Konferencijos dalyvius pasveikino VDU Humanitarinių mokslų fakulteto prodekanas doc. dr. Giedrius Janauskas, Tarptautinės Komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovas Ronaldas Račinskas, Tarptautinės Komisijos švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas ir Kauno Veršvų gimnazijos direktorius Žilvinas Damijonaitis.

Kauno Veršvų gimnazijos istorijos mokytoja ir TUC koordinatorė Diana Murauskienė, matematikos, informatikos mokytoja Vaida Juškevičienė ir Ž. Damijonaitis papasakojo apie gimnazijos pasiekimus, vykdytus projektus, įgyvendintus nuo TUC veiklos mokykloje pradžios.

Apie tolerancijos reikšmę, iššūkius ir niuansus savo pranešimuose kalbėjo VDU Islamo studijų profesorius ir religijotyrininkas Egdūnas Račius, istorikas ir Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ valdybos vicepirmininkas dr. Linas Venclauskas ir VU Rektoriaus patarėjas, 2020 metų Tolerancijos žmogus Paulius Gritėnas.

Konferencijoje apie savo veiklas TUC reflektavo atstovai iš Kauno Kazio Griniaus progimnazijos, Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės gimnazijos, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos, Alytaus Adolfo Ramanausko – Vanago gimnazijos ir Kauno Veršvų gimnazijos. Pastarieji dalinosi tarptautiniu projektu „Niekada nepamiršti – Visada prisiminti“ (angl. k. Never Forget – Always Remember). Šiame projekte dalyvavo jungtinė Kauno Veršvų gimnazijos, Kauno Juozo Grušo menų gimnazijos, IX forto ir Miuncheno „Culture Clouds“ organizacijos narių komanda, kuri kūrė vaidinimą Holokausto tema Kauno geto ir IX forto aplinkose bei Miunchene. Visuomenei jis buvo pristatytas Miuncheno kultūros centre, „Carl – Orff“ salėje 2023 m. lapkričio 3 dieną.

Renginio metu už savo indėlį TUC veiklose apdovanoti mokytojai ir mokiniai.

TUC Lietuvoje savo veiklą pradėjo nuo 2003-ių metų, kai šalyje, Tarptautinės Komisijos iniciatyva,  pirmą kartą paminėta Tolerancijos diena bei įkurti pirmieji Tolerancijos ugdymo centrai. Centrų misija – gilinti mokinių ir mokyklų bendruomenių žinias apie nacių ir sovietų okupacijų nusikaltimus bei jų pasekmes, ugdyti pilietiškumą ir puoselėti pagarbą žmogaus teisėms bei skirtingoms kultūroms. Per 20 metų Lietuvoje įkurti 173 tolerancijos ugdymo centrai.

Kauno policija patvirtino, kad buvo gautas pranešimas, kad trejus metus mokykloje dirbanti muzikos mokytoja sužalojo ketvirtokus.

„Gautas pranešimas, jog Kaune esančioje ugdymo įstaigoje 23-ejų metų moteris galima smurtavo prieš nepilnamečius“, – komentavo Kauno policijos atstovė Reda Zarauskienė.

Pirminiais duomenimis, mokytoja galėjo sužaloti aštuoniolika vaikų.

„Mokytoja per pamoką ne visiškai susitvarkė su mokiniais ir po pamokos pasilikusi mokinius atliko tuos veiksmus, apie kuriuos visi žinome, t. y. įdūrė mokiniams pieštuku. Vieniems daugiau, kitiems mažiau“, – pripažino gimnazijos direktorius Žilvinas Damijonaitis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Direktorius sakė, kad greitoji į mokyklą kviesta nebuvo. Apie vaikų subadymą pieštuku sužinota iš tėvų, vaikams parėjus namo.

„Tikrai nebuvo pradurta iki kraujo. Tik duobutės – mes matėme, mokytojai taip pat apžiūrėjo. Nebuvo akivaizdžių, bet matėsi, kad veiksmas buvo“, – aiškino Ž.  Damijonaitis.

LNK žinioms su mokytoja susisiekti nepavyko, tačiau ji mokyklos vadovui pateikė savo versiją, kodėl taip pasielgė.

„Mokytoja paaiškino, kad ji žaidimo forma norėjo parodyti, kaip jai duria širdį, kai vaikai jos neklauso. Toks buvo jos paaiškinimas. Nors vėliau jai buvo sunku paaiškinti, kodėl ji taip pasielgė“, – sakė gimnazijos direktorius.

Mokytoja paaiškino, kad ji žaidimo forma norėjo parodyti, kaip jai duria širdį, kai vaikai jos neklauso. Toks buvo jos paaiškinimas.

Po šio įvykio pasigirdo ir kitų atvejų, kai mokytoja galimai vaikus bausdavo sprigtais į kaktą, šauksmais arba ilgais priverstiniais žodžių rašymais po pamokų. Tačiau jauna mokytoja įspėjimo ar nuobaudų anksčiau neturėjo.

„Kai yra kažkoks įvykis, tai truputėlį girdisi kažkokių dalykų. Bet kad mokytoja būtų tikrai nesusitvarkiusi su klase – to tikrai nebuvo. Ji jauna specialistė, kiek galima, mes jai pagelbėdavome, padėdavome. Be abejonės, sutvarkant vaikus buvo kažkada ir balsas pakeltas, bet tokių įvykių tikrai niekados nebuvo“, – tvirtino Ž.  Damijonaitis.

Kad mokytoja buvo mėgstama tiek vaikų, tiek daugumos tėvų, patvirtino ir patys tėvai.

„Labai mylima mokytoja. Mūsų sūnus netgi verkė, kad nebeturės savo muzikos mokytojos“, – sakė vieno mokinio mama.

Po įvykio mokykloje pradėtas vidinis tyrimas. Šiandien mokytoja nebedirba. Pripažinusi kaltę, jog badė vaikus, mergina pasiprašė būti atleista iš darbo.

„Kadangi mokytoja pažeidė pedagogų etikos kodeksą, pasielgė nederamai, buvo atleista iš darbo“, – šnekėjo Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė.

Apie įvykį tėvai pranešė vaiko teisių specialistams. Šeimoms teikiama psichologinė pagalba.

„Kalbėsime su absoliučiai visais. Ar vaikas yra įvykio dalyvis, ar jis tik girdėjo, tai – vaikui pasekmes sukeliantis reikalas“, – kalbėjo Kauno vaiko teisų apsaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė.

Ji sakė, kad dabar metas – itin neramus. Atvejų, kai mokyklose nukenčia vaikai, daugėja.

„Gaila, bet šiuo metu mes turime tokių atvejų padidėjimą – tiek vaikų tarpusavio smurto naudojimas, tiek pamokų nelankymas“, – komentavo A.  Vežbavičiūtė.

Dėl moksleivių policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo. Jei mokytoja būtų pripažinta kalta, jai gali grėsti laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Išsprogdins negatyvumą

Įvairiaspalvius karamele, levandomis ar citrinomis kvepiančius vonios burbulus, kurių apstu prekybos centruose, veikiausiai ne vienas bandėte, tačiau ar teko savo kūną merkti į vandenį, kuriame sproginėja kvapiosios "Tirpstančių emocijų" vonios bombos? Pagalvoję, kaip galėtų padėti karantino išvargintiems žmonės, Kauno Veršvų gimnazijos septintokai Kotryna Sinkevičiūtė, Guoda Agnietė Zagorskaitė, Amelija Stankevičiūtė ir Tonis Buiva nusprendė sukurti išskirtinių sprogstamųjų priemonių, kurios ištaškytų visas per pastaruosius metus susikaupusias blogas emocijas.

"Norėjosi kažko, kas praskaidrintų žmonių kasdienybę", – pasitarę tarpusavyje, o vėliau mintimis pasidaliję su klasės auklėtoja, gimnazistai užregistravo bendrovę.

Jau netrukus jaunųjų maksimalistų darbastalius nuklojo eterinių aliejų buteliukai, džiovinti žiedai ir kitos medžiagos, kurioms buvo lemta virsti drėkinančiais, kūno odą maitinančiais, nuostabų aromatą skleidžiančiais gaminiais.

Moksleivių kurtos vonios bombos yra skirtingų kvapų ir formų. Vienos jų primena cukruotus keksiukus, kitos – jūros išplautas kriaukles, trečios – saujoje suspaustus, tik ką nupjautoje pievoje išsivoliojusius rutuliukus. Skirtingos ir gaminių spalvos, išgautos naudojant natūralius dažus.

Bičių vaško drobelės yra draugiška alternatyva maistinei plėvelei, kurią žmonės naudoja norėdami uždengti vakarienės likučius ar ilgiau išsaugoti maistą šviežią.

"Receptūros neatskleisime, tik galime pasakyti, kad sudėtyje yra eterinių aliejų. Juos maišome drauge su sausomis ir šlapiomis medžiagomis, tada liejame į formas ir laukiame, kol sustings. Rezultatas – štai tokios vonios bombos", – pastarosios, anot jaunųjų išradėjų, raminamai veikia centrinę nervų sistemą, o odą padaro švelnią tarsi šilkas.

Sulaukė pagyrų

Kosmetikos priemonių reklamoje ne kartą girdėta frazė apie šilko efektą nėra jaukas prisivilioti kuo daugiau pirkėjų. Bendrovės "Tirpstančios emocijos" branduolys Kotryna, Guoda Agnietė, Amelija ir Tonis pasakojo, kad vonios bombos, kurioms gaminti naudojami tik ekologiški produktai, yra išties veiksmingos. Pabandžiusi vieną vonios bombų rinkinį, klientė, ilgą laiką besiskundusi jautria oda, netvėrė džiaugsmu, kad tai pirmosios priemonės, kurios jai tiko ir labai patiko. Produktą įvertino moksleivių artimieji, draugai ir, žinoma, patys išradėjai, vandenyje tirpdę brokuotus gaminius.

Supakuotos į kartonines dėžutes, kurių dugnas klotas drožlėmis, kvapiosios bombos parduodamos po keturis vienetus. Rinkinio kaina – 7 eurai. Papildomai įkainota siuntimo paslauga.

"Karantinas pakoregavo ne tik mūsų darbus, bet ir prekybą. Iš dalies ją perkėlėme į virtualiąją erdvę, nes negalėjome dalyvauti jokiose mugėse", – moksleiviai skaičiavo iki birželio pardavę apie penkiolika rinkinių.

Dar bemaž tiek pat gimnazistai tikisi parduoti mugėje, kuri už poros savaičių vyks Klaipėdoje.

Pavyko: moksleiviai džiaugėsi, kad jų kurtos vonios bombos tinka net žmonėms, kurių oda jautri. / Asmeninio archyvo nuotr.

Drobelė vietoj folijos

Kitas Veršvų gimnazijos ketvertas, susibūręs po bendrovės "Cotton bees" vėliava – Rimantė Škarnulytė, Saulė Marija Zagorskaitė, Erikas Sadauskas ir Airidas Darulis – nusprendė prisidėti prie planetos tausojimo, o sumuštinį, kuri dalis mūsų vis dar vynioja į maistinę plėvelę, apsukti daugkartine savo pačių rankomis kurta bičių vaško drobele.

"Kas tai?" – į nuostabą mano veide bendrovės "Cotton bees" prezidentė Rimantė reagavo su šypsena. Tai, kad žmonės menkai žino apie minėtą gaminį, parodė ir visuomenės apklausa. Tik labai maža dalis respondentų buvo girdėję apie bičių vaško drobeles ir tik vienetai jas buvo naudoję.

Todėl, prieš paleisdami jaunosios moksleivių bendrovės "Cotton bees" produktą į prekybą, kūrėjai pateikė išsamų jo pristatymą.

"Bičių vaško drobelės yra draugiška alternatyva maistinei plėvelei, kurią žmonės naudoja norėdami uždengti vakarienės likučius ar ilgiau išsaugoti maistą šviežią. Maistinė plėvelė, kaip žinote, yra neperdirbama, nekompostuojama ir suyra tik per šimtus metų. Ji yra viena iš dažniausių atliekų, patenkančių į vandenynus, ežerus ir artimiausią mūsų aplinką", – rinktis gamtai draugišką, jų rankomis kurtą gaminį kvietė bendrovės prezidentė Rimantė.

Išradėjai pasakojo, kad, naudojant jų drobeles, įvairūs kepiniai, sūriai, daržovės ir prieskoninės žolelės ilgiau išliks kvapnūs, nepraras drėgmės. Be to, drobelės pasižymi antibakterinėmis savybėmis, kurios užtikrina produkto šviežumą.

Draugiškos gamtai

Rimantė, Saulė Marija, Erikas ir Airidas sukūrė trijų skirtingų dydžių drobeles. Į didžiausią – 40 x 40 cm drąsiai įsuksite duonos kepalą, o mažiausia 20 x 20 cm drobele uždengsite stiklainį arba apgaubsite nedidelį avokadą ar papriką.

Panaudotas drobeles moksleiviai rekomenduoja plauti šaltu vandeniu, be jokių cheminių priemonių. Taip pat rekomenduoja vengti sąlyčio su aštriais virtuvės įrankiais ar šiurkščiomis kempinėmis. Tokia priežiūra daugkartine drobele leis pasidžiaugti ilgiau.

Naudojimas: padengta bičių vašku, medžiagos skiautė nuo rankų šilumos įgauna specifinę formą, kuri šaldytuve sustingsta. / Asmeninio archyvo nuotr.

"Daugkartinio naudojimo bičių vaško drobelės galioja iki metų arba tol, kol susidėvės, o kai susidėvi, jas galima kompostuoti. Taip jos nepaliks pėdsako žemėje", – Rimantė darsyk pabrėžė, kad ne tik jų kurtas gaminys, bet ir pakuotė prisideda prie tvarios aplinkos kūrimo.

Moksleiviai pasakojo, kad drobelėms gaminti reikalingo vaško jie įsigijo iš šalies bitininkų.

Medvilnės atraižas, kurioms buvo lemta keliauti į atliekų konteinerius, moksleiviams dovanojo kelios Kauno siuvyklos.

"Pradžioje norėjome pirkti medžiagą, bet tada pagalvojome priimti ekologiškesnį sprendimą. Siuvyklos juk išmeta daug nereikalingų atraižų! – Rimantė, Saulė Marija, Erikas ir Airidas džiaugėsi, kad į jų išsiųstą laišką siuvyklos reagavo geranoriškai. – Jei šiandien reikėtų pagaminti daugiau drobelių, yra dar ne viena siuvykla, kuri mums duotų medžiagų."

Pamiršo apie prizą

Tiek vienai, tiek kitai dar praėjusių metų rudenį įkurtai moksleivių bendrovei liko vos kelios gyvavimo savaitės. Tokia yra "Lietuvos Junior Achievement" programos "AcceleratorX", kurioje dalyvauja moksleiviai, sąlyga.

Minėta programa šalies moksleiviams suteikia realią verslo patirtį dar mokyklos suole. Spręsdami vietos problemą, atliepdami rinkos poreikį arba tiesiog testuodami savo idėjas, moksleiviai kuria skirtingus verslus ir skleidžia verslumo dvasią. Minėta programa nėra verslo simuliacija. Įkurdami jaunąją bendrovę mokiniai įgyvendina visą verslo valdymo ciklą – registruoja įmonę, sukaupia pradinį kapitalą, planuoja, analizuoja vartotojų poreikį, kuria savo paslaugą arba produktą ir jį parduoda, vykdo rinkodaros kampaniją, o po mokymosi proceso uždaro savo įmonę. Todėl birželio 21-ąją suskaičiavę pelną "Tirpstančios emocijos" ir "Cotton bees" praneš apie uždarymą. Tiesa, moksleiviai dėl to visai nesikremta. "Tirpstančių emocijų" prezidentė Kotryna jau galvoja apie ateinančius mokslo metus ir idėjas, kurias pristatys su nauja bendrove.

Norėjosi kažko, kas praskaidrintų žmonių kasdienybę.

"Kaip seksis, parodys laikas", – moksleivė juokavo, kad pastarasis, tikėtina, slinks labai lėtai. Taip esą būna, kai ko nors labai lauki, o laukti ko tikrai yra.

Iškovojusi pirmąją vietą 5–8 klasių kategorijoje, bendrovė "Tirpstančios emocijos" gavo kelialapį į pasaulinę parodą "Expo 2020 Dubai" Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) . 9–12 klasių kategorijoje pelnę sidabrą, tokį pat prizą gavo ir "Cotton bees". Kada tiksliai kauniečiai skris į valstybę Artimuosiuose Rytuose, nėra aišku, tačiau panašu, kad tai įvyks rudenį arba per žiemos atostogas.

"Sužinoję apie pergalę, auklėtiniai taip džiaugėsi, kad net pamiršo apie prizą. Kai sužinojo, koks jis, kelis kartus paklausė: auklėtoja, ar tikrai?" – septintokų auklėtoja Giedrė Juškevičienė pridūrė, kad, be kelionės, į JAE šioms dviem bendrovėms patikėta atstovauti mūsų šaliai birželio 29–liepos 15 d. vyksiančiame Lietuvos ir Europos Junior Achievement verslumo festivalyje "GEN-E 2021".

Įveikė konkurentus

Kaip pasakojo bendroves nugalėtojas kuravusi anglų kalbos mokytoja G.Juškevičienė ir verslumo-ekonomikos mokytojas Naglis Jonuška, "Lietuva Junior Achievement" programos "AcceleratorX" mestą iššūkį šiais mokslo metais priėmė beveik 1 tūkst. mokinių iš 102 šalies mokyklų. Jie įkūrė net 204 jaunąsias bendroves. Veršvų gimnazija pristatė tris.

"Mūsų mokykla yra orientuota į verslumo ugdymą, todėl kiekvienais metais turime mokinių, kurie dalyvauja jaunųjų bendrovių programoje, organizuojamoje ir kuruojamoje "Lietuva Junior Achievement". Paprastai rudenį mokiniai registruoja bendroves, po to per metus jie dalyvauja įvairiose mugėse, mokymuose, seminaruose. Ten pristato savo idėjas, rengia verslo planus", – įveikęs pirmą etapą, stipriausias bendrovių dešimtukas, anot N.Jonuškos, keliauja į antrą turą, kur pristato savo produktą ar paslaugą vertinimo komisijos nariams.

Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad šiemet Nacionalinio geriausių moksleivių verslų konkurso finalo nugalėtojomis tapo net dvi Veršvų gimnazijoje įkurtos jaunosios bendrovės.

Komanda: Rimantė, Saulė Marija, Erikas ir Airidas džiaugėsi verslumo ir ekonomikos mokytojo N.Jonuškos konsultacijomis. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pergalingi buvo ir praėję metai. Tiesa, tąsyk į gimnaziją atkeliavo vienas apdovanojimas.

Pasiektas tikslas

Mokyklos vadovas Žilvinas Damijonaitis džiaugėsi gimnazistų pasiekimais, tiesa, už rezultatus dėkojo ne sėkmei, o nuosekliam, ne vienus metus trunkančiam darbui.

Gimnazijos pasirinkta novatoriško verslumo ugdymo kryptis, anot direktoriaus, visus moksleivius – nuo pirmų iki dvyliktų klasių, įpareigoja per metus įgyvendinti bent vieną verslumo projektą ir pristatyti jį bendruomenei. Tokia veikla esą pastūmėjo link bendradarbiavimo su "Lietuva Junior Achievement" ir mokomųjų moksleivių bendrovių.

"Per keletą metus pasiekė štai tokį lygį – 5–8 klasių kategorijoje mūsų moksleiviai užėmė pirmą vietą, o vyresnių mokinių kategorijoje – antrą. Mokyklai labai smagu ir džiugu. Tai yra kryptingo darbo rezultatas. Jis neatsirado iš niekur. Metai iš metų dalyvaudami pasiekėme tai, ką buvome užsibrėžę. Jei kas nors ta mūsų savitumo idėja ir netikėjo,  dabar gali įsitikinti klydę, o ir mes patys turime kuo džiaugtis", – Ž.Damijonaitis neslėpė, kad dabar kartelė užkelta labai aukštai, o leisti jos žemyn nesinori.

Pasidalijo vaizdo įrašu

Vaizdo įrašu, kuriame nufilmuotos spūstys Romainių gatvėje ir KET pažeidžiantis vairuotojas, trečiadienio rytą pasidalyta socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Romainiai-Naujieji Romainiai“.

Prieraše dėstoma: „Chaosas Romainių gatvėje ties pradine mokykla. Antrą žiemos rytą tėveliai, veždami mažuosius į mokyklas, pamiršta visas KET ir kelia pavojų tvarkingai šaligatviu  einantiems pėstiesiems. Kas kur nori, kas kaip nori, tas taip ir važiuoja. Gyventojo atsiųstame vaizdo įraše tai matosi. Klausimas: kokį pavyzdį rodo savo vaikams? Ar patys garantuoti, kad prieš juos ar jų vaikus taip netikėtai neatsiras automobilis ant šaligatvio“, – užfiksuota situacija piktinamasi socialiniame tinkle.

Lengvasis automobilis, tikėtina, stengdamasis gudriai aplenkti kitus spūstyje stovinčius vairuotojus, ryžtasi važiuoti ne tik prieš eismą, bet ir kelkraščiu, nors tuo metu matyti juo einantis žmogus. Laimė, pastarasis KET pažeidimas aukų nepareikalavo ir skubantis vairuotojas nurūko tolyn.

Reikalauja kontrolės

Nufilmuotas vaizdas kaipmat pakurstė internautų diskusiją apie Romainiuose reikiamus vykdyti pokyčius. „Matyt, reikia kamerų, kurios fiksuotų tokius dalykus, jei iki dabar nesugebėjo niekas jų įrengti“, – rašė Airina. „Kas iš tų kamerų? Jei partrenktų pėsčiąjį, kameros saugumo nepridėtų, sveikatos taip pat“, – atsakydama į komentarą paprieštarauti suskubo Milda.

„Na, tai tegul fiksuoja pažeidimus ir siunčia baudas už važiavimą prieš eismą. O saugumui bus šviesoforas ten, bet ar jis suteiks proto nevažiuoti prieš eismą, tai jau čia klausimas“, – svarstė Airina. „Airina, kada bus šviesoforas? Kol neįrengs, tol nepatikėsiu“, – teiravosi Milda.

Kai kurių žmonių sąmoningumas jau toli, toli... Kol nesustatys atitvarų, dėl kurių bus negalima važiuoti ant šaligatvio, tol visada atsiras tokių, kurie nesupranta, kam ten šaligatvis.

„Kai kurių žmonių sąmoningumas jau toli, toli... Kol nesustatys atitvarų, dėl kurių bus negalima važiuoti ant šaligatvio, tol visada atsiras tokių, kurie nesupranta, kam ten šaligatvis“, – pirštu į piktžaizdes bedė Tomas. „Aš irgi manau, kad šaligatvis prie mokyklos turi būti atitvertas, ypač tokio judrumo gatvėje“, – jam antrino Indrė.

Keblumai ir mokiniams, ir tėvams

Socialiniame tinkle patalpinta vaizdo medžiaga su portalo žurnalistais pasidalijo ir Romainių gyventoja Aldona. Telefonu kalbinta moteris pabrėžė –  Romainių gatvė, kurioje stovi Kauno Veršvų gimnazija, išties probleminė.

„Mūsų visos gatvės užkimštos automobiliais. Asfaltuotų jų – nedaug, jose nėra šaligatvių. Pas mus tik prekybos centrus stato – jau šeštą. Prie pradinės mokyklos, kadangi tai yra labai sena vieta, labai judrioje gatvėje, automobiliams nėra kur sustoti. Ten truputį aptvarkė, bet tėvai neturi galimybės normaliai sustoti ir išleisti vaikus. Šaligatvis yra tik ties pačia mokyklėle – keli metrai. Yra servitutinis takas su dviem privačiais namais ir kelios stovėjimo vietos darbuotojams – gal aštuonios. Jei būtų ekstremali situacija – reikėtų greitajai ar gaisrinei įvažiuoti – nebūtų kaip“, – detalizavo pašnekovė.

Moteris pridūrė, kai tūkstantis vaikų iš Romainių yra vežami į ugdymo įstaigas – mokyklas ar darželius, todėl esą tėvai priversti nuolat skubėti.

Ji teigė, kad nors šioje gatvėje buvę tik nedidelių nelaimių ir kol kas žuvusių vaikų nėra, tačiau esą tokios sąlygos – vaikams žūti, gali susidaryti kiekvienu momentu, nes vaikų labai daug, šaligatvių nėra, o Romainių gatvė apkrauta automobilių srautais.

Išgelbėtų šviesoforas?

Romainių gyventoja Aldona įsitikinusi – prie perėjos ties Kauno Veršvų gimnazija  įrengus reguliuojamą šviesoforą su laikmačiu esama situacija pagerėtų. Per gatvę galėtų pereiti grupė žmonių – tėvams ir vaikams nereikėtų vaikščioti po vieną kaip dabar tikintis, kad vairuotojai geranoriškai juos praleis. Apie šviesoforo įrengimą gyventojai esą jau teiravosi ir Kauno miesto savivaldybės atstovų.

Tėvai turi išleisti vaikus dešinėje pusėje, o mokykla važiuojant kryptimi nuo Romainių yra kairėje. Kiekvienas vaikas ir jo tėvas atskirai eina per tą perėją, todėl susidaro labai didelės spūstys.

„Tėvai turi išleisti vaikus dešinėje pusėje, o mokykla važiuojant kryptimi nuo Romainių yra kairėje. Kiekvienas vaikas ir jo tėvas atskirai eina per tą perėją, todėl susidaro labai didelės spūstys. Sisteminio sprendimo Romainiuose – net prie tos mokyklos nėra, nors gerokai kovojame. Atsakymą, kad šviesoforą įrengs, gavome maždaug prieš du mėnesius, bet klausimas nejuda į priekį“, – kalbėjo Aldona.

„Suprantu, kad yra ir nevykusių vairuotojų, bet vis tiek sąlygos turi būti tokios, kad žmogus elgtųsi padoriai ir kad jis būtų saugus. Tikrai manome, kad pastačius šviesoforą su laikmačiu toje vietoje situacija pagerės, dar atitvarų galėtų pastatyti“, – apie pakeitimus, kurių viliamasi, užsiminė pašnekovė.

Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo Martyno Matusevičiaus pasiteiravus apie tai, kada Romainių gatvėje bus šviesoforas, jis sakė, kad šviesoforinę sankryžą ties Kauno Veršvų gimnazija, (Romainių g. 28 – aut. past.) planuojama įrengti 2021 metais.

Taip pat, pasak jo, yra rengiamas Romainių gatvės projektas, kuriame numatyta įrengti lietaus nuotekų tinklus, atnaujinti gatvės važiuojamąją dalį bei įrengti šaligatvius.

Pareigūnų komentaras

Vaizdo medžiagoje užfiksuotus KET pažeidimus paprašyti įvertinti Kauno apskrities pareigūnai sakė, kad nufilmuota situacija iki galo nėra aiški.

„Pateiktame vaizdo įraše matyti, kad važiuojama prieš eismą, kelkraščiu, esant intensyviam eismui, todėl toks vairuotojo elgesys kelia realią grėsmę eismo saugumui ir tokia jo veika – važiavimas prieš eismą verčia kitus eismo dalyvius imtis vienokių ar kitokių veiksmų savo saugumui užtikrinti. Tokia veika papildomai atlikus tyrimą gali būti kvalifikuojama kaip pavojingas ir chuliganiškas vairavimas“, – akcentavo jie.

Už tai numatyta atsakomybė nuo 170 iki 230 eurų. O neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 450 iki 600 eurų. Be to, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Primename, kad vadovaujantis KET, eismas Lietuvoje vyksta dešine kelio puse, todėl vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.