Spalio 5-ąją Kauno tvirtovės III forte buvo parodytas unikalus vaizdo ir garso spektaklis "Atminties poternos. Pirmoji dalis".
Garsai aidi iš visur. Atrodo, jie skverbiasi pro betoną ir laiką. Užgroja arfa, kažkur tolumoje pasigirsta soprano atliekama melodija. Tai Roberto Schumanno "Im wunderschonen Monat Mai" ("Tą nuostabią gegužę"). Laisvai liejasi romantiškos eilės iš ciklo "Poeto meilė". Iš ekrano žvelgia jauni ir pagyvenę Kaizerio kariai. Tarp jų tikrai yra poetų. Visi mylėjo ir buvo mylimi.
Gyvai atliekamos muzikos, elektronikos, teksto, vaizdo projekcijų visuma nukelia ekskursijos dalyvius į Pirmojo pasaulinio karo, tarpukario, partizaninio pokario laikus. Skamba R.Schumanno, Richardo Strausso, Giacomo Puccini, Sergejaus Rachmaninovo, Piotro Čaikovskio, šiuolaikinės muzikos grupės NB8 ART, kompozitoriaus Igno Juzoko muzika, operos solistės Julijos Karaliūnaitės balsas, Viktorijos Smailytės pirštai pravirkdo arfą, Edvino Cilindzo – akordeoną. Muzikai pritilus prabyla aktorius Simonas Dovidauskas.
"Iki kito karo. Kurio nebus", – taria balsas. Žiūrovai dar nesiskirsto. Vaišinasi forto arbata.
"Tai, ką mes kuriame, galima pavadinti muzikine-vaizdine kultūros archeologija, – sakė idėjos, scenarijaus, vaizdo projekcijų autorius, spektaklio režisierius Ričardas Rickevičius. – Gilinamės į konkrečioje vietovėje įvairiais laikotarpiais gyvenusių žmonių ir įvykių ženklus, žmonių jausmus, gyvenimus, likimus."
Anot žinomo menininko, tai geriausiai atskleidžia tų laikų filmuota medžiaga, fotografijos ir, žinoma, muzika, kurios žmonės klausėsi, dainos kurias dainavo.
"Kai žvelgiame į Pirmojo pasaulinio karo vokiečių, rusų kareivių, Nepriklausomos Lietuvos karininkų ir ju šeimų narių, Lietuvos partizanų veidus, matome gyvus žmones. Tuomet dar gyvus, laimingus, viltingus. Niekas tą fotografavimo akimirką dar nežinojo, kas bus. O buvo. Vieni žuvo nuo kulkų, dujų ar siaubingų didžiosios Bertos sviedinių sprogimų Kauno tvirtovės fortuose, kiti – tremtyje, pokario miškuose. Bet šį vakarą, jie visi buvo gyvi ir žvelgė į mus iš trečiojo forto kareivinių skliautų. Ir tai jaudino", – pastebėjo R.Rickevičius.
Buvo žiūrovų, kurie braukė ašarą. Tiek salėje, tiek stebėdami transliaciją internetu. "Tai geriausias įrodymas, kad mūsų papasakota istorija pasiekė protus ir širdis", – sakė jis.
Kauno tvirtovės parko direktorius, karo istorikas, prof. dr. Valdas Rakutis priminė: prieš 100 metų lapkričio 11-ąją Pirmasis pasaulinis karas, tarpukariu vadintas Didžiuoju, nusinešęs 12 mln. žmonių gyvybę, baigėsi.
"Visą gyvenimą studijuoju ir bandau suprasti karus, o šitas spektaklis leidžia ir suprasti, ir pajausti, kas yra karas. Ši tvirtovė prisimena ir liudija karo laikus ir tarsi klausia: žmogau, paskui ką eini? Paskui laikiną vertybę ar paskui tikrus dalykus. Pirmajame pasauliniame kare visos didžiosios valstybės pralaimėjo – neteko valdų, subyrėjo imperijos. Kas laimėjo? Laimėjome mes, nes atsirado palankios prielaidos paskelbti Lietuvos nepriklausomybę", – sako istorikas.
Renginys vyko Kauno tvirtovės tarpsritinio kultūros paveldo festivalio "Baterija" metu.
* Poterna (pranc. poterne) – požeminis koridorius (galerija), jungiantis atskiras forto ar kito įtvirtinto gynybinio statinio dalis. Naudojama karių saugiam judėjimui, taip pat įvairioms požeminėms komunikacijoms pravesti.
