Pakaunėje tęsiama mokyklų tinklo pertvarka, investuojama į modernios aplinkos kūrimą, turizmo infrastruktūros plėtrą. Įvairių šalies ir tarptautinių organizacijų įvertinimai patvirtina, kad Kauno rajone šiemet nuveikta nemažai svarbių darbų. Apie tai – pokalbis su V.Makūnu.
– Kokie buvo praėję metai Kauno rajono savivaldybei – sėkmingi ar ne itin?
– Metai buvo geri. Buvome pastebėti ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Džiaugiamės gavę "Auksinę krivūlę" už kultūros puoselėjimą. Šį įvertinimą pelnėme už rajono švenčių organizavimą, saviveiklos kolektyvų išsaugojimą ir stipraus kultūros židinio sukūrimą Raudondvaryje. Šiemet gavome ir išskirtinį tarptautinį apdovanojimą – Europos kultūrinio turizmo tinklo (ECTN) specialųjį prizą už Raudondvario žirgyno pritaikymą Menų inkubatoriui. Pernai irgi buvome įvertinti tarptautiniu mastu: Europos verslo asamblėja (Europe Business Assembly) vėliava ir diplomu savivaldybę apdovanojo už inovacijas ir verslui palankių sąlygų kūrimą.
Šie pasiekimai yra ne tik savivaldybės komandos, bet visų pakaunės gyventojų nuopelnas. Įvairių sričių žmonės – verslininkai, žemdirbiai, mokytojai, medikai, socialiniai ir kultūros darbuotojai – visi kuria pridėtinę vertę.
Mūsų stiprybė yra bendruomenės, kur gimsta daug projektų: suvienijus jėgas kuriami parkai, skverai, aktyvaus laisvalaikio zonos, tvarkomi paplūdimiai. Gražių pavyzdžių rastume Garliavoje, Užliedžiuose, Neveronyse, Linksmakalnyje, Raudondvaryje, Kulautuvoje, Batniavoje – visose 25-iose seniūnijose.
Ekspertai Kauno rajoną jau keletą metų vertina kaip vieną geriausių šalies savivaldybių. Būčiau nenuoširdus, jei sakyčiau, kad tai nesvarbu. Vis dėlto mane labiausiai džiugina tai, kad Kauno rajonas auga ir šį kraštą renkasi jaunos šeimos. Registrų centro duomenimis, mūsų yra jau beveik 100 tūkst.! Šie metai naujagimių skaičiumi buvo rekordiniai: 2017 m. registravome 813 kūdikių, o šiemet kraitelius dovanojome daugiau kaip 1 250 naujagimių, t.y. pusantro karto daugiau nei pernai. Argi tai ne stebuklas tuštėjančioje Lietuvoje?
Svarbiausi mūsų darbai buvo skirti jaunajai kartai: renovavome stadionus, aikštynus, sporto sales, mokyklas, tvarkėme viešąsias erdves.
– Kokie svarbiausi šiemet savivaldybėje atlikti darbai?
– Svarbiausi mūsų darbai buvo skirti jaunajai kartai: renovavome stadionus, aikštynus, sporto sales, mokyklas, tvarkėme viešąsias erdves.
Pritraukėme stambių užsienio investicijų, tokias kompanijas kaip "Continental", "Hella", "Holister". Vis dėlto 96 proc. rajone veikiančių įmonių – smulkaus ir vidutinio verslo atstovės. Jos ir kuria didžiausią pridėtinę vertę.
Šiemet toliau tiesėme dviračių ir pėsčiųjų takus, pasiūlėme daugiau vandens maršrutų, privataus verslo iniciatyva atsirado vandenlenčių parkas Kulautuvoje. Kauno rajonas šiemet įvardytas kaip viena iš trijų patraukliausių turizmo vietų Lietuvoje.
Anksčiau prikėlėme Raudondvario dvarą, dabar atėjo laikas senajai Zapyškio bažnyčiai, kurioje jau įvyko pirmasis koncertas po restauravimo darbų.
Kartu su bendruomenėmis tvarkėme piliakalnius. Ypač įspūdingi vaizdai atsiveria nuo kompleksiškai sutvarkyto Pyplių piliakalnio.
Svarbu, kad ir žemės ūkyje išsaugojome lyderystę. Esame kaimiškas rajonas: 72 proc. rajono žmonių gyvena kaimiškose vietovėse, o žemės ūkyje arba miškuose dirba net 25 proc. gyventojų.
Pakaunėje žmonės verslūs, bet neturime pamiršti ir tų, kuriems gyvenime pasisekė mažiau. Todėl daug dėmesio skiriame socialinei politikai, plėtojame paslaugas senjorams, neįgaliesiems. Praėjusią savaitę Bubiuose, naujame socialiniame būste, įkurtuves šventė 18 šeimų.
Siekėme aprėpti visas sritis, tačiau prioritetai vis dėlto teikiami švietimui, socialiniam sektoriui, turizmo plėtrai.
Šiemet baigta statyti Domeikavos laisvalaikio salė, kurios augančioje gyvenvietėje labai reikėjo. Nepamirštame ir atitolusių mokyklų, nes suprantame, kad jos palaiko kaimo gyvastį. Šiemet atnaujinome Čekiškės gimnaziją, kur po vienu stogu įsikūrė ir darželis. Kitąmet bus baigta statyti laisvalaikio salė, kartodromas.
Kitas svarbus objektas – Piliuonos gimnazija. Jos mokiniai jau įsikėlė į dalį renovuotų patalpų. Ši gimnazija iš pagrindų modernizuota, čia įrengta sporto salė, technologijų kabinetai, statoma laisvalaikio salė. Renovuojant mokyklą galvota apie tai, kad ateityje į ją persikels ir vaikų darželis.
Žinoma, truputį apmaudu, kad kai kuriems projektams pristigo lėšų, keitėsi finansavimo politika, todėl teko peržiūrėti ir prioritetus. Nepaisant to, Kauno rajono savivaldybė iškėlė ir įgyvendina ilgalaikį strateginį tikslą – atnaujinti ir modernizuoti visas ugdymo įstaigas.
– Kaip vertinate kai kurių politikų kalbas, esą mažos kaimo mokyklos – neperspektyvios, jos tarsi nenusipelno išlikti?
– Aš taip nemanau. Pradinė mokykla, tai mes nuosekliai įgyvendiname, turėtų būti arčiausiai vaiko gyvenamosios vietos. Žinoma, mokykloje turi būti ir saugi, jauki aplinka, ir gera vadyba, ir efektyviai naudojamos patalpos, o mokytojai turėti reikiamą krūvį ir orų atlyginimą.
Nedidelė mokykla irgi turi būti gera. Antai Čekiškės gimnazija – nedidelė ir atoki, tačiau šiemet jos abiturientų žinios per brandos egzaminus įvertintos trimis šimtukais. Daug gerų žodžių galima pasakyti ir, pavyzdžiui, apie Neveronių, Raudondvario gimnazijas.
Kauno rajonas sparčiai keičiasi, todėl optimizuoti ugdymo įstaigų tinklą reikia nuolat. Kai kurias atokesnes mokyklas, kur mažėja vaikų, tenka pertvarkyti, tačiau čia siekiame sukurti įvairių paslaugų. Turime daugiafunkcių centrų, kur po vienu stogu įsikūrė pradinė mokykla, darželis, sveikatos priežiūros centro padalinys, biblioteka, laisvalaikio salė. Tai leidžia efektyviai naudoti lėšas ir išsaugoti paslaugas to kaimo ar miestelio gyventojams.
– Keletą metų iš eilės savivaldybės biudžetas buvo surenkamas labai gerai. Prieš metus pasikeitė biudžeto formavimo metodika. Kaip tai paveikė Kauno rajono savivaldybės finansus?
– Dabar veikianti savivaldybių biudžeto formavimo metodika yra nepalanki ekonomiškai stiprioms savivaldybėms. Kauno rajone sparčiai daugėja gyventojų, kuriasi verslo įmonės, pritraukiame daug užsienio investicijų, į valstybės biudžetą sumokama daug mokesčių, deja, į savivaldybę jų grįžta palyginti nedaug. Manau, kad tai neteisinga. Gaudami proporcingą dalį to, ką mūsų gyventojai ir įmonės sumoka valstybei, galėtume sparčiau statyti vaikų darželius, tiesti kelius, atnaujinti mokyklas, spręsti kitas opias problemas.
Džiaugiuosi, kad Vyriausybė ruošiasi sudaryti darbo grupę, kuri peržiūrės šią metodiką, ir aš viliuosi, kad ji taps palankesnė mūsų krašto žmonėms.
– Lietuvoje vis garsiau kalbama apie gresiančią ekonomikos krizę. Ar savivaldybė pasiruošusi blogesniems laikams?
– Sunkmečiai ateina ir praeina. Krizės atveju galima atsisakyti kai kurių investicinių projektų, bet būtina apsaugoti žmones, kurie dirba ir teikia paslaugas.
Palyginti su kitomis Lietuvos savivaldybėmis, Kauno rajone situacija tikrai nėra prasta, čia daugėja dirbančių pagal verslo liudijimus. Šis sektorius kuria gerovę visiems. Manau, kad krizės atveju pas mus nebūtų tokių griūčių, kurios sunaikintų daug darbo vietų. Šia prasme esame saugesni už kitas savivaldybes.
– Jūsų akimis, kokie bus ateinantys metai?
– Manau, kad jaunai, veržliai ir pilietiškai Kauno rajono bendruomenei metai bus palankūs. Tikiu, kad 2019 m. pakaunės krašto knyga ir toliau bus rašoma prasmingais darbais, kad ir toliau stiprės ryšiai tarp bendruomenių, kad bus daugiau solidarumo ir mažiau socialinės atskirties. Mūsų kraštas yra teisingame kelyje, tik reikia tęsti tai, kas pradėta.
