„Jiems ta žinia nėra nei gera, nei bloga. Mūsų planų tai nelabai keičia: mes vis tiek bandysime išsikovoti tuos atlyginimus – teismu ar pavyks susiderėti su darbdaviu“, – BNS sakė Turkijos darbuotojams atstovaujančios Gegužės 1-osios profesinės sąjungos atstovas Jurgis Valiukevičius.

Turkijos darbuotojams praėjusių metų pabaigoje paskelbus streiką dėl neišmokėtų atlyginimų paaiškėjo, jog jie dirba pagal dvi sutartis: viena alga jiems mokama pagal lietuvišką, sudarytą su „Kayi Construction“ vietos filialu, kitą jie turėtų gauti pagal sutartį, sudarytą su pagrindine bendrove Turkijoje.

Lietuvos profesinės sąjungos siekia, kad su darbuotojais būtų atsiskaityta pagal lietuvišką sutartį. J. Valiukevičiaus žiniomis, kol kas jokių pranešimų apie atleidimą jie nėra gavę.

Vis dėlto dalis turkų nusprendė protesto nebetęsti ir grįžo namo.

„11 darbuotojų vakar išskrido į Turkiją, gavo 400 eurų, nors anksčiau jiems žadėjo nors 30 procentų sumokėti“, – sakė jis.

Pasak profesinės sąjungos atstovo, dalis turkų ieškosi naujų darbdavių Lietuvoje.

Net ir tuo atveju, jei dauguma jų išvyktų, profesinės sąjungos sako galėsiančios jiems atstovauti teismuose, bet tikimasi, kad jie Lietuvoje pasiliks dar bent kurį laiką, kad būtų galima surinkti duomenis dėl padarytų pažeidimų.

Mes vis tiek bandysime išsikovoti tuos atlyginimus – teismu ar pavyks susiderėti su darbdaviu.

„Gali būti, kad juos reikės apklausti, kad jie paliudytų“, – sakė J. Valiukevičius.

„Bet kol kas daugiau nei pusė yra tvirtai apsisprendę kol kas laukti ir užsitikrinti, kad čia prasidėtų tie teisiniai procesai“, – pridūrė jis.

„Kayi“: su dalimi darbuotojų sutarta dėl atsiskaitymo

„Kayi Construction“ projekto vadovo pavaduotojas Alperas Dedeoglu (Alperas Dedeohlu) BNS sakė, kad bendrovė su dalimi protestavusių darbuotojų susitarė dėl atsiskaitymo.

„Vadovai pateikė jiems pasiūlymą susitarti dėl atsiskaitymo, dvidešimt iš jų jau sutiko ir grįžta“, – sakė A. Dedeoglu.

Iš viso Kaune dirbo 52 darbuotojai iš Turkijos. Jie, pasak bendrovės atstovo, bet kuriuo atveju nebegrįžtų į statybų aikštelę Kaune, nes nebepageidauja dirbti su bendrove.

„Jie pareiškė, kad nebenori dirbti čia su „Kayi“, todėl jie grįš (į Turkiją)“, – sakė jis.

Tačiau J. Valiukevičius sako, kad turkai norėtų tęsti darbą, jei būtų atsiskaitoma. Turkai paskutiniu metu atvykdavo į statybų aikštelę, bet negaudavo darbo.

„Paskutines dvi dienas darbuotojai ateidavo 8 val. ryto į darbą, tiesiog jiems nedavė priemonių. Mes tą skaitėme kaip prastovą“, – sakė jis.

A. Dedeoglu teigė, kad darbai dvi dienas nevyko dėl problemų su statybos projektu.

Profesinės sąjungos atstovo nuomone, įtikinti darbuotojus susitarti bendrovei pavyko, nes jie yra išvarginti šios situacijos.

„Tiesiog darbdavys pasinaudojo. Jie pavargę, jų šeimos neturi už ką gyventi, jie patys nebeturi jokių pinigų ir tiesiog jie iš desperacijos išvyko“, – sakė J. Valiukevičius.

Patikrinimą dėl Turkijos bendrovės Lietuvos filialo veiklos yra pradėjusi ir Darbo inspekcija.

S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos sutartį su Turkijos statybų bendrove Kauno savivaldybė pasirašė 2018 metų birželį.

Penktadienį savivaldybė pranešė sutartį nutrauksianti dėl pažeidimų bei ieškosianti naujo rangovo.

Daugiau laukti nebegalima

„Turkijos kompanijos atstovai išnaudojo visą jiems suteiktą pasitikėjimo kreditą. Davėme užtektinai šansų ir laiko spręsti kilusias problemas, kad darbai sklandžiai vyktų toliau, tačiau matome, kad jie tuo nepasinaudojo. Dabar iniciatyvą perima miestas. Turime užtikrinti, kad stadiono statybos tęstųsi ir būtų sėkmingai užbaigtos. Konkursas naujam rangovui surasti pareikalaus šiek tiek laiko, bet darysime viską, kad neišvengiama darbų pauzė truktų kuo trumpiau“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, pabrėždamas, jog tai ypatingos reikšmės objektas ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai.

Turkijos kompanijos atstovai išnaudojo visą jiems suteiktą pasitikėjimo kreditą.

Turkijos bendrovei šiandien oficialiai pranešta apie pradedamas sutarties nutraukimo procedūras. Vienas iš motyvų – darbų grafiko nesilaikymas. Akivaizdu, kad iki savo pasiūlyto termino, šių metų balandžio–gegužės mėn., rangovai statybų neužbaigs.

Rangovas iš Turkijos taip pat buvo įsipareigojęs atvežti 400 savo šalies darbininkų ir didžiąją dalį statybinės technikos, tačiau tokių statybininkų pajėgų iki šiol nėra buvę, o ir statybų aikštelės technika – nuomota iš Lietuvoje veikiančių subrangovų.

Maža to, aiškėja statybų bendrovės įsiskolinimai įvairioms įmonėms. Kauno miesto savivaldybę pasiekė turkams adresuotos kreditorių pretenzijos dėl neatsiskaitymų už statybines medžiagas, projektavimo darbus bei kitas paslaugas. Nesumokėta net už darbininkams tiekiamą maistą.

Su dauguma subrangovų pagal trišales sutartis tiesiogiai atsiskaitinėja pati Kauno savivaldybė. Turkijos įmonei už visus iki šiol atliktus ir užsakovui priduotus darbus taip pat pilnai sumokėta.

Kauno miesto savivaldybė išieškos 2 mln. eurų siekiantį garantą už esminių sutarties sąlygų nesilaikymą. Kol kas Turkijos kompanija nežino, ar kreipsis į teismą. Tai paaiškės po valdybos posėdžio.

Savivaldybė BNS informavo, už atliktus darbus Turkijos kompanijai yra sumokėjusi 8,5 mln. eurų.

Spręs, ar kreiptis į teismą

„Esame gavę iš savivaldybės raštą, jį išanalizuosime, aptarsime poziciją su Turkijos kompanijos valdyba Stambule. Tada priimsime sprendimą, ar kreiptis į teismą, ar ne. Viską apsitarsime iki pirmadienio. Čia susidėjo daug priežasčių, bet pagrindinis – vėluojantis techninis projektas. Kadangi buvo atliktos projekto korekcijos, bendrovė toliau negalėjo vykdyti tam tikrų darbų, todėl pradėjo strigti tam tikri procesai, nes nebuvo galima tinkamai organizuoti viso darbų plano“, – portalui kauno.diena.lt komentavo bendrovę „Kayi Construction“ atstovaujantis advokatas Gintaras Černiauskas.

Jis pažymėjo, kad S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos darbai užtruko būtent dėl techninio projekto korekcijų. Dėl streikuojančių darbuotojų darbai nesustojo. „Esu minėjęs, kad darbuotojams esame atsiskaitę pagal darbo sutartis, kurios buvo sudarytos Lietuvoje. Skolų jiems nėra. Kitų aplinkybių dėl skolų, aš negaliu pakomentuoti, kas ten vyko Turkijoje“, – sakė advokatas.

„Labai gaila, kad šiuo atveju buvome priversti sustabdyti darbus ir negalėjome tęsti suplanuoto svarbaus objekto statybos darbų proceso. Man, kaip kauniečiui, ypatingai apmaudu, bet tokia situacija“, – prisūdė G.Černiauskas.

„Kayi Construction“: spręsime, kaip pasielgti

„Kayi Construction“ projekto vadovo pavaduotojas Alperas Dedeoglu (Alperas Dedeohlu) BNS sakė, kad informaciją apie nutraukiamą sutartį jis kol kas žino tik iš žiniasklaidos.

„Žinau tai iš žiniasklaidos, kol kas negavome oficialios informacijos. Manau, greitai ją gausime, nes matau šią žinią daugelyje kanalų“, – kalbėjo jis.

Pasak A. Dedeoglu, ką daryti toliau bus sprendžiama pasitarus su bendrovės vadovybe.

„Žiūrėsime, koks bus kitas žingsnis“, – sakė Turkijos bendrovės atstovas.

Jo teigimu, darbai stadione paskutiniu metu nebuvo vykdomi dėl problemų su projektu.

„Susitikome su savivaldybės atstovais praėjusią ir šią savaitę, žinome problemas. Be to, prieš dvi dienas darbus sustabdėme, nes buvo problemų su techniniu projektu“, – teigė A. Dedeoglu.

Neramumai prasidėjo rudenį

Pernai rudenį pirmąkart pasirodė Turkijos kompanijos darbuotojų nepasitenkinimo apraiškos. Tai buvo ženklas apie įmonėje kylančias problemas. Nors pavieniai statybininkų protestai būdavo sprendžiami, netrukus jie išaugo į didesnes protesto akcijas.

Gruodį apie pusšimtis Turkijos piliečių paskelbė nutraukiantys darbus dėl vėluojančių atlyginimų, o galiausiai, padedami mūsų šalyje veikiančių profsąjungų, paskelbė bado akciją ir užsiminė apie ketinimus rengti protesto eitynes. Tapo aišku, kad bendrovė nepajėgi savarankiškai suvaldyti situacijos ir kokybiškai tęsti darbo Kaune.

Dėl įmonę kamuojančių vidinių problemų Kauno savivaldybė kreipėsi tiek į kompanijos vadovybę, tiek ir į Turkijos Respublikos ambasadą. Vis dėlto visi bandymai pratęsti bendradarbiavimą su „Kayi Construction“ buvo nevaisingi.

S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos darbai turėjo būti baigti šįmet pavasarį. Rangovas įsipareigojo juos atlikti per 20 mėnesių nuo sutarties pasirašymo 2018 m. viduryje. Tačiau kol kas atlikta tik apie ketvirtadalis viso darbo: baigta griauti senąsias stadiono konstrukcijas, išvedžiotos inžinerinės komunikacijos, pradėta statyti požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, VIP tribūnos.

Naujo rangovo paieškos

„Šiai dienai atlikta ketvirtadalis visų suplanuotų darbų. Pagal sutartį stadionas turėjo būti baigtas statyti dar šįmet, tačiau turkų kompanijos negebėjimas valdyti vykstančių procesų darė tiesioginę įtaką statybų tempui. Apmaudu, kad dėl to gaištamas brangus laikas, todėl laukti ilgiau nebėra jokių galimybių. Tikimės, kad naujasis rangovas likusius darbus atliks ne tik kokybiškai, bet ir kaip įmanoma greičiau“, – vylėsi Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Nutraukus sutartį bus skelbiamas naujas rangos darbų konkursas. Stadiono rekonstrukciją užbaigsiančią įmonę po sutarties nutraukimo tikimasi surasti per keletą mėnesių.

Po rekonstrukcijos stadione esančių vietų skaičius nuo 9,5 tūkst. padidės iki 15 tūkst., o visos tribūnos bus uždengtos stogu. Išskirtinis projekte numatytas sprendimas – iš medžio sukurta fasadinė stadiono dalis, paslėpsianti betonines tribūnų konstrukcijas. Stadionas turės modernią šildomą dangą ir atitiks aukščiausios 4-os UEFA kategorijos reikalavimus.

Rekonstruotas S. Dariaus ir S. Girėno stadionas taps daugiafunkcinio sporto ir laisvalaikio komplekso Ąžuolyne dalimi. Visą kompleksą sudarys rekonstruota sporto halė, naujas lengvosios atletikos maniežas, atnaujintas Ąžuolyno parkas, Sporto gatvė ir Dainų slėnis.

Spalio pradžioje prasidėjo S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcija. Iš pradžių vyko tik rankų darbas – darbininkai ardė kėdes, šviestuvus bei švieslentę. Šią savaitę prasidėjo rimtesni darbai, kur vien tik rankų neužtenka. Pasitelkus sunkiosios technikos artileriją, pradėta griauti stadiono tribūnas.

„Vaizdas kaip po karo“, – socialiniame tinkle „Facebook“ ties ardomų tribūnų nuotrauka komentavo S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro vadovas Giedrius Bielskus.

Iš tiesų, griaunamos tribūnos, ypač apniukusiame rudens fone, atrodo nekasdieniškai. Krentantys betoniniai luitai tarsi atsisveikina su senuoju stadiono vaizdu ir sukelia smalsumą, kaip viskas atrodys, kai į viršų pradės stiebtis naujoviškos tribūnos.

Nuo stadiono veda specialiai sunkiajai technikai įrengti koridoriai. Aplinkinių gyventojų prašymu, dauguma statybinių atliekų bus vežamos ne sporto halės pusėje, bet palei Lietuvos sporto universitetą.

S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukciją atlieka Turkijos kompanija „Kayi Construction“. Kauno miesto savivaldybė skelbė, kad kompanija laimėjo konkursą, nes pasiūlė mažiausią rekonstrukcijos kainą – beveik 35 mln. eurų.

Planuojama, kad stadiono rekonstrukcija bus užbaigta per 20 mėnesių nuo darbų pradžios. Po rekonstrukcijos stadione esančių vietų skaičius nuo 9,5 tūkst. padidės iki 15 tūkst., o visos tribūnos bus uždengtos stogu.

Per muzikos koncertus stadionas talpins iki 30 tūkst. žmonių. Stadionas turės modernią šildomą dangą ir atitiks aukščiausios 4-os UEFA kategorijos reikalavimus.

Šeštadienį Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadione prasidės dvi dienas vyksiantis 91-as Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas. Beveik 300 sportininkų, tarp kurių bus net vienuolika Londono olimpinėse žaidynėse startavusių lengvaatlečių, išsiaiškins 40-ies rungčių Lietuvos čempionus. Kai kuriems sportininkams tai bus paskutinė galimybė įvykdyti Europos čempionato normatyvą.

Bene įdomiausia kova vyks vyrų disko metimo sektoriuje, kur turėtų susigrumti visi trys Europos čempionato normatyvus jau turintys disko metikai - Virgilijus Alekna, Andrius Gudžius bei Aleksas Abromavičius. Moterų trišuolio rungtyje pasaulio jaunimo vicečempionė Dovilė Dzindzaletaitė bandys aplenkti sezono lyderę Jolantą Verseckaitę, o šuolių į aukštį sektoriuje pirmą kartą šiame sezone jėgas patikrins po traumos atsigaunanti Airinė Palšytė.

"Kadangi Lietuvos čempionatas bus pirmos varžybos po ilgos pertraukos, jos man bus tarsi apsišaudymas. Stebuklingų rezultatų nesitikiu, bet jei peršoksiu 190 cm ar 192 cm, liksiu tikrai patenkinta. Per daug apie Lietuvos čempionatą negalvoju, nes iki Europos čempionato dar yra laiko, fokusuojamės jam", - pasakojo Londono olimpinių žaidynių finalininkė A.Palšytė.

Sportininkė tikino, jog papildomo jaudulio prieš pirmą starta po keturių mėnesių pertraukos nejaučia.

"Jaudulio nėra, ne pirmą kartą dalyvauju, tačiau pagalvoju apie koją. Nesinori, kad atsinaujintų trauma. Pačią varžybų dieną jauduliukas bus, tačiau tai yra natūralu, nesvarbu ar startuoji po pertraukos, ar ne."

Įšokti į nuvažiuojantį Europos čempionato traukinį realiausiai pretenduoja 3000 m kliūtinio bėgimo atstovas Justinas Beržanskis ir ieties metikė Indrė Jakubaitytė, kuriai LLAF taurės varžybose iki normatyvo trūko vos 9 centimetrų. Sinoptikai prognozuoja, jog šeštadienį ir sekmadienį termometro stulpelis gali perkopti ir 30 laipsnių ribą.

"Nežinau, kaip kitiems sportininkams, bet man kuo karščiau - tuo geriau. Kada pirmą kartą pakartojau Lietuvos rekordą Kinijoje, tada šokau po liūties, tačiau buvo labai karšta, drėgna ir tas man buvo tobula. Nereikėjo tarp šuolių raumenims daryti krūvio, tiesiog kaupiau jėgas. Nereikėjo judėti, nes raumenys ir taip išliko šilti", - pasakojo A.Palšytė.

Atsižvelgiant į sportininkų rezultatus Lietuvos lengvosios atletikos čempionate, bus suformuota šalies rinktinė, startuosianti Europos čempionate Ciuriche (Šveicarija).

Varžybų pradžia šeštadienį nuo 16 val., sekmadienį - nuo 13 val..