėginių iš galimo taršos šaltinio ir ištirti.

„Pastaruoju metu sulaukiame dažnesnių nusiskundimų dėl galimai iš Kauno MBA sklindančių kvapų. Savo ruožtu AAD 2023 m. rugsėjo 11 užsakė tyrimus, kuriuos atlieka AAA. Tačiau šiandien tyrimų duomenų ir vertinimų dar neturime. Atkreipiame dėmesį, kad amerkaptanai, acetonas, benzenas, etilbenzenas, ksilenas, etilmerkaptanas, stirenas, toluenas, heksanas numatyti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime ir šiems teršalams nustatyti normatyvai, kurių įmonė turi laikytis“, – nurodoma dienraščiui atsiųstame aplinkosaugininkų komentare.

Specialistai taip pat patvirtino, kad pernai daryti tyrimai parodė, jog teršalų normos viršijamos.

Neįmanoma atsidaryti langų, ir tai tęsiasi gana ilgai.

„Už teršalų normatyvų viršijimą atsakingam asmeniui buvo taikyta administracinė atsakomybė, juridiniam asmeniui surašytas Privalomasis nurodymas nutraukti viršnormatyvinę taršą iki 2023 m. balandžio 2 d. Kitą dieną Kauno MBA atliktas neplaninis patikrinimas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo, kurio metu nustatyta, kad nurodymas neįvykdytas. Neįvykdžius privalomojo nurodymo, tolesnis jo vykdymo sprendimas buvo perduotas teismui. Šiuo metu teismo sprendimas dar nepriimtas“, – nurodė AAD.

Aplinkosaugininkai pažymėjo, kad Kauno MBA iš tiesų diegia naujas technologijas, tobulina atliekų rūšiavimo procesą, tačiau, tikėtina, ne visos kvapų priežastys pašalintos.

„Per kelerių metų laikotarpį Kauno MBA atliko technologinių procesų patobulinimų – įrengė automatizuotai varstomus angarų vartus, sutvarkė oro ventiliavimo kanalus, veikia patrankos, purškiančios probiotikus kvapui sumažinti, atnaujintas biologinis filtras, įrengtas ozonatorius ir kt.

Įmonės teritorijoje buvo sutvarkytas didelis kiekis sandėliuojamų atliekų, skirtų toliau apdoroti ar šalinti.

Minėtos priemonės prisideda prie nemalonių kvapų mažinimo, nes įmonės teritorijoje nemalonūs kvapai, palyginti su ankstesne situacija, yra žymiai sumažėję ir beveik nesijaučia. Tačiau kvapų sklidimo priežastys galimai nevisiškai pašalintos, nes vis dar sulaukiame nusiskundimų“, – dėstė AAD.

Veikla: Kauno MBA pagrindinis tikslas – iš bendro srauto atskirti bioskaidžias atliekas. Vilmanto Raupelio nuotr.

Liejasi skundai

NVSC Kauno departamento specialistai nurodė, kad nuo praėjusių metų rudens nagrinėja skundus dėl Kauno MBA veiklos vykdymo metu sklindančių nemalonių kvapų.

Siekiant išnagrinėti gyventojų teiktus skundus prieš metus buvo sudaryta Kvapų vertinimo komisija, į kurią įtraukti NVSC Kauno departamento Visuomenės sveikatos saugos ir kontrolės, Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus ir AAD prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus specialistai.

Pasak NVSC Kauno departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos Romutės Smolskienės, buvo atliktas galimo kvapo vertinimas gyventojų gyvenamosiose aplinkose (Narėpų kaime, Ramučiuose, Apaščios gatvėje Kaune).

„Komisija nustatė, kad gyvenamosios aplinkos ore kvapas nebuvo jaučiamas, tačiau, remiantis turima papildoma informacija apie gyvenamojoje aplinkoje juntamą šiukšlių (atliekų) kvapą, komisija priėmė sprendimą, kad kvapas gali būti siejamas su skunduose nurodyta ūkine veikla.

NVSC Kauno departamentas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją ir AAD Kauno valdybą dėl ūkinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo. Kauno miesto savivaldybės administracija atliko Kauno MBA statinių vertinimą ir informavo, kad pažeidimų nenustatė“, – komentavo R. Smolskienė, pasidalijusi ir AAD išvadomis, kurios aptartos anksčiau.

Anot NVCS atstovės, skundų dėl nemalonių kvapų vėl buvo gauta šių metų vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje.

„Gyventojų skundų šiais metais sulaukėme vasaros pabaigoje ir rudenį. Skundų nagrinėjimas bus tęsiamas gavus informaciją iš leidimą veiklai išdavusios institucijos (AAD Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyrius), kad Kauno MBA nustatyti pažeidimai pašalinti. Gavus informaciją dėl pažeidimų pašalinimų, NVCS kreipsis į gyventojus, teikusius skundus, atskiru raštu, siekiant išsiaiškinti, ar kvapas po nustatytų pažeidimų pašalinimo vis dar jaučiamas. Jei gyventojai atsakys, kad po pažeidimų pašalinimo kvapas ir toliau jaučiamas, NVSC organizuos tyrimus kvapo koncentracijai nustatyti“, – procedūrą aiškino R. Smolskienė.

„NVSC nuomone, jeigu įmonėje yra nustatomi teršalų išmetimo viršijimai, vadinasi, trūksta efektyvių priemonių kovai su nemaloniais kvapais“, – pridūrė pašnekovė.

Savivaldybės pozicija

Kauno miesto savivaldybė yra viena MBA dalininkių, todėl visi sprendimai turi būti daromi bendru visų dalininkų sutarimu.

„Norint planuoti bet kokią investiciją, turi sutarti visi dalininkai. Kauno miesto savivaldybė negali viena nuspręsti ir parinkti būtinų priemonių kvapams mažinti. Dalis suplanuotų priemonių net nepradėtos diegti, nes tam nebuvo skirta lėšų. Pavyzdžiui, planuota įdiegti oro valymo sistemą, numatyta kitų investicijų, kurioms Kauno miesto savivaldybė pritaria. Tačiau pokyčių nenorinčios Kėdainių, Raseinių ir Jonavos savivaldybės nepritaria lėšų skyrimui, todėl realūs darbai nepradėti“, – dienraščiui teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Ji vardijo, kokius pokyčius Kauno MBA vis dėlto pavyko įgyvendinti, kad kvapų būtų mažiau. „Įdiegtos technologijos, vykdomi profilaktiniai biofiltrų priežiūros darbai, įterpiant naują biopreparatą, vyksta konsultacijos su savo srities ekspertais – italų įmonės „Mion Ventoltermica“ specialistais, atlikti biologinio apdorojimo pastato vamzdyno po tranšėjomis ir vidinių sienų plovimo darbai, šviežio oro srautų padavimo sureguliavimas. Tai davė siekiamų rezultatų – kvapai buvo suvaldomi įmonės teritorijoje naudojant esamą oro valymo technologiją, aplinkiniai gyventojai nesiskundė“, – nurodė R. Savickienė.

Vis dėlto miesto savivaldybės specialistė pridūrė, kad nereikia pamiršti, kad tiek pats atliekų apdorojimo procesas yra kintantis ir nenutrūkstantis, tiek ir visos infrastruktūros ir technologinių sprendinių priežiūros darbai taip pat turi būti nuolatiniai, nenutrūkstami ir pritaikomi prie situacijos.

„Natūralu, kad tam reikalingos investicijos ir stabilus biudžetas. Kėdainių, Raseinių ir Jonavos savivaldybės prieštarauja investicijų skyrimui ir biudžeto patvirtinimui“, – dar kartą kitų dalininkų nenorą prisidėti pabrėžė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.

Nepatenkinti: Ramučių gyventojai dėl smarvės jau rengė ne vieną protestą. Eitvydo Kinaičio nuotr.

Gal laikas uždaryti?

Viešojoje erdvėje politikai buvo iškėlę mintį, kad galbūt laikas uždaryti Kauno MBA. Tai esą jau galima padaryti, nes praėjo terminas po gautos ES paramos. Taip pat ties Kaunu pradėjo veikti šiukšlių deginimo jėgainė.

„ES direktyvos ir atliekų tvarkymo sritį reglamentuojantys teisės aktai neleidžia deginti nerūšiuotų atliekų. Dar daugiau – Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. plane iškeltos ambicingos atliekų perdirbimo ar pakartotino panaudojimo užduotys, todėl kuo daugiau atliekų privalome surinkti atskirai ir jas tinkamai sutvarkyti. Kauno MBA pagrindinis tikslas – iš bendro srauto atskirti bioskaidžias atliekas. Tai būdas, leidžiantis sumažinti į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį.

Manome, kad šiuo atveju kaip tik derėtų investuoti ir ieškoti optimalaus atliekų tvarkymo būdo, pritaikant MBA įrenginius naujai iškeltoms atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti. Kaunas siūlytų atnaujinti plastiko ir kitų antrinių žaliavų rūšiavimo gerinimo įrenginius, diegti naujus atskirai surinktų kitų frakcijų (neišskiriant ir maisto atliekų) rūšiavimo įrenginius“, – nurodė R. Savickienė. Kol kas miesto savivaldybės apie Kauno MBA uždarymą nekalba.

Antrinis rūšiavimas jau tapo perteklinis

Kaip ir visoje Lietuvoje, Kaune MBA gamykla buvo pastatyta siekiant, kad kuo mažiau mišrių komunalinių atliekų patektų į sąvartynus, iš jų srauto išrūšiuojant vis daugiau antriniam panaudojimui tinkamų atliekų. Tam buvo panaudotos ES sanglaudos fondo lėšos. Kaune šį iš pirmo žvilgsnio kilnų tikslą jau nuo pirmų dienų temdė nevykusiai parinkta vieta – 2016 m. ji iškilo Kauno miesto teritorijoje, netoliese tankiai apgyvendintų Ramučių, Karmėlavos. Jų gyventojai nuo pirmų MBA gamyklos veiklos metų dažnai rašydavo skundus institucijoms dėl bjaurių kvapų.

Kita svarbi MBA gamyklos veiklos efektyvumui įtaką daranti aplinkybė – jos atsiradimo laikas. Statybos leidimas šiam objektui išduotas dar 2014 m. rugsėjo 23 d., kai Kauno regione nebuvo išplėtotas pirminis atliekų rūšiavimas. Nuo MBA gamyklos eksploatavimo pradžios Kaune pradėjo veikti užstato sistema, visos individualios valdos buvo aprūpintos pakuočių ir antrinių žaliavų rūšiavimo konteineriais, pradėtos atskirai rinkti žaliosios atliekos ir turbūt svarbiausias pirminio rūšiavimo faktorius – atliekų tvarkymo sistemos modernizacija Kauno mieste įrengiant šiuolaikiškas pusiau požeminių pakuočių ir antrinių žaliavų konteinerių aikšteles „Molok“.

Veiklos pradžioje šiuos nemalonumus buvo galima dangstyti būtinybe išrūšiuoti kuo daugiau atliekų, tačiau vėliau šis argumentas vis silpnėjo. Ne veltui ir Aplinkos ministerija paskelbė pasiūlymą atsisakyti šalyje atliekų apdorojimo MBA gamyklos įrenginiuose, nes užsibrėžta toliau gerinti pirminį, t. y. pačių gyventojų vykdomą, rūšiavimą. Juo labiau kad jau baigėsi laikotarpis, kai buvo negalima keisti už ES paramos lėšas statytų objektų paskirties. „Man atrodo, kad proporcingas geras pirminis rūšiavimas sugebėtų jau perteklinę infrastruktūrą išimti iš regioninių atliekų tvarkymo centrų ir atliekų tvarkymo sistemos“, – teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Bendruose ES uždaviniuose numatytas ir labai konkretus privalomas uždavinys – iki 2030 m. sumažinti į sąvartynus išmetamų atliekų kiekį iki 10 proc. visų atliekų. Numatyta, kad iki 2025 m. turi būti perdirbta 55 proc., iki 2030 m. – 60 proc., o iki 2035 m. – 65 proc. visų komunalinių atliekų.

Gerėjantys rūšiavimo ypatumai

Kokia pirminio rūšiavimo situacija Kaune? UAB „Kauno švara“ generalinis direktorius Saulius Lazauskas patikino, kad, atsižvelgiant į kauniečių rūšiavimo kultūrą, Kaunui neturėtų kilti problemų ir jie pasieks ES uždaviniuose numatytus rodmenis. „Kauno gyventojai sąmoningi ir  kasmet išrūšiuoja vis daugiau antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų, tinkamų pakartotinai perdirbti, o tai tik įrodo, kad jiems rūpi ateities gerovė. Juk rūšiuojamos atliekos suteikia galimybę panaudoti jas antrą kartą, kompostuoti arba panaudoti energijai gauti. Tai itin didelis laimėjimas sprendžiant opią mišrių komunalinių atliekų tvarkymo problemą, nes tik išrūšiuotas atliekas galima prikelti naujam gyvenimui. Verta paminėti, kad nuo 2024 m. Kaune bus surenkamos ir maisto atliekos, tikimės, kad gyventojai puikiai priims ir šią naujovę, o galiausiai tai bus dar viena priemonė gerokai sumažinti surenkamų mišrių komunalinių atliekų“, – tvirtino S. Lazauskas.

Augimas: Kauno mieste surinktų pakuočių ir antrinių žaliavų kiekiai (tonomis).

Šiuo metu Kauno gyventojams suteiktos visos galimybės sėkmingai rūšiuoti ne tik komunalines, tačiau ir kitas buityje susidarančias atliekas. Gyventojų sąmoningumą rodo ir kasmet žymiai augantys po pirminio rūšiavimo išrūšiuotų atliekų kiekiai:

Užstato sistema (įdiegta 2016 m.). Pirmaisiais gyvavimo metais buvo išrūšiuota 1 956 t pakuočių atliekų.  2021 m. – beveik dvigubai daugiau – per 3 528 t.

Visos individualios valdos buvo aprūpintos rūšiavimo konteineriais (2016 m.). Šiuo metu Kauno mieste kiekvieną mėnesį ištuštinama daugiau kaip 63 tūkst. individualių valdų pakuočių ir kitų antrinių žaliavų konteinerių.

Tekstilės konteinerių plėtra. 2018 m. Kauno mieste buvo 142 tekstilės konteineriai, 2022 m. – jau 405. Planuojama, kad 2023 m. Kauno mieste bus daugiau kaip 850 tokio pobūdžio konteinerių. Pastaraisiais metais žymiai išaugo ir surinktų tekstilės atliekų kiekiai: 2020 m. buvo surinkta 349 kg tekstilės atliekų, 2022 m. – jau 1 315 kg.

Žaliosios atliekos (paslauga pradėta teikti 2018 m.). Pirmaisiais paslaugos atsiradimo metais šia paslauga naudojosi tik 300 klientų ir buvo surinkta 4 314 kub. m žaliųjų atliekų. 2022 m. šia paslauga naudojasi jau daugiau kaip 6 550 klientų ir iš viso surinkta per 29 000 kub. m žaliųjų atliekų.

Pusiau požeminių konteinerių „Molok“ įrengimas (nuo 2017 m. pabaigos). Dėl šių suomiškos kilmės konteinerių Kauno mieste prasidėjo dideli  atliekų surinkimo sistemos pokyčiai. Įrengus šiuos konteinerius, šalia jų nebesimėto pavienės atliekos, o pusiau požeminė konstrukcija sumažina bakterijų dauginimąsi ir iš konteinerio sklindančius nemalonius kvapus. Šiuo metu Kaune yra įrengta per 834 tokio pobūdžio pusiau požeminių konteinerių aikšteles, o surenkamų atliekų kiekiai nuo pirmųjų įrengimo metų išaugo bene dvigubai – nuo 7 401 iki 13 676 t. Šie skaičiai kasmet didėja, todėl galima daryti prielaidą, kad Kaunas eina gera linkme ir pasieks bendrus ES iškeltus uždavinius.

Yra daug pigesnis būdas

Dar labiau MBA gamyklos reikšmė sumenko pastačius Kauno kogeneracinę jėgainę (KKJ). Vis dėlto šiuo metu Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys atliekų tvarkymą, nustato, kad atliekos į KKJ gali būti vežamos tik prieš tai jas apdorojus MBA gamykloje. Todėl kyla klausimas, ar ne per didelė prabanga regione turėti du objektus, kurie leidžia mažinti į sąvartynus patenkančias atliekas?

Iškalbingi ir skaičiai. Prognozuojama, kad kiekviena MBA gamyklos apdorojama atliekų tona jau artimiausiu metu kainuos 98 eurus, o Kauno kogeneracinėje jėgainėje – 44 eurus. Atsisakius MBA gamyklos, apie 128 tūkst. t atliekų keliautų tiesiai į jėgainę ir dėl to Kauno regiono gyventojai kiekvienais metais sutaupytų po 6,9 mln. eurų (nuo 2027 m. ši suma jau siektų 9,3 mln. eurų), iš kurių vien Kauno miesto gyventojams tenka 4,4 mln. eurų suma (nuo 2027 m. ji siektų 5,9 mln. eurų).

„98 proc. po pirminio rūšiavimo į MBA gamyklą patekusių mišrių komunalinių atliekų po mechaninio apdorojimo, kainuojančio 12,5 mln. eurų, vis tiek lieka tinkamai neišrūšiuotos. Be kita ko, po apdorojimo MBA gamykloje didžioji dauguma šių atliekų vis tiek vežamos į KKJ, todėl tai netikslinga nei ekonominiu, nei aplinkosaugos, nei gyventojų sveikatos apsaugos aspektais. Užtikrinus, kad Kaune bus įgyvendintos ES nustatytos atliekų perdirbimo užduotys, po pirminio rūšiavimo likusias mišrias komunalines atliekas būtų tikslinga vežti tiesiai į KKJ ir jas tiesiausiu keliu panaudoti kaip energijos išteklius, iš atliekų gaunant elektros ir šilumos energiją“, – aiškino S. Lazauskas.

Prognozė: ekonominė atliekų deginimo nauda (mln. Eur), aplenkiant MBA.

Gresia mokesčių didėjimas

Dar vienas svarbus argumentas yra tai, kad per metus MBA gamyklos įrenginiai iš mišrių atliekų atskiria apie 48 tūkst. t techninio komposto. Vis dėlto nuo kitų metų šis kiekis gerokai sumenks – Kauno mieste pradėjus rinkti maisto atliekas (nuo 2024 m.), MBA gamyklos nebepasieks tokie dideli bioskaidžių atliekų kiekiai, todėl ji nebepajėgs atskirti tiek techninio komposto.

Šiuo metu šis kompostas naudojamas sąvartynų perdangai, todėl jai taršos mokestis dar netaikomas. Vis dėlto nuo 2027 m. šios atliekos negalės būti skaičiuojamos kaip perdirbtos, bet vis tiek būtų vežamos į sąvartyną, tačiau tai kainuotų jau papildomus 50 eurų už 1 t (sąvartyno taršos mokestis).

„Kauno švara“ apskaičiavo, kad, palikus veikti MBA gamyklą, mokestinė atliekų tvarkymo kainos našta papildomai Kauno regiono gyventojams išaugtų apie 2,4 mln. eurų, iš kurių 1,5 mln. eurų tektų tik Kauno miestui. „Mūsų pozicija aiški – gerinti teikiamų paslaugų kokybę gyventojams, gerinti pirminį atliekų rūšiavimą, plėsti tam reikalingą infrastruktūrą, efektyvinti pakuočių atliekų tvarkymą ir perdirbimą, neužkraunant nereikalingos papildomos finansinės naštos gyventojams ir verslui. Deja, manau, kad, iš esmės nepertvarkius MBA gamyklos veiklos, to išvengti būtų vis sudėtingiau ar net neįmanoma“, – sakė S. Lazauskas.

Problemų puokštė

Dėl šiandienės situacijos Kauno MBA viešai išsakomi kraštutiniai pasiūlymai – išlaukti ES struktūrinių fondų lėšoms taikomo penkerių metų termino ir tiesiog uždaryti daugiau nei 30 mln. eurų kainavusią gamyklą.

Lyg ir logiška – gamykla nuodija žmonių gyvenimą ir jai ne vieta po šia saule. Tačiau skelbiama ir tai, kad iš visų į Kauno MBA patekusių atliekų net 65 proc. sudaro Kauno miesto gyventojų ir įmonių atliekos. Kur dėsime šiukšles?

Dar vienas mėgstamas Kauno MBA problemos leitmotyvas – gamykla yra viso Kauno regiono ir turi dalininkus – Kauno miestą, "Kauno švarą", Kauno rajoną, Jonavą, Kėdainius, Kaišiadoris, Raseinius, kuriems dabar reikia priimti sprendimus.

Kauno MBA projekto praeities klaidos atsirūgsta su kaupu. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

Na ir problemų torto puošmena – akmenys į buvusios Kauno miesto valdžios daržą. Esą pro jų pirštus praslydo 2016 m. atidarytos ir beveik 35 mln. eurų kainavusios gamyklos projektas su visomis šiandienėmis bėdomis.

Iškart po gamyklos atidarymo kauniečiai ėmė skųstis sklindančiais nemaloniais kvapais, tačiau tokio galingo dėmesio sulaukė tik šiemet.

"Dabar mes matome akivaizdų rezultatą – nepasiteisinusį ir netgi žalingą projektą, kuris tiek ekonominiu, tiek aplinkosauginiu, tiek ir gyventojų sveikatos požiūriu yra žalingas Kauno regionui ir jo žmonėms", – įsitikinęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Nesulaukdavome rišlių vadovo atsakymų į rūpimus klausimus. Jis vengė teikti informaciją dalininkui.

Bendra politika

Kauno MBA kilimo laikotarpiu Kaunui vadovavo Andrius Kupčinskas. Vis dėlto kalbėdamas apie šios gamyklos atsiradimą jis akmenį nuo savęs permeta tuometei Algirdo Butkevičiaus Vyriausybei ir Aplinkos ministerijai.

"Įstatymai buvo tokie ir ministerija sprendė, kokiu keliu eiti. Ministerija turėjo ES lėšas. Tuometė teisės aktų bazė kitų prielaidų nesudarė, o ministerija vykdė labai agresyvią politiką, kad kiekviename regione atsirastų MBA įrenginiai. Aplinkos apsaugos vertinimo agentūra kontroliavo visą procesą nuo A iki Z", – teigė A.Kupčinskas.

Pasak jo, Kauno MBA projekte niekas dviračio neišradinėjo, esą buvo remtasi europinėmis patirtimis, technologiniai procesai taip pat renkami pagal tuometes rekomendacijas.

Vis dėlto A.Kupčinskas neslepia, kad būta spaudimo dėl Kauno MBA. "Iniciatyva buvo iš Aplinkos ministerijos ir tai nebuvo laisvanoriškas pasirinkimas, o daugiau priverstinis, tiksliau, privalomas. Ministerija turėjo visas priemones tam pasiekti, nes nerūšiuotų atliekų, iš kurių neišskirtos biologiškai aktyvios, į sąvartynus negalėjai vežti", – teigė A.Kupčinskas.

Buvęs Kauno meras neslepia, kad už regionų atliekų tvarkymo planus buvo atsakingas tuometis viceministras Almantas Petkus.

Sunku prisiminti?

"Tai buvo prieš šešerius metus. Aš negaliu prisiminti. Taip, kuravau regionų atliekų tvarkymo klausimus", – vis dėlto su "Kauno diena" sutiko pasikalbėti buvęs viceministras.

Anot A.Petkaus, atliekų tvarkymo strategija pradėta kurti dar jam nebūnant viceministru. Raginimai regionams pasirinkti atliekų tvarkymo sistemas prasidėjo maždaug 2005 m. Tik dėl to, kad atliekų tvarkymo politikoje viskas vyko labai lėtai, tie procesai persikėlė į 2012–2014 m. A.Petkus tikina, kad regionai esą buvo laisvi rinktis, ką ir kaip daryti, vertinti galimybių studijas ir eiti geriausiu pasirinktu keliu.

"Nėra Europoje valstybės, kurios atliekų tvarkyme nebūtų mechanizuoto atliekų rūšiavimo. Taip nėra, kad žmonės namuose išrūšiuotų iki tokio lygio ir atliekas būtų galima iš karto perdirbti. Nesu šiandien įsigilinęs į Kauno MBA problemas, bet dėl biologinio proceso gali būti ir taip, ir taip. Tuo metu pagal skaičiavimus atrodė, kad tai yra geriausias variantas, šiandien gali būti kitaip", – A.Petkus neigė buvus spaudimui iš Aplinkos ministerijos imtis Kauno regionui nepalankių projektų. – Buvo galimybė kiekvienam regionui atskirai pasidaryti galimybių studiją ir spręsti. Įstatyme aiškiai pasakyta, kad atliekų tvarkymo funkcija yra kiekvienos savivaldybės reikalas ir per prievartą technologijos nebuvo peršamos."

Dalininkų pokeris

Už MBA gyvavimą galėjo pasisakyti visos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) dalininkės – Kauno rajonas, Kauno miestas, Jonava, Kėdainiai, Kaišiadorys, Raseiniai ir "Kauno švara".

2009 m. Kauno RATC direktoriumi buvo paskirtas Kęstutis Balčiūnas. Šias pareigas jis ėjo iki 2018 m. pavasario. Jo vadovaujamu laikotarpiu ir buvo statoma Kauno MBA. Žvalgytis į praeitį K.Balčiūnas nepanoro ir su "Kauno diena" apie Kauno MBA problemas kalbėti atsisakė.

Buvęs Kauno RATC vadovas K.Balčiūnas apie Kauno MBA problemas kalbėti atsisakė. (Evaldo Šemioto nuotr.)

"Vertinti ir komentuoti buvusio Kauno RATC vadovo darbo kokybę būtų neetiška. Veikiausiai savaime daug ką pasako faktas, kad jis įstaigai nebevadovauja", – paprašytas pakomentuoti buvusio Kauno RATC vadovo K.Balčiūno darbą, atsakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius V.Šiliauskas.

"Kaunas tėra vienas iš dalininkų greta kitų penkių regiono savivaldybių. Sprendimai čia priimami kvalifikuota balsų dauguma – turi būti bent septyni balsai už iš devynių", – pridūrė V.Šiliauskas.

V.Šiliauskas Kauno MBA vadina žalingu projektu tiek aplinkosauginiu, tiek ekonominiu požiūriu. (Kauno m. savivaldybės nuotr.)

Didžiausią dalį į Kauno MBA patenkančių atliekų ir sudaro Kauno atliekos – 64 proc., tačiau labiausiai dėl nemalonių gamyklos kvapų skundžiasi kito dalininko – Kauno rajono Ramučių gyventojai.

Kauno rajono savivaldybės atstovai akcentuoja, kad Kauno RATC valdymą lemia Kauno miesto savivaldybės ir "Kauno švaros" balsų dauguma: "Problema gilėja, gyventojai protestuoja, bet sprendimai dėl MBA iki šiol nepriimti, išskyrus pareiškimus viešojoje erdvėje, kad įmonę reikėtų uždaryti arba perkelti į kitą vietą", – pasisako Kauno rajono atstovai.

Kritiškas žvilgsnis

Dar vienas Kauno RATC dalininkas yra "Kauno švara". Jos direktorius Saulius Lazauskas taip pat linkęs pabrėžti, kad šiandienė valdžia nekišo rankų prie Kauno MBA. "99 proc. į MBA patekusių mišrių komunalinių atliekų lieka neišrūšiuota – jos yra netinkamos perdirbti, todėl jas vežti apdoroti į MBA netikslinga nei ekonominiu, nei aplinkosauginiu, nei gyventojų sveikatos apsaugos aspektais. Tie 99 proc. į MBA patekusių atliekų po apdorojimo, kainuojančio 9 mln. eurų, galiausiai vis tiek pašalinama sąvartyne arba sudeginama Kauno kogeneracinėje jėgainėje", – teigia "Kauno švaros" generalinis direktorius S.Lazauskas.

Ganėtinai griežtos pozicijos Kauno MBA atžvilgiu laikosi ir Jonavos savivaldybė. Būtent jos atstovai kelis kartus inicijavo direktoriaus K.Balčiūno atleidimą. "Nesulaukdavome rišlių vadovo atsakymų į rūpimus klausimus. Jis vengė teikti informaciją dalininkui, todėl ne kartą siūlėme dalininkams atleisti K.Balčiūną iš pareigų, tačiau kiti dalininkai net nesutikdavo šio klausimo įtraukti į susirinkimo darbotvarkę", – akmenėlį į dalininkų daržą metė Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.

Anot M.Sinkevičiaus, Kauno regionas buvo vienas paskutiniųjų šalyje, kuriame dar neveikė tokia atliekų apdorojimo gamykla, o pirkimų procedūros strigo, Kauno RATC keitė pirkimo būdus, vėlavo. "Gali būti, kad įstaigos atstovai buvo kviečiami į Aplinkos ministeriją bei raginami greičiau pradėti vykdyti projektą, nes tai atitiko to meto Vyriausybės politiką", – priminė Jonavos meras.

Tačiau Jonava, kaip dalininkas, niekada nesižavėjo bendra regiono atliekų tvarkymo idėja, o ir projekto pradžia neatrodė skaidri. "Mes jautėme, kad visi pagrindiniai klausimai derinami tik su didžiaisiais dalininkais, t.y. Kauno miesto savivaldybe ir "Kauno švara", todėl nuo pat pradžių nenorėjome dalyvauti tokiame projekte", – tęsė Jonavos meras. Jonava yra dalininkas, tačiau atliekos iš šio krašto Kauno MBA nepasiekia.

Mindaugas Sinkevičius/Vilmanto Raupelio nuotr.

Pasiskirstymas atliekomis

Ar kada kas nors girdėjo kokių nors nusiskundimų, priekaištų iš kitų Kauno RATC dalininkų – Raseinių, Kaišiadorių, Kėdainių savivaldybių? Praktiškai ne. Kėdainiai turi savo MBA, esančią po Kauno RATC sparnu.

Kėdainių meras Valentinas Tamulis patikino, kad dėl jų MBA gyventojų nusiskundimų negirdėti. Galų gale Kėdainiai turi ir savo Zabieliškio sąvartyną. Ši žaizda jiems yra kur kas opesnė nei Kauno MBA. "Zabieliškio sąvartyno plėtra turėtų būti sprendžiama nacionaliniu lygiu, tai ne tik Kėdainių savivaldybės problema", – pabrėžė V.Tamulis.

Raseinių atliekos taip pat nepasiekia Kauno MBA. Jos keliauja į Kėdainių MBA. Todėl Kauno MBA keliami nepatogumai Raseiniams rūpi panašiai kaip Kėdainiams. "Tam tikrų neaiškumų yra. Mes dažnai diskutuojame dėl įkainių. Tačiau Raseiniai šiuo metu turi didesnių iššūkių", – poziciją apibendrino Raseinių savivaldybės mero pavaduotojas Kęstutis Užemeckas.

Kaišiadorių meras Vytenis Tomkus patvirtino, kad jie atliekas veža į Kauno MBA. "Turime išspręsti ne tik skleidžiamų kvapų klausimą, bet ir Kauno RATC vadovo klausimą", – priminė V.Tomkus. Tačiau Kauno MBA skleidžiami kvapai ar nuodai Kaišiadorių nepasiekia.

Tad aritmetika labai paprasta – iš deklaruojamų septynių dalininkų tik keturi tiesiogiai susiję su Kauno MBA. Kitiems dalininkams – Jonavai, Raseiniams, Kėdainiams – Kauno MBA yra naudos neteikianti našta.

Nereikėtų pamiršti, kad Kauno RATC su visa dalininkų puokšte įsteigta 2005 m. Nuo įsteigimo iki šiol keitėsi ne tik vadovai, bet ir kiti darbuotojai. Ilgus metus trunkančių didelių projektų blogybė yra ta, kad kažkuriame etape prisijungęs specialistas,  gali sunkiai susiorientuoti ir atsargumo dėlei pritarti tam, ką sako dauguma. Galiausiai vieną išėjusį keičia kitas ir susigaudyti tarp parašų ant esamų dokumentų ganėtinai sunku.

Panašu, kad Kauno MBA situaciją geriausiai apibūdintų sena gera lietuviška patarlė: "Devynios auklės, o vaikas be galvos."

Ekspertizės sąlygos

Laurynas Virbickas skaičiuoja pirmą savo darbo mėnesį einant Kauno RATC laikinojo direktoriaus pareigas. Jis pripažįsta – klaidų padaryta, tačiau primena, kad kai kurie šiandien esantys atliekų tvarkymo politikos niuansai, vertinant ekonominę Kauno MBA naudą, anuomet nebuvo numatyti.

Kad ir depozito politika. Anot L.Virbicko, anuomet apie šios sistemos įdiegimą strateginiuose atliekų tvarkymo planuose nebuvo kalbama, todėl jos galimi padariniai nebuvo nei numatyti, nei įvertinti projektuojant MBA įrenginius.

"Į bendrą komunalinių atliekų srautą minimų pakuočių patenka labai maži kiekiai, o ir tie patys yra gana nešvarūs, todėl tokios antrinės žaliavos yra nepaklausios", – vieną niuansą išskyrė laikinasis vadovas.

Dar vienas ypatingas niuansas – šiuo metu vyksta teisminis procesas su Kauno MBA stačiusiu rangovu "Autokausta". Kauno RATC siekia įrodyti teisme, kad rangovai arba blogai suprojektavo gamyklą, arba blogai pastatė, arba blogai vykdė techninę priežiūrą ir dėl jų kaltės atsirado defektų, kuriems pašalinti reikia per 1,6 mln. eurų.

Veikiausiai savaime daug ką pasako faktas, kad jis įstaigai nebevadovauja.

"Pavyzdžiui, rafinavimo ceche nekokybiškos ventiliavimo sistemos problema Kauno RATC buvo įvardyta kaip projektavimo defektas. Dalis šių lėšų jau yra panaudotos kai kuriems defektams šalinti – kaminui projektuoti ir statyti, konvejerių būklei gerinti, skruberiams pritaikyti saugiam darbui ir kt.", – dėstė L.Vilčinskas.

2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi Kauno apygardos teismas nutarė skirti teisminę ekspertizę, kuriai, be kitų klausimų, pavesta atsakyti ir į šiuos: kokie yra racionalūs nustatytų defektų šalinimo sprendiniai, kuriuos įgyvendinus gamykla pasiektų rangos sutartyje nurodytus tikslus ir uždavinius, atitiktų rangos sutarties ir teisės aktų reikalavimus, bei kokia būtų tokių sprendinių kaina.

"Kol vyksta teisminė ekspertizė, Kauno RATC negali šalinti defektų", – pastebėjo L.Virbickas.

Teisminis ginčas su "Autokausta" – ne vienintelis Kauno RATC. Kauno apygardos prokuratūra patvirtino, kad buvo gautas Aplinkos apsaugos departamento kreipimasis, po kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Kauno MBA įrenginio galimai netinkamo eksploatavimo, padariusio didelę žalą aplinkai.

Aplinkos apsaugos departamentas informavo, kad rugpjūčio–rugsėjo mėn. MBA įrenginio patikrinimų metu nustatyti pažeidimai, kurie nebuvo pašalinti. Dėl to departamentas planuoja kreiptis į teismą.

Taip pat Aplinkos apsaugos agentūra atliko iš stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų tyrimus taršos šaltinyje. "Gautų rezultatų duomenimis, galiojančiame Kauno RATC MBA įrenginio Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime nustatytos teršalų (amoniako) ribinės vertės neviršytos, tačiau rasta teršalų, neįtrauktų į MBA įrenginio TIPK leidimą. Dėl nustatyto pažeidimo Kauno RATC duotas privalomasis nurodymas nutraukti teršalų, nenumatytų TIPK leidime, išmetimą į aplinkos orą", – informavo departamentas.

Dabar jau specialistai kalba ne tik apie netinkamai parinktą Kauno MBA vietą. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

Rengia pasiūlymą

"Visų pirma, manome, kad pagrindinė Kauno MBA problema – netinkamai ir neatsakingai parinkta vieta. Gaila, kad 2011 m. siūlymas Kauno MBA įrengti šalia "Kauno švaros" eksploatuojamo Lapių sąvartyno buvo atmestas. Manome, kad pastačius gamyklą šalia miesto sąvartyno, kaip yra dalyje kitų Lietuvos RATC, darbo sąnaudų prasme, gyventojus kamuojanti nemalonaus kvapo problema būtų buvus kur kas menkesnė", – sunkiai ištaisomą problemą pabrėžė laikinasis Kauno RATC vadovas L.Vilčinskas.

Nepaisant to, kad Kauno MBA geografinė vieta nėra optimali, anot L.Vilčinsko, perkelti atskirtų biologinių atliekų apdorojimą į kitų regionų MBA įrenginius irgi nebūtų reali opcija vien dėl smarkiai išaugsiančių transportavimo kaštų.

"Galimybė būtų tobulinti biologinio apdorojimo dalį, minimalizuojant nemalonių kvapų patekimą į aplinką. Vis dėlto visus tolesnius sprendimus turėtume priimti dalininkų susirinkime", – sako laikinasis vadovas.

Ir dar. Kauno MBA projektinis komunalinių atliekų apdorojimo pajėgumas yra 220 tūkst. tonų per metus. Per visą gamyklos darbo laikotarpį kasmet vidutiniškai apdorojama apie 130 tūkst. tonų komunalinių atliekų, todėl praktiškai apdorojami atliekų kiekiai nepasiekia maksimalių projekte numatytų kiekių.

Komentaras

Algirdas Reipus

Lietuvos regionų atliekų tvarkymo centrų asociacijos pirmininkas

Drastiški sprendimai, paremti siūlymais atsisakyti MBA įrenginių, būtų žalingi visai atliekų tvarkymo sistemai, kuri yra viena svarbiausių visuomenės dalių ir neturėtų tapti politinių spekuliacijų objektu.

Visus dešimt regioninių atliekų tvarkymo centrų jungianti asociacija svarstė situaciją dėl Kauno regiono MBA įrenginių veiklos ir jos keliamų padarinių.

MBA įrenginiai maždaug prieš penkerius metus buvo pradėti eksploatuoti visuose Lietuvos regionuose. Jie buvo statomi Aplinkos ministerijos nurodymu. Daugeliui atliekų tvarkymo centrų, kurie tokių įrenginių statybos nebuvo planavę, vykdant ministerijos nurodymą projektinius dokumentus tuomet teko ruošti labai skubotai.

Statyboms vykdyti visiems regionams centralizuotai buvo parinkti operatoriai, dėl kurių atliktų darbų kokybės vėliau ir kilo bei iki šiol tebekyla didžiausios problemos. Tik pora regioninių centrų išsikovojo teisę patys būti įrenginių statybos darbų užsakovais.

Kalbant apie Kauno MBA, užkliūna neprofesionalus, paviršutiniškas vertinimas, nes susiduria daug ekonominių interesų ir ausys labiausiai kyšo atliekų degintojų. Kadangi kuo daugiau atliekų apdorojama, sukompostuojama, tuo mažiau lieka deginti.

Europinės tendencijos yra visai kitos. Per pastaruosius dešimt metų Europoje MBA įrenginių kiekis padvigubėjo.

ES Komisijos nurodymu nuo 2023 m. visose urbanizuotose teritorijose privalomai reikės surinkti maisto atliekas. Kodėl Kaunas nerenka maisto atliekų? Jei būtų renkamos maisto atliekos, didžioji dalis organikos nepakliūtų į MBA ir nebūtų smarvės.

Kaune, manau, dar neblogas variantas, tik reikia lėšų specialistams, personalui, kad būtų kvalifikuotų darbininkų įrenginiams prižiūrėti. Techniką turi prižiūrėti ne gaisrų gesinimo principu, o nuolat. Tam turi būti ir kompetentingų specialistų ir finansinis dėmesys. Prastas požiūris į RATC ir privedė prie to, kad be pinigų, be žmonių bandai kažką padaryti, tačiau kokybės nėra. Viskas genda, lūžta, pūva, rūdija, o procesai ten agresyvūs. Čia sudėtingas inžinerinis įrenginys, o įsivaizduojame, kad paleidome ir turi veikti.

MBA veiklos chronologija:

• VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – Kauno RATC) veiklą pradėjo 2005 m. kovo 2 d.

• VŠĮ Kauno RATC dalininkai 2010 m. rugsėjo 10 d. pritarė dėl paraiškos teikimo finansavimui pagal 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų priemonę VP3-3.2-AM-01-V „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“.

• Statybos leidimas Kauno MBA išduotas 2014 m. rugsėjo 23 d., miestą valdant tuometiniam merui Andriui Kupčinskui (dabartiniai Kauno miesto savivaldybės vadovai priimant sprendimą nedalyvavo).

• Kauno MBA pradėta eksploatuoti 2016 m. sausį.

• Projekto biudžetas – 34,441 mln. eurų, iš jų 29,244 mln. eurų skirti iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, 5,196 mln. eurų prie projekto įgyvendinimo prisidėjo projekto vykdytojas VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras. Konkrečiai Kauno MBA statybos vertė sudarė 24,672 mln. eurų.

Dabar galima tik spėlioti, kodėl MBA buvo nuspręsta statyti pačiame Kauno mieste, tačiau dėl šio visiškai neapgalvoto sprendimo netoli gamyklos įsikūrusių Kauno miesto, Ramučių, Karmėlavos ir kitų rajonų gyventojai tapo savo pačių gyvenamosios vietos įkaitais: nuo gamyklos nuolat sklinda nemalonūs kvapai, todėl gyventojai dėl nepakeliamos smarvės ir grėsmės sveikatai dažnu atveju tiesiog negali iškelti kojos iš namų.

Susirūpinusių gyventojų nepasitenkinimas ir nuolatiniai aplinkosaugininkų skundai jau yra žinomi tiek dabartinės Kauno miesto savivaldybės vadovams, tiek ir Aplinkos ministerijai, tačiau iki šiol jokių veiksmų imtasi nebuvo, mat kvapų ir taršos normos šioje gamykloje nėra viršijamos.

Neefektyvus atliekų panaudojimas

Tad jei ne nepakeliamas kvapas, galbūt, neefektyvi veikla yra atsakymas į tai, ar MBA yra reikalinga miestui?

2019 m. duomenimis, Kauno regiono MBA įrenginiuose per metus apdorojama apie 140 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų. Laikinosios sostinės atliekos čia sudaro 64 proc., visam Kauno regionui ši paslauga per metus kainuoja apie 9 mln. eurų, o miesto gyventojams – atitinkamai 5,5 mln. eurų.

Tačiau apdorojus 140 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų, išrūšiuojama vos 1250 tonų perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų, o tai nesiekia net 1 proc. nuo bendro atliekų kiekio. Pinigine išraiška skaičiai kalba patys už save: realizavus už 9 mln. eurų išrūšiuotas tinkamas perdirbimui antrines žaliavas gaunama tik 78 tūkst. eurų pajamų. Tuo tarpu 1 tona išrūšiuotų perdirbamų atliekų gyventojams kainuoja 7200 eurų.

„Kauno mieste jau dabar turime pakankamai gerai išvystytą pirminio atliekų rūšiavimo sistemą. Jau šiame pradiniame etape iš mišraus komunalinių atliekų srauto išskiriama ir atskirai surenkama

perdirbimui tinkamas plastikas, kartonas, popierius, stiklas, metalas, tekstilė, žaliosios atliekos. 99 proc. į MBA patekusių mišrių komunalinių atliekų lieka neišrūšiuota – jos yra netinkamos perdirbimui, todėl jas vežti apdoroti į MBA netikslinga nei ekonominiu, nei aplinkosauginiu, nei gyventojų sveikatos apsaugos aspektais. Tie 99 proc. į MBA patekusių atliekų po apdorojimo, kainuojančio 9 mln. eurų, galiausiai vis tiek pašalinama sąvartyne arba sudeginama Kauno kogeneracinėje jėgainėje“, – teigia bendrovės „Kauno švara“ generalinis direktorius Saulius Lazauskas.

Galimybė sutaupyti

Skaičiuojama, kad 140 tūkst. tonų komunalinių atliekų panaudojimas energijai gauti Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ), aplenkiant MBA, Kauno regionui kiekvienais metais leistų sutaupyti po 4 mln. eurų, o vien Kauno miestui – apie pustrečio milijono kasmet. Atliekų deginimo KKJ paslaugos kaina – 35 Eur/t, o MBA išrūšiavimo paslauga – 62,81 Eur/t.

Verta paminėti, kad vien per 2020 m. 1-ąjį pusmetį po pirminio rūšiavimo (iš gyventojų) Kauno mieste buvo surinkta beveik tiek pat antrinių žaliavų (plastikas, kartonas, popierius, stiklas, metalas, tekstilė, žaliosios atliekos), kiek buvo surinkta per visus 2016 metus. Todėl galima daryti prielaidą, kad per 4-erius metus surenkamų antrinių žaliavų kiekis beveik padvigubėjo.

„Vertinant ir analizuojant 2018 m. atliekų tvarkymo duomenis pagal šiuo metu galiojantį atliekų tvarkymo mokestį (ATM), aiškiai matoma, kad jei visi regionai mokėtų tik už atliekų vežimą tiesiogiai į KKJ, 2018 m. Kauno regione ATM būtų sumažėjęs 44 proc. To pavyzdys: vežant į MBA, atliekų sutvarkymo išlaidos siekė beveik 9,5 mln. Eur., tačiau „apėjus“ MBA, ir atliekas vežus tiesiai į KKJ, išlaidos būtų siekusios vos kiek daugiau nei 5 mln. Eur“, – sako „Kauno švara“ vadovas.

Saulius Lazauskas

Atliekų tvarkymo kultūra Lietuvoje ir Europoje

S. Lazausko teigimu, tenka pripažinti, kad Lietuvos atliekų tvarkymo kultūra vis dar turi didelių trūkumų. Pasak jo, užtenka pasižiūrėti į CEWEP Europos sąjungos šalių komunalinių atliekų tvarkymo palyginimą ir aiškiai pamatysime, kur Lietuvai reikėtų pasitempti.

„Jeigu rūšiuojame ir kompostuojame geriau nei Europos vidurkis – 52 proc. prieš 47 proc., likusias atliekas šaliname kur kas primityviau. Pavyzdžiui, energijai panaudojame viso labo 13 proc. atliekų ir net 25 proc. atliekų šaliname į sąvartynus“, – sako „Kauno švara“ generalinis direktorius.

Idealus atliekų tvarkymo scenarijus – sekti šalių, kurios visas atliekas arba išrūšiuoja, arba iš jų išgauna energiją, pavyzdžiu (tokių šalių ES net 5: Švedija, Suomija, Danija, Vokietija, Olandija, nedaug nuo jų atsilieka ir Belgija, Austrija bei Liuksemburgas).

„Tad jeigu nėra galimybės išrūšiuoti antrinių žaliavų, atliekas reikia ne šalinti į sąvartyną, o išgauti iš jų ekonominę naudą – energiją. Jeigu ir toliau intensyviai būtų plėtojamas antrinių žaliavų rūšiavimas, o netinkamos rūšiavimui komunalinės atliekos panaudojamos energijai gauti, ATM galėtų sumažėti iki 42 proc., o Lietuva priartėtų prie geriausiai atliekas tvarkančių šalių elito“, – įsitikinęs S. Lazauskas.

Galutinė kaina gyventojams už atliekų tvarkymą susideda iš dviejų sudedamųjų dalių: atliekų surinkimo ir vežimo įkainis, įskaitant administravimą, kurį sudaro 46 proc. viso įmokos dydžio bei atliekų tvarkymo mokesčio (Kauno RATC), kuris sudaro 54 proc. viso įmokos dydžio. Tad, kaip aiškina S. Lazauskas, jei būtų priimtas sprendimas atliekas iškart transportuoti į KKJ, gyventojams sumažėtų ATM.

„Tokios šalys kaip Danija, Švedija, Suomija ir Islandija mechaninio atliekų apdorojimo įrenginių išvis neturi, nes tai tiesiog neefektyvu. Todėl dabar mūsų valstybės atliekų tvarkymo ateitis priklauso nuo Aplinkos ministerijos. Jei bus nuspręsta, kad pirminio rūšiavimo perdirbimui netinkamas atliekas yra vertingiau panaudoti energijai gauti, o ne bereikalingai jas vežti į MBA, atliekų sutvarkymo mokestis Kauno regiono gyventojams atpigtų iki 44 proc., o Lietuvoje kaina atitinkamai sumažėtų iki 42 proc.“, – neabejoja „Kauno švara“ generalinis direktorius.

Blogėja gyvenimo kokybė

Nors MBA įsikūrusi Kauno miesto teritorijoje, tačiau dėl smarvės kenčia ir Karmėlavos seniūnijos gyventojai, kurie rengia protesto akcijas ir reikalauja stabdyti įmonę.

Prieš dvi savaites į Kauno MBA buvo užsukęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, tačiau į susitikimą mažesnieji įmonės dalininkai nebuvo pakviesti, konkrečių pasiūlymų ką daryti taip pat nepateikta.

Projektą 2011 m. inicijavo Aplinkos ministerija, o įgyvendino KRATC, kurios steigėjai yra šešios regiono savivaldybės ir UAB „Kauno švara“. Kauno miesto savivaldybė pasiūlė sklypą Sandraugos gatvėje, kuriame 2014 m. gegužės 30 d. prasidėjo statybos, o po metų įvyko įkurtuvės.

Projekto biudžetas siekė beveik 35 mln. eurų, iš jų 30 mln. skyrė ES.

Ketvirtadienį Kauno rajono savivaldybėje apsilankęs buvęs aplinkos viceministras Algirdas Genevičius pripažino, kad projektas buvo vykdomas skubotai, nes reikėjo panaudoti ES lėšas.

Per savo veiklos metus Kauno MBA dėl nuolat sklindančios smarvės užsitarnavo itin blogą reputaciją. Keitėsi įmonės vadovai, tačiau situacija vis blogėjo.

Kauno rajono sav. nuotr.

Riboja teisės aktai

Kauno rajono savivaldybės vadovai mėgino išsiaiškinti, kas trukdo už ES lėšas pastatytai įmonei veikti saugiai. Kreiptasi į Aplinkos ministeriją, tartasi su kaimyninės Jonavos savivaldybės meru Mindaugu Sinkevičiumi, Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos (SKIA) prezidentu Edmundu Muloku.

Kartu su Kauno kogeneracinės jėgainės (KKJ) ir UAB „Ignitis“ vadovais aptartos galimybės deginti surinktas atliekas jėgainėje, aplenkiant MBA.

KKJ generalinis direktorius Ramūnas Paškauskas patikino, kad tokia galimybė yra, tačiau ją kol kas riboja Atliekų tvarkymo taisyklės.

Problema gilėja, gyventojai protestuoja, bet sprendimai dėl MBA iki šiol nepriimti, išskyrus pareiškimus viešojoje erdvėje, kad įmonę reikėtų uždaryti arba perkelti į kitą vietą.

Vyksta teisminiai ginčai

Rugsėjo 25 d. V. Makūnas kartu su administracijos vadovais ir specialistais apsilankė Kauno MBA ir pamėgino įvertinti situaciją.

Vykstant į atliekų apdorojimo įmonę, maždaug tarp 8 ir 10 valandų, kvapų beveik nesijautė. Ramučiuose, Beržų gatvėje, gyvenantis Kazimieras Stankevičius tą rytą tvirtino irgi nejutęs nemalonių kvapų, nors dažniausiai smarvė būna tokia nepakeliama, kad žinomam automobilių kėbulų lyginimo meistrui nepadeda net už kelis tūkstančius eurų įsigytas respiratorius.

Apie vizitą į MBA šios įmonės vadovus Kauno rajono savivaldybė informavo iš anksto, todėl galima spėti, kad kai kurie technologiniai procesai buvo pristabdyti.

Kauno MBA direktoriaus pareigas laikinai einantis Laurynas Virbickas pripažino, kad kvapai į išorę sklinda dėl tam tikrų technologinių trūkumų, o juos pašalinti reikia nemažai lėšų.

L. Virbickas tvirtino, kad jau antrus metus vyksta teisminiai ginčai su įmone stačiusiais rangovais, kuriems pateiktas defektų ir jų pašalinimo kaštų sąrašas. Dalis defektų ištaisyta, tačiau kiti vis dar

trukdo įmonei sėkmingai veikti. Įrengtas kaminas nepašalina visų iš biologinio rūšiavimo cecho sklindančių kvapų.

Pasak direktoriaus, kvapams šalinti naudojami probiotikai, gerinama ventiliacija, atnaujinami skruberiai (valymo įrenginiai), tačiau to nepakanka.

Kauno rajono sav. nuotr.

Įmonėje gausybė defektų

Mero pavaduotojas Antanas Nesteckis pastebėjo, kad kvapų koncentraciją gali didinti įvairūs faktoriai. Vienas jų – įmonės kieme sukrautos supresuotų atliekų stirtos, kurios po atviru dangumi laikomos neribotą laiką. Šį faktą patvirtino ir ant vienos šiukšlių stirtos augantis vešlus pomidoras. Po lietaus kieme susidaro skysčių klanai, kurie garuodami skleidžia smarvę.

L. Verbickas patvirtino, kad įmonės teritorijoje laikoma maždaug 400 tonų išrūšiuotų atliekų.

Kauno MBA veikla diskredituoja atliekų tvarkymo politiką, įmonė nepasiteisino nei ekonominiu, nei ekologijos požiūriu.

Vis dėlto didžiausios nemalonių kvapų „bombos“ susidaro biologinio pūdymo ceche. Savivaldybės vadovai pastebėjo, kad šio cecho vartai būna atviri, todėl kvapai neišvengiamai patenka į aplinką.

Po presais susidaro balos, iš krovininio transporto priemonių byra atliekos, kurias nešioja paukščiai.

L. Verbickas pasakojo, kad nuo dažno naudojimo neatlaiko biologinio ir mechaninio apdorojimo zonų vartai. Nuolat genda cirkuliacinių siurblių ir skysčių lygio davikliai, pilnai neišvalomas oras mechaninio apdorojimo zonoje, deformuojasi oro surinkimo vamzdynas, kondensatas teršia patalpas, nėra priemonių, mažinančių teršalų sklidimą sugedus skruberiams. Nepakanka suprojektuotos oro išvalymo sistemos, nuolat genda komposto vartytuvo kabinos oro kondicionavimo sistema.

Stebina ir tai, kad įmonės teritorijoje tebėra užsilikusi sodyba su gyventojais. Įmonės darbuotojai, tarp kurių yra ir nemažai moterų, taip pat dirba nepavydėtinose sąlygose.

Išrūšiuoja tik 1 proc. atliekų

L. Verbickas guodėsi, kad tinkamai sustyguoti įmonę reikia daug investicijų, o sklandžiam darbui užtikrinti – papildomų etatų.

Kauno MBA įrenginiuose, 2019-ųjų duomenimis, per metus apdorota apie 140 tūkst. t mišrių komunalinių atliekų, Kauno miesto atliekos sudarė 64 proc. visos masės.

Kauno regiono gyventojams ši paslauga per metus kainuoja apie 9 mln., o kauniečiams – 5,5 mln. eurų. Įmonėje išrūšiuojama tik 1 250 t perdirbti tinkamų žaliavų. Tai nesiekia net 1 proc. bendro atliekų kiekio.

Kauno MBA techninę priežiūrą vykdo „Autokausta“.

„Kauno MBA veikla diskredituoja atliekų tvarkymo politiką, įmonė nepasiteisino nei ekonominiu, nei ekologijos požiūriu. Reikia skubiai šaukti dalininkų susirinkimą, kviesti Aplinkos ministerijos atstovus ir spręsti problemą aukščiausiu lygiu“, – įsitikinęs V. Makūnas.

Kauno rajono sav. nuotr.

Specialistai teikia siūlymus

Spalio 1 d. Kauno rajono vadovai susitiko su daug patirties turinčiais aplinkosaugos specialistais, kurie patarė, kaip įveikti gyventojus kankinančią smarvę.

UAB „Airplus1“ vadovas Vaidotas Girdvainis tvirtino jau anksčiau siūlęs Kauno MBA vadovybei įdiegti pažangią kvapų šalinimo įrangą panaudojant ozoną, tačiau šios galimybės buvo atsisakyta. „Svarbu kad atliekų rūšiavimas vyktų kuo labiau uždaroje erdvėje, tada kvapus lengviau koncentruoti ir juos išvalyti“, – aiškino specialistas. Valdyti kvapus, pasak V. Girdvainio, padėtų ir kvapų kontrolės stotelės bei kvapų sklaidos žemėlapiai.

„Būtina investuoti į kvapų kontrolės įrenginius ir dirbti pagal nustatytus technologinius standartus, o kvapų šalinimo technologijų gali būti įvairių“, – tvirtino kitas šios įmonės atstovas Kastytis Trota.

Aplinkosaugos specialistai informavo, kad nuo 2024 metų Europos Sąjungoje griežtės reikalavimai kvapams: nuo dabar esančių 8 vienetų (OUT/m3) iki 5 vienetų.

Tądien V. Makūnas susitiko ir su Aplinkos vadybos ir audito instituto (AVAI) atstovais. Šios viešosios įstaigos direktorius, profesorius Rimantas Budrys tvirtino, kad geriausias ir ekologiškiausias kvapų šalinimo būdas – naudojant probiotikus.

„Probiotiniai preparatai yra natūralūs, nekenksmingi, genetiškai nemodifikuoti, pagaminti natūralios fermentacijos būdu. Į jų sudėtį įeina naudingi mikroorganizmai ir jų metabolizmo produktai – fermentai, enzimai. Juos naudojant nereikia jokių apsaugos priemonių“, – aiškino mokslininkas.

Pasak R. Budrio, pirmiausia atliekas surenkančių įmonių darbuotojai turėtų kiekvieną kartą praplauti probiotikais gyventojų konteinerius ir apipurkšti surinktas atliekas. Kita sąlyga – atliekos, net ir surūšiuotos, neturėtų būti laikomos atviroje vietoje. Trečias žingsnis – automatizuotas atliekų apipurškimas probiotikais uždarose patalpose.

Profesorius pabrėžė, kad Lietuva pagal atliekų tvarkymą ir panaudojimą vis dar velkasi Europos valstybių uodegoje. „Latviai jau seniai atliekas vadina atsinaujinančiu kuru, kurį parduoda, o mes sugebame tik didinti gyventojams kainas už atliekų surinkimą ir tinkamai nepanaudojame šio turto“, – piktinosi mokslininkas.

Pagrindinė sąlyga – tvarka

Pasitarime taip pat dalyvavo Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Jurgita Sadauskaitė, kurios vadovaujama tarnyba kontroliuoja Kauno MBA veiklą pagal jai išduotą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Inspekcijos atstovai įmonėje taip pat pasigedo tvarkos.

V. Makūnas tvirtino Kauno RATC dalininkams siūlysiąs išklausyti Kauno MBA vadovų informaciją apie įmonės techninę būklę bei priemones trūkumams pašalinti. „Įmonėje turi būti griežtai laikomasi tvarkos ir technologinių reikalavimų. Labai svarbu ieškoti sprendimų, kad supresuotos atliekos nebūtų laikomos MBA kieme, o būtų panaudojamos“, – kalbėjo meras.

Dalininkams taip pat bus siūloma įdiegti ozonavimo arba kitą efektyvią kvapų šalinimo sistemą. „Iš pradžių galėtume sudaryti terminuotą sutartį ir įsitikinti, kaip tai veikia. Į talką turime kviesti Aplinkos ministerijos atstovus ir nepriklausomus ekspertus“, – sakė meras.

„Problema savaime neišsispęs, reikia konkrečių sprendimų“, – pritarė Jonavos meras M. Sinkevičius.

Kauno rajono sav. nuotr.

Kreipėsi į prokuratūrą

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) neseniai pranešė vertinantis, ar taikyti poveikio priemones Kauno MBA.

„Šiuo metu laukiame Aplinkos apsaugos agentūros atliekamų tyrimų rezultatų dėl galimos oro taršos. Įvertinę atsakymus, galėsime priimti sprendimus ir taikyti priemones“, – teigė AAD atstovas Jurgis Kazlauskas.

Priklausomai nuo rezultatų, bus sprendžiama ar reikia stabdyti įmonę. Aplinkosaugininkai paskutinę rugpjūčio savaitę kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, prašydami įvertinti ar eksploatuojant Kauno MBA nebuvo padaryta nusikalstama veika.

Aplinkos apsaugos departamentas anksčiau yra įspėjęs Kauno MBA ir nurodęs laikytis taršos leidime įrašytų eksploatavimo sąlygų. AAD konstatavo, kad įrenginiai buvo naudojami nesilaikant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytų sąlygų.

Atvyko dėl skundų

"Tos problemos, kurias kelia tiek aplinkosaugininkai, tiek agentūros dėl kvapų, gyventojų skundų, buvo pagrindinis tikslas įvertinti, nes jau prieš keletą metų tos problemos buvo, žadėta, kad bus pastatytas kaminas, kuris išspręs problemas ir kvapai jausis kažkur ore aukštai, bet niekas nuo to nepasikeitė. Šiandien, realiai nuėjus į vietą, matome, kad pagrindinė problema yra biologinėje dalyje, kur vyksta pūdymas, – ten pagrindiniai kvapai.

Savivaldybės turės rinktis artimiausiu metu ir bus sprendžiamos problemos, kaip tvarkyti biologinę dalį toliau, nes tai vienintelis atvejis Lietuvoje, kai, MBA statant, pats pirmas principinis sprendimas, manome, buvo klaidingas, – kad pastatyta praktiškai gyvenamųjų namų apsuptyje, kur žmonėms poveikis yra didžiulis ir nusiskundimų yra begalė", – ELTA kalbėjo K.Mažeika.

"Problema turi būti sprendžiama, peržiūrimas pats procesas, ieškosime galimybės biologinę dalį galbūt perkelti į kitus MBA padalinius, kad kvapų būtų kuo mažiau", – pridūrė jis.

Aplinkos apsaugos departamentas rugpjūtį įmonės paprašė pateikti priemonių planą dėl kvapų ir teršalų išsiskyrimo į aplinką mažinimo, kurį įmonė turės įgyvendinti per kuo trumpesnį laikotarpį.

Problema turi būti sprendžiama, peržiūrimas pats procesas, ieškosime galimybės biologinę dalį galbūt perkelti į kitus MBA padalinius.

Vėl tušti pažadai

"Įmonė turi pagaliau MBA vadovą, jam tenka tikrai didelė atsakomybė. Tikimės, kad artimiausiu metu pateiks tą priemonių planą", – teigė ministras ir pridūrė, kad įmonės likvidavimas nebūtų problemos sprendimas.

"Pats likvidavimas tikrai nėra problemos sprendimas, atliekų srautai nebūtų padalyti kitiems MBA, nes Kaunas yra didelis miestas, kuris generuoja didelį kiekį atliekų. Kiti įrenginiai negalėtų to srauto sutvarkyti. Problema turėtų būti ne uždarymo, bet paties proceso peržiūrėjimo", – ELTA sakė K.Mažeika.

"Kitas žingsnis – biologinės dalies procesų peržiūrėjimas, nes ten ir yra pagrindinė kvapų problema", – sakė jis.

Priminsime, kad Kauno meras Visvaldas Matijošaitis yra viešai pareiškęs, kad šiai gamyklai Kauno mieste apskritai ne vieta ir ji turėtų būti likviduota.

"Padaryta nesąmonė už ES pinigus, bet nedrįstama to pripažinti. Mūsų komanda, ateidama dirbti Kaunui, MBA projektą rado kaip prieš tai buvusiųjų palikimą su nelabai maloniu kvapu", – teigė Kauno meras.

Patiria nuostolių

Nors ministras aiškina, kad esą Kauno MBA reikalingas, nes regionas generuoja didelį kiekį atliekų, skaičiai byloja ką kita. Atrodo, kad, atvykdamas į Kauną, K.Mažeika tuo paprasčiausiai nepasidomėjo.

Kauno regiono MBA įrenginiuose, 2019-ųjų duomenimis, per metus apdorota apie 140 tūkst. t mišrių komunalinių atliekų. Kauno miesto atliekos čia sudarė 64 proc. Viso Kauno regiono gyventojams ši paslauga per metus kainuoja apie 9 mln. eurų, o kauniečiams – 5,5 mln. eurų.

Apdorojus 140 tūkst. t mišrių komunalinių atliekų, išrūšiuojama tik 1 250 t perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų. Tai nesiekia net 1 proc. bendro atliekų kiekio. Skaičiai pinigine išraiška kalba patys už save: realizavus už 9 mln. eurų išrūšiuotas tinkamas perdirbti antrines žaliavas gaunama tik 78 tūkst. eurų pajamų.

"Kauno mieste jau dabar turime gana gerai išvystytą pirminio atliekų rūšiavimo sistemą. Jau šiame pradiniame etape iš mišraus komunalinių atliekų srauto išskiriami ir atskirai surenkami perdirbti tinkami plastikas, kartonas, popierius, stiklas, metalas, tekstilė, žaliosios atliekos.

99 proc. į MBA patekusių mišrių komunalinių atliekų lieka neišrūšiuota, todėl jas vežti apdoroti į MBA netikslinga nei ekonominiu, nei aplinkosauginiu, nei gyventojų sveikatos apsaugos aspektais. Tie 99 proc. į MBA patekusių atliekų po apdorojimo, kainuojančio 9 mln. eurų, vis tiek yra pašalinama sąvartyne arba sudeginama Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ)", – konkrečiais skaičiais argumentavo bendrovės "Kauno švara" generalinis direktorius Saulius Lazauskas.

140 tūkst. t komunalinių atliekų panaudojimas energijai gauti KKJ, aplenkiant MBA, Kauno regiono gyventojams kiekvienais metais leistų sutaupyti po 4 mln. eurų, o Kauno miesto gyventojams – apie pustrečio mln. kasmet. Atliekų deginimo KKJ paslaugos kaina – 35 Eur/t, o MBA išrūšiavimo paslauga – 62,81 Eur/t.

Jonavos ir Kauno rajono merams nepranešė

Jau penkti metai Ramučiuose, Karmėlavoje, Margavoje, Narėpuose ir kitose aplinkinėse gyvenvietėse Kauno rajone dažnai juntama šiukšlių smarvė, ypač intensyvi šiltuoju metų laiku.

Kauno MBA priklauso Kauno regioninio atliekų tvarkymo centrui.  Dvi iš šio centro steigėjų – Kauno ir Jonavos rajono savivaldybės – vasarai baigiantis yra viešai pareiškusios norą iš viso atsisakyti Kauno MBA paslaugų. Kita dalininkė – Kauno miesto savivaldybė – siūlo iš viso likviduoti atliekų apdorojimo įmonę.

"Kauno dienos" žiniomis, apie šį vizitą Jonavos ir Kauno rajonų merai nebuvo informuoti, nors būtent jie ragino ministrą atvykti ir pasidomėti situacija. Be to, būtent Aplinkos ministerija ir buvę jos vadovai yra laikomi Kauno MBA projekto proteguotojais.

Jonavos rajono savivaldybės mero, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Mindaugo Sinkevičiaus nuomone, Kauno MBA yra nereikalingas tarpininkas, kurį Jonavos savivaldybė visada vertino kritiškai. Savivaldybės pačios galėtų pasirašyti tiesioginę sutartį su Kauno kogeneracine jėgaine, kuri degina atliekas. Juolab kad dauguma gyventojų jau moka jas rūšiuoti, ir ne viskas patenka į bendrus atliekų konteinerius.

"Penktus metus veikiančios Kauno MBA veikla diskredituoja visą atliekų tvarkymo politiką. Investuota daugiau kaip 30 mln. eurų, tačiau žadėtos naudos gyventojai nepajuto, atvirkščiai, jie priversti kęsti įmonės skleidžiamą smarvę. Tokia veikla negali tęstis", – įsitikinęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.