Bijo išnykti
"Mokyklos bendruomenė kalba, kad yra planų Kauno berniukų chorinio dainavimo mokyklą "Varpelis" iškeldinti iš dabartinių patalpų D.Poškos gatvėje, galbūt sujungti su kitomis miesto muzikos mokyklomis. Tėvai įspėti, kad gali keistis ne tik mokyklos vieta, bet ir mokestis – esą norima taikyti estišką modelį, kai mokama už kiekvieno dalyko pamokas atskirai. Tikriausiai nereikia net spėlioti, kad mokslas muzikos mokykloje brangtų", – pasakojo vakar redakcijai paskambinęs kaunietis, kurio sūnus lanko Kauno berniukų chorinio dainavimo mokyklą "Varpelis". Jis sakė, kad nežinomybė gimdo įvairias sąmokslo teorijas. Kas galėtų paneigti, kad pašnibždomis daromos pertvarkos tikslas – mokyklų pastatai.
Prisistatyti nenorėjęs tėvas sakė, kad žinia apie pertvarką verčia visų mokinukų tėvus nerimauti. "Berniukų chorinio dainavimo mokykla "Varpelis" yra unikali. Matome karčią patirtį, kai tokia pat mokykla Klaipėdoje buvo prijungta prie kitos muzikos mokyklos, – berniukų chorinio dainavimo tradicija ėmė nykti. Specialistai pripažįsta, kad bendroje muzikos mokykloje berniukai išsibarsto. Ar kažkam bus geriau, kad jie trinsis gatvėse ir darys negerus dalykus, užuot mokęsi muzikos?" – svarstė kaunietis.
Pasak jo, Kaunui derėtų imti pavyzdį iš Šiaulių, kuris gali didžiuotis stipriu berniukų choru "Dagilėlis". "Jiems suteiktos modernios patalpos, mokykla aprūpinta naujais reikalingais muzikos instrumentais ir mokyklos bendruomenė gali dirbti, siekti puikių rezultatų, nes nereikia bijoti, kad uždarys, prijungs ar senas fortepijonas sulūš", – kalbėjo dainuojančio berniuko tėvas.
Po paslapties skraiste
"Kauno dienos" žiniomis, dar pernai naujos kadencijos miesto valdžiai kilo idėja, kad, pertvarkius mokyklų tinklą ir atlaisvinus S.Lozoraičio pagrindinės mokyklos pastatą Vilijampolėje, čia po vienu stogu būtų galima sukelti visas Kaune veikiančias muzikos mokyklas – Kauno 1-ąją, M.Petrausko, A.Kačanausko, Sakralinę ir "Varpelį".
Po Naujųjų kai kurie savivaldybės specialistai neoficialiai pripažino, kad svarstymų būta, tik tikino, kad didžiausios Kaune ir vienos didžiausių Lietuvoje Kauno 1-osios muzikos mokyklos į Vilijampolę kraustyti neplanuojama, o mažesnės ugdymo įstaigos permainų sulauks.
Mokyklų vadovams be savivaldybės leidimo uždrausta bendrauti su žiniasklaida, tad apie tai, kaip galimą muzikos mokyklų pertvarką vertina mokyklų bendruomenės, sunkiai sekėsi sužinoti.
Vilijampolė nedžiugina
Kauno berniukų chorinio dainavimo mokyklos "Varpelis" vadovai paaiškino negalintys kalbėti su žurnalistais. Kauno 1-osios muzikos mokyklos darbuotoja telefonu pažadėjo, kad direktorius Jonas Kazlauskas paskambins, kai tik grįš į kabinetą, tačiau taip ir nepaskambino.
"Kas valdo miestą, tas ir planuoja, o mūsų juk niekas neklausia. Kol kas nėra jokios oficialios informacijos, jokių raštų, tik kalbos sklando, kad greičiausiai reikės kraustytis į Vilijampolę. Girdėjome, kad tai turėtų įvykti per trejus metus. Aišku, Vilijampolė mūsų nedžiugina. Vaikai tikrai nevažinės į kitą miesto pakraštį", – pasakojo viena M.Petrausko muzikos mokyklos mokytoja, prašiusi neskelbti jos pavardės.
Kauno sakralinės muzikos mokyklos vadovas kun. Vilius Sikorskas tikino gandais nesivadovaujantis ir pasidžiaugė radęs būdą taupyti savivaldybės finansus, nes geradarių lėšomis gerina ugdymo aplinką ir kelia ugdymo kokybę.
"Oficialios informacijos neturiu. Man tiesiai šviesiai niekas nieko nepasakė. Užkulisinių kalbų girdėjau, bet tik tiek", – sakė A.Kačanausko muzikos mokyklos direktorius Arūnas Kigas. Pasiteiravus, kaip vertina ketinimus muzikuojančių vaikų ugdymą perkelti į S.Lozoraičio mokyklos pastatą, direktorius neslėpė, kad tokių permainų išties nelaukia.
"Būtų tragedija. Ir tėvai tuo labai piktintųsi. Juk jie renkasi muzikos mokyklą pagal geografiją mieste, planuoja savo ir vaikų keliones, nes vaikas mokosi muzikos aštuonerius metus. Ir mūsų į mokyklą tiek širdies įdėta, pastatas pritaikytas mokyklai, viskas suremontuota. Kas važinėtų iš miesto į muzikos mokyklą Vilijampolėje?" – svarstė A.Kigas.
Reikia kaip oro
"Vieningam Kaunui" atstovaujantis miesto tarybos narys, Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys, išgirdęs klausimą apie ketinimus pertvarkyti mieste veikiančias muzikos mokyklas, žodžius rinko atsargiai. "Negalėčiau komentuoti to, ką jums sako tėvai. Oficialių kalbų dar nebuvo. Kai bus pasakyta, tada reikia susėsti ir spręsti", – nuo komentarų išsisuko miesto taryboje dirbantis operos solistas.
Vis dėlto B.Želvys išdėstė savo nuomonę apie muzikos mokyklų reikalingumą. "Muzikos mokyklos privalo būti. Be jų nei miestas, nei valstybė negali egzistuoti. Kitaip mes nuskurdinsime tautą. Tai užklasinė veikla vaikams. Muzikos mokyklos reikalingos kaip oras", – dėstė Muzikinio teatro vadovas.
Jis pripažino, kad pertvarkos šioje srityje reikia, bet laikosi nuomonės, kad viskas turi būti daroma išmintingai. "Pertvarka turi būti protinga, o ne taip, kad nutarėme, nukirtome, nepasišnekėjome. Kai kur jos gal ir reikia, kai kur reikia naujo požiūrio. Matau, kad kai kur patogu, kai nėra judėjimo, bet tas užsisėdėjimas ir užkerpėjimas gero neduoda. Vienareikšmiškai galiu pasakyti savo nuomonę, kurią galiu išdėstyti ir frakcijoje, ir viešai, kad muzikos mokyklos privalo egzistuoti", – pakartojo B.Želvys.
Planai gali strigti?
Miesto tarybos opozicijos lyderis Andrius Kupčinskas sakė girdėjęs apie savivaldybės ketinimus pertvarkyti muzikos mokyklas ir apie tai per komiteto posėdį užklausęs savivaldybės Švietimo skyriaus vadovo Virginijaus Mažeikos.
"Švietimo skyriaus vedėjas nepaneigė. Kol kas oficialių sprendimų nėra, nes atrodo, kad viskas gali užsišaldyti – S.Lozoraičio pagrindinė mokykla nesutinka būti prijungta prie J. ir P.Vileišių daugiafunkcio centro ir kreipėsi į teismą", – pastebėjo politikas.
Jo manymu, šiuo metu tokių pertvarkų muzikos mokykloms vargiai reikia, nebent savivaldybė labai pagerintų mokymosi sąlygas ir imtųsi kelti neformalųjį ugdymą į dar aukštesnį lygį. "Vaikų muzikinis ugdymas ir dabar tikrai yra neblogas, o visų muzikos mokyklų permetimas į kitą Neries pusę tikrai nepagerintų sąlygų nei mokytojams, nei vaikams, nei jų tėvams. P.Vileišio tiltas ir taip visada apkrautas, todėl susisiekimo sąlygos pablogėtų dar labiau. Šiuo atveju atrodo, kad bandoma šią sritį komercializuoti ir pažiūrėti, kiek naudos duos muzikos mokyklų nekilnojamasis turtas", – įžvelgė buvęs Kauno meras.
Komentaras
Virginijus Mažeika, savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas
Ar kokios nors muzikos mokyklos jungiamos ir jau priimti sprendimai? Tikrai ne. Diskusijos, galvojimai yra, turi būti tam tikri skaičiavimai. Jeigu mažėjant mokinių skaičiui atsilaisvins bendrojo lavinimo mokyklų pastatai, reikia galvoti apie jų pritaikymą švietimo arba kitoms miesto reikmėms. Viena alternatyvų – jeigu geras bendrojo lavinimo mokyklos pastatas lieka tuščias, ar jis negalėtų būti panaudojamas muzikos mokyklų ir kitų neformaliojo ugdymo įstaigų reikmėms. Kai kurios jų yra tikrai labai prastose patalpose arba labai nepatogioje geografinėje vietoje. "Varpelio" patalpos yra gana ankštos ir kelis kartus su mokyklos bendruomene kalbėta, kad reikėtų didesnių patalpų. Priimtinų variantų tada nebuvo rasta. Jeigu atsirastų tinkamos patalpos, diskusiją galėtume atnaujinti. Kalbėti apie muzikos mokyklų perkėlimą į S.Lozoraičio mokyklos pastatą yra per anksti. S.Lozoraičio mokykla šiuo metu veikia kaip juridinis asmuo. Tai tik kalbos, ir aš jų patvirtinti negalėčiau. Ar bus kas nors daroma su Kauno 1-ąja muzikos mokykla, realiai to patvirtinti negaliu. Daugiau galvojama apie Senamiesčio progimnazijos perspektyvą, kur mokiniai netelpa, apie J.Dobkevičiaus mokyklos pastato panaudojimą. Tai kompleksiniai klausimai, kuriuos viešoje erdvėje netikslinga komentuoti, nes jie neargumentuoti ir keltų sumaištį.
