Šiuo metu Kauno miesto poliklinikoje dirba apie 1,7 tūkst. žmonių. Darbo užmokestis visiems be išimties medicinos darbuotojams pakilo vidutiniškai 7 proc. Pinigine išraiška nuo kovo mėnesio gydytojai uždirba maždaug 80 eurų daugiau, slaugytojų atlyginimai padidėjo apie 40 eurų, o registratorių – 30 eurų.

Toks algų padidėjimas per metus atsieis apie milijoną eurų, tačiau būtent tiek tikimasi sutaupyti dėka sėkmingai įgyvendintos reformos sujungiant miestui priklausančias poliklinikas. Optimizavus įstaigų valdymą bei administravimą, nuo šiol viena bendra poliklinika veikia efektyviau ir skaidriau. Sujungus poliklinikas, atsisakyta dalies vadovaujančio personalo ir su medicinos paslaugomis nesusijusių etatų.

Daugiau dirbantys uždirba daugiau

Pastaruoju metu šalyje nuolat girdimos diskusijos tarp medikų profsąjungų ir Vyriausybės ne tik dėl algų didinimo, bet ir geresnių darbo sąlygų.

„Visi daug kalba, kad atlyginimus būtina didinti. Už tai pasisako ir profsąjungos, ir Lietuvos medikų sąjūdis. Tam pritaria ir pati Vyriausybė. Visi nori to paties. Kol vieni nori, mes veikiame, kad tai pasiektume“, – sakė Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša.

Siekiame išlaikyti esamus darbuotojus ir pritraukti naujų specialistų. Džiugina faktas, kad darbą Kauno poliklinikoje renkasi ir jauni gydytojai.

Jis taip pat pridūrė apie įsigaliojusią logišką bei motyvuojančią atlyginimų sistemą. Pasako jo, anksčiau vyraudavo lygiava, kuomet visi gydytojai uždirbdavo beveik vienodai nepriklausomai nuo darbo krūvio. Dabar didžiausią krūvį ir daugiausiai pacientų sulaukiančių specialistų atlygis yra iki ketvirtadalio didesnis. Ateityje šis diferencijavimas gali būti dar ryškesnis.

Kitas iššūkis – eilių mažinimas

„Siekiame išlaikyti esamus darbuotojus ir pritraukti naujų specialistų. Džiugina faktas, kad darbą Kauno poliklinikoje renkasi ir jauni gydytojai. Mūsų tikslas – kad jie būtų įsitraukę į įstaigos veiklą, todėl greta atlyginimų didinimo lygiagrečiai stengiamės gerinti darbo sąlygas, kelti darbo organizavimo kokybę. Tam rengiami reguliarūs mokymai darbuotojams bei kursai vadovams. Taip pat orientuojamės ir į pacientų aptarnavimo gerinimą, o svarbiausia – eilių sumažinimą prie gydytojų kabinetų“, – kalbėjo P.Kibiša, pats dalyvavęs susitikimuose su padalinių darbuotojais ir pristatęs poliklinikos viziją bei veiklos gaires.

Pašnekovas užsiminė apie planus ilgainiui įdiegti veiklos vertinimo sistemą, kuri apžvelgtų ne vien medikų aptarnautų pacientų ir suteiktų konsultacijų kiekius, bet ir leistų gauti objektyvius duomenis apie jų darbo kokybę. Poliklinikos pacientams jau dabar siūloma išreikšti anonimišką nuomonę apie gautas paslaugas registratūrose esančiais specialiais pulteliais

Plės ir slaugos paslaugas

„Miesto poliklinikos anksčiau buvo tarpusavyje konkuruojančios įstaigos. Esminis reformos siekis buvo, kad jos dirbtų maksimaliai efektyviai ir kokybiškai. Iš to seka lėšų taupymas, didėjantys atlyginimai darbuotojams ir gerėjančios sąlygos pacientams. Savivaldybė taip pat prisideda prie poliklinikų infrastruktūros gerinimo – šįmet planuojame sutvarkyti Dainavos, Kalniečių ir Šančių padalinių automobilių stovėjimo aikšteles. Taip pat pradėsime projektą, kurio metu bus atnaujinta poliklinikos įranga, o patalpos pritaikytos neįgaliųjų poreikiams. Panašiai Kaune bus plečiamos ir slaugos paslaugos“, – sakė Kauno miesto mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė.

Kaip toliau kis darbo užmokestis Kauno miesto poliklinikoje, priklausys nuo susitarimo tarp profsąjungų ir Sveikatos apsaugos ministerijos – kas bus numatyta šakinėje sutartyje. Kol kas nei jos turinys, nei įsigaliojimo terminai nėra aiškūs.

Pasak VšĮ „Kauno miesto poliklinika“ direktoriaus Pauliaus Kibišos, nuo sausio 2 dienos pradėjęs veikti naujas juridinis vienetas – ilgo ir kruopštaus darbo rezultatas bei rimtas profesinis pasistūmėjimas į priekį, padėsiantis pagerinti pacientų aptarnavimo kokybę.

„Nuolat susiduriu su klausimu, kaip greičiau patekti pas gydytoją? Pacientai nuolat skundžiasi, jog nėra paisoma jų lūkesčių, o valandos, praleistos prie gydytojo kabineto durų, yra sunkiai pateisinamos. Visų miesto poliklinikų sujungimas ne tik padės išspręsti esamas problemas, bet ir leis užtikrinti profesionalesnį gydymą ir kokybiškesnį pacientų aptarnavimą“, - teigė „Kauno miesto poliklinikos“ vadovas.

„Poliklinikos turi orientuotis į savo pagrindinę funkciją – gydymą. Optimizavus jų valdymą, vietoj penkių administracijų liko viena. Tai padės užtikrinti skaidrų ir efektyvų valdymą, leis motyvuoti medikus didesniais atlyginimais. Tam kasmet bus skiriama iki 1 mln. eurų sutaupytų pinigų“, - akcentavo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Trumpesnis kelias

Artimiausiu metu visos poliklinikų medicininės informacinės sistemos bus sujungtos į vieną bendrą sistemą – saugų ir greitą VPN (virtualus privatus tinklas) tinklą, kuris leis visoms poliklinikoms tarpusavyje keistis duomenimis.

Poliklinikos turi orientuotis į savo pagrindinę funkciją – gydymą.

„Tokiu būdu poliklinikos interneto puslapyje klientai galės matyti visus 750 Kauno miesto poliklinikos gydytojų, kuriuos galės filtruoti pagal lokaciją ir specialybę – ar jis nori lankytis Šilainių, Dainavos ar kitoje poliklinikoje. Jei anksčiausiai vizitą pas gydytoją norimoje poliklinikoje bus galima atlikti tik po savaitės, pacientas galės peržiūrėti kitų tos srities gydytojų užimtumą kitose įstaigose ir rinktis tą polikliniką, kurioje ši paslauga gali būti suteikiama greičiau. Todėl atsiras galimybė gydymą rinktis ne tik pagal lokaciją, bet ir pagal gydytojo užimtumą“, - aiškino P. Kibiša.

Penkios poliklinikos šiuo metu aptarnauja pusę Kauno miesto gyventojų. Pacientai, kurie dabar gydosi tik Dainavos poliklinikoje, galės atlikti tyrimus ir konsultuotis bet kurioje kitoje miesto poliklinikoje, nes kiekvienoje vietoje bus galima pasiekti jam atliktų tyrimų medžiagą. Informacinė sistema suteiks pranašumų ir patiems gydytojams. Kiekvienas galės pamatyti paciento gydymo istoriją, taip bus greičiau komunikuojama ir paprasčiau perduodama reikiama informacija.

„Norime atrodyti kukliai, tvarkingai, bet labai profesionaliai, dirbti tik su gera įranga, turėti tik gerus gydytojus, profesionaliai tvarkytis su pacientų eilėmis ir svarbiausia – kurti malonią aplinką“, - sakė viešosios įstaigos vadovas.

Taupys lėšas, kels atlyginimus

Poliklinikų sujungimas leis ženkliai sumažinti administracijoje dirbančių žmonių skaičių ir poliklinikoje atliekamų nemedicininių funkcijų krūvį.

Norime atrodyti kukliai, tvarkingai, bet labai profesionaliai, dirbti tik su gera įranga, turėti tik gerus gydytojus, profesionaliai tvarkytis su pacientų eilėmis ir svarbiausia – kurti malonią aplinką.

„Iki sujungimo poliklinikose buvo 265 nemedicininio personalo darbuotojai. Nuo kovo 1 dienos jų sumažės apie 40 proc. - iki 157“, - teigė VšĮ „Kauno miesto poliklinika“ vadovas P. Kibiša.

Šis administracijos darbuotojų ir aptarnaujančio personalo sumažinimas bei kitos taupymo priemonės įstaigai leis per metus sutaupyti po 1 mln. eurų, kurie bus skirti medikų bei kitų specialistų atlyginimų kėlimui. Pasak P. Kibišos, sujungimo efektas pasijus ir kitoje srityje: „Visos poliklinikos perka labai panašias paslaugas ir įrangą. Kai poliklinikos viską perka atskirai, jos moka vieną kainą. Sujungus poliklinikas atsirado didesnė derybinė galia su tiekėjais“.

Pradedant reformą miesto poliklinikų veiklą ir rezultatus analizavo jungtinė komanda, kurią sudarė savivaldybės, poliklinikų, ligoninių ir kitų organizacijų atstovai. Atlikta analizė parodė, jog optimaliausias būdas užtikrinti skaidresnį ir efektyvesnį poliklinikų valdymą, didesnius atlyginimus medikų personalui ir kokybiškas bei prieinamas paslaugas pacientams – įstaigų administracinio aparato mažinimas ir nemedicininių paslaugų atsisakymas.

Pokyčių metas

Dienraštis "Kauno diena" neseniai rašė, kad Petrašiūnų PSCP įrengtas naujas neįgaliųjų liftas, tad darbuotojams nereikės žmonių su vežimėliais nešti rankomis. Atnaujinti koridoriai, kabinetai. Tai neliko nepastebėta – pacientai negailėjo gerų žodžių.

"Pacientai tikina, kad pagaliau ateina į normalią gydymo įstaigą. Kiti sako, kad dabar čia europinis lygis, vyresnio amžiaus žmonėms tai tarsi stebuklas. Jie labai džiaugiasi ir žada  papasakoti kitiems, kaip gražu dabar, nes buvo tiesiog seno raugo pastatas. Pastebėjome, kad dabar net daugiau žmonių ateina, nes, būdavo, vietos gyventojai čia prirašydavo senolius, o patys eidavo gydytis kitur. Dabar ir jie čia lankosi. Aplinka žmogui labai svarbi", – pacientų emocijas perdavė Petrašiūnų gydymo įstaigos vadovė Vitalija Danielienė.

Veidą keičia ir kitos savivaldybės gydymo įstaigos. Štai kiek anksčiau buvo atnaujintas Centro poliklinikos fasadas, o dabar darbininkai užbaigė registratūros rekonstrukcijos darbus. Birželį pradėti tvarkymo darbai šiek tiek sujaukė įprastą pacientų registravimą, tad laikinai jie buvo registruojami kitose patalpose. Tačiau dabar tiek pacientams, tiek darbuotojams bus gerokai patogiau.

"Poliklinikos Kaune jungiasi ir išgyvena svarbius pokyčius. Centro poliklinikos registratūros atnaujinimas simbolizuoja, kaip tuos pokyčius vykdome: išsaugome, ką turime gero, ir atsakingai, profesionaliai tobuliname tai, kas keistina ar reikalauja atnaujinimo", – Centro poliklinikos registratūros atidarymo šventėje kalbėjo Dainavos poliklinikos vadovas Paulius Kibiša.

Ilgai laukta

Naujos Centro poliklinikos registratūros laukė ne tik pacientai, bet ir darbuotojai, nes darbo vietos nuo šiol bus daug erdvesnės ir malonesnės.

Viskas čia pasikeitė iš esmės – stengėmės adaptuoti erdvę vyresnio amžiaus ir negalią turintiems žmonėms.

"Viskas čia pasikeitė iš esmės – stengėmės adaptuoti erdvę vyresnio amžiaus ir negalią turintiems žmonėms. Anksčiau pacientai turėjo stovėti prie langelio, tad vežimėlyje sėdintieji jo nepasiekdavo. Dabar bus labai patogu užsiregistruoti, nes pacientai ir registratūros darbuotojos bendraus patogiai sėdėdami.

Kai pradėjome tvarkyti, vyresnioji medicinos registratorė Regina Kmieliauskienė kalbėjo, kad po remonto bus labai gražu ir patogu ne tik pacientams, bet ir medicinos registratorėms, nes jos pagaliau turės šiuolaikišką darbo vietą. Visi laukėme ir dabar galime pasidžiaugti rezultatu", – pastebėjimais pasidalijo Centro poliklinikos direktorė Danutė Pavilionienė.

Atkuriamas paveldas

Anksčiau pusę registratūros ploto užėmė vaistinė. Dabar ji iškelta į pirmąjį aukštą, todėl pasidarė daug erdviau praeiti. Vadovė pasakojo, kad po registratūros rekonstrukcijos atkurta 1934 m. ligonių kasos operacijų salės erdvė, sutrumpinti  barjerai, skiriantys pacientus ir medicinos registratores, panaikinti 1946 m. įrengti stikliniai profiliai.

"Registratūros erdvė ir baldai atkurti pagal 1934 m. archyvuose rastas nuotraukas, baldus pritaikant prie šiandienos pacientų poreikių. Remontuojant registratūrą konsultavomės su architektais, paveldosaugininkais, kurie funkcionalumo sprendimus derino su kultūros paveldo reikalavimais, todėl rezultatas geras – išsaugotos vertybės ir pagerintas erdvės funkcionalumas",– sakė poliklinikos vadovė.

Registratūroje pakeista ir grindų danga. Centro poliklinikos direktorė D.Pavilionienė juokavo, kad grindys buvo tikras sumuštinis – pradėjus remontuoti atrasta ne tik betono, medžio, linoleumo, bet ir gelžbetonio sijų, kurios buvo naudojamos garsui izoliuoti. Dabar danga šiuolaikiška ir vientisa. Tiesa, ji dengia tik kraštines registratūros erdves, o viduryje išliko autentiškos plytelės ir jų ornamentika. Jos taip pat nuo 1934 m.

Ventiliacijos angų grotelės irgi dvelkia senove. D.Pavilionienė iš pradžių buvo nusiteikusi skeptiškai ir norėjo modernesnio sprendimo, tačiau paveldosaugininkai įtikino, kad grotelės yra unikalios – kitur tokių akcentų kauniečiai nepamatys.

Paveldo reikalavimai ribojo ir kitus remonto darbus. Štai registratūroje pakeisti langai, tačiau plastikinių dėti neleista. Čia įdėti langai su mediniais rėmais, bet per juos nebepūs šiaurus vėjas, tad darbuotojams nebereikės šalti.

Šviesiau ir gražiau

Po remonto Centro poliklinikos registratūroje gerokai šviesiau. Ties langais dega modernūs sferiniai šviestuvai, o viduryje įrengtas LED apšvietimas.

"Dabar gražiai perdažėme sienas, išvalėme ventiliacijos angas. Po grindimis sudėjome elektros, telefono ir interneto laidus, nes iki tol jie negražiai kabojo. Ir pats apšvietimas buvo nepakankamas, tad čia nuolat būdavo prieblanda", – kalbėjo D.Pavilionienė.

Ji dėkinga architektams, nepabūgusiems imtis šio projekto, ir darbus atlikusiems rangovams, kantrioms registratorėms. Per šį sunkų laikotarpį nebuvo nė vieno skundo, buvo jaučiamas  susiklausymas ir supratingumas. Visi dirbo labai kruopščiai, todėl jų darbą tikrai gerai įvertins ir į polikliniką atėję pacientai.

Patogiau ir greičiau

Direktorės padėjėjos-referentės Giedrės Salelionytės žodžiais, viskas daryta pacientų patogumui. Registratūroje atnaujinta pacientų eilių reguliavimo sistema – dabar aiškesnė informacija, ryškesni eilių numeriai, nauji ekranai.

"Labai džiaugiamės pacientams skirtu informaciniu terminalu, kurio liečiamame ekrane yra visa aktuali informacija: gydytojų darbo grafikai, kainynas, informaciją apie nemokamas paslaugas. Medicinos registratorių darbą palengvinome įdiegdami naują telefoniją su papildomu TELLQ moduliu.

Dėl šio modulio yra galimybė matyti neatsakytus skambučius ir perskambinti pacientams. Ypač tuo džiaugiasi skambučių centro darbuotojos, nes joms nebereikia kiloti telefono ragelio, o pakanka tik paspausti vieną mygtuką. Tai išties pažangu ir įdiegta tik mūsų įstaigoje", – tikino G.Salelionytė.

Beveik pusmetį poliklinikų veiklą analizavusi jungtinė darbo grupė priėjo prie išvados, kad optimaliausias būdas užtikrinti skaidresnį poliklinikų valdymą, didesnius atlyginimus medikų personalui ir kokybiškas bei prieinamas paslaugas pacientams – įstaigų administracinio aparato mažinimas ir nemedicininių paslaugų atsisakymas. Esą poliklinikos turi orientuotis į pagrindinę funkciją – gydymą, o ne rūpintis brangiai kainuojančiais ūkio darbais.

Išsamią studiją parengę darbo grupės nariai įsitikinę, kad atsisakius daugumos su medicina nesusijusių veiklų – ūkio darbų, informacinių technologijų ir turto, finansų bei personalo valdymo funkcijų – galima sutaupyti iki milijono eurų per metus. Tai leistų didinti atlyginimus medicininiam personalui ir tobulinti paslaugas pacientams, sykiu keliant miesto poliklinikų konkurencingumą prieš privačias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, skelbia miesto savivaldybė.

Nuspręsta, kad tarp visų galimų alternatyvų geriausias sprendimas reformai įgyvendinti – poliklinikų apjungimas į vieną juridinį vienetą.

„Šis klausimas svarstytas įvairiapusiškai, diskutuota su Sveikatos apsaugos ministerija, organizuoti susitikimai su pačiais poliklinikų vadovais, bendrauta ir su trijų poliklinikų darbuotojais. Kitų dviejų įstaigų kolektyvams naujoves pristatysime artimiausiu metu“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Asta Garmienė.

Didžioji dauguma antradienį posėdžiavusių Kauno miesto tarybos narių sutiko su siūlymu Kauno Centro, Kalniečių, Šančių ir Šilainių poliklinikas prijungti prie Dainavos poliklinikos, o pastarosios pavadinimą pakeisti į VšĮ Kauno miesto poliklinika.

Anot Kauno miesto savivaldybės, specialistai neabejoja – planuojamos permainos užtikrins skaidresnį poliklinikų valdymą, didesnius atlyginimus medikų personalui ir kokybiškas bei prieinamas paslaugas pacientams.

Imdamasis pokyčių, miestas siekia optimizuoti jam pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų administracinį aparatą ir didelių kaštų reikalaujančias nemedicinines veiklas, susijusias su ūkio darbais, informacinėmis technologijomis, turto, finansų bei personalo valdymu. Skelbiama, kad tai leis sutaupyti iki milijono eurų per metus, už kuriuos bus didinami medicininio personalo atlyginimai ir tobulinamos poliklinikų paslaugos.

„Neefektyvus valdymas, išpūstas administracinis aparatas, daug pinigų eikvojama nebūtiniems darbams, dėl ko svarbiausi darbuotojai – gydytojai ir slaugytojai – gauna neadekvačiai mažus atlyginimus. Tokias išvadas pateikė poliklinikų veiklą išanalizavę specialistai. Natūralu, kad visas reformas lydi tam tikras nerimas. Noriu nuraminti gydytojus, slaugytojus ir pacientus – reforma daroma visų pirma dėl jų. Specialistai turi gauti didesnius atlyginimus, geresnes darbo sąlygas, o pacientai – kokybiškas paslaugas“, – pabrėžė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

„Į darbo grupę suburti specialistai siūlo optimizuoti brangiai kainuojančias nemedicinines veiklas. Šių resursų sąskaita stiprinsime tiesiogines poliklinikų paslaugas, ypač pirminę sveikatos priežiūrą, nes antrinis lygis išties pakankamai stiprus. Didinsime įstaigų patrauklumą pacientams. Apie tai daug diskutavome su medikų bendruomene ir poliklinikų vadovais. Tikslingiausias sprendimas tiek juridiniu, tiek ir vadybiniu požiūriu – turėti vieną viešąją įstaigą“, – sakė Kauno miesto mero patarėja Neringa Ivanauskienė.

Noriu nuraminti gydytojus, slaugytojus ir pacientus – reforma daroma visų pirma dėl jų.

Lietuvos gydytojų sąjungos Kauno filialo vadovė ir Kalniečių poliklinikos gydytoja Virginija Lukšienė pabrėžė, jog šiandien medikams svarbiausia geri darbo santykiai, padorus atlyginimas ir palanki darbo aplinka.

„Tikiu, kad keičiantis administracijai į Kauno poliklinikas kartu ateis ir teigiami veiklos pokyčiai, tad į šias permainas žvelgiu labai pozityviai“, – teigė V. Lukšienė.

Jai antrino ir kiti darbo grupės nariai, išskyrę svarbų prioritetą – išsaugoti esamus ir netgi susigrąžinti buvusius kompetentingus bei patyrusius medikus, kurių vilionėmis nuolat užsiima privačios sveikatos priežiūros įstaigos.

„Čia jūs turite rimtą kozirį konkuruodami su privatininkais: visi pacientai nori nuodugnesnio ištyrimo ir tam geriausios sąlygos yra būtent poliklinikose“, – akcentavo Kauno klinikų Pirmojo vaikų ligų skyriaus vadovė ir buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.

Šį penktadienį galutinio visų darbo grupės narių pritarimo sulaukęs sprendimas kovo 28 dieną bus pateiktas Kauno miesto tarybai. Planuojama reorganizacija turėtų užtrukti iki dviejų mėnesių.

Siekiant spartesnio proceso, Šilainių, Kalniečių, Šančių ir Centro poliklinikas numatoma prijungti prie šiuo metu didžiausios ir geriausius rezultatus demonstruojančios Dainavos poliklinikos. Naujoji įstaiga turėtų vadintis VšĮ Kauno miesto poliklinika, tačiau jos filialai atitinkamai išsaugos savo autentiškus vardus.

Labiausiai trūksta neurologų

Darbo skelbimais ieškoma kone visų sričių medicinos specialistų: ne tik medicinos slaugytojų, kurių stygius juntamas jau seniai, bet ir šeimos gydytojų, traumatologų, urologų, netgi chirurgų, kardiologų.

Šių gydytojų trūksta ne privačioms klinikoms, o didžiosioms miesto poliklinikoms, kurių steigėja – Kauno savivaldybė. Jos tinklalapyje skelbiama, kad Dainavos poliklinika kviečia dirbti kardiologą, chirurgą, echoskopuotoją, vaikų gastroenterologą, dietologą, Kalniečių poliklinika – neurologą, reumatologą, kardiologą, dermatovenerologą, oftalmologą, vidaus ligų gydytoją.

"Neurologų labai trūksta. Šios srities specialisto bei šeimos gydytojo ir bendruomenės slaugytojo reikia ir mums", – prie specialistų paieškų prisijungia Šančių poliklinikos direktorė Giedra Kvedaravičiūtė.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetą kasmet baigia šimtai jaunų gydytojų. Juos rengia ir Vilniaus universitetas. Kas atsitiko, kad gydytojų trūksta netgi didžiuosiuose miestuose, poliklinikose, kur, skirtingai nei ligoninėse, nereikia dirbti savaitgaliais, budėti naktimis?

Siekis – padidinti atlyginimus

"Naujų pareigybių bei darbuotojų tikrai nenumatome, žiūrime, ko atsisakyti, ką mažinti, kaip taupyti, nes turime tikslą, kaip ir visi kiti, padidinti gydytojų ir slaugytojų atlyginimus", – vieną priežasčių, kodėl net didžiosioms poliklinikoms trūksta medicinos darbuotojų, įvardija gydytoja G.Kvedaravičiūtė.

Poliklinikos vadovė pripažįsta, kad dabar dirbančių slaugytojų, šeimos gydytojų bei specialistų skaičius ir darbo krūvis – ribinis.

"Jei kas susirgtų ir iš komandinio darbo iškristų – būtų problema", – nuogąstauja G.Kvedaravičiūtė.

Dauguma poliklinikos darbuotojų triūsia vieno etato krūviu. Pas vieną šeimos gydytoją prisirašę 1,5–2 tūkst. pacientų. Dauguma jų – vyresnio amžiaus, nes tokia Šančių demografija. Vyresnieji serga labiau ir dažniau lankosi pas gydytojus.

"Prisirašiusiųjų skaičius mažėja, o apsilankymų – ne", – pastebi Šančių poliklinikos vadovė.

Per dieną pas šios poliklinikos gydytojus, išskyrus odontologus ir psichiatrus, apsilanko nuo 600 iki 700 pacientų, pas vieną šeimos gydytoją – nuo 20 iki 40. Pastaruoju metu, kai mieste – gripo epidemija, gydytojų darbo krūvis tikrai maksimalus. Tik ne atlyginimas, jis – toks pat.

Amžiaus vidurkis – 55-eri

Nekalbant apie niekuo nepagrįstą interesą dirbti dvigubai daugiau už tą patį atlyginimą, dar reikia turėti ir jėgų.

"Jaunimas dabar nelabai nori dirbti poliklinikose, pensinio amžiaus gydytojų pas mus yra ne vienas", – tikslaus poliklinikoje dirbančių pensininkų skaičiaus ir amžiaus G.Kvedaravičiūtė nenori įvardyti.

Jaunimas dabar nelabai nori dirbti poliklinikose, pensinio amžiaus gydytojų pas mus yra ne vienas.

Kalniečių poliklinikos vadovė Virginija Gailienė atviresnė: jos vadovaujamoje gydymo įstaigoje dirba trys gydytojos, kurioms daugiau nei 70 metų. Dvi gydytojos terapeutės yra vienmetės, joms – po 74 metus, neuropatologei – 73 metai. Bendras poliklinikos gydytojų amžiaus vidurkis – 55-eri. Jis panašus ir kitose miesto poliklinikose.

"Amžius nėra kriterijus, pagal kurį vertinamas gebėjimas dirbti", – tvirtai įsitikinęs Dainavos ir Šilainių poliklinikos direktorius Paulius Kibiša.

Jo vadovaujamų įstaigų kolektyvuose maždaug penktadalis gydytojų yra pensinio amžiaus. Vyriausi iš jų yra 78 metų: du šio amžiaus gydytojai dirba Šilainių poliklinikoje ir vienas – Dainavos.

Gydytoja R.Gailienė sako siekianti atjauninti kolektyvą dėl to, kad jauni specialistai yra platesnio profilio, puikiai valdo šiuolaikines technologijas – konsultuodami pacientus geba atlikti ir moderniąsias diagnostikos procedūras.

"Baigusieji šiuolaikinę rezidentūrą yra labai geri gydytojai", – pabrėžia Kalniečių poliklinikos, kuriai šiuo metu reikia net šešių specialistų, vadovė V.Gailienė.

Darbuotojų atlyginimo vidurkis Kalniečių poliklinikoje – apie 1 tūkst. eurų. Tiek gauna toli gražu ne visi. Atlyginimas priklauso nuo skatinamųjų paslaugų – konsultacijų pagal imunoprofilaktikos ir kitas ligų prevencijos programas, suteiktų paslaugų skaičiaus, ir žirklės, anot V.Gailienės, gali būti labai didelės. Taip yra visose poliklinikose.

"Pagal naują atlyginimo skaičiavimo modelį, kurį sudaro nuolatinė ir kintama dalis, nuo praėjusių metų spalio mūsų gydytojų vidutinis darbo užmokestis padidėjo 131 euru", – tuo džiaugiasi Šančių poliklinikos direktorė G.Kvedaravičiūtė.

Kiekvienam – pagal nuopelnus

"Teisingas principas yra toks: kas daugiau poliklinikai uždirba, su tuo ir dalijamasi", – apibendrina Dainavos ir Šilainių poliklinikų vadovas P.Kibiša.

Jis sako, kad Šilainių poliklinikos medikų atlyginimai yra vieni didžiausių iš visų penkių poliklinikų. Dainavos poliklinikai praėjusieji metai buvo finansiškai sėkmingi, todėl darbuotojai gavo premijas. Tačiau ne visi.

"Premijas išmokėjome, darbą vertindami pagal kriterijus, aptartus su padalinių vadovais. Vieni darbuotojai gavo didesnę premiją, kiti – mažesnę, o kai kurie ir visai negavo", – neslepia P.Kibiša.

Didžiąją poliklinikų pajamų dalį sudaro lėšos už pacientams suteiktas paslaugas. Jas pagal iš anksto sudarytas sutartis apmoka ligonių kasos. Kaip už tas lėšas pragyventi ir jas paskirstyti – poliklinikos vidaus reikalas.

"Pernai Dainavos poliklinikoje gerokai sumažinome administracijos, remonto tarnybos, kuri nėra būdinga poliklinikoms, darbuotojų skaičių, tad sutaupysime beveik 200 tūkst. eurų. Juos skirsime darbo užmokesčiui didinti", – sąlygą, kaip neprarasti gerų gydytojų, įvardijo prieš kelis mėnesius dviejų didžiųjų miesto poliklinikų vadovu tapęs P.Kibiša ir patikslino, kad sutaupyta suma – 200 tūkst. eurų – sudaro 10 proc. Dainavos poliklinikos biudžeto.

Tampa nebepatrauklios

Nepaisant džiugių prognozių, kai kurių specialistų – slaugytojų bei gydytojų, reikia ir Dainavos bei Šilainių poliklinikoms.

"Bendrosios praktikos slaugytojų trūksta nuolat, nes didelė natūrali jų kaita: ilgos atostogos, motinystė, darbas sunkus ir atsakingas, na taip, aišku, atlyginimai nėra dideli", – pripažįsta gydytojas P.Kibiša, apie atlyginimus ir emigraciją kalbėti nebenorintis, nes tai, sako, įsisenėjusi visiems žinoma bėda.

Nauja tai, kad miesto poliklinikoms jau trūksta kardiologų, klinikinių fiziologų, bet tai, anot P.Kibišos, nėra nuolatinis trūkumas, o problemos išsprendžiamos. Natūralu, kad specialistai ieško, kur geriau. Šančių poliklinikos vadovės G.Kvedaravičiūtės pastebėjimu, dėl galimybės daugiau užsidirbti vieni gydytojai renkasi emigraciją į užsienį, kiti bent jau privačias gydymo įstaigas Lietuvoje. Kalniečių poliklinikos direktorė V.Gailienė pastebi, kad jaunimas mieliau dirba ligoninėse nei poliklinikose, arba čia tik užima antraeiles pareigas.

Vadinasi, didžiosios miesto poliklinikos nėra pačios patraukliausios ne tik ligoniams, mažiau gaunantiems pavargusių gydytojų dėmesio, nei privačiose klinikose ar šeimos gydytojų kabinetuose, bet ir jauniesiems specialistams?

Beje, juos giria ir gydytojas otorinolaringologas P.Kibiša.

"Jauni gydytojai labai puikūs, atlieka daugybę instrumentinių tyrimų. Mes nebuvome to mokomi, todėl vyresniesiems dabar tenka pasitobulinti, kad įvaldytų šiuolaikines technologijas, be kurių – nė iš vietos", – pastebi P.Kibiša.

Tačiau vyresnio amžiaus gydytojų patirtis ir įgytas kompiuterinis raštingumas liudija, kad amžius nėra trūkumas. Šiandien visi gydytojai dirba kompiuteriais, o tai, kad neveikia e.sistema ar mažai išrašoma elektroninių receptų, yra ne gydytojų amžiaus ar kompiuterinio neišprusimo, bet pačios sistemos problema.

"Dainavos poliklinikoje įdiegėme papildomą lietuvių gamintojų sistemą, kuri labai palengvino elektroninių receptų išrašymą. Tai, kaip veikia e.sveikata šalyje, mūsų netenkina, ir poliklinikos ieško būdų, kaip ją pagerinti", – dar vieną gydytojų darbo patrauklumo aspektą atskleidžia P.Kibiša.

Pagarba ir geras žodis

"Be darbo užmokesčio ir emigracijos, labai svarbus faktorius medicinoje yra konkurencija. Tarp valstybinių ir privačių gydymo įstaigų, tarp miestų ir rajonų, kur mokami didesni atlyginimai ir dalis gydytojų važiuoja ten dirbti papildomai. Man atrodo, trūksta suvokimo, kad esame konkurencinėje rinkoje dėl gydytojų kaip darbdaviai, tiek dėl pacientų – kaip paslaugos teikėjai. Iki šiol buvo džiaugiamasi, kad turime dideles poliklinikas, aparatūros, specialistų – tai tiesa, bet reikia pripažinti faktą, kad šios poliklinikos pamažu praranda rinkos dalį", – priežastis, kodėl ima trūkti gydytojų, analizuoja P.Kibiša.

Konkurencinė krizė didžiąsias poliklinikas buvo ištikusi 2002–2003 m., kai kūrėsi privačios gydymo įstaigos, o dabar nuolat vyksta kova dėl specialistų ir pacientų.

Be darbo užmokesčio ir emigracijos, labai svarbus faktorius medicinoje yra konkurencija.

"Todėl reikia ne pirštais badyti, o prisitaikyti ir tapti patrauklesniems darbdaviais. Tai ir materialiniai svertai, ir moraliniai, nuo kurių priklauso, kaip medikas jaučiasi darbe", – naują aspektą, kaip išsaugoti medikus, įžvelgia P.Kibiša.

Ši atsakomybė, anot jo, tenka padalinių vadovams, kurių dauguma yra vadybos mokslų nekrimtę gydytojai.

"Bet ši kompetencija yra būtina ir kryptingai ugdoma. Nesvarbu, vienam ar 100 darbuotojų vadovauji. Net ir vienas nusipelno, kad būtų palaikomas, pagirtas, paskatintas – to pasigedę gydytojai palieka įstaigą", – atkreipia dėmesį Dainavos ir Šilainių poliklinikos vadovas.

Jis tikisi, kad galima daug pasiekti nekeičiant sistemos, nemažinant darbo krūvio. P.Kibiša žino, kaip kenčia pacientai dėl to, kai gydytojai, norėdami užsidirbti oriam pragyvenimui, dirba keliose darbovietėse ir nuolat skuba, yra pervargę. Vadovas nori pasiekti, kad gydytojas dirbtų ir pakankamai užsidirbtų vienoje darbovietėje.

"Kitas dalykas – esame paslaugas teikianti organizacija. Kiekvienas pacientas gali pasirinkti mus arba kitus paslaugos teikėjus. Vienintelis būdas jį išlaikyti – pasiekti, kad būtų laimingas pas mus. Jei mes to nematuojame, to ir negauname. Taigi, kintamąją gydytojo darbo užmokesčio dalį susiesime ne tik su darbo rezultatais, bet ir su pacientų pasitenkinimu", – artimaisiais planais dalijasi P.Kibiša.

Ištikimybė ir garbė

Centro poliklinikos direktorė Danutė Pavilionienė džiaugiasi ištikimais darbuotojais ir maža kadrų kaita. Šiai poliklinikai medikų trūksta mažiausiai, vos dviejų: reumatologo ir gydytojo ortodonto.

Gal miesto centre esančioje poliklinikoje dirbti patogiau, pacientai mažiau serga ar medikų atlyginimai didesni?

"Mūsų tikslas – tapti įstaiga, palankia ir pacientui, ir darbuotojui. Ir vieni, ir kiti poliklinikai ištikimi, pas mus – gera aura", – džiaugiasi gydytoja D.Pavilionienė.

Pernai į polikliniką, prie kurios šeimos gydytojų yra prisirašę 32 tūkst. pacientų, atėjo dirbti 34 nauji darbuotojai, iš jų gydytojai – septyni, du kineziterapeutai. Kiti – slaugytojos, odontologo padėjėjos, vairuotojai, ūkio darbuotojai, valytojos. Išėjo iš darbo Centro poliklinikoje 39: vieni – anapilin, kiti – į užtarnautą poilsį, treti – karjeros laiptais.

"Dvi labai geras sesutes paviliojo Klinikos, bet ir iš jų ateina dirbti pas mus. Išeinančiuosius išleidžiame gražiai, su pagarba", – apie dėmesį ne tik pacientams, bet ir darbuotojams kalba poliklinikos vadovė D.Pavilionienė.

Centro poliklinikoje gydytojai uždirba 1–1,5 tūkst. eurų. Žinoma, vadovai visada disponuoja sumomis neatskaičius mokesčių.

Ar tai yra derama suma 40 ligonių per darbo dieną išklausančiam, sprendimus dėl jo gydymo priimančiam gydytojui? Ar pagelbės priedas prie atlyginimo – geras vadovo žodis, padėka? Kol kas dauguma gydytojų dirba iš pašaukimo ir patriotizmo.

Gydymo įstaigų vadovų geidžiamam išdidžiam jaunimui priedas prie atlyginimo pacientų dovanojamuose vokeliuose – ne išeitis.

Nėra ko nerimauti

Į bendrą darbo grupę susijungę medikų organizacijų atstovai, gydytojai ir Kauno savivaldybės atstovai tęsia poliklinikų veiklos analizę. Pagrindiniai artėjančios reformos prioritetai – didesni personalo atlyginimai, optimalus finansų valdymas ir kokybiškos bei prieinamos paslaugos pacientams.

"Visiškai normalu, kad permainos visuomet pasitinkamos su tam tikrais nuogąstavimais. Nerimauti visiškai nėra ko. Rengdamiesi reformai, mes nė negalvojame apie medicininio personalo mažinimą – tam nėra jokio poreikio. Kol kas viskas labiau primena žvalgybą, bet imamės vis gilesnės analizės ir atitinkamų darbų. Iki šiol esame nekonkurencingi, lyginant su privačiomis klinikomis, todėl turime šią situaciją keisti", – viešojoje erdvėje pasigirstančius nuogąstavimus paneigė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Poliklinikoje yra dailininko etatas. Daugiau komentarų čia veikiausiai nė nereikia.

Šiuo metu visose penkiose Kauno miesto savivaldybės žinioje esančiose poliklinikose dirba 1 891 darbuotojas. Iš jų net 252, t. y. daugiau kaip 13 proc., dirba ne medicininėje srityje, o atlieka įvairius ūkio darbus. Tarp jų esama tokių profesijų atstovų kaip specialaus profilio suvirintojas ir netgi dailininkas. Prisiregistravusių pacientų skaičius šiandien siekia kiek daugiau nei 190 tūkst.

"Poliklinikoje yra dailininko etatas. Daugiau komentarų čia veikiausiai nė nereikia. Tokie dalykai turi tapti praeitimi. Poliklinikos turi teikti medicinines paslaugas. Į jas ir reikėtų koncentruotis. Prireikus meninių idėjų ar ūkinių darbų, dažnu atveju pigiau būtų pirkti jas iš trečiųjų šalių, nei nuolat išlaikyti kelis šimtus etatų", – pastebėjo mero patarėja savivaldybės įstaigų valdymo ir optimizavimo klausimams Neringa Ivanauskienė.

Itin brangūs tyrimai

Planuodami permainas ir naujoves, jungtinės darbo grupės nariai ėmėsi detalios analizės. Pradėta rengti galimybių studija. Pirmajame jos etape įvertinta poliklinikų finansų ir IT skyrių bei laboratorijų veikla. Būtent šios funkcijos dažnai dubliuojasi ir reikalauja didžiausių išlaikymo išlaidų.

Ekonominės situacijos analizė parodė, kad šiuo metu poliklinikų pajamos auga minimaliai, įstaigose mažėja pacientų, o štai finansų skyrių išlaidos didėja. Siūlomos kelios galimos išeitys – suvienodinti buhalterijų struktūras, jas sujungti arba šias paslaugas pavesti finansinės apskaitos įmonėms.

Be to, paaiškėjo, kad vien laboratoriniai tyrimai per metus atsieina apie 1,3 mln. eurų. Siekiant šias išlaidas optimizuoti, ieškoma įvairių alternatyvų, leisiančių šias išlaidas sumažinti. Svarstoma visų poliklinikų laboratorijų veiklą sujungti arba šias paslaugas įsigyti iš trečiųjų šalių per viešuosius pirkimus.

Atlyginimų augimas

Galimybių studija parodė, kad gydytojų darbo užmokestis visose penkiose poliklinikose dabar svyruoja nuo 780 iki 1 030 eurų už visą etatą. Toks skirtumas susidaro dėl skirtingos atlyginimų skaičiavimo tvarkos ir buhalterinės apskaitos sistemų.

"Pokyčiai įvairiose valdymo srityse yra neišvengiami. Pasistengus galima sutaupyti apie 2 mln. eurų per metus. Už tokias lėšas kiekvienam darbuotojui, netgi nekeičiant jų skaičiaus, atlyginimai padidėtų maždaug šimtu eurų", – preliminarius skaičiavimus pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovas G.Petrauskas.

Pokyčiai laukia ir informacinių technologijų srityje. Kol kas didelė dalis statistinio darbo atliekama neefektyviai, pasitelkiant pernelyg didelius žmogiškuosius išteklius. Maža to, įstaigų duomenų bazės iki šiol nesujungtos tarpusavyje, nėra bendros elektroninės pacientų registravimo sistemos, kyla problemų dėl dubliavimo.

Šiuo metu ekspertai imasi likusių sričių tyrimo. Jų dėmesio sulaukė poliklinikų turto valdymas, viešieji pirkimai ir personalo bei ūkio skyriai su savo funkcijomis. Su antrojo analizės etapo rezultatais medikai ir savivaldybės atstovai susipažins sausio viduryje vyksiančiame kitame jungtinės darbo grupės posėdyje.

Įžvelgia taupymo galimybes

Kauno miesto savivaldybės žinioje yra penkios poliklinikos, o iš viso mieste veikia 46 pirminės sveikatos priežiūros įstaigos. Paskutiniais duomenimis, prie jų prisirašę yra beveik 376 tūkst. registruotų pacientų (iš viso Kaune gyvena apie 300 tūkst. žmonių). Daugiau kaip pusė visų prisirašiusiųjų – būtent Kauno poliklinikų pacientai. Per pastaruosius kelerius metus valdiškose poliklinikose jų šiek tiek sumažėjo.

Siekdama patenkinti pacientų lūkesčius, Kauno valdžia imasi didelių permainų, padėsiančių gerinti aptarnavimo kokybę, tobulinti sveikatos diagnostikos galimybes, kelti personalo kvalifikaciją ir, sumažinus administravimo išlaidas, didinti atlyginimus kompetentingiems medikams. Šių tikslų planuojama siekti optimizuojant visų penkių Kauno poliklinikų valdymą.

"Patirtis parodė, kad savivaldybės darbuotojų skaičių sumažinus daugiau nei 100, darbai nesustojo. Visos savivaldybei priklausančios įstaigos ir įmonės turi dirbti taip, kad kiekvienas euras būtų išleidžiamas protingai ir efektyviai. Ne išimtis ir miesto poliklinikos. Sutaupius valdymui ir administravimui skirtas lėšas, jas galėsime panaudoti medikų ir slaugytojų atlyginimams kelti", – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Lėšas naudoja ir konkurencijai

Atlikus poliklinikų veiklos ir valdymo analizę, paaiškėjo, kad optimalesnio paskirstymo reikalauja ne vien besidubliuojančios įstaigų vadybos funkcijos. Be žmogiškųjų išteklių privalu efektyviau vykdyti pastatų priežiūros, remonto, apsaugos, valymo ir kitas komunalines funkcijas, daugumą jų perleidžiant trečiosioms šalims. Tai leistų sutaupyti dar apie ketvirtį milijono eurų per metus. Be to, galima sumažinti rinkodaros sąnaudas, mat šiuo metu lėšos švaistomos poliklinikų tarpusavio konkurencijai.

Kauno savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus specialistai suskaičiavo, kad visose įstaigose optimizavus administracinio personalo gretas ir panaikinus dirbtinai išpūstus etatus, kasmet pavyktų sutaupyti iki pusės milijono eurų. Šitiek užtektų beveik dešimtadaliu pakelti atlyginimus ten dirbantiems gydytojams ir slaugytojams.

"Įstaigų vadyba privalo būti modernesnė ir skaidresnė, o lėšų panaudojimas – racionalesnis. Planuojamos permainos taip pat padėtų sprendžiant nevienodų atlyginimų ir skirtingų darbo krūvių klausimus visose poliklinikose. Be to, daug nepanaudotų galimybių yra visų poliklinikų bendroje derybų sutartyje perkant tam tikras paslaugas", – tvirtino savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Asta Garmienė.

Pasak jos, gerinant paslaugų prieinamumą svarbu mažinti pacientų eiles, trumpinti laukimo laiką ir tolygiau juos paskirstyti.

"Vieningas valdymas panaikintų tą nesveiką vidinę konkurenciją tarp įstaigų, kovojančių tarpusavyje dėl specialistų ir netgi pacientų", – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Subūrė darbo grupę

Kauno miesto savivaldybės ketinimams pritarė ir Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Martynas Gedminas: "Panašios tendencijos ir iš to kylančios problemos būdingos visai Europai. Apskaičiuota, kad gydymo įstaigų administravimo sektorius iššvaisto apie 20–30 proc. lėšų, todėl ši sritis išties reikalauja permainų."

Kauno miesto savivaldybėje suburta patariamoji darbo grupė mieste veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų veiklai tobulinti. Savivaldybės ir poliklinikų atstovai kartu su kompetentingais sveikatos apsaugos srities ekspertais, rinkos žinovais ir autoritetingais gydytojais ieškos optimaliausių sprendimų planuojamai reformai įgyvendinti.