„Siekiame sukurti išskirtinę edukacinę erdvę, kurioje būtų taikoma edukacinė programa su netradiciniais lavinamaisiais metodais. Vaikai geriausiai supranta, kai sudėtingus dalykus pateikiame jiems paprastai. Todėl „Žaidimatikoje“ matematines teoremas, lygtis ir principus mokysimės su edukaciniais ir lavinamaisiais žaidimais“,– naujovę Kauno tvirtovės VII forto edukacinėse erdvėse pristato įstaigos vadovas Vladimiras Orlovas.

Pasak V. Orlovo, ši klasė visada atvira moksleiviams, kuriems dėl skirtingų priežasčių, kaip sudėtingos užsitęsusios onkologinės ar kitos ligos, krizinės situacijos šeimoje, teko praleisti mokyklos pamokas ir būtina pagalba kuo greičiau pasivyti bendramokslius. Anot įstaigos vadovo, čia bus padedama ir vaikams iš socialinės rizikos šeimų, kuriems aktualus švietimo žinių pastiprinimas. Šią iniciatyvą ir klasės įkūrimą užtikrino socialiai atsakinga bendrovė „ACME Grupė“, klasės įkūrimui ir įrengimui skyrusi per 11 tūkst. Eur.

„Džiaugiamės, kad „ACME Grupės“ įrengtoje klasėje moderniosios pedagogikos metodikos sujungtos su naujais infrastruktūros sprendimais. Idėja sudaryti galimybę matematikos mokytis kitaip bei padaryti šią erdvę prieinamą tiems vaikams, kuriems labiausiai to reikia, yra artima mūsų socialiai atsakingoms grupės bendrovėms ir verslo filosofijai. Matematikos dalykas dažnai atrodo labai sudėtingas, o ši klasė bus įrodymas, kad matematikos galima mokytis kitokiu keliu, žaismingai ir inovatyviai“, – teigia „ACME Grupės“ vadovas Sergej Artemiuk.

Naujoje klasėje įrangos tiekimo partneriu pasirinkta Vokietijos inovatyvių švietimo sprendimų bendrovė „Hohenloher“. Pasak V. Orlovo, matematikos klasė bus išskirtinė ir tuo, kad joje nebus tradicinių mokyklos suolų, šioje spalvingoje patalpoje kiekvienas galės atrasti sau patogiausią vietą minkštasuolyje ar kėdėje prie patogaus stalo. „Norime maksimaliai prisitaikyti prie skirtingo amžiaus mokinių poreikių ir sieksime, kad čia atrastų kiekvienas sau patogiausią ir komfortišką vietą edukacijai“, – teigia įstaigos vadovas.

Naujai įrengtoje klasėje ir kitose forto erdvėse vasaros metu, be visų vykdomų Kauno tvirtovės VII forto švietimo iniciatyvų ir pamokų, numatoma vykdyti ir vasaros stovyklas, kurios suburs per 500 moksleivių, iš kurių beveik trečdalis – vaikai iš socialiai remtinų šeimų.

„Matematika ir mūsų matematikai šeštadienį švęs įkurtuves – forto kazematas, kadaise tarnavęs kareiviams, pasikeitė neatpažįstamai“, – apie naujovę Kauno tvirtovės VII forto edukacinėse erdvėse prasitarė V.Orlovas.

Pasak jo, šis projektas prasidėjo prieš beveik dvejus metus nuo idėjos pritaikyti vieną forto kazematą matematikai, sukuriant komfortišką aplinką, kurioje istoriniai forto interjerai susidraugautų su moderniais mokykliniais baldais ir įranga.

Kauno tvirtovės VII fortas smalsiems Kauno moksleiviams jau pažįstamas – čia veikianti edukacinė laboratorija jau ne pirmus metus traukia gamtos mokslais besidominčius vaikus. Anot V.Orlovo, dirbant su vaikais, tobulėti ir atsinaujinti reikia nuolat, o geriausių Europos Sąjungos patirčių analizė padėjo įstaigai tiksliau atsirinkti būtinas plėtros kryptis.

„Vieną iš tokių krypčių sėkmingai įgyvendinome šiemet VII forte įrengę Matematikos kazematą, o šalia jo – fizikai, programavimui bei kompiuteriniam projektavimui pritaikytą laboratoriją“, – naujoves vardijo neformalaus švietimo mokyklos vadovas.

„Matematika dažniausiai bendrojo lavinimo mokyklose pristatoma kaip sunkus mokslas, tad moksleivis prisibijo sudėtingų formulių ir uždavinių, kurių praktinės paskirties jis nemato ir nesupranta, dėl to natūraliai mokymosi procese atsiranda spragų, o mokinys ima tiesiog bijoti matematikos“, – patirtimi dalijosi VII forto matematikos mokytoja Rytė Benešiūnaitė.

Įvertinus tai, VII forte veikianti neformalaus švietimo mokykla pasirinko visiškai kitokią matematikos mokymo koncepciją – moksleiviai draugystę su matematika pirmiausia mezga spręsdami praktines užduotis: dėliodami mozaikas, kurdami brangakmenius iš popieriaus ir matuodami jų masę arba nagrinėdami simetrijos dėsnius kaleidoskope. „Vėliau vaikams pamačius sprendimui reikalingą formulę arba sužinojus naują dėsnį nekyla mokykloje dažnai kartojamas klausimas: „Kam man to reikia ?“, – pastebėjo matematikos mokytoja.

Neslėpsime – siekiame tapti pažangia Lietuvos neformalaus švietimo gamtos ir tiksliųjų mokslų mokykla.

Nemažai dėmesio naujose mokymuisi pritaikytose erdvėse skirta komfortui ir estetikai. „Ne kartą net iš patyrusių mokytojų girdėjau, kad matematikai užtenka tiesiog popieriaus, liniuotės ir pieštuko. Tačiau net jei Pitagoras savo teoremas įrodinėjo turėdamas tik primityvias priemones, tai nereiškia, kad XXI a. mokydamiesi vieno svarbiausių mokslų mes turime tenkintis atgyvenomis ir skurdžia aplinka“, – įsitikinusi VII forto vadovas V.Orlovas.

Nauja matematikos klasė sukurta pagal architekto Pavelo Balbatunovo projektą, kuriame pavyko suderinti savitą XIX a. VII forto kareivinių fortifikacinį interjerą ir moksleiviams būtinus komforto reikalavimus. Interjero akcentas – medžio masyvo pertvara, formuojanti mokytojos darbo vietos bei mokyklinės lentos zoną, sudaryta iš pagrindinių geometrijos figūrų, todėl kartu tai yra ir metodinė priemonė. „Matematikos klasėje ir šalia esančioje kompiuterizuotoje laboratorijoje naudojami modernūs mokykliniai ir laboratoriniai baldai bei ergonominės kedės“, – atkreipė dėmesį V.Orlovas.

„Naujos edukacinės erdvės VII forte – tai ženklas, kad mūsų jauna neformalaus švietimo mokykla auga kartu su savo moksleiviais ir yra pasiryžusi kasmet tobulėti nepaprastoje, bet labai svarbioje bei įdomioje veiklos srityje. Neslėpsime – siekiame tapti pažangia Lietuvos neformalaus švietimo gamtos ir tiksliųjų mokslų mokykla“, – pridūrė VII forto vadovas.

Forte veikianti neformaliojo švietimo mokykla padeda moksleiviams pažinti gamtos ir tiksliuosius mokslus praktiškai, taikant moderniam švietimui aktualius bei efektyvius „Phenomenon-based learning“ metodus. Bendradarbiavimas su Kauno savivaldybe leidžia 200 moksleivių tobulėti už labai nedidelį mokestį. VII forto edukacinėse erdvėse vedamos edukacinės programos grupėms iš kitų Kauno ir Lietuvos mokyklų.

Norite visa tai pamatyti savo akimis ir išbandyti? Naujos matematikos klasės bei fizikai, programavimui ir kompiuteriniam projektavimui pritaikytos laboratorijos atidarymas – jau šį šeštadienį, 14 val. Kauno tvirtovės VII forte, Archyvo g. 61, Kaunas.

Rado aukso vidurį

Chemijos pamokų metu iš stiklinių kolbų virstantys garų kamuoliai ir ugnies liežuviai – praeitis. Daugumoje šalies mokyklų laboratorijų neliko nė kvapo, o vyresniųjų klasių moksleivių galvos kemšamos tik sausa teorija. Esą sudėtingų formulių gliaudymas, o ne praktikos įgūdžiai bus vertinami baigiamųjų egzaminų metu.

"Maža to, nuolat girdime, kad chemija, fizika ar biologija įkandama maždaug nuo 7–8 klasės, – Kauno tvirtovės VII forto direktorius Vladimiras Orlovas griovė šalies švietimo sistemai patogius mitus. – Netiesa. Chemija, fizika ir biologija prieinami nuo pirmos klasės. Svarbiausia rasti tinkamą metodą."

Regis, forto laboratorijos išradėjams tai pavyko padaryti. Edukacinius gamtos ir tiksliųjų mokslų užsiėmimus lankantys trečiokai be didelių sunkumų geba įrodyti Pitagoro teoremą ar surinkti elektros grandinę.

"Viena – kai tu matai, kita – kai pats darai", – prasitarė V.Orlovas, jau ne vienus metus besiremiantis metodu, kuris sujungė du skirtingus požiūrius – klasikinį ir projektinį. Pastarasis atkeliavęs iš Jungtinių Amerikos Valstijų, pagrįstas posakiu, esą žinios, kurių negalima parduoti, yra nieko vertos. Tuo metu antrasis kritikuoja praktiką ir aukština fundamentalias žinias.

"Mes sutinkame, kad tiesos yra pirmasis požiūris. Lygiai taip pat pabrėžiame, kad net maža praktika reikalauja didelės teorijos, o norėdami laužyti taisykles, jas turite gerai išmokti", – rastu aukso viduriu džiaugėsi V.Orlovas.

Kasdieniai bandymai

Forto kazematuose nerasite įrenginių, kurie stovi moderniausiose pasaulio laboratorijose. Čia negimsta ir didieji išradimai, keičiantys žmonių gyvenimus. Tačiau kone kasdien buvusiose kareivinėse sukasi dešimtys smalsių vaikų ir jaunuolių, bandančių išnarplioti gamtos ar tiksliųjų mokslų labirintus.

"Viskas prasideda nuo pačių paprasčiausių dalykų, kurie nereikalauja didelių išlaidų", – į kompaktinio disko dėklą lange pirštu bedė V.Orlovas. Pačiame jo centre – pipete kasdien drėkinama servetėlė ir agurko sėkla, kurios dygimą gali stebėti jaunieji biologai.

"Paklausęs, rytuose, vakaruose, šiaurėje ar poetuose geriausiai dygsta sėkla, vienas moksleivis dabar pats ieško atsakymo. Kaip? Labai paprastai. Suklijavęs sėklas skirtingų krypčių languose stebi, kuri jų greičiau šaknis leidžia", – su šypsena apie kasdienius jaunųjų eksperimentatorių ieškojimus kalbėjo VII forte įsikūrusio muziejaus vadovas.

Kiek tolėliau nuo stebuklingos sėklos, ant plačios palangės, maistiniais dažais spalvintu vandeniu troškulį malšino keturi salotų lapai. Vienas jų oranžinis, kitas – mėlynas, trečias – intensyviai žalias, o ketvirtas toks, kokį gamta sukūrė.

"Mokykloje veikiausiai būtų pasakyta tik tiek, kad augalas turi kapiliarus. Mes tai parodome pavyzdžiais iš gyvenimo", – į spalvų gamą mojo pašnekovas.

Mokykloje veikiausiai būtų pasakyta tik tiek, kad augalas turi kapiliarus. Mes tai parodome pavyzdžiais iš gyvenimo.

Skrodžia anatominę medžiagą

Spustelėjęs virdulio mygtuką, V.Orlovas palaukė, kol vanduo užkaito iki 80 laipsnių ir juo užpylė dubenėlyje esančius grūdelius, iš kurių gaminami chirurginiai siūlai. Jau po kelių sekundžių šie tapo permatomi ir minkšti.

"Dabar galima lipdyti ką tik norite", – mikliais rankų judesiais suformavęs meškiuką, V.Orlovas jį įmetė į šaltą vandenį ir liepė stebėti tolesnį procesą.

Kol šis pamažu keitė savo spalvą, baltais chalatais apsigaubusios laborantės iš šaldytuvo atnešė lėkštutę su vištų ir putpelių kiaušiniais, daugiau nei parą mirkytais maistiniame acte.

"Dabar jie primena guminius saldainius, be to, puikiai matyti visa sandara", – pirštų galais spustelėjusi tos dienos užsiėmimų vaizdinę priemonę, Vaiva Kulikauskienė vėl atvėrė šaldytuvo duris. Kyštelėjome nosį vidun. Šalia pieno pakelio stovėjo ananasų sultys. Vienu aukštu žemiau – tirštintas, saldintas pienas ir maišelis špinatų.

"Nežinau, ar norėsite pamatyti šaldiklio turinį, – ištraukęs apledėjusį stalčių su anatomine medžiaga joje, V.Orlovas stebėjo besimainančius mūsų veidus. – Kai reikia atlikti žiurkių skrodimą, panašiai reaguoja pusė merginų, svajojusių studijuoti mediciną. Staiga jos prisimena, kad neblogų specialybių yra ir Vytauto Didžiojo ir Kauno technologijos universitetuose."

Mūsų laimei, šaldiklio turinio tąsyk laborantės nejudino. Iš tolimiausios šaldytuvo lentynos paėmė tik kraujo mėginius. Juos naudoja vyriausi edukacinių programų dalyviai – vienuoliktokai ir dvyliktokai.

Už simbolinę kainą

Forte apstu ne tik priemonių, kurias nesunkiai rastume savo virtuvėje ar rašomojo stalo stalčiuje. Laboratorijoje stovi įranga, dar visai neseniai tarnavusi pasaulio šalių mokslininkams ir atradėjams.

"Štai šis aparatas prieš kelis mėnesius atkeliavo iš Vokietijos, – į maždaug 8 tūkst. eurų kainuojantį termostatą, kuris forto laborantams atiteko už simbolinę kainą, dirstelėjo V.Orlovas. – Turtingos laboratorijos dažniausiai būna sudariusios sutartis su pačiais garsiausiais gamintojais, todėl vos tik pasirodžius naujiems modeliams, šie keliauja į laboratorijas. Beje, "nauji" dažniausiai reiškia tik spalvotą ir liečiamą ekraną, o techniniai duomenys lieka tie patys."

Atkeliavus pamainai, senieji įrenginiai dažniausiai keliauja į metalo laužynus. Ten greičiausiai savo dienas būtų baigusi ir interaktyvi matematinė lenta iš vienos Anglijos mokyklos, dabar ji sėkmingai moko jaunuosius matematikus.

"Manoma, kad visa aparatūra gali tarnauti ne ilgiau kaip trejus metus. Todėl suėjus terminui tėvai perka naujas", – naująja mokymo priemone džiaugėsi V.Orlovas.

Tokiu pat keliu į fortą atkeliavo ir autoklavas – slėginis prietaisas, skirtas sterilizuoti.

"Šie įrenginiai mums atvėrė naujas galimybes. Tarkim, norint užauginti bakterijas, neretai reikia 37 laipsnių temperatūros. Palaikyti tokią šilumą kazematuose – neįmanoma. Lygiai taip pat neįmanoma su paprastu garpuodžiu idealiai sterilizuoti priemonių, naudojamų mūsų bandymuose", – šauniuosius pagalbininkus ranka plekšnojo V.Kulikauskienė.