„Būtina išsaugoti dešimtmečius kurtus ūkius. Kaimas per visas krizes ištempdavo Lietuvą. Valgyti visiems juk reikia, kažkas turi užauginti derlių, o nuo dejavimo lengviau nebus“, - pastebėjo Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė.

Staliūnų ūkyje miežių sėja jau įpusėjo. Cukriniai runkeliai dar laukia savo eilės.

Valgyti visiems juk reikia, kažkas turi užauginti derlių, o nuo dejavimo lengviau nebus.

G. Staliūnienė pabrėžė, kad ūkininkai atsakingai žiūri į karantiną - visi apsirūpinę apsauginėmis priemonėmis, dezinfekciniu skysčiu. „Kaime daugiau erdvės, ne vienas ūkininkas turi pirtelę, kurią dabar dažniau užkuria. Būtiniausių produktų prekybininkai atveža į namus arba nuperka vaikai“, - apie karantino ypatumus kaime kalbėjo Babtų seniūnijoje kartu su vyru Juozu ūkininkaujanti Genutė.

„Gyvename, kaip gyvenę, nieko išskirtinio. Visi kaimynai aplink dirba, kruta“ – ta pačia filosofija vadovaujasi ir kitas Babtų seniūnijos ūkininkas Vytautas Žmuidzinavičius.

Iš 470 ha ūkio dirbamos žemės 170 ha užima žieminiai rapsai, 216 ha žieminiai kviečiai, 1 ha pievų palikta arkliams.

Vytautas jau pasėjo 85 ha pupų, dabar skuba iki Velykų nupurkšti rapsus. „Va, jau formuojasi žiedai, o juos labai mėgsta vabaliukai. Nenupurkši – nebus derliaus“, - rodė pirštu į rapsų pumpurus žemdirbys. Augalai dar gauna augimą pristabdančių medžiagų, kad labiau šakotųsi, nes 75 proc. derliaus užauga ant šoninių šakelių.

„Pernai buvo auksinis ruduo, žieminių augalų nesugebėjo pasėti tik tinginiai. Šiemet turėtų būti dviem savaitėmis ankstyvesnė javapjūtė“, - prognozuoja ūkininkas.

V. Žmuidzinavičiaus pasėliai gražūs: ir kviečiai, ir rapsai puikiai peržiemojo. Su tiekimu irgi jokių bėdų nėra: „Lytagra“, „Konekesko“, „Agrokoncerno grupė“, „Rovaltra“ ir kitos įmonės dirba. Trąšos iš Klaipėdos taip pat laiku atkeliavo.

Be savininko laukuose dirba  dar keturi vyrai, ir Vytautas džiaugiasi, kad visi sveiki. „Dėvime kaukes, naudojame dezinfekcinį skystį, sveikinamės be rankos paspaudimo, neslampinėjam po parduotuves, kad nesustotų darbai. Nesigirdi, kad ir kaimynai sirgtų“, - kalbėjo ūkininkas.

Po Velykų vėl užvirs darbai: bus tręšiami kviečių ir rapsų laukai. Vėliau technika persikels į sudygusių pupų plotą – ir čia reikia naikinti piktžoles.

Darbas darbą veja, orai geri, tik labai sausa, žemė suskeldėjusi, į griovelius pirštas telpa.

Žemdirbiai akylai seka orų prognozes. O pagal jas šiųmetis balandis bus 2 laipsniais šiltesnis ir 20 proc. sausesnis nei pernykštis.  Taigi reikia skubėti tręšti, nes jei dirvos uždžius, augalų šaknys nesugebės paimti trąšų, nebus gero derlius, o trąšos bus išbertos veltui.

Bene daugiausia sunkiosios žemės ūkio technikos išsirikiavo šalia automagistralės A1, Babtų seniūnijoje, Kaniūkų kaime. Iš viso čia susirinko daugiau kaip 80 ūkininkų, kai kurie atvyko su šeimomis. Žmonės aptarinėjo problemas, bendravo su žurnalistais ir šildėsi arbata.

Palaikyti protestuojančių ūkininkų atvyko Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alvydas Rimdeika, Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė Juozapavičienė.

„Tai mūsų taikus protestas, į kelius važiuoti ir eismo trikdyti nesirengiame. Mūsų tikslas – ne kažkam bloga padaryti, bet atkreipti visuomenės dėmesį į žemės ūkio situaciją“, – sakė Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė.

Liučiūnuose su vyru ir vaikais ūkininkaujanti Marytė Rastaukienė guodėsi dėl nepalankios bankų politikos. „Įsigijome technikos, be kurios šiuolaikinis žemės ūkis neįmanomas. Teko imti paskolą. Dėl klimato kaitos padarinių labai sumažėjo derliai, todėl paskolą tikriausiai teks grąžinti mūsų vaikams, patys neįstengsime. Dabar gailimės, kad ir juos įvėlėme į šį reikalą“, – vardijo problemas ūkininkė. Ji pastebėjo, kad žemės ūkio supirkimo kainos yra neadekvačiai mažos, kai tuo metu maisto produktų kainos didėja, Lietuvą užplūdo užsienietiška produkcija.

Kaip mums konkuruoti su Europa?

G. Staliūnienė sakė, kad žemdirbius neramina ir vis didėjantis visuomenės nusistatymas ūkininkų atžvilgiu. „Mus priešina su pensininkais, mokytojais, tarsi dėl mūsų kaltės jiems nedidėja atlyginimai ar pensijos“, – kalbėjo Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė.

„Jeigu visoje Europoje žemės ūkis yra remiamas, akcizas dyzelinui – mažas, kompensuojamas, kodėl mums negali kompensuoti? Kaip mums konkuruoti su Europa?“, – klausė G. Staliūnienė.

Moteris pastebėjo, kad kitų Europos Sąjungos šalių, pavyzdžiui Vokietijos, ūkininkai gali įsigyti pigesnių trąšų, chemikalų, be to ir maisto produktai ten kainuoja pigiau, nei Lietuvoje.

Į akciją atvykęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas gyrė žemdirbius už jų bendruomeniškumą, darbštumą, pasišventimą dirbti žemę. „Kauno rajone kaimiškose vietovėse gyvena 75 proc. gyventojų, iš jų 25 proc. dirba žemės ūkio ir miškų sektoriuje. Be ūkininkų neįsivaizduojame bendruomenių švenčių, kultūros renginių, esate tikri kaimo šviesuliai“, – kalbėjo meras, kartu jis apgailestavo, kad Lietuvos žemdirbiai Europoje negali jaustis lygiateisiais.

Kita didelė ūkininkų grupė protestavo netoli Vandžiogalos esančiame kelyje. Čia buvo galima sutikti Nikolajų Dubnikovą, Romą Majauską, Vytautą Žmuidzinavičių, Olegą Naturjevą, kitus žinomus pakaunės ūkininkus.

Dar viena protestuotojų grupė rinkosi Garliavos apylinkių seniūnijoje esančiame kaime.

Traktoriai gatvėse

Lapkričio 26-ąją nuo 11 val. maždaug pusantro šimto traktorių stovės Babtų, Vandžiogalos ir Garliavos apylinkių seniūnijų keliuose – taip Kauno rajono ūkininkai protestuoja prieš Lietuvos valdžios institucijų vykdomą žemės ūkio politiką. Išrikiuotus traktorius pravažiuojantys žmonės matė dvi valandas.

"Pasirinkome akciją vykdyti taip, kad netrukdytume kitiems. Traktoriai stovės tose vietose, į kurias ūkininkams patogu atvažiuoti, tačiau traktorių eilės labai gerai matytis nuo "Via Baltica" kelio. Technika bus išrikiuota trijose vietose", – dienraščiui kalbėjo Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė.

Viena protestuotojų grupė rinksis Babtų seniūnijoje, ties automagistrale Kaunas–Klaipėda esančiame Kaniūkų kaimo kelyje. Kita protestų vieta numatyta kelyje A8, ties Vandžiogala. Trečia protestuojančių ūkininkų grupė rinksis Garliavos apylinkių seniūnijoje, Kazliškių kaime, Geležinkeliuko gatvėje. Iš viso į akciją su traktoriais atvyko maždaug 150 Kauno rajono ūkininkų.

Akcijos tikslas

Kauno rajono ūkininkai tokia akcija siekė atkreipti visuomenės dėmesį, kad valdžia juos bando supriešinti su kitomis visuomenės grupėmis, nuolat jų atžvilgiu skrieja neigiamos emocijos. Kartu žemdirbiai siekė pasisakyti prieš vykdomą mokesčių politiką.

Labiausiai ūkininkus glumina siūlymai kitais metais taikyti didesnius individualios veiklos mokesčius, didinti degalų kainas. Tuo pat metu mažinamas finansavimas šiam sektoriui, mažėja žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos, nors maisto produktų kainos prekybos centruose nuolat didėja.

"Pastaruoju metu vyrauja labai negatyvus požiūris, nukreiptas į ūkininkus ir žemės ūkį. Esą mes tik naudojamės viskuo, nemokame mokesčių, gauname lengvatų. Žmonės taip kalba neįsigilinę į esamą situaciją. Mes esame tokia pat visuomenė, kaip ir visi. Mes taip pat mokame mokesčius. O dėl to, kad turime nuolaidų dyzelinui –  tokios lengvatos taikomos visoje Europoje. Jei neturėtume nuolaidos degalams, būtų sunku konkuruoti. Pastaruoju metu yra tautos supriešinimas. Valdžia sako, kad jei iš ūkininkų neatims, negalės pridėti pensininkams. Taip ūkininkus pykdo su senjorais, kitą kartą supriešina su mokytojais. Į tokį požiūrį mes norime taikiai atkreipti dėmesį, nes kaimas iš tiesų kiekvienais metais miršta, ūkininkų mažėja, nes sunkėja sąlygos verstis tokia veikla", – ūkininkų protesto tikslą dėstė G.Staliūnienė.

Ji pridūrė, kad tokiu protestu siekiama parodyti, kad Lietuvos ūkininkų produkcija yra reikalinga ir pasaulyje labai vertinama.

"Nenorime, kad tauta valgytų kažkokį perdirbą, sintetinį ir iš užsienio atvežtą maistą. Lietuva amžių amžiais buvo žemės ūkio kraštas. Mūsų maistą ir jo kokybę pripažįsta visas pasaulis, eksportuojame į įvairias šalis. Deja, Lietuvai viso šito nereikia", – pridūrė Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė.

Kaimas iš tiesų kiekvienais metais miršta, ūkininkų mažėja, nes sunkėja sąlygos verstis tokia veikla.

Tylus protestas

Akcija "Traktoriai" yra tęstinis ūkininkų protestas. Mėnesio pradžioje šalies ūkininkai pradėjo "Žaliojo kryžiaus" akciją, kurios metu laukuose kyla žalios spalvos kryžiai.

Tai tyli ir taiki akcija, kurios metu žemės ūkio subjektai – ūkininkai, bendrovės stato savo dirbamoje žemėje prie kelių, kuriuose yra didžiausias judėjimas, žalius kryžius. Taip transliuojama žinutė, kad priimami politiniai sprendimai pjauna ekonomikos šaką, ant kurios sėdi visa šalis. Ši akcija – tai pirmoji žinutė visuomenei ir politikams, kad, beatodairiškai naikinant žemės ūkį, sunaikinamas visas lietuviškas kaimas – tautiškumo lopšys.

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė pastebėjo, kad šiemet gamta buvo negailestinga ir nenorėjo atiduoti užauginto derliaus. Dėl nesibaigiančių liūčių paskelbus ekstremalią padėtį nenuimta 519 ha grūdinių kultūrų. Liko nepasėtų ir žieminių kultūrų, todėl nuostolių neišvengė visi ūkininkai.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pasidžiaugė, kad nepaisant sunkumų, ūkininkai yra svarbiausia vietos bendruomenių atrama tvarkant aplinką, kelius, organizuojant renginius, šventes. „Esate tikri bendruomenių lyderiai“, - kalbėjo meras.

Aidint fanfaroms buvo paskelbti konkurso „Metų ūkis 2017“ laureatai.

Už pienininkystės plėtrą apdovanoti Teresė ir Antanas Gudaičiai, ūkininkaujantys Alšėnų seniūnijoje.

Vandžiogalos seniūnijoje gyvenantiems Jonatai, Kristinai ir Saulius Paurams dėkota už augalininkystės ir gėlininkystės puoselėjimą.

Augalininkystės pasiekimais garsėja ir babtiškiai Laima ir Romas Mačioniai, konkurse užėmę trečią vietą.

Vandžiogališkiai Irena ir Laimutis Ragulskiai daug metų augina fazanus, kalakutus, perlines vištas ir dekoratyvinius paukščius. Jiems įteiktas specialus prizas už netradicinės žemės ūkio veiklos vystymą.

Toks pat prizas atiteko ir Pagynėje gyvenantiems Daliai ir Edvardui Abukauskams. Vos vieno hektaro plote ūkininkai užaugina įvairių daržovių ir vaisių, kuriuos raugina. Savo produkcija pakaunės ūkininkai spėjo išgarsėti visoje Lietuvoje.

Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alvydas Rimdeika pabrėžė, kad Kauno rajonas pagal žemės ūkio rodiklius visada buvo tarp šalies geriausiųjų. Šiemet deklaruota 64 tūkst. 732 ha žemės ūkio naudmenų. Palyginti su  2016 m. apie 700 ha sumažėjo apleistų žemių.

Maloniai nuteikia jaunėjantis ūkininkų amžius. 2014 m. buvo registruoti 624 ūkininkų iki 40 metų ūkiai,  o 2017 m. – jau 649.

Neįprastai lietingi metai patvirtino, kad reikia daugiau dėmesio skirti melioracijai. Įvertinusi sudėtingą situaciją, Kauno rajono taryba šį rudenį priėmė sprendimą, kuriuo atleido žemdirbius nuo žemės mokesčio. „Žinau, kad tai nekompensuos visų patirtų nuostolių, tačiau mes gerai suprantame padėtį ir norime būti kartu su jumis“, - kalbėjo meras V. Makūnas.