Kauniečiai pašiurpo

Valdorfo mokykla apsupta daugiabučių, todėl pro langus žvilgtelėję kauniečiai puikiai mato jos kiemą ir stogą.

„Šįryt pažvelgusi pro langą pamačiau vaizdą, kuris atėmė žadą! Mokyklos stogu vaikščiojo visas būrys mokinukų. Kiek mačiau, jie buvo be priežiūros, tik vėliau prisijungė suaugusysis – veikiausiai mokytoja“, – sakė pirmoji į portalą kauno.diena.lt paskambinusi kaunietė Šarūnė.

Panašiu metu tą patį vaizdą matė ir dar vienas šios mokyklos kaimynystėje gyvenantis vyras.

Stebiu pro langą ir kūnas šiurpsta! Čia kas – ekskursija?

„Stebiu pro langą ir kūnas šiurpsta! Čia kas – ekskursija? Kur mokytojų akys! Vaikai gal kokie trečiokai ar ketvirtokai, o tokiems dar labai trūksta atidumo. Vienas kitas tai pribėgdavo prie pat krašto, tai vėl nubėgdavo. O jei kuris nors būtų nukritęs! Nesuvokiamas mokyklos vadovų, mokytojų neatsakingumas. Pats turiu vaikų ir net sunku pagalvoti, kad kuris nors vaikščiotų ugdymo įstaigos stogu“, – kritikos strėlių negailėjo pilietiškas kaunietis Arvydas.

Vyras ši vaizdą ne tik su siaubu stebėjo, bet ir nepamiršo įamžinti. Portalui kauno.diena.lt atsiųstame vaizdo įraše matoma, kad po visą stogo teritoriją vaikšto apie 20 mokinių. Kadangi vaizdas fiksuotas nemažu atstumu nuo mokyklos, sunku suprasti, ar mokiniai vieni, ar prižiūrimi suaugusiųjų. Todėl nusprendėme to pasiklausti pačios Kauno Valdorfo mokyklos direktorės.

Speciali programa

Sulaukusi klausimo apie kauniečių nerimą sukėlusį vaizdą, mokyklos vadovė Vilma Šlentnerienė nesutriko.

Tai speciali ketvirtokams pritaikyta programa, kuri trunka kelias minutes.

„Pati buvau kartu su šiais mokinukais, ką tik nulipome nuo stogo. Tai speciali ketvirtokams pritaikyta programa, kuri trunka kelias minutes“, – taip ne vieną liudininką pašiurpinusius vaizdus pradėjo komentuoti ugdymo įstaigos direktorė.

Ji ramiu tonu paaiškino, kad ant stogo buvo užlipę 24 mokiniai, kurie mokosi pasaulio pažinimo. Taip, pasak V.Šlentnerienės, vaikai skatinami tyrinėti aplinką, kurioje gyvena.

„Mokinukai tokiu būdu tyrinėja savo kraštą: pirmiausia – klasę, mokyklą, tada – miestą. Dėl to leista kelias minutes jiems apžvelgti miestą iš aukštai. Manome, kad toks savo krašto pažinimas jiems padės jį gerbti, mylėti ir rūpintis“, – tokios programos tikslą įvardijo pašnekovė ir pridūrė, kad vaikams užtikrinamas visiškas saugumas.

Pokalbio metu direktorė užsiminė ir apie tai, kad koronavirusas kiek pakoregavo įprastą mokymosi procesą, tačiau iš esmės jo keisti nereikėjo.

„Mūsų mokykloje visuomet mokytojai ateina pas mokinius, jiems patiems keisti klases reikia tik išimtiniais atvejais. Todėl prie šios tvarkos jau buvome pripratę. Žinoma, ypatingo pasiruošimo pareikalavo srautų valdymas, nes esame pratę būti labai atviri – tėvams, giminaičiams ir kitiems lankytojams. Šiuo metu visi kontaktai apriboti, todėl mums, bendruomeniškumą ypač skatinantiems tiek mokyklos viduje, tiek už jos ribų, tai šiek tiek neįprasta“, – pokalbio pabaigoje paminėjo V.Šlentnerienė, pasidžiaugdama orų suteikiama galimybe su mokiniais dažniau pabūti lauke.

„Gyvenu netoli buvusios Vydūno mokyklos pastato, kuris priklausė savivaldybei, bet ilgą laiką buvo nenaudojamas ir apleistas. Neseniai pamačiau, kad jis aptvertas tvora, o ant tvoros yra užrašas „Privati valda“. Vadinasi, pagaliau atsirado nauji pastato savininkai, kurie neleis jam merdėti“, - portalui kauno.diena.lt pasakojo Šiaurės prospekte gyvenantis kaunietis. 

Paaiškėjo, kad apleistą mokyklos pastatą įsigijo Kauno Valdorfo mokyklos bendruomenė. Dabar jis aptvertas tvora, kad piktavaliai negalėtų niokoti.

Pastate jau veikia Valdorfo mokyklos darželis, o ateityje įsikurs ir mokykla.

Kauno Valdorfo mokykla yra nevalstybinė bendrojo lavinimo mokykla, ugdymą grindžianti Valdorfo pedagogikos sistema. Ji priklauso didelei Valdorfo mokyklų šeimai, vienijančiai daugiau nei tūkstantį mokyklų visame pasaulyje.

Neseniai pamačiau, kad jis aptvertas tvora, o ant tvoros yra užrašas „Privati valda“.

„Pastatas parduotas viešo aukciono metu šių metų kovo mėnesį. Sudarydamas turto pirkimo sutartį pirkėjas įsipareigojo parduodamą nekilnojamąjį turtą, esantį Šiaurės pr.57, Kaune, naudoti švietimo ar neformalaus ugdymo veiklai ne mažiau kaip dešimt metų nuo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo“, - portalui kauno.diena.lt teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Žemaitienė.

„Džiaugiamės įsigiję naujus namus – buvusios Vydūno mokyklos pastatą.  Jis savo istoriją skaičiuoja nuo 1975 m, o pastaruosius trejus metus stovėjo visiškai tuščias. Išdaužyti langai, trupančios sienos ir apleista teritorija – reginys, kuris niekam neteikia džiugesio. Esame pasiryžę prikelti šį pastatą naujam gyvenimui. Tikime, kad kartu mes sukursime nuostabią mokyklą, kurioje bus gera būti, mokytis, augti, draugauti, tiesiog gera gyventi. Pagaliau turėsime pakankamai erdvės visoms klasėms, sporto salę, aktų salę. Sutvarkysime teritoriją, ir Kaune vienu vaiduokliu bus mažiau“, - rašoma Kauno Valdorfo mokyklos interneto svetainėje.

Naujieji apleistos mokyklos savininkai yra paskaičiavę, kad pastato sutvarkymui reikia apie 300 tūkstančių eurų.

Vydūno mokykla atidaryta 1975 m. rugsėjo 1 d. Tada ji vadinosi 35-oji vidurinė mokykla. 1997-aisiais mokyklai suteiktas Vydūno vardas.  Mokykloje mokėsi garsūs Lietuvos žmonės: krepšininkas Šarūnas Marčiulionis, buvęs Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutautas Varanavičius, aktorius Ridas Žirgulis. 

Prieš šešerius metus Kauno Vydūno pagrindinė mokykla buvo reorganizuota, 2013 m. rugpjūčio 31 d. ji prijungta prie šalia esančios Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos (dabar – Martyno Mažvydo progimnazija).

Vydūno mokyklos patalpose buvo įsikūręs Lietuvos sveikatos mokslų  universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakultetas. Jis kelerius metus mokyklos pastatu naudojosi pagal panaudos sutartį, nes tuo metu buvo rekonstruojami  centriniai universiteto rūmai.

Pasibaigus LSMU centrinių rūmų rekonstrukcijai būsimieji medikai ir administracija sugrįžo į savo ankstesnes patalpas, o buvusiose Vydūno pagrindinės mokyklos patalpose neįsikūrė niekas. 

Kauno miesto savivaldybė mokyklos pastato neplanavo naudoti ugdymo tikslais. Tuščio pastato išlaikymas miestui kainavo, todėl nuspręsta jį parduoti aukcione. Per pirmąjį aukcioną už beveik 6,2 tūkst. kv. m. ploto pastatą ir 2 ha žemės sklypą prašyta 778,5 tūkst. eurų, tačiau pirkėjų neatsirado.  Antrame aukcione pradinė kaina buvo mažesnė – 700,7 tūkst eurų. Vis dėlto parduoti nepavyko.

Nesėkmingas buvo ir trečiasis aukcionas. Tačiau praėjusį pavasarį pirkėjas pagaliau atsirado.

Anot šventės organizatorės, Kauno Valdorfo mokyklos dailės mokytojos Jurgitos Žebrauskienės, vietos pakeitimą iš dalies lėmė Aleksoto kalno rekonstrukcija. „Jeigu ir toliau norėtume kurti šviesos paveikslą, turėtume jį daryti upės krantinėje. Tačiau ten pučia labai stiprus vėjas, kelis kartus bandėme. Todėl pradėjome ieškoti naujų erdvių“, – sakė mokytoja.

Nauja vieta padiktavo ir naują šventės išraišką – iš medinių stovų buvo sukurta konstrukcija, kurią vaikai papuošė žibintais. „Stengiamės, kad kuo mažiau prie projekto prisidėtų suaugusieji – vaikai viską darė patys. Per technologijų pamokas gamino konstrukciją, per dailės pamokas kūrėme žibintus“, – pasakojo J.Žebrauskienė.

Stengiamės, kad kuo mažiau prie projekto prisidėtų suaugusieji – vaikai viską darė patys.

Mokyklos bendruomenė kiekvienais metais švenčia Žibintų šventę, tačiau 2005 metais buvo sumanyta į šventę įtraukti kauniečius, kurie galėtų džiaugtis šviesos paveikslais ant Aleksoto šlaito. Per visus šiuos metus kalne švietė šv. Jurgis, drugelis, gyvatė, saulė, Vytis, gervės, angelas, ugninės akys. Pernai paveikslas buvo kuriamas paminėti Piliakalnių metus.

„Sala yra gana uždara. Galbūt ir galima instaliaciją pamatyti nuo Aleksoto tilto, tačiau šių metų šventės tikslas kamerinėje erdvėje pabūti jaukiai vieni su kitais“, – teigė J.Žebrauskienė.

Žibintų šviesoje mokyklos bendruomenė vaišinosi arbata su sausainiais, grojo būgnais ir šoko ugnies šokius.

Ketvirtadienio vakarą ant Aleksoto kalno sužibo dvi milžiniškos ugninės akys, kurios kauniečius stebės ir saugos visą naktį.

Iš mažų žvakelių sudėliotas šviesos paveikslas – išskirtinė Kauno Valdorfo mokyklos dovana. Šviesos piešiniais mokykla kauniečius nudžiugino jau aštuntą kartą.

Ant Aleksoto kalno įsižiebusios dvi didelės stilizuotos akys kauniečiams turėtų priminti M.K.Čiurlionio paveikslą "Ramybė". Šįmet sukurti piešinį Valdorfo mokyklai padėjo Kauno P.Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras. Šis kūrinys skirtas aklųjų švietimo Lietuvoje 85 metų sukakčiai paminėti.

"Ilgai svarstėme, kokį piešinį sukurti kalne. Buvo idėja iš žvakių išdėlioti rankas, bet vėliau pagalvojome, kad akys geriau tiks", – portalui kaunodiena.lt sakė šviesos paveikslo sumanytojas Valdorfo mokyklos dailės mokytojas, KTU dėstytojas Tadas Žebrauskas.

Akys – žmogaus sielos atspindys, deja, ne kiekvienos akys gali matyti mus supantį pasaulį, todėl dvi simboliškos akys ant Aleksoto kalno yra skirtos ir visiems akliesiems bei silpnaregiams.
Dėlioti žvakeles vaikai šiandien pradėjo maždaug 16 val., o šviesos paveikslas įsižiebė po poros valandų. Sudėlioti ir uždegti visas žvakeles prireikė nemažai pagalbininkų – gražią dovaną Kaunui kūrė apie 100 moksleivių.

Šįmet Valdorfo mokykla ne tik papuošė Aleksoto kalną, bet ir Nemuno kairiajame krante, šalia Vytauto Didžiojo tilto, iš žvakelių išdėliojo užrašą "Šviesa šildo" Brailio raštu. Sudėlioti krantinės užrašui ir piešiniui ant kalno prireikė apie 1,5 tūkst. žvakelių.

Pirmą kartą šviesos paveikslas Kauno miestui ir miestiečiams buvo sumanytas 2005 m. Per visus šiuos metus kalne švietė šv. Jurgis, drugelis, gyvatė, saulė, Vytis, gervės, angelas.

Ateinantį ketvirtadienį ant Aleksoto kalno šlaito vėl sužibs šviesos paveikslas. Išskirtinę dovaną miestui jau aštuntus metus iš eilės ruošia Kauno Valdorfo mokykla.

Šįmet paveikslas bus pavadintas „Šviesa šildo“. Valdorfo mokyklai padės Kauno P. Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras, kadangi šis kūrinys bus skirtas aklųjų švietimo Lietuvoje 85 metų sukakčiai paminėti.

Aleksoto kalnas pamažu nušvis nuo 18 val. Nemuno kairiajame krante, šalia Vytauto Didžiojo tilto, iš žvakelių bus išdėliotas ir užrašas Brailio raštu.

Pernai kalno šlaite spindėjo septynių skrendančių gervių siluetas. Paveikslui sukurti prireikė beveik 2 tūkst. žvakelių, kurias vaikai uždegė per maždaug dvi valandas. 

Šviesos paveikslas Kauno miestui ir miestiečiams buvo sumanytas 2005 m. Valdorfo mokyklos dailės mokytojo, architekto Tado Žebrausko.