Anot tokį projektą parengusių Savivaldybės administracijos atstovų, „pagrindinis reorganizavimo tikslas – ugdymo kokybės ir ugdymosi poreikių mokyklose gerinimas, švietimo prieinamumo užtikrinimas skirtingo amžiaus asmenims, racionalesnis ir efektyvesnis turimų išteklių panaudojimas“.

Artimiausiame miesto tarybos posėdyje bus patvirtintos reorganizacijos sąlygos ir jos procedūros. Kartu bus patvirtinti ir nauji „Varpo“ gimnazijos nuostatai. Laikantis įstatymų, numatoma A. Smetonos gimnaziją reorganizuoti supaprastinta tvarka.

Procesą planuojama užbaigti iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. Tad Prezidento Antano Smetonos vardu pavadinta Kauno gimnazija teisės aktų nustatyta tvarka bus išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Anot Savivaldybės atstovų, abiejų gimnazijų bendruomenės pritarė, kad Kauno A. Smetonos gimnazija būtų reorganizuojama, prijungiant ją prie Kauno „Varpo“ gimnazijos.

Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ir Kauno A. Smetonos gimnazijos patikėjimo teise valdomas Geležinio Vilko g. Nr. 28 nekilnojamasis turtas (7118,81 kv. m bendro ploto pastatas, sporto aikštelė, kiti inžineriniai statiniai) iki rugpjūčio 26-osios, kaip nurodoma Tarybos sprendimo projekte, turėtų būti perduoti Kauno miesto savivaldybei.

„Savo paskirties šis turtas nepakeis – toliau tarnaus švietimo ir ugdymo reikmėms. Savivaldybė numato jį perduoti Kauno technologijos universiteto licėjui“, – šį ketvirtadienį naujienų agentūrai ELTA paaiškino Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė.

Viena iš minėto licėjaus steigėjų yra Kauno miesto savivaldybė. Licėjus mieste turi daugiau buvusių švietimo bei ugdymo įstaigų patalpų – S. Lozoraičio, Vaidoto ir Žeimenos gatvėse. Tiesa, pastarojoje gatvėje esančioms patalpoms reikia rimto remonto, tuo metu A. Smetonos gimnazijos patalpos pakankamai geros organizuoti mokymo bei ugdymo procesą jau dabar.

Visas kitas likviduojamos A. Smetonos gimnazijos turtas bus perduotas „Varpo“ gimnazijai valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise.

Miesto tarybai parengto sprendimo projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad „bus efektyviai panaudoti ir žmogiškieji, ir ūkiniai bei finansiniai ištekliai, tinkamai komplektuojant gimnazijas ir klases jose pagal bendruosiuose ugdymo planuose ir Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkoje fiksuotus reikalavimus. Užtikrinamas tolygesnis mokinių pasiskirstymas bendrojo ugdymo mokyklose ir mokinių skaičius klasėse“.

„Kaune turime 21 gimnaziją, iš jų 11-a yra vadinamosios ilgosios, o 10 – keturmetės. Lyginant su praėjusiais mokslo metais, šių (2021–2022 m.) pradžioje Kauno bendrojo lavinimo mokyklose moksleivių skaičius padidėjo 403 mokiniais. Tai, žinoma, nėra daug, tačiau po keletą metų buvusio mokinių skaičiaus mažėjimo akivaizdus viltingas bendros situacijos pagerėjimas. Nors ne visoms mokykloms vienodai gerai sekasi, todėl kai kurių mokiniai pereina mokytis kitur. Tad kartais gerai apgalvota reorganizacija tiesiog būtina“, – sakė Eltai Švietimo skyriaus vedėja O. Gucevičienė.

A. Smetonos gimnaziją prie „Varpo“ gimnazijos rengiamasi prijungti iki kitų mokslo metų pradžios, pabaigus šiuos mokslo metus.

Atlaisvėjusį A. Smetonos gimnazijos pastatą ketinama perduoti Kauno technologijos universiteto Inžineriniam licėjui.

Opozicinės konservatorių partijos narys taryboje Rytas Kupčinskas pastebėjo, jog jungiant gimnazijas atsisakoma Antano Smetonos vardo ir teigė, jog tai „didžiulė negarbė“ miestui.

„Man atrodo, kad svarbių ir reikšmingų tautos didvyrių vardai ištrinami iš Kauno miesto įstaigų pavadinimų. Džiaugiamės, kad iš laikinosios sostinės – į šiuolaikinę, bet savo didžiavyrių, svarbių asmenų Lietuvos nepriklausomybės asmenų istorijoje negerbiam, čia reikšmingas dalykas“, – tarybos posėdyje sakė R. Kupčinskas.

Jis pastebėjo, kad panašiai, įstaigas reorganizuojant anksčiau, atsisakyta ir kitų istorijai nusipelniusių veikėjų vardų.

„Tokia tendencija būdinga valdančiųjų daugumai. Tai kelia labai rimtų klausimų dėl istorinio paveldo ir ar apskritai savivaldybės vadovybė galvoja, kad tokių kaip A. Smetonos vardo panaikinimas mokyklos pavadinime yra tikrai Kaunui garbingas dalykas. Manau, čia didžiulė negarbė“, – teigė politikas.

Kauno vicemeras Andrius Palionis teigė, jog istorinio vardo neketinama sunaikinti.

Bendruomenė A. Smetonos ir „Varpo“ apsisprendė, kurį vardą išlaikys. Nusprendė, kad pasilieka „Varpo“ pavadinimą.

„Bendruomenė A. Smetonos ir „Varpo“ apsisprendė, kurį vardą išlaikys. Nusprendė, kad pasilieka „Varpo“ pavadinimą. Anksčiau svarstant šį klausimą minėta, kad yra bent kelios mokyklos išreiškusios norą turėti A. Smetonos pavadinimą, niekas nieko nesunaikina, bet gali atrodyti visaip“, – sakė vicemeras.

Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė tarybos nariams teigė, jog gauti raštiški abiejų gimnazijų sutikimai dėl reorganizacijos.

Vedėjos teigimu, A. Smetonos gimnazijoje mokosi 215 moksleivių, o „Varpo“ – 398. Abi mokyklas skiria vos pora kilometrų.

„Prieš tai ištekliai buvo panaudoti neefektyviai, mokosi 215 mokinių, o mokyklos plotas 7000 kvadratinių metrų. Iš tikrųjų, pagal turimą plotą mažas mokinių skaičius“, – sakė vedėja.

Savivaldybės duomenimis, per penkerius pastaruosius metus Kauno Antano Smetonos gimnazijoje sumažėjo 210 mokinių, gimnazijoje yra 10 klasių komplektų.

S.M.A.R.T. – tai jau tradiciniu tapęs renginys gimnazijoje, inicijuotas ir sėkmingai organizuojamas užsienio kalbos mokytojų.

Iš mokyklos renginio, vykusio prieš trejus metus, jis tapo Kauno miesto renginiu, vėliau respublikiniu, o šiais metais jis jau tarptautinis.

Dalyvauti jame užsiregistravo 11 komandų, tarp kurių ir svečiai iš užsienio – Lenkijos, Vokietijos ir Turkijos. 

Renginys skirtas plėtoti mokinių visuminį mąstymą, domėjimąsi britų kultūra kaip terpe, kur vartojama anglų kalba yra gimtoji, tobulinti anglų kalbos ir informacinių technologijų naudojimo įgūdžius, skatinti bendradarbiavimą bei gebėjimą dirbti komandoje.

Pirmosios vietos laimėtojai iš „Vyturio“ gimnazijos nuoširdžiai nesitikėjo laimėti: mokiniai manė, kad konkursą laimės užsieniečiai. Jie viliasi ir kitais metais laimėti prizinę vietą.

Net 424 mokytojai iš 106 mokyklų pareiškė norą bei pateikė paraiškas dalyvauti Lietuvoje jau ketvirtus metus vykdomoje mokymų programoje pedagogams „Samsung Mokykla ateičiai“. Kaip ir kasmet, įvertinusi gautas paraiškas, komisija atrinks 10 labiausiai motyvuotų šalies ugdymo įstaigų, kuriose prasidės penkis mėnesius truksianti skaitmeninių pokyčių kelionė.

„Jau ketvirtus metus iš eilės čia nori patekti šimtai šalies pedagogų. Tai tik įrodo, kad mokytojai šiandien puikiai supranta bei yra įvertinę skaitmeninio raštingumo, šiuolaikinio ugdymo principų išmanymo svarbą ir įtaką jų mokinių motyvacijai ir pasiekimams. Pastebime, kad programą jau baigusios mokyklos įgytas žinias ne tik pritaiko praktikoje, bet ir dalinasi įgyta patirtimi su kolegomis. Todėl nemaža dalis mokyklų, teikdamos paraiškas teigė, jog čia dalyvauti paskatino būtent rekomendacijos“, - sako Krisjanis Ozolas, „Samsung Mokykla ateičiai“ programos vadovas Baltijos šalims.

Šiais metais programos organizatoriai paraiškų sulaukė iš visų šalies apskričių. Didžiausią entuziazmą dalyvauti mokymuose pareiškė Kauno apskrities mokyklos, kurios sudaro net penktadalį visų paraiškų. Antroji pagal aktyvumą yra Panevėžio apskritis – 17 proc., tuo tarpu trečioji lieka Šiaulių su 14 proc. Nedaug atsilieka ir Vilnius su Klaipėda. Alytaus, Telšių, Utenos, Tauragės bei Marijampolės apskritys buvo mažiau aktyvios. Didžiąją dalį ugdymo įstaigų, pateikusių paraišką į šį projektą, sudaro gimnazijos, o beveik pusė visų programoje norinčių dalyvauti mokyklų sudaro tos, kurios paraiškas dalyvauti čia teikė pirmą kartą.

Į programą paraišką pateikusios Kauno Varpo gimnazijos informacinių technologijų mokytoja Audruolė Kisarauskienė dega entuziazmu bei teigia, kad gebėjimas naująsias technologijas sėkmingai taikyti ugdymo procese yra būtina šiandieninio pedagogo kompetencija, kuri turi būti nuolat lavinama.

„Mūsų gimnazija visuomet buvo ir yra atvira pokyčiams bei žinių apie technologijas įsisavinimui. Turime šaunią ir entuziastingą mokytojų komandą, kuri aktyviai domisi šiuolaikinėmis inovacijomis ir stengiasi jas naudoti savo pamokose. Paraišką čia teikėme ne tik norėdami laimėti galimybę įsigyti naujos, mokyklai reikalingos technikos, bet ir dar labiau padidinti mūsų kompetencijas šiuolaikinio ugdymo, technologijų panaudojimo klausimais“, - teigia mokytoja.

Iš visų 106 mokyklų paraiškų, programos vertinimo komisija atrinks 10 labiausiai motyvuotų ugdymo įstaigų. Programoje dalyvaus šių mokyklų mokytojų komandos, kurių kiekvieną sudarys direktorius ir 3 pedagogai. Dalyviai turės galimybę net penkis mėnesius mokytis šiandien šios profesijos atstovams ypač reikalingų dalykų – skaitmeninio raštingumo, pokyčių valdymo, o taip pat, lavinti įtaigaus pristatymo gebėjimus. Mokymams kirsiant finišo tiesiąją, mokykla, programos metu parengusi tvariausią ir aktualiausią skaitmeninių pokyčių projektą, bus apdovanota 10 000 eurų vertės prizu mokyklai reikalingoms technologijoms įsigyti.

10 atrinktų mokyklų sąrašas bus paskelbtas liepos viduryje.

"Šiandien gimnazijoje minėjome Laisvės gynėjų dieną - nuo pat ryto mokiniai kartu su mokytojais degė žvakutes, nešė laisvės liepsną aplink gimnaziją ir tylos minute pagerbė žuvusiuosius", - rašoma gimnazistų laiške.

Vėliau klasėse mokytojai dalinosi prisiminimais ir išgyvenimais apie šią dieną bei kartu su mokiniais žiūrėjo filmuotą medžiagą apie Sausio 13-osios įvykius.