Prisegė siųstuvą
Įrenginys paukščiui prisegtas Kauno Tado Ivanausko muziejaus darbuotojų ir fondo "Padėkime ereliams" iniciatyva.
Tačiau pagelbėti šiai operacijai buvo pakviestas Ventės rago ornitologinės stoties ornitologas Vytautas Eigirdas, kuris taip ženklino ne vieną sparnuotį.
"Man teko tvirtinti siųstuvus gandrams, tad jau turėjau patirties. Paukštis prieš gerą mėnesį buvo paženklintas dar lizde. Siųstuvas tvirtinamas specialiomis petnešomis. Lietuvoje tai pirmas toks bandymas stebėti rudąjį peslį. Tai labai reta rūšis. Iš viso pas mus peri gal tik 20–35 poros. Juodųjų peslių yra daugiau", – pasakojo V. Eigirdas.
Ornitologai, be gandrų, dar yra siųstuvais žymėję erelius rėksnius – Manolo, Žalgirį, Leitę, Metidą.
"Bus įdomu stebėti, kaip šis paukštis skris, kur žiemos – iki šiol nedaug žinome apie jų migraciją. Rudieji pesliai stebimi įvairiais sezonais, tačiau nežinoma, ar tai vietiniai sparnuočiai", – pasakojo ornitologas.
Siųstuvu rudasis peslys paženklintas Šilutės rajone, kur šiemet lizde išaugino tris jauniklius.
"Paukštis ir toliau laikosi savo teritorijoje, kuri išties didelė. Jis reguliariai skrenda medžioti net 5 km nuo lizdo, o kartais nutolsta ir beveik 10 km, net išskrisdamas už Lietuvos ribų. Tad neseniai uždėtas siųstuvas jau suteikė svarbių žinių apie šios rūšies veisimosi metu aprėpiamą teritorijos dydį", – aiškino gamtininkas.
Gandrai – jau Afrikoje
O štai pamaryje siųstuvais ženklinti gandrai jau paliko gimtinę.
"Šiais metais paženklinome dar vieną paukštį, tad iš viso stebime devynių gandrų keliones. Per Gandrines Lietuvoje buvo likęs tik vienas gandras, visi jau buvo išskridę. Pirmieji trys gandrai šiuo metu jau net pasiekė Afriką. Kiti dar keliauja. Paskutinis žymėtas gandras taip pat paliko pamarį", – pasakojo V. Eigirdas.
Specialistas analizuoja, ar tai, kad gandrai vis anksčiau palieka gimtuosius kraštus, gali reikšti besikeičiantį paukščių migracijos laiką?
Seks: siųstuvai paukščiams segami specialiomis petnešomis. / Fondo "Padėkime ereliams" nuotr.
"Išvadas galima būtų teigti tik po ilgesnio stebėjimo, tačiau šiemet gandrai, palyginti su praėjusiais metais, keliomis dienomis anksčiau paliko lizdus. Tiesa, šie gandrai šiemet anksčiau grįžo. Tačiau tolimieji migrantai turi savus laikrodžius. Jei jau išperėjo ir išaugino vaikus, jie nelaukia, traukia piečiau. Paukščiai labiau taikosi prie palankių oro srautų. Pirmieji gandrai pagavo labai gerą oro srovių koridorių, nes iki Afrikos nuskrido per dvi savaites. Per dieną jie įveikdavo net po 700 km", – stebėjosi V. Eigirdas.
Vieni gandrai, skrisdami į Afriką, įveikia net 10 tūkst. km atstumą. Kiti pasirenka Čadą ar Sudaną, iki kurių – 5–6 tūkst. km.
Anties siųstuvas – erelio lizde
O štai neįtikėtina istorija dalijasi kiti ornitologai, susivieniję į Gamtosaugos projektų vystymo fondą "Padėkime ereliams".
Specialiu siųstuvu Prancūzijoje pernai buvo pažymėta eurazinė cyplė. Tačiau viena prancūzų stebėta antis užfiksuota miške, kuris tikrai nėra tinkamas vandens paukščiams.
Siųstuvas prarado ryšį, ir prancūzai nustojo sekti paukštį. Tačiau staiga, praėjus metams, siųstuvas ėmė veikti, tikėtina, gavęs saulės šviesos. Signalas sklido iš Lietuvos.
Paaiškėjo, kad signalas sklido iš tos vietos, kur greta yra jūrinio erelio lizdas. Prancūzų ornitologai paprašė lietuvių kolegų pagalbos.
Dažniausiai jūrinių erelių lizdai yra sunkiai prieinamose vietovėse, itin aukštuose medžiuose. Lietuviams pavyko surasti siųstuvą, jis buvo iškritęs iš lizdo ir kabėjo krūmuose. Matyt, dėl to ir pradėjo veikti po metų pertraukos.
Tikėtina, kad antį sumedžiojęs jūrinis erelis parsitempė jį su grobiu, nors šie plėšrūnai dažniau minta žuvimis nei vandens paukščiais.
