Ateina kartą per metus

Kasmetinės sveikatos patikros yra privalomos, jos nemokamai atliekamos visiems vaikams ir paaugliams iki aštuoniolikos metų bei pilnamečiams mokiniams. Patikrą sudaro dvi dalys: šeimos ar vaikų ligų gydytojo ir gydytojo odontologo ar burnos higienisto patikros. Tik jas atlikus, elektroniniu būdu išrašoma sveikatos pažyma.

Siekiant išvengti artėjant rugsėjui prie gydytojų kabinetų nutįstančių eilių, prie penkių KMP padalinių prirašytų vaikų tėveliams dar šį mėnesį ims skambinti šeimos ir vaikų ligų gydytojų apylinkių administratorės. Jos pakvies atvesti atžalas kasmetinei sveikatos patikrai ir primins: ją galima atlikti nelaukiant, kol baigs galioti ankstesnė sveikatos pažyma.

KMP Centro padalinio Nepriklausomybės poskyrio vaikų ligų gydytoja, vyresnioji ordinatorė Asta Ruibienė pabrėžia iš anksto atliekamos kasmetinės vaiko sveikatos patikros naudą: „Kai poliklinikoje nėra grūsties, kiekvienam vaikui galime skirti daugiau dėmesio. Tėvai dažnai sako: ateisim rugsėjį ir viską pasitikrinsim. Tačiau jei pas gydytoją prisirašę 1 tūkst. vaikų, kaip visus išsamiai patikrinti? Tuo labiau kad kai kurie vaikai, jei šaltuoju laiku neserga, pas gydytoją ateina kartą per metus. Nemažai vaikų išrašome siuntimus pas gydytojus specialistus – nelaukiant rugsėjo ir pas juos galima patekti greičiau.“

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kas tikrinama?

Kasmetinė sveikatos patikra skirta visapusiškai įvertinti pagrindinius vaiko sveikatos rodiklius. Jos metu įvertinamas vaiko ūgis, svoris, psichomotorinė raida (vaikams iki ketverių metų), regėjimas, klausa, atramos judamasis aparatas, psichikos sveikatos būklė, mitybos ir higienos įgūdžiai, burnos sveikata, arterinis kraujo spaudimas, atliekami kiti reikalingi tyrimai.

Bendrą kraujo, šlapimo, cukraus kiekio kraujyje tyrimus sveikiems vaikams rekomenduojama atlikti kas dvejus–trejus metus. Jei yra nusiskundimų sveikata ar tam tikrų rizikos veiksnių, tokių kaip antsvoris ar artimiausiems šeimos nariams būdingos ligos, juos reikėtų atlikti dažniau.

Jei į patikrą atvyksta vienuolikos metų ir vyresnis vaikas ar paauglys, gydytojas su juo turėtų trumpai aptarti ir žalingus įpročius, sveikos gyvensenos principus. „Pačių mažiausių, darželinukų, klausiame, ar kramto nagus, ar geria saldžius gėrimus. Vyresnių vaikų, paauglių teiraujamės, ar rūko tradicines arba elektronines cigaretes, kaitinamojo tabako gaminius, ar geria energinius gėrimus ir kaip dažnai tai daro“, – įprastus klausimus vardijo gydytoja.

Galbūt vaikas tiesiog nesiskundžia, tačiau atlikę kraujo ir kitus tyrimus mes kartais diagnozuojame nepagydomas ligas, kurių progresavimą svarbu stabdyti.

Vizito metu išklausomi tėvų ir vaiko nusiskundimai dėl sveikatos, išrašomi reikiami siuntimai pas gydytojus specialistus. Atliekamas paprasčiausias regėjimo patikrinimas, kuriuo nustatoma, ar vaikas turi regos patologijų. Jei jų nustatoma, išrašomas siuntimas gydytojo oftalmologo konsultacijai. Gydytojai pabrėžia: labai svarbu neignoruoti regos sutrikimų. Juos diagnozavus ir laiku ėmusis priemonių, regą galima koreguoti. O ignoruojamas regos sutrikimas gali tapti nepagydomas.

Kitas dažnai nustatomas vaikų sveikatos sutrikimas, galintis turėtų liūdnų padarinių, – netaisyklinga laikysena ir su tuo susiję stuburo iškrypimai. Jie gali lemti kitus vidaus organų sistemos sutrikimus.

„Laiku pastebėjus laikysenos sutrikimus, pradėjusį krypti stuburą, tai galima ištaisyti fiziniais pratimais. To nepražiūrėti labai svarbu. Kai augantis vaikas nuolatos sėdi susisukęs, jo laikysena pasidaro ydinga, krypsta stuburas. Jei toks vaikas ateis pas mus tik po kelerių metų, turėsime negrįžtamus padarinius jo sveikatai“, – perspėjo A. Ruibienė.

Pastebima tendencija: vaikai vis daugiau laiko praleidžia prie ekranų – telefonų, planšečių, kompiuterių, televizorių, daug mažiau juda. Tai prisideda prie prastėjančios regos, laikysenos, kenkia ir psichologinei būsenai.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kas įrašoma pažymoje?

Lietuvoje trečius metus iš eilės stebimas didėjantis vaikų, kuriems patikros metu nurodomos specialiosios sveikatos rekomendacijos dėl dalyvavimo ugdymo veikloje, procentas. Skirtingose amžiaus grupėse rekomendacijos skiriasi. Didžiajai daliai 7–17 m. amžiaus vaikų specialios sveikatos rekomendacijos gydytojų įrašomos dėl akių ligų, o 0–6 m. amžiaus grupėje – dėl kalbos išraiškos sutrikimo. Tokiems vaikams rekomenduojama logopedo pagalba.

Vaiko sveikatos pažymoje turi būti įrašyta, ar vaikas gali visu krūviu sportuoti, ar yra tam tikrų reikalavimų jo mitybai. „Pavyzdžiui, jei vaikas turi antsvorio, įrašoma, kad jam turi būti pritaikytas maitinimas, jei nustatoma alergija – kokių alergenų turi būti vengiama. Jei nustatoma trumparegystė ar kitos su regėjimu susijusios problemos – įrašoma, kaip turi būti pritaikyta jo sėdėjimo klasėje vieta“, – pastebėjo A. Ruibienė.

Į sveikatos pažymą įrašomos ir kai kurios lėtinės ligos. „Tai ligos, nuo kurių priklauso, ar fizinio ugdymo pamokose jis galės dalyvauti visu krūviu. Jei vaiko sveikata sutriktų mokyklos teritorijoje, mokytojams būtų lengviau susiorientuoti, ką jie turėtų daryti, pavyzdžiui, esant epilepsijos priepuoliui ar ūmiai alerginei reakcijai“, – pavyzdžius pateikė gydytoja.

„Į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą neturi būti žiūrima pro pirštus. Galbūt vaikas tiesiog nesiskundžia ar nieko blogo nejaučia, tačiau atlikę kraujo ir kitus tyrimus mes kartais diagnozuojame nepagydomas ligas, kurių progresavimą svarbu stabdyti, kol liga dar neįsisenėjusi“, – pridūrė A. Ruibienė.

Gydytojos teigimu, tėveliai neturėtų nerimauti, kas bus, jei vaiko sveikatos būklė iki kitų mokslo metų pasikeis. Jei taip atsitinka, pavyzdžiui, vaikas susižeidžia ir nebegali dalyvauti fizinio ugdymo pamokose, gydytojas suformuoja sveikatos pažymos papildymą.

Vizitas pas gydytoją dėl kasmetinės vaiko sveikatos patikros – ne tas pats, kai kreipiamasi į gydytoją vaikui susirgus. Be to, jei tėvai mato, kad vaikui reikėtų, pavyzdžiui, okulisto, kardiologo ar ortopedo konsultacijos, dėl siuntimo pas šiuos specialistus į šeimos ar vaikų ligų gydytoją reikėtų kreiptis nelaukiant kasmetinės patikros.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Dar viena nauda

KMP atvejo vadybininkės Oksanos Safonovos teigimu, iš anksto kviečiant tėvus atvesti vaikus į sveikatos patikrą siekiama, kad gydytojų, ypač vaikų ligų gydytojų, darbo krūvis taptų tolygus. „Juk vasarą ne tik tėveliai su vaikais, bet ir gydytojai atostogauja, todėl tuo metu patekti pas juos sunkiau – dažnai tenka ilgai laukti“, – pastebėjo O. Sfonova.

Ji pabrėžė dar vieną iš anksto atliekamos kasmetinės vaiko sveikatos patikros naudą: „Tokiu atveju mes ne tik laiku nusiunčiame vaikus pas gydytojus specialistus – jie spėja pasikonsultuoti su šiais gydytojais ir, jei vaikui diagnozuojama lėtinė liga ar kitų sveikatos problemų, visa tai laiku įrašoma į sveikatos pažymą. Stengiamės vizitus pas gydytojus specialistus suplanuoti taip, kad šeimos ar vaikų ligų gydytojo kontaktinei konsultacijai dėl pažymos mokyklai vaikai ateitų jau po gydytojų specialistų konsultacijų.“

KMP atstovai pastebi: ne visi kviečiamieji pasinaudoja galimybe susitvarkyti vaiko sveikatos pažymą iš anksto, tačiau tie, kurie pasinaudoja, džiaugiasi. Baigiantis vasarai jiems nereikia nerimauti, ar spės su vaiku iki rugsėjo 1-osios pas gydytoją, ar nereikės mokykloje, darželyje raudonuoti, kad sveikatos pažymos dar neturi.

Vaiko sveikatos pažyma yra neišsami, jei joje nėra odontologo ar burnos higienisto patikros išvadų. Vizitui pas šį specialistą reikia registruotis atskirai.

Atvykus į kasmetinę sveikatos patikrą, sveiki vienuolikos–dvylikos metų vaikai iš karto gali būti nemokamai paskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). To paties vizito poliklinikoje metu vaikus galima paskiepyti mokamais (ligonių kasų nekompensuojamais) skiepais, pavyzdžiui, nuo erkinio encefalito, ŽPV (jei skiepijamas kitos amžiaus grupės vaikas).

Šviesu ir gražu

Kurį laiką Šančių padalinyje nesilankiusiam ir dabar pravėrusiam šios poliklinikos duris akivaizdūs Kauno savivaldybei priklausančios sveikatos priežiūros įstaigos pokyčiai. Pati mažiausia Šančių poliklinika dar visai neseniai vertėsi sunkiai. Netgi buvo siūlymų ją uždaryti, tačiau šiandien šis padalinys greičiausiai iš visų augina naujų prisirašančių pacientų skaičių.

„Norisi sakyti, kad pritraukia geriausi mūsų specialistai, bet ne tik tai. Labai svarbi poliklinikos lokacija, kuri tikrai gera. Šalia yra visuomeninis transportas, automobilių aikštelė. Šančių demografija taip pat turi įtakos. Čia apsigyvena jaunos šeimos, plečiasi statybos. Vis daugiau ir daugiau žmonių renkasi mūsų polikliniką. Turime visų sričių specialistų, visą reikalingą įrangą. Veikiame vieno langelio principu, kad pacientas reikiamas paslaugas gautų vienoje vietoje“, – pokyčiais džiaugėsi Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša.

Per trumpą ekskursiją atnaujintose Kauno miesto poliklinikos Šančių padalinio patalpose į akis krito dėmesys pacientams, jų patogumui. Prie pagrindinių padalinio durų įrengta speciali patalpų schema pritaikyta regos negalią turintiems pacientams. Apčiuopiamas iškilus patalpų planas su Brailio raštu pažymėtomis pacientams svarbiomis patalpomis, grindų dangoje įterptos specialios juostos, leidžiančios regos negalią turintiems pacientams be vargo pasiekti jiems reikiamą vietą.

Šančių padalinyje pacientus pasitinka ir modernios, patogios registratūros erdvės. Atlikus kapitalinį registratūros remontą, nesunku užtikrinti sklandesnį pacientų registravimą pas specialistus. Registratūroje atlikti įvairūs remonto darbai. Pakeistos grindų ir sienų dangos, atnaujintas apšvietimas, yra patogūs foteliai laukiantiems, tad erdvės tapo gerokai jaukesnės.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Registratūroje įrengta ir erdvė mažiesiems pacientams. Šančių padalinio personalas džiaugėsi, kad mažieji naudojasi jiems skirta vieta, iš kurios tėveliams išprašyti juos būna ne taip ir lengva. Nepamirštas ir personalas – jiems skirta erdvi patalpa pailsėti, pavalgyti, yra dušas, tualetas, spintelės drabužiams.

Pacientai balsuoja kojomis

Susirinkusiems į atnaujintų Šančių padalinio patalpų pristatymą Kauno miesto poliklinikos vadovas P. Kibiša priminė, kad tai tik pradžia. „Kaip buvo anksčiau ir kaip yra dabar – skiriasi kaip diena ir naktis. Aišku planuojame visi kartu pagal padalinių poreikius. Visai neseniai pasitvirtinome pirkimo planą, jame dalyvauja visi padaliniai, išsako poreikius. Stengiamės subalansuoti ir išlaikyti tinklo koncepciją, kad visur būtų tokia pati kokybė“, – tęsė Kauno miesto poliklinikos vadovas P. Kibiša.

Sujungus poliklinikas į vieną Kauno miesto polikliniką, Šančių padalinys, sakyčiau, gavo daugiausia naudos.

 

Remonto darbus Kauno poliklinika vykdo iš pačių uždirbtų lėšų. „Mane stebina aiškinimai, kad vieni ar kiti darbai įstaigoje atliekami iš vienokių ar kitokių lėšų, asignavimų. Eurai visi vienodi. Kai normaliai tvarkaisi, tai ir žiūri, kur reikalingos lėšos. Taip pat atsiranda galimybės disponuoti resursais, kaip versle vadinama, „portfelio valdymu“, – kai vienos veiklos generuoja daugiau pelno, kitos mažiau, bet jos reikalingos ir finansuojamos iš tų sėkmingų veiklų“, – lėšų valdymą ir paskirstymą minėjo P. Kibiša.

Kauno miesto poliklinikos vadovas pasisakė, kad būtent Šančių padalinys buvo jo pirmoji darbovietė. „Aš dirbau tokioje mažoje poliklinikėlėje. Ten dabar berods nedidelis privatus namelis. Prasidėjo kalbos, kad vietoj restorano „Kastytis“ bus nauja poliklinika, bet pastatas buvo statomas ne kaip poliklinika, o kitos paskirties visuomeninis pastatas, tad čia esančios plačios laiptinės, dideli holai atrodė gražūs pasižiūrėti, bet, vertinant šildymo ir priežiūros kaštus, neekonomiški“, – gautą palikimą prisiminė P. Kibiša.

Vis dėlto pokyčiai, geras bendras Kauno miesto poliklinikos įvaizdis pakėlė ir Šančių padalinio prestižą. „Buvo tam tikra stigma, kad štai Šančių poliklinika maža ir šiaip nelabai kokia. Pacientai balsuoja kojomis – eina ten, kur jiems patinka, ir išeina iš ten, kur jiems nepatinka. Kauniečiai kojomis balsuoja už Šančių padalinį“, – besikeičiančiu požiūriu džiaugėsi Kauno miesto poliklinikos.

Planai ateičiai

Kauno miesto poliklinikos Šančių padaliniui vadovauja Rasa Marija Danisenko. Gydytoja psichiatrė čia atėjo dirbti 1997 metais, kai buvo reorganizuotas Psichikos sveikatos dispanseris. Jau kitąmet tapo psichikos sveikatos centro vadove, vėliau – audito vadove.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Sujungus poliklinikas į vieną Kauno miesto polikliniką, Šančių padalinys, sakyčiau, gavo daugiausia naudos. Mūsų ir atlyginimai buvo mažiausi, ir įrangos turėjome mažiausiai, ir patalpos mūsų buvo skurdžiausios. Jei kitur dar buvo kažkoks nepasitenkinimas, tai Šančių poliklinika džiaugėsi susijungimu į vieną Kauno polikliniką“, – pokyčius minėjo po poliklinikų sujungimo Šančių padalinio vadove tapusi R. M. Danisenko.

Per tiek metų vadovė pažįsta kiekvieną čia dirbantį žmogų, tvirtina, kad Šančių padalinio kolektyvas labai draugiškas ir lojalus. Iš darbo išeina tik dėl labai rimtų priežasčių arba gimdyti. Kolektyvas pasipildo naujais darbuotojais, iš šalia esančios ligoninės ateina dirbti slaugytojos, administratorės. Jei kitur verkiama, kad slaugytojų trūksta, tai Šančių padalinyje jokio trūkumo nėra.

„Anksčiau negalėjome net svajoti apie tokius specialistus kaip odos gydytojas, angiochirurgas, o dabar pacientams galime pasiūlyti paslaugų įvairovę ir tuo džiaugiamės. Registratūros atnaujinimas yra tik pirmas žingsnis į mūsų gražėjimą. Jau rengiamas trečio aukšto projektas, ten įsikurs šeimos gydytojų komandos. Mes labai aktyviai dirbame formuojant šeimos gydytojo komandas. Turime savo mitybos specialistus, turime kineziterapeutų, įeinančių į šeimos gydytojų komandą“, – tęsė Šančių padalinio vadovė.

Pokyčiais džiaugiasi ir poliklinikos steigėjo Kauno savivaldybės atstovai. „Nesu buvusi šiame padalinyje iki remonto, bet esu girdėjusi. Visada skambėdavo, kad šis padalinys skurdžiausias klientais ir išvaizda. Labai džiaugiuosi pamačiusi šviesias, jaukias erdves su žaliais plotais, patogiais minkštuoliais, gražiomis zonomis darbuotojams. Kauno miesto poliklinika yra įstaiga, kuri, susiklosčius bet kokioms sunkioms aplinkybėms, imasi lyderystės ir viską padaro geriausiai, tapdama pavyzdžiu kitoms Lietuvos įstaigoms“, – gyrė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė.

Pelnyta lyderystė

Prieš šešerius metus pirmame „Quo vadis?“ susirinkime KMP kolektyvas dar aptarinėjo penkių Kaune veikusių atskirų poliklinikų – Centro, Dainavos, Kalniečių, Šančių ir Šilainių – sujungimą ir tai, ką planuojama daryti, ko nedaryti, darbuotojų išsaugojimą ir kitus su reorganizacija susijusius klausimus.

Dabar abejonių ar pasvarstymų reorganizacijos nauda nekyla. Skeptikų kalbos, kad reorganizacija vyksta vien dėl reorganizacijos ir nieko gero iš to nebus, absoliučiai nepasitvirtino, priešingai – permainos lėmė, kad KMP tapo lydere šalyje.

„Po pirmojo renginio kilo mintis kasmet apžvelgti praėjusius metus, ką mums pasisekė padaryti, ir aptarti kryptis kitiems metams, kokie bus mūsų prioritetai. Kai visi kartojame, šnekamės, kai visi žino, kur kartu einame, dažniausiai ten ir nueiname“, – renginio „Quo vadis?“ prasmę pristatė Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša.

Ateitis: Kauno miesto poliklinikos direktorius P. Kibiša pabrėžė, kad labai svarbu apžvelgti, ką pasisekė padaryti, ir apžvelgti ateities kryptis. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Direktorius išskyrė, kaip svarbu bendrauti su darbuotojais. Bent kartą per metus prie bendro stalo sėda poliklinikos vadovų komanda, aptaria strategiją – kokie darbai bus tęsiami, kas bus keičiama, kokių naujų iššūkių atsirado, kas pasikeitė rinkoje, reguliavimo srityje, ką poliklinika jau padarė ir ką galėtų padaryti geriau.

KMP vadovų susirinkime aptartos gairės ir pateikiamos į renginį „Quo vadis?“ susirinkusiam kolektyvui. „Yra kuo pasidžiaugti. Aišku, tai nebuvo tokie pritrenkiantys metai, kaip COVID-19 pandemijos, kai buvome Kauno kovos su užgriuvusia neganda priešakyje, bet savo darbus dirbame ir džiaugiamės geru metų rezultatu, kuris leido išmokėti premijas darbuotojams. Premijos tradicinės, tačiau kaskart malonu jas gauti“, – vieną iš praėjusių metų poliklinikos gyvenimo momentų mini direktoriaus pavaduotojas medicinai Raimundas Micka.

Raimundas Micka/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Geri darbo rezultatai suteikia ir daugiau pranašumų. Anot direktoriaus, geri rezultatai leido organizuoti ir „Quo vadis?“ poliklinikos darbuotojų susirinkimą, kuris, neabejojama, sutelkia žmones, leidžia kiekvienam pasijusti svarbia kolektyvo dalimi, prisidėjusia prie pasiekimų.

Dėmesys visiems

KMP dirba apie 1 700 darbuotojų. Darbo užmokestis sudaro 80 proc. poliklinikos biudžeto. Tačiau administracija neapsiriboja vien atlyginimų išmokėjimu. Daug dėmesio skiriamas darbuotojams tobulėti. Numatyta, kad šių metų kvalifikacijos kėlimo fondas padidės 66 proc., kuriuos darbuotojai galės išleisti asmeniniam tobulėjimui. Taip pat – ir įvairių lygių vadovų mokymams.

„Per šešerius KMP gyvavimo metus vadovus ugdome patys. Tai ir motyvacija darbuotojams. Mažoms organizacijoms užsiauginti  vadovų  sunkiau, o didelės organizacijos turi šią galimybę ir stengiamės ja pasinaudoti. Galiu pasidžiaugti, kad dauguma dabartinių vadovų užaugo iš mūsų eilinių darbuotojų“, – apžvelgdama metus mini Personalo valdymo ir administravimo skyriaus vadovė Jurga Labanauskienė.

Kaita: J. Labanauskienė pabrėžė, kad dauguma dabartinių vadovų užaugo iš eilinių darbuotojų. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Ji juokauja, kad, jei užtenka evoliucijos, tai šis pasirinkimas yra tinkamas, kai reikia revoliucijos, kartais tenka pritraukti žmonių su papildomais talentais, kurių neturi organizacija. Tačiau KMP direktorius laikosi nuomonės, kad savo vadovus reikia nuolat ugdyti, net ir tuos, kurie jau vadovauja, nes ir vadovams reikia papildomų mokymų ir žinių, pagaliau mokymuose būna proga pasikalbėti, pasidalyti mintimis.

Dar vienas svarbus pokytis – suvienodinta rinkodara visuose poliklinikos padaliniuose ir vienodas darbo organizavimas. Nors net ir informacinė sistema visuose padaliniuose atrodė panaši, bet buvo ganėtinai skirtinga, tad teko padirbėti ir prie to.

„Organizacijos bendrumas reikalingas, kad pacientas galėtų gauti panašiai organizuojamą aukštos kokybės aptarnavimą, aukštos kokybės paslaugas visuose padaliniuose. Naudojamės kaip tinklo pranašumu, tarkime, jei viename padalinyje rentgeno paslaugos reikia luktelėti porą dienų, o kitame tą pačią paslaugą gauti iš karto, tai ir siūlome“, – tvirtina direktoriaus pavaduotoja kokybės valdymui dr. Loreta Marmienė.

Bendrumas: anot L. Marmienės, visuose padaliniuose suvienodinta rinkodara ir vienodai organizuojamas darbas. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Šeimos gydytojo komanda

KMP tapo flagmanu kuriant šeimos gydytojo komandą. Sveikatos apsaugos ministerija šeimos gydytojo komandos gaires paskelbė praėjusį pavasarį, kai KMP šioje srityje jau buvo toli pažengusi.

„Nemanau, kad mes kažkokie genijai, – kuklinosi direktorius P. Kibiša. – Visi mato tendencijas ir poreikius rinkoje. Visi mato, kad visuomenė sensta, vadinasi, medicinos paslaugų reikia daugiau. Kuo toliau, tuo labiau trūksta gydytojų. Taip pat ir slaugytojų. Matome, kad ateis laikas, kai nebegalėsime leisti sau tokios prabangos, kad mažai kvalifikuotas užduotis atliktų aukštos kvalifikacijos darbuotojas, todėl ruošiamės iš anksto.“

Anot direktoriaus, yra daugybė dalykų, kuriuos galima pavesti slaugytojai, registratorei. Juk paskambinti ir pakviesti pacientą profilaktinės paslaugos ar užregistruoti nereikia aukštojo medicininio išsilavinimo. Mintys, kaip įgalinti slaugytojas teikti daugiau paslaugų, ir šios idėjos realizavimas sutapo su Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimu plėsti šeimos gydytojo komandą.

„Gruodžio mėnesį Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) vyko konferencija, kurioje kalbėjome apie slaugą, slaugytojų ruošimą. Dabar slaugytojos išmokomos žymiai daugiau ir įvairesnių darbų, todėl gali atlikti labiau kvalifikuotus ir sudėtingesnius“, – P. Kibiša užsiminė, kad vis labiau kalbama apie slaugytojos pareiginio reglamentavimo keitimą, kad slaugytoja galėtų atlikti aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančius darbus.

Poliklinikos veidas

Vis dėlto svarbiausia „Quo vadis?“ forume išsakyta pagrindinė kryptis ateičiai – pacientų aptarnavimo gerinimas, aukšta aptarnavimo kultūra. Kalba ne tik apie tai, kad su pacientais reikia mandagiai kalbėti.

Be jokios abejonės, pacientas yra prioritetas, tačiau ir pacientams labai svarbu, kaip atrodo poliklinikos darbuotojas, todėl visas KMP kolektyvas vilkės vienodais chalatais su poliklinikos logotipu ant kišenės.

Įmonė, aprūpinsianti KMP darbuotojus chalatais, rūpinsis ir jų skalbimu, lyginimu, tad poliklinikos personalas laiką, kurį skirdavo chalatams skalbti ir lyginti, galės skirti poilsiui. Dar viena detalė – vilkėdamas įmonės identitetą atspindintį drabužį suvoki, kad atstovauji didelei organizacijai ir savaime elgiesi truputį kitaip.

Premijos tradicinės, tačiau kaskart malonu jas gauti.

„Rūpinamės, kad ne tik darbuotojams būtų malonu dirbti, bet ir pacientams malonu užeiti. Sunku laukti, kad pacientas, ypač jaunas, patikės, kad už sulūžusių durų tamsiame koridoriuje sėdi genialus gydytojas. Todėl šie metai bus ir remontų metai“, – planus atskleidžia Ūkio skyriaus vadovė Rasa Kisielienė.

Centro padalinyje jau baigiamas įrengti liftas, kurio anksčiau nebuvo ir kurio labai stigo garbaus amžiaus pacientams. Anksčiau A. Mickevičiaus g. 2 veikusi Jaunųjų technikų stotis taps Šeimos medicinos centru, kuris stikliniu koridoriumi bus sujungtas su Centro poliklinika. Jau pradėtas organizuoti rangos konkursas. Darbai bus atliekami poliklinikos steigėjo – Kauno savivaldybės – lėšomis.

Šančių padalinyje pakeistas liftas, sutvarkyta registratūra. Anot direktoriaus, pacientai džiaugiasi ir stebisi – esą įspūdis toks, kad atėjo ne į polikliniką, o į SPA. P. Kibiša neabejoja, kad visi pokyčiai lemia bendrą pacientų aptarnavimo kokybę: „Laivui, kuris nežino, į kokį uostą plaukia, joks vėjas nepalankus. Tai toks ir tikslas – kad visi žinotume, į kokį uostą plaukiame. Kad ir koks būtų vėjas, stengiamės jį išnaudoti ir mūsų laivą kreipti kryptimi, kurią esame nusibrėžę. Ne metams ir ne dvejiems į priekį.“

Pirmieji Lietuvoje

Kas yra šeimos gydytojo komanda? Tai nereiškia, kad į kabinetą atėjęs pacientas pamato gerokai daugiau medikų. Kabinete juos, kaip įprastai, pasitinka šeimos gydytojas ir slaugytojas, tačiau pacientams ne visada matomi komandos nariai perima iš gydytojo kai kurias funkcijas.

„Drįsčiau teigti, kad Kauno miesto poliklinika pirmoji Lietuvoje pradėjo galvoti, kaip subalansuoti šeimos gydytojo krūvį pasitelkiant papildomų komandos narių, kad eilės būtų trumpesnės ir pacientai greičiau patektų pas gydytoją, o gydytojo darbas būtų efektyvesnis. Mes buvome pirmieji, ėmęsi tokių pokyčių, o metų pradžioje ir Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė nuostatas, pagal kurias numatyta šeimos gydytojo komandos plėtra“, – jau pasiteisinusius pokyčius Kauno miesto poliklinikoje mini Personalo valdymo ir administravimo skyriaus vadovė Jurga Labanauskienė.

Neretai vieno šeimos gydytojo apylinkę sudaro ir keli tūkstančiai gyventojų, tad gydytojai galėjo pacientams skirti vos po keliolika minučių tiesioginių konsultacijų. Perskirstytas darbo krūvis tarp šeimos gydytojo komandos leido gydytojams daugiau laiko skirti savo tiesioginiam darbui, o pacientui gauti kokybišką gydymą.

„Anksčiau šeimos gydytojo komandą sudarė šeimos gydytojas ir slaugytojas. Į šią komandą nutarėme įtraukti registratores. Šis projektas startavo prieš dvejus metus. Dabar jau turime visiškai sukomplektuotas komandas ir matome, kad registratorės suteikia daug pagalbos gydytojui ir slaugytojui registruodamos pacientus, jiems skambindamos ar perskambindamos pacientams. Registratorės perima skambučius šeimos gydytojo darbo metu, kad gydytojas ir slaugytojas netrukdomi dirbtų su tais pacientais, kurie yra kabinete“, – tęsia Personalo valdymo ir administravimo skyriaus vadovė.

Komandą papildė ir gyvensenos medicinos specialistai. Šių specialistų paslaugą Kauno miesto poliklinika gali pasiūlyti visuose padaliniuose. Tai palyginti nauja specialybė ir dar ne visi pacientai žino apie šių specialistų teikiamų paslaugų spektrą. Tai Lietuvos sveikatos mokslų universitete ruošiami specialistai, kurie geba teikti profesionalias konsultacijas mitybos, fizinio aktyvumo, žalingų įpročių ir streso valdymo prevencijos klausimais.

Poliklinika pirmoji Lietuvoje pradėjo galvoti, kaip subalansuoti šeimos gydytojo krūvį pasitelkiant papildomų komandos narių, kad pacientai greičiau patektų pas gydytoją, o gydytojo darbas būtų efektyvesnis.

Kauno miesto poliklinikos šeimos gydytojo komandose taip pat dirba kineziterapeutai, socialiniai darbuotojai, atvejo vadybininkai. Atsinaujino ir pačių šeimos gydytojų kolektyvas – Centro padalinyje pradėjo dirbti  keturi, kituose – po vieną ar du naujus gydytojus.

Atsakomybė motyvuoja

Pagrindinis tarpininkas tarp paciento ir šeimos gydytojo komandos – medicinos registratorės – atsiliepia į visus skambučius arba perskambina, informuoja pacientus, kviečia dalyvauti prevencinėse programose, rūpinasi, kad nebūtų vėluojama patikrinti vaikų sveikatą prieš mokyklą, kviečia vakcinuotis, skenuoja dokumentus ir t. t.

„Susirinkę aptariame dienos planą, peržiūrime pacientų sąrašus, patikriname, dėl ko jie ateis. Gydytojai rašo siuntimus, pacientai ateina arba skambina mums. Mes taip pat skambiname pacientams, juos užregistruojame. Pacientai labai džiaugiasi, kad patiems nereikia registruotis. Praktiškai visi aiškina, kaip sunku prisiskambinti, kaip sunku užsiregistruoti, o čia nieko nereikia daryti patiems, tik ateiti paskirtu laiku“, – pasakoja Šančių padalinio medicinos registratorė Aušra Daugalienė.

Paprastai registratorės numato tam tikrą skaičių pacientų, su kuriais susisieks telefonu, tačiau didelis pacientų srautas gali pakoreguoti planus. Registratorės tikrina ir iš ligoninių perduodamus duomenis apie pacientus, stebi ir gydytojų komisijų pateiktas išvadas.

„Darbo yra, laiko svajoti neturime. Koks šeimos gydytojo darbo krūvis, toks panašiai ir mūsų“, – šypteli registratorė, tačiau pabrėžia, kad laimingi pacientai yra didelė motyvacija dirbti.

Didesnę atsakomybę dėl šeimos gydytojo komandos kūrimo ir darbų perskirstymo mini ir Kauno miesto poliklinikos Šančių padalinio bendruomenės slaugytoja Regina Kapočienė: „Ta didesnė atsakomybė – ir įdomu, ir sunku, ir motyvuoja. Turime domėtis ir tobulėti, todėl lankome įvairias paskaitas, kursus specialiai bendruomenės slaugytojams. Aš savo profesiją visą laiką mylėjau – man patinka dirbti sesele – taip anksčiau buvo vadinami bendruomenės slaugytojai.“

Per 20 metų tame pačiame padalinyje dirbanti slaugytoja prisimena dabar ateinančių pacientų tėvus ar net senelius. Kartais aiškinantis galimus negalavimus, ji gali priminti tam tikras šeimos sveikatos bėdas, į kurias nereikėtų žiūrėti pro pirštus. „Man įdomus mano darbas, nors ir sunkus. Stengiuosi, kiek galiu ir kiek mano kompetencija leidžia“, –  pokyčiais džiaugiasi R. Kapočienė.

Laikas pacientui

Kauno miesto poliklinikos Šančių padalinio šeimos gydytoja Gintarė Ališauskienė neslepia, kad, išgirdusi apie komandos formavimą, nuogąstavo, ar tikrai viskas bus taip gerai: „Dabar matome, kad viskas išėjo į gera. Matome reguliuojamus pacientų srautus ir pacientai džiaugiasi, kad jiems paskambina registratorė arba registratorė atsiliepia iš karto, kai jie skambina. Priimdami vieną pacientą po kito, ne visada galime atsiliepti į papildomus skambučius. Komandos suformavimas tapo didele nauda ir pacientams, ir mums – šeimos gydytojams.“

Gydytoja mini ir dar vieną nuo kitų metų įsigaliosiantį pokytį – bendruomenės slaugytojas galės išrašyti receptų vaistams, jei paskirti pacientui tinka ir nereikia papildomai konsultuotis su gydytoju. Šiandien slaugytojas pasišneka su pacientu, tačiau išrašyti receptą vis dar yra šeimos gydytojo rūpestis.

„Mūsų slaugytojos gana kompetentingos, jos gali pakonsultuoti  gyvensenos klausimais, bet, jei mato, kad paciento klausimai viršija jų kompetenciją, ieško laisvo konsultacijos laiko ir registruoja pas gydytoją“, – tęsia G. Ališauskienė.

Apie naują gyvensenos specialisto paslaugą kol kas žino ne kiekvienas, tačiau gydytoja pastebi, kad, šią paslaugą pasiūlius, pacientai noriai apsilanko ir džiaugiasi: „Aišku, yra viską žinančių. Tačiau nei aš, nei slaugytoja vieno vizito metu negalime skirti laiko tokiems iš pirmo žvilgsnio elementariems dalykams. Gyvensenos specialistams tai yra jų duona ir jie išsamiai gali su pacientais pabendrauti.“

Gydytoja džiaugiasi, kad, kai kurias funkcijas perėmus kitiems komandos nariams, ji su pacientu gali kryptingai kalbėti apie ligą, medikamentinį gydymą. „Savo komandoje turime ir kineziterapeutą. Paprastai eilės pas reabitologą būna gana ilgos, tad, siekiant greitai padėti negalavimų suriestam pacientui, jis siunčiamas pas kineziterapeutą, kuris rekomenduoja, pamoko, kaip paprastai žmogus gali padėti pats sau“, – gydytoja juokiasi turinti, greičiausiai, nerealią svajonę – turėti dar ir sekretorių, kuris viską rašytų, o ji galėtų absoliučiai visą laiką skirti pacientui.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad iki 2030 m. šeimos gydytojo visą komandą turės sudaryti du slaugytojai, akušeris, gyvensenos medicinos specialistas, kineziterapeutas, socialinis darbuotojas, atvejo vadybininkas ir apylinkės administratorius.

Tiria širdį

Išeminė širdies (koronarinė) liga – vis dar yra dažniausia ir pagrindinė ūminių širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimų ir mirties priežastis Lietuvoje. Tai liga, kai širdies raumuo pažeidžiamas dėl sumažėjusios arba visai nutrūkusios širdies vainikinių arterijų kraujotakos.

Siaurėjančios kraujagyslės neretai nesukelia jokių ryškesnių simptomų. Vainikinėse kraujagyslėse prisikaupusio kalcio kiekio tyrimas yra būdas įvertinti būsimą vainikinių kraujagyslių ligų riziką.

„Vainikinių arterijų kalcio kiekio nustatymo tyrimas naudojamas siekiant įvertinti koronarinių arterijų būklę. Naudojant šią technologiją galima aptikti kalcifikacijas vainikinių arterijų sienelėse. Tai neinvazinis tyrimo metodas, kuriuo nustatoma kardiovaskulinių ligų rizika“, – aiškino KMP Radiologijos centro vadovas Tomas Budrys.

Šis tyrimas yra aktualus simptomų nejaučiantiems vidutinės kardiovaskulinių įvykių rizikos pacientams ir mažos rizikos pacientams su šeimine kardiovaskulinių ligų anamneze.

Regimanto Zakšensko nuotr. 

Be skausmo ir be invazijos

Tyrimas, leidžiantis tiesiogine to žodžio prasme pamatyti, kokia yra paciento kraujagyslių vidinių sienelių būklė, atliekamas panašiai kaip ir įprastas kompiuterinės tomografijos tyrimas.

„Tai yra neinvazinė vaizdinimo metodika. Tyrimas trunka vos kelias minutes, o atsakymą pacientas gauna greičiau nei per tris darbo dienas – gydytojas radiologas tyrimo rezultatus dažniausiai aprašo tą pačią darbo dieną. Tyrimas yra visiškai neskausmingas, jo metu nenaudojama kontrastinė medžiaga“, – kalbėjo T. Budrys. T. y. nereikia atlikti jokių injekcijų.

Atsakymus gydytojas kardiologas, šeimos gydytojas ar pacientas gali rasti e. sveikatos sistemoje. Atsakymo išrašą ir vaizdinę medžiagą taip pat galima atsiimti registratūroje.

Regimanto Zakšensko nuotr. 

Kaip pasiruošti tyrimui?

Pacientui nereikia kaip nors specialiai pasiruošti tyrimui, bet svarbu, kad atkreiptų dėmesį į bendras rekomendacijas. Pageidautina, kad pacientas būtų nevalgęs dvi valandas iki tyrimo, kad būtų vartojęs pakankamai skysčių. Drabužiai turėtų būti be metalinių detalių. Pageidautina, kad pacientas ateitų fiziškai nepervargęs, o pailsėjęs, nes tai turi įtakos kraujospūdžiui.

Tyrimas atliekamas įvertinus paciento individualias sąlygas, sveikatos būklę, tyrimo naudą ir riziką. Reikalingas gydytojo kardiologo siuntimas.

Tyrimas yra nemokamas tiek KMP pacientams, tiek pacientams iš kitų gydymo įstaigų, turintiems gydytojo kardiologo siuntimą.

KT vainikinių arterijų kalcio matavimo tyrimas bus atliekamas KMP Dainavos padalinyje esančiu naujausiu KT aparatu, pagamintu JAV.

Aukštos klasės echoskopai

KMP įsigijo ir visiškai naujų aukštos klasės echoskopų, skirtų visiems įmanomiems echoskopiniams tyrimams ir turinčių ypač aukštą skiriamąją gebą, kitus parametrus, būdingus tik labai aukštos klasės echoskopams, ir galinčių labai detaliai atvaizduoti įvairias kūno sritis.

„Nuo kitų echoskopų šie skiriasi tuo, kad turi kontrastinės medžiagos panaudojimo galimybę, tinkami elastografiniams tyrimams ir naudoja dirbtinio intelekto algoritmus vaizdo kokybei pagerinti“, – palygino T. Budrys.

Dažniausiai tokio lygio echoskopus turi tik universitetinės gydymo įstaigos. KMP jų prireikė, nes atlieka labai daug visų sričių echoskopinių tyrimų, įskaitant ginekologinius, kardiologinius, vaikų ligų ir neurologinius, taip pat ir visus standartinius echoskopinius tyrimus, tokius kaip viršutinio pilvo aukšto echoskopija, inkstų ir šlapimo pūslės, skydliaukės, krūtų ir visų sąnarių.

Regimanto Zakšensko nuotr. 

„KMP aptarnauja daugiau negu 160 tūkst. pacientų. Mūsų tyrimų apimtis yra labai didelė, todėl papildėme ir atnaujinome turimą echoskopų bazę“, – pasakojo poliklinikos Radiologijos centro vadovas.

Echoskopiniai tyrimai atliekami visuose penkiuose KMP padaliniuose (Šilainių, Dainavos, Kalniečių, Centro ir Šančių). Su gydytojo specialisto siuntimu šie tyrimai nemokami.

Registracijos linija

Dėl didelio pacientų srauto ir radiologinių tyrimų specifikos KMP magnetinio rezonanso (MRT) ir kompiuterinės tomografijos tyrimams įsteigta atskira registratūra. Nuo šiol dėl minėtų tyrimų reikia skambinti tel. +370 37 282 233 arba galima kreiptis raštu e. paštu rc.info@kaunopoliklinika.lt.

„KMP siekia teikti kokybiškas paslaugas, todėl vienas Radiologijos centro tikslų – kad pacientai galėtų kuo sklandžiau prisiregistruoti tyrimams. Registratūros personalui tenka svarbus vaidmuo. Telefonu suderinamas ne tik vizito laikas, bet ir išsiaiškinama svarbi su paciento būkle ir būsimu tyrimu susijusi informacija“, – vardijo Radiologijos centro vyriausioji administratorė Jolita Žvaliauskienė.

Registruodamos pacientą registratorės iš pradžių patikrina, kuriam tyrimui jis siunčiamas. Yra buvę atvejų, kai pacientas suklysdavo ir užsiregistruodavo vienam tyrimui, o sulaukus jo eilės paaiškėdavo, kad iš tiesų jam reikėjo atlikti visai kitą tyrimą.

Regimanto Zakšensko nuotr. 

Registratorės surenka paciento anamnezę, kitus duomenis. „Tai labai individualu. Paciento paklausiame, ar turi protezus, metalinių plokštelių ir pan., išsiaiškiname, ar yra kontraindikacijų, dėl kurių negalima atlikti tyrimo. Pavyzdžiui, pildomoje anketoje yra klausimas, ar pacientas turi širdies stimuliatorių. Tokiu atveju MRT atliekamas tik universitetinėje ligoninėje“, – sakė J. Žvaliauskienė. Ji minėjo, kad vyrai, ateinantys prostatos tyrimo, informuojami, kad dėl tyrimo tikslumo turi būti išvalytas žarnynas ir t. t.

Tie, kuriems patogiau bendrauti raštu, galės kreiptis e. paštu rc.info@kaunopoliklinika.lt ir gaus išsamią informaciją, kaip pasiruošti tam tikram tyrimui, kada ir kur atvykti.

Įvesta automatizuota priminimo sistema padės sutrumpinti eiles. Gavęs priminimą pacientas bus paprašytas patvirtinti, kad atvyks, arba turės galimybę vizitą atšaukti. Atsilaisvinusia vieta galės pasinaudoti kitas pacientas.

„Radiologijos centro registratūra yra labai svarbi centro veiklos grandis. Darbuotojų profesionalumas labai prisideda prie pacientų patirties gerinimo ir tikslaus registracijos proceso užtikrinimo“, – akcentavo J. Žvaliauskienė

MRT atliekamas KMP Šilainių padalinyje, KT – KMP Dainavos padalinyje.

Radiologijos centro registracijos linija

Tel. +370 37 282 233

E. paštas rc.info@kaunopoliklinika.lt

Ketvirtadienio rytas ne visiems prasidėjo pamokomis. Kai kuriems vaikams teko kulniuoti pas medikus. Tiesa, jei būtų žinoję, kas jų laukia, greičiausiai su savimi būtų pasikvietę brolius, seses ir visus draugus.

„Pažiūrėk, kiek balionų!“ – dar prieš kelias akimirkas stipriai spaudęs mamos ranką, septynerių Rokas pasileido link Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio darbuotojų.

Pakako vos vieno baliono ir trumpo priminimo apie šios dienos svarbą, kad mažasis pacientas pamirštų savo baimes, o procedūrinio link žygiuotų su šypsena.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Netikėta staigmena Kalniečių padalinio prieigose praskaidrino ir keturiolikmetės Liucijos nuotaiką. Ankstų rytą drauge su mama paauglė  atvyko į profilaktinę kasmetę vaikų sveikatos patikrą.

„Kelis kartus jau esame pasimokiusios, todėl einame dabar, kad vasara būtų rami. Be to, pažymos reikės stovyklai, į kurią važiuosiu liepos viduryje“, – mosuodama baltu balionu, Liucija dingo koridoriaus gale.

Minėdama Tarptautinę vaikų gynimo dieną, Kauno miesto poliklinika paruošė kone pusę tūkstančio balionų. Jie išdalyti Dainavos, Kalniečių, Šilainių, Centro ir Šančių padaliniuose. Simboliškomis dovanomis, kurios asocijuojasi su nerūpestinga vaikyste, medikai norėjo pasveikinti mažuosius, palinkėti jiems saugios ir smagios vasaros, o tėvelius – paraginti jau dabar pradėti registruotis pas šeimos ar vaikų ligų gydytoją ir gydytoją odontologą profilaktinei kasmetei vaikų sveikatos patikrai. Tvarka išlieka ta pati – darželinukams ir moksleiviams atliekami įprasti kraujo ir šlapimo tyrimai, paaugliams tiriamas gliukozės kiekis kraujyje. Būsimiesiems pirmokams užrašoma elektrokardiograma, atliekami tyrimai dėl helmintų. Daugumai vaikų atliekamas tuberkulino mėginys, siekiant išsiaiškinti galimą užsikrėtimą tuberkulioze. Esant indikacijų, šeimos ar vaikų ligų gydytojas siunčia į gydytojų specialistų konsultaciją.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Beje, nenustebkite, jei sulauksite skambučio iš Kauno miesto poliklinikos registratorių! Užuomaršoms tėvams jos primena apie sveikatos pažymos galiojimo pabaigą ir užregistruoja naujiems vizitams pas šeimos gydytoją ir odontologą.

Dažnai buvo pirmoji

Kai kilo idėja penkias Kaune veikiančias poliklinikas – Centro, Dainavos, Kalniečių, Šančių ir Šilainių – sujungti į vieną sveikatos priežiūros įstaigą, nuomonių būta įvairių. Skeptikai kalbėjo, kad reorganizacija vyksta vien dėl reorganizacijos ir nieko gero iš to nebus. Tačiau penkeri veiklos metai parodė: įgyvendinusi permainas ši įstaiga užėmė lyderio pozicijas.

KMP dažnai įvardijama kaip lyderiaujanti Lietuvos gydymo įstaiga: pirmoji atsisakė popierinių kortelių, pirmoji išsprendė rebusą, kaip medikų atlyginimą susieti su tikruoju darbo krūviu, pirmoji pasitelkė dirbtinį intelektą radiologijoje ir panašiai. Poliklinikos padarytą pažangą pripažįsta ir pernai pakartotinai šeimos medicinos paslaugas šioje įstaigoje akreditavusi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, teigusi, kad KMP – geriausiai dirbanti poliklinika Lietuvoje, ir raginusi kitas pirminės sveikatos priežiūros įstaigas mokytis iš kauniečių.

„Nuo pat įsteigimo dirbome tam, kad sveikatos priežiūros paslaugos kauniečiams taptų labiau prieinamos, kad jų kokybė būtų aukštesnė, kad užeiti į polikliniką būtų malonu. Atnaujinome didžiąją dalį poliklinikos patalpų. Sujungėme į bendrą sistemą visų penkių padalinių informacines sistemas“, – KMP direktoriaus Pauliaus Kibišos teigimu, taip atsirado galimybė kauniečiams pasirinkti, ar jie nori gauti paslaugas arčiau namų, ar greičiau, bet galbūt tolimesniame poliklinikos padalinyje.

„Džiaugiamės, kai pacientai į gydytojų konsultacijas registruojasi internetu, tačiau kartu mes padarėme viską, kad būtų kuo patogiau registruotis ir telefonu. Nebereikia skambinti visiems padaliniams iš eilės: mūsų registratorės mato laisvą konsultacijų laiką visuose poliklinikos padaliniuose ir pasiūlo artimiausią. Prieš penkerius metus padarėme tai, ką pasitelkiant elektroninę išankstinės pacientų registracijos (IPR) sistemą šalies mastu bandoma padaryti dabar“, – palygino KMP vadovas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kitas pačioje KMP veiklos pradžioje atliktas darbas – įsteigta centrinė laboratorija. Vėliau jai nupirkta moderni įranga, leidžianti tiksliai ir greitai atlikti įvairius tyrimus.

Vienas pirmųjų darbų – visuose penkiuose KMP padaliniuose įsteigti neplaninės pagalbos kabinetai. Juose priimami pacientai skubiais atvejais, pavyzdžiui, karščiuojantys, patiriantys ūmų skausmą. Šio kabineto šeimos gydytojai konsultuoja pacientus ir tais atvejais, kai jų šeimos gydytojas suserga.

Didžiulių iššūkių metai

2020-ieji, kai į Lietuvą atsirito aukšta sergamumo COVID-19 banga, KMP, kaip ir daugeliui šalies gydymo įstaigų, tapo didžiulių iššūkių metais. Vis dėlto šie iššūkiai KMP tapo galimybėmis. Poliklinika stojo į kovą su pandemija: įsteigė ir koordinavo darbą mobiliuosiuose patikrų punktuose Jonavos gatvėje, Karščiavimo klinikoje.

Kita svarbi prieš trejus metus įvykusi permaina – įkurtas KMP Radiologijos centras. Šalia naujų rentgeno aparatų, echoskopų, skaitmeninių mamografų įsigyta naujausios preciziškai tiksliai ir pacientų sveikatą tausojamai tyrimus atliekančios įrangos: Šilainių padalinyje pacientai pradėti tirti aukščiausios kokybės magnetinio rezonanso tomografu (MRT), Dainavoje – nauju kompiuterinės tomografijos (KT) aparatu.

„MRT tyrimų atliekama vis daugiau – šis tyrimas vis dažniau pasitelkiamas diagnozėms patikslinti. Dėl didelės greitoveikos ir optimizuotų sekų tyrimai minėtais MRT ir KT aparatais trunka trumpiau nei kitur, todėl jų galime atlikti daugiau, pacientas patiria mažiau diskomforto, o KT atveju – ir gaunamų spindulių kiekis yra daug mažesnis“, – tvirtino Radiologijos centro vadovas gydytojas Tomas Budrys.

KMP viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo naudoti dirbtinio intelekto sprendimus ir tapo pirmąja poliklinika Lietuvoje, tai įdiegusi kasdienėje radiologinėje praktikoje. Specialus algoritmas identifikuoja sveikų pacientų tyrimus ir automatiškai parengia jų aprašus. Šiuo metu taip aprašoma iki 26 proc. visų KMP atliekamų rentgeno tyrimų ir didžioji dauguma profilaktinių krūtinės ląstos rentgenogramų. Tai dar vienas sprendimas, leidžiantis sutaupyti gydytojų darbo laiką. Dirbtinis intelektas taip pat padeda gydytojams radiologams tiksliau pastebėti patologinius pakitimus, tokius kaip tuberkuliozės židiniai ar navikiniai pakitimai, taip dar pagerindamas radiologinės diagnostikos kokybę.

Iki šiol dirbome ir toliau dirbsime šių žmonių sveikatos labui. Tęsime pradėtus darbus. Gerinsime teikiamas paslaugas.

Sudarytos sąlygos, kad nauja diagnostinė įranga būtų prieinama pacientams kuo dažniau: MRT, KT tyrimai poliklinikoje atliekami ir šeštadieniais. Gruodžio mėnesį šeštadieniais Dainavos padalinyje buvo atliekami ir laboratoriniai tyrimai. Daliai pacientų taip patogiau – juk nemažai tyrimų reikia atlikti iš ryto nevalgius. Be to, dirbantiems žmonėms nereikia atsiprašyti iš darbo.

Išplėtė pagalbą namuose

Įsteigus Radiologijos centrą, reorganizuotas gydytojų radiologų darbas. Minėta įranga pacientai tiriami skirtinguose poliklinikos padaliniuose, kur dirba medicinos technologai. MRT, KT ir kitų tyrimų metu gautus vaizdus gydytojas radiologas aprašo nuotoliu. „Taip užtikriname, kad tyrimai būtų aprašyti ir pacientas atsakymą gautų greičiau, kad gydytojas dirbtų visu darbo krūviu ir mes jam galėtume mokėti konkurencingą atlyginimą“, – paaiškino P. Kibiša.

Atlikus darbo užmokesčio reformą, atlyginimas poliklinikoje mokamas pagal tai, kiek darbo gydytojai, slaugytojos, kitas medicinos personalas iš tiesų atlieka, t. y., kiek pacientų konsultuoja, kiek suteikia profilaktinių, paciento ir visuomenės sveikatai svarbių skatinamųjų paslaugų ir panašiai. Taip per penkerius metus KMP tapo patraukliu darbdaviu. „Šeimos gydytojai yra tas pagrindas, ant kurio laikosi pirminės sveikatos priežiūros įstaigos. Prieš penkerius metus jie iš mūsų bėgo, o dabar mes jau patys renkamės, kuriuos gydytojus įdarbinti“, – pokytį įvardijo P. Kibiša.

Dar vienas reikšmingas 2020 m. atliktas darbas – išplėsta KMP Pagalbos namuose tarnyba. Jos darbuotojai paprastai namuose lanko asmenis, kuriems nustatytas slaugos ar priežiūros poreikis. Vizito namuose metu tiek šeimos gydytojai, tiek slaugytojos gali suteikti tas pačias paslaugas, kurias pacientai gautų atvykę į polikliniką pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Slaugytojai ir jų padėjėjai asmenims, kurių negalia – sunki, namuose suleidžia vaistus, tvarsto žaizdas, pakeičia zondus, atlieka kitus darbus.

Nuo 2020 m. poliklinika efektyviau ėmė rūpintis ir daug ligų turinčiais žmonėmis. „Mes aprūpinome juos įrenginiais, kurie matuoja kraujospūdį, pulsą ir pan. Duomenys apie šių pacientų sveikatą pasiekia mus nuotoliu. Juos matydami šeimos gydytojai gali iš karto reaguoti – pakeisti ar pratęsti skiriamus vaistus, išrašyti siuntimus ar suteikti kitas paslaugas“, – komentavo Pagalbos namuose tarnybos vadovė Ieva Bradulskienė.

Vykdė masinę vakcinaciją

2021 m. poliklinika tęsė kovą su pandemija – pradėjo vykdyti gyventojų masinę vakcinaciją nuo COVID-19. Ledo rūmuose įkurtame didžiausiame Lietuvoje vakcinavimo centre jaunus ir pagyvenusius kauniečius vakcinavo KMP slaugytojos.

Tais pačiais metais Šilainių padalinyje duris atvėrė Skausmo kabinetas. Jame teikiamos konsultacijos ir procedūros atliekamos asmenims, patiriantiems lėtinį skausmą. Tokiu vadinamas skausmas, besitęsiantis ilgiau kaip tris mėnesius, išliekantis ir sugijus pažeistiems audiniams.

Kitas didelis 2021 m. įvykęs pokytis – KMP pirmoji Lietuvoje atsisakė popierinių paciento kortelių. Jos lieka archyve – prireikus senesnių duomenų, šias korteles registratorėms lengva pasiekti.

Be to, 2021 m. KMP šeimos gydytojų ir slaugytojų komandos pradėjo dirbti kartu su medicinos registratorėmis. „Siekėme, kad gydytojai ir slaugytojai nebūtų užimti žemesnės kvalifikacijos darbais. Pirmiausia įgyvendinome bandomąjį projektą Kalniečių padalinyje: su trimis šeimos gydytojo ir slaugytojo komandomis ėmė dirbti viena registratorė. Ji perėmė visą telefoninį darbą: visus skambučius, registravimą, profilaktinių ir skatinamųjų programų koordinavimą. Ji skambina ir kviečia prie poliklinikos prisirašiusius asmenis dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų, taip pat storosios žarnos, prostatos, krūties vėžio, gimdos kaklelio vėžio ir kitose profilaktinėse programose. Kai šį darbą perėmė registratorės, gydytojai ir slaugytojai gali daugiau dėmesio skirti tiesiogiai pacientams“, – P. Kibišos teigimu, šis pasiteisinęs modelis vėliau buvo pritaikytas visuose KMP padaliniuose.

Netrukus buvo įsteigtas KMP Skambučių centras. Visų padalinių registratorės įsikūrė vienose patalpose Kalniečių padalinyje. Centre įdiegta įranga leidžia perskambinti visiems tiems žmonėms, į kurių skambučius, esant dideliam darbo krūviui, registratorės nespėjo atsiliepti.

Įrengė saulės elektrinę

Daugelį poliklinikos gydytojų ir slaugytojų kabinetų durų pernai paženklino lipdukai „Gerbkime vieni kitus“. Šios akcijos KMP imtasi pastebėjus, kad po pandemijos žmonės į gydymo įstaigas sugrįžo sudirgę, neretai – nusiteikę priešiškai medicinos personalui. Siekdama išvengti net ir žodinės agresijos prieš gydytojus, slaugytojus, KMP pasitelkė šiuos lipdukus. Užrašai ant jų skelbia: „Mums rūpi darbuotojų ir pacientų emocinė gerovė. Nemandagiam elgesiui, piktam bendravimui poliklinikoje – ne vieta.“

Ir toliau darysime viską, kad sveikatos priežiūra išliktų stiprus Kauno prioritetas.

Poliklinika diegia sprendimus, leidžiančius sutaupyti už elektros energiją sumokamas lėšas. Pernai Kauno miesto savivaldybė, kuriai pavaldi KMP, nupirko saulės elektrinę ir įrengė ją ant Dainavos padalinio stogo. 10 proc. šiame padalinyje sunaudojamos elektros energijos dabar pagamina ši elektrinė.

„Per penkerius metus iš chaotiškos pavienių poliklinikų sistemos Kaunas sukūrė vieną stiprią, augančią organizaciją. Pokyčius KMP jaučia tiek medikai, tiek ir pacientai. Vis daugiau kauniečių renkasi būtent šią įstaigą. Jos paslaugos tapo kur kas labiau prieinamos ir kvalifikuotos. Miesto planuose – tolesnė KMP infrastruktūros plėtra. Ir toliau darysime viską, kad sveikatos priežiūra išliktų stiprus Kauno prioritetas“, – žadėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Šventė visai bendruomenei

Švęsti KMP penkerių metų jubiliejaus Kauno valstybinėje filharmonijoje ketvirtadienį susirinko per 540 jos bendruomenės narių. Tačiau iš tiesų KMP vienija keliskart didesnę bendruomenę: čia dirba 569 gydytojai, 405 slaugytojai, 681 kitas medicinos (kineziterapeutai, psichologai, slaugytojų padėjėjai, medicinos registratorės ir kt.) ir aptarnaujantis personalas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šiai bendruomenei priklauso ir 163 tūkst. prie poliklinikos prisirašiusių pacientų.

„Iki šiol dirbome ir toliau dirbsime šių žmonių sveikatos labui. Tęsime pradėtus darbus. Gerinsime teikiamas paslaugas, sieksime, kad jos būtų teikiamos dar kokybiškiau ir patogiau kauniečiams. Toliau atnaujinsime poliklinikos erdves, sieksime kurti geras darbo sąlygas gydytojams, slaugytojams ir visiems mūsų darbuotojams“, – dėkodamas darbuotojams už darbą įsipareigojo P. Kibiša.

Siunčia šeimos gydytojas

KMP nemokamai vykdo širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programą. Pagal ją išsamiai ištiriami ir konsultuojami 40–55 metų vyrai ir 50–65 metų moterys, patenkantys į didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupę.

Tokio amžiaus asmenys, prisirašę prie KMP, sulaukia žinutės arba skambučio, primenančio atvykti pas šeimos gydytoją ir dalyvauti programoje. Šeimos gydytojas užrašo elektrokardiogramą, atlieka kraujo tyrimus, vertina kraujospūdį, liemens apimtį ir kūno masės indeksą. Jeigu asmuo serga cukriniu diabetu ir / ar metaboliniu sindromu, kurį sudaro antsvoris, aukštesnis kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio ir gliukozės kiekis kraujyje, yra nustatoma didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Šiuos asmenis šeimos gydytojas siunčia išsamiau ištirti pas gydytoją kardiologą.

„Širdies ir kraujagyslių ligų programa skirta vidutinio amžiaus žmonėms, nesergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, tačiau turintiems didelę riziką jomis susirgti. Vadinasi, kad per artimiausius dešimt metų nesigydant tokį žmogų gali ištikti insultas arba infarktas. Paprastai ankstyvoje ligos stadijoje žmogus jokių simptomų nejaučia, jam nieko neskauda. Tačiau naudodami šiuolaikinę medicinos techniką ir atlikdami tyrimus mes galime nustatyti ankstyvus kraujagyslėse vykstančius pakitimus ir kuo anksčiau užkirsti kelią ligai“, – pasakoja KMP Centro padalinio gydytoja kardiologė Jūratė Pavilionienė.

Atlieka įvairius tyrimus

Asmenims, atvykusiems į kardiologijos profilaktikos kabinetą KMP Centro padalinyje (A. Mickevičiaus g. 4) pas gydytoją kardiologą, vieno vizito metu atliekami širdies ir kraujagyslių sistemos išsamūs tyrimai. Vertinamas arterijų standumas, centrinis kraujo spaudimas aortoje, kulkšnies žasto indeksas, atliekamas kraujagyslių vidinio sluoksnio (endotelio) funkcijos tyrimas.

„Taip pat atliekame fizinio krūvio testą širdies vainikinių arterijų būklei nustatyti, širdies ultragarsinį tyrimą, kaklo kraujagyslių tyrimus, kur vertiname vidinį kraujagyslės sluoksnį arba jau esančias aterosklerotines plokšteles. Kartu atliekami biocheminiai kraujo, šlapimo tyrimai, skirti kraujagyslių uždegimui ir inkstų funkcijai įvertinti. Atlikę šiuos tyrimus, nustatome, ar vyksta ankstyvas kraujagyslių senėjimas“, – tyrimų naudą pabrėžia J. Pavilionienė.

Medikai pastebi: savo sveikatos būklės nestebintys vidutinio amžiaus žmonės dažnai yra įsitikinę, kad jų sveikata – tokia pat gera kaip jaunystėje.

Operatyviai: išsamius tyrimus pagal prevencijos programą J. Pavilionienė atlieka vieno vizito metu./ Regimanto Zakšensko nuotr. 

„Kartais pasakę žmogui, kad jo kraujospūdis per aukštas, sulaukiame atsakymo: kad jis visada buvo žemas. Žmogus nepastebi, kad spaudimas, bėgant metams, keičiasi. Būna, tenka pasakyti: jūsų kraujagyslės – dešimt metų senesnės nei jūsų biologinis amžius. Kai žmogus rūko ne vieną dešimtmetį, kraujagyslių pakitimai tampa ryškūs. Lygiai tas pats atsitinka, jei ilgai negydomas aukštas kraujospūdis ar blogai kontroliuojamas cukrinis diabetas“, – atkreipia dėmesį J. Pavilionienė.

Šiuolaikiniais tyrimais galime nustatyti ankstyvus širdies ir kraujagyslių pakitimus ir kuo anksčiau užkirsti kelią ligai.

Atlikęs tyrimus, gydytojas kardiologas išsiaiškina tikrąją paciento širdies ir kraujagyslių būklę ir skiria tikslias rekomendacijas, kaip atitolinti nepageidaujamas ligas ir jų išvengti.

Skiria reikiamą gydymą

„Moksliniais tyrimais įrodyta, kad, sureguliavus kraujospūdį, tinkamai maitinantis, daug judant ir metus rūkyti galima veiksmingai sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis ir prailginti gyvenimą. Tereikia laiku išsitirti ir laikytis gydytojų nurodymų. Deja, daugelis į gydytojus kreipiasi tik tuomet, kai suriečia skausmai. Dažnas pacientas tvirtina, kad didelis pilvas jam netrukdo, riebaus ar saldaus maisto atsisako nenoriai, daugiau judėti neturi laiko. Toks rūkymo, nejudrumo ir antsvorio derinys galiausiai priveda prie rimtų ligų“, – pastebi gydytoja kardiologė.

Jei žmogus pakeičia gyvenimo būdą, ima sveikiau maitintis, daugiau judėti, o esant didelei širdies ir kraujagyslių ligų rizikai – vartoja vaistus, žymiai sumažina infarkto ir insulto riziką.

Taigi, širdies ir kraujagyslių ligos ir jų prognozė priklauso nuo didelės rizikos veiksnių visumos, o ne nuo vieno žalingo faktoriaus. Gydytojos teigimu, net ir mažas cholesterolio kiekis tampa kenksmingas, kai jau yra prasidėjęs kraujagyslių uždegimas.

Jei pagal širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programą pacientams nustatoma didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika, išsamūs tyrimai jiems atliekami kartą per metus. Jeigu vidutinė arba maža – kartą per dvejus.

„Teikiame rekomendacijas, skiriame vaistų, paaiškiname, kaip ir kokius tikslus pacientas turėtų pasiekti“, – informuoja J. Pavilionienė.

Kada išsamiai ištiriama širdis?

Pagal širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programą KMP nemokamai (su šeimos gydytojo siuntimu) atlieka tyrimus ir konsultuoja gydytojas kardiologas. Tiriami 40–55 metų vyrai ir 50–65 metų moterys, sergantys cukriniu diabetu ir / arba metaboliniu sindromu, atitinkantys mažiausiai 3 iš šių 5 kriterijų:

• kai liemens apimtis yra ≥102 cm (vyrų) arba ≥88 cm (moterų);

• Kai kraujo serumo trigliceridai (kraujyje aptinkami riebalai, žymimi TG) yra ≥1,7mmol/l;

• kai didelio tankio cholesterolis (DTL) yra < 1,03 (vyrų) arba < 1,29 mmol/l (moterų);

• kai sistolinis kraujospūdis yra ≥ 130 mmHg, diastolinis ≥ 85 mmHg (arba asmuo vartoja antihipertenzinius vaistus);

• kai glikemija kraujo plazmoje yra ≥ 5,6 mmol/l.

Asmenys, atitinkantys šiuos kriterijus, su šeimos gydytojo siuntimu gali registruotis išsamiems širdies ir kraujagyslių tyrimams KMP Centro padalinyje (A. Mickevičiaus g. 4, Kaunas) gydytojos kardiologės Jūratės Pavilionienės konsultacijai.

Informacija ir registracija tel. (8–37) 409 222, 409 233.