Nukentėjo septintokas
„Ketvirtadienį stipriai sumuštas septintokas, o mušeika toliau lanko mokyklą. Mokyklos darbuotojai liepė ištrinti nuotraukas. Vaikai bijo eiti į mokyklą, kai toks vaikas yra mokykloje“, – rašė laiško autorė, norinti likti anonime. Jos išdėstytus teiginius mokyklos atstovai patvirtino tik iš dalies.
Laiško autorė nurodė, kad Kauno Vinco Kudirkos progimnazijoje incidentas įvyko gegužės 4 d., po trijų pamokų.
„Aštuntokas sumušė septintoką. Stipriai. Tuo metu nebuvo nė vienos mokytojos tame aukšte, niekas neprižiūrėjo mokinių. Klausimas, ar mokytojos neturėtų budėti pertraukų metu koridoriuose? Kamerų mokykloje taip pat nėra. Muštynės įvyko dėl to, kad septintokas su žaisliniu vandens šautuvu aplaistė aštuntoką“, – pasakojo laiško autorė.
Kraujas: Kauno Vinco Kudirkos progimnazijoje praėjusią savaitę tarp moksleivių kilo konfliktas. (Elijaus Kniežausko nuotr.)
Anot moters, muštynes matė nemažai mokinių – buvo suduota daug smūgių.
„Kaip vaikai teigia, mokiniui sulaužyta nosis, išmušti dantys, daug mėlynių veide. Mokiniai ištikti šoko, bijo eiti i mokyklą. Penktadienį tas pats aštuntokas vėl vaikšto mokyklos koridoriais. Ar jis neturėtu būti bent laikinai nušalintas? Vaikai jaučiasi nesaugiai. Neužtikrintas mokinių saugumas. Tėvai taip pat nesaugiai jaučiasi išleidę vaikus į mokyklą“, – rašoma laiške.
Per mano 21 darbo mokykloje metus tai pirmas toks atvejis. Mums buvo baisu. Staigiai perdavėme viską institucijoms, kreipėmės pagalbos.
Nori informacijos
Kaunietės teigimu, „mokykla bando visus nutildyti“. Tokią nuomonę ji susidarė, nes penktadienį per pamokas mokytojos šnekėjo vaikams, kad šie viską užmirštų ir ištrintų visas įvykio nuotraukas, vaizdo įrašus. Neva nurodyta niekam nieko nepasakoti.
Laiško autorės teigimu, mokykla tėvams atsisako teikti informaciją apie tolesnius veiksmus. „Tačiau, kaip mokyklos mokinių tėvai, manau, turėtume žinoti veiksmus“, – dėstė laiške moteris.
Išgirdusi progimnazijos aiškinimą, kad aštuntokas paprašė septintoko nebešaudyti vandens šautuvu, teigė, kad tai melas.
„Aštuntokas tikrai neprašė. Jis iškart puolė vaiką keikdamasis, pradėjo stumdyti, o paskui jau ir kumščius paleido. Kodėl niekas pačių vaikų nepaklausia, kaip viskas buvo?“ – piktinosi laiško autorė ir užsiminė, kad „niekas nedarė jokių tyrimų“, ar aštuntoko elgesys nesusijęs su narkotikais. „Klausimas – kodėl? Mokykla neatsako“, – viešumo siekė mama.
Rado sprendimą
Progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rita Morkūnienė apie įvykį kalbėjo šiek tiek kitaip. Pokalbio metu paaiškėjo ir daugiau neatitikimų tarp laiško autoriaus įvardytų kai kurių teiginių ir mokyklos versijos.
Šio antradienio ryto žiniomis, progimnazijoje jau surengtas Vaiko gerovės komisijos posėdis, į pagalbą pasikviestos bendruomenės pareigūnės. Posėdyje dalyvavo ir abiejų vaikų tėvai, jų klasių vadovės, progimnazijos Vaiko gerovės komisijos nariai.
Po posėdžio pasikalbėti liko abiejų mokinių tėvai. Pareigūnės luktelėjo, jeigu šie dar turėtų klausimų. „Tėvai susitarė, viskas gerai“, – teigė R. Morkūnienė ir patvirtino, kad „labiau mušęsis“ mokinys lanko mokyklą, o labiau nukentėjęs – kol kas namie.
Progimnazijos mokinių tėvams išsiųstas laiškas su informacija, kad buvo toks įvykis, prašyta nesinešti į mokyklą vandens šautuvų. Po įvykio psichologė kalbėjosi su visais mokiniais.
Ji teigė, kad informacija, jog septintokui išmušti dantys, neteisinga. „Jam įtariamas nosies lūžis. Dar neaišku, laukiama, kol atslūgs tinimas“, – detalizavo mokyklos atstovė. Vaikas į ligoninę nebuvo paguldytas, po apžiūros išleistas namo.
Viskas nufilmuota
R. Morkūnienės teigimu, į smurtą peraugęs konfliktas užfiksuotas mokyklos vaizdo kamera, tad vietos interpretacijoms ir dviprasmybėms neliko. Vaizdo įrašą peržiūrėjo ir policijos pareigūnai.
Įrodymai: į smurtą peraugęs konfliktas užfiksuotas mokyklos vaizdo kamera, o įrašą peržiūrėjo pareigūnai. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)
„Viskas truko labai trumpai, daugiausia gal dvi minutes, labai staigiai. Buvo iškviesti ir medikai. Jie apžiūrėjo ir labiau nukentėjusį vaiką, ir kitą incidento dalyvį. Medikai matė ir jų akis, ir mes patys žiūrėjome, turime lenteles, padedančias įvertinti, – nei vyzdžiai išsiplėtę, nei nieko“, – mokinių apsvaigimo narkotikais tikimybę, įvardytą laišką atsiuntusios mamos, neigė pašnekovė.
Po susirėmimo aštuntokas, pavaduotojos pasakojimu, nebandė pasišalinti ar slėptis, o buvo šalia, kai septintokui buvo teikiama pagalba, bandė savo marškinėliai šluostyti iš septintoko nosies pasipylusį kraują.
Viskas prasidėjo, kaip ir papasakojo laišką parašiusi mama, kai septintokas aštuntoką pradėjo laistyti vandens šautuvu. Replikos nepadėjo, laistėsi toliau. Aštuntokas, anot vaizdo įrašą mačiusios direktoriaus pavaduotojos, stumtelėjo septintoką iš nugaros. Šis trenkė kumščiu aštuntokui į galvą, paskui – šio atsakas, kiti veiksmai. Į konfliktą įsitraukė abu.
Tas pats aštuntokas vėl vaikšto mokyklos koridoriais. Ar jis neturėtų būti bent laikinai nušalintas? Vaikai jaučiasi nesaugiai.
„Per 21 mano darbo mokykloje metus tai pirmas toks atvejis. Mums buvo baisu. Staigiai perdavėme viską institucijoms, kreipėmės pagalbos“, – sakė R. Morkūnienė.
Kaip mokykla charakterizuoja abu mokinius? Aštuntokas – judrus. Kartą jo elgesys svarstytas, nes mėtėsi sniegu ir kažkam pataikė.
Pranešė medikai
Kauno policija patvirtino, kad buvo informuoti apie šį incidentą.
„Praėjusį ketvirtadienį iš medicinos darbuotojų buvo gautas pranešimas, kad Kaune, Trakų gatvėje esančioje ugdymo įstaigoje, pirminiais duomenimis, penkiolikos metų moksleivis galimai smurtavo prieš keturiolikos metų moksleivį. Šiuo metu atliekamas aplinkybių tikslinimas“, – „Kauno dienai“ nurodė Kauno policijos atstovai.
Komentaras
Andželika Vežbavičiūtė
Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja
Jūsų minima situacija labai jautri. Ypač nerimą kelia, kai smurtauja nepilnamečiai, dėl to didžiulę tiek fizinę, tiek psichologinę traumą patiria labiau pažeidžiamas bendraamžis.
Pastebime, kad pranešimų apie ugdymo įstaigose patiriamas patyčias, psichologinio ar fizinio smurto atvejus vaiko teisių gynėjai pastaruoju metu sulaukia daugiau. 2020 m. Iš ugdymo įstaigų buvo gauti 928 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus, 2021 m. – 1 139, 2022 m. – 1 455. Per šių metų pirmąjį ketvirtį iš ugdymo įstaigų gauti 595 pranešimai.
Gavę informaciją apie jūsų minimą įvykį mokykloje, reagavome nedelsdami. Jau susisiekėme su ugdymo įstaiga, žinome galimai konflikte dalyvavusius ir nukentėjusius moksleivius, visiškai išsiaiškinę visas aplinkybes, spręsime, kokia pagalba jaunuoliams ir jų šeimoms yra tikslinga, – šią pagalbą inicijuosime.
Priminsime, kad vaiko teisių gynėjai visuomet reaguoja į kiekvieną pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Nagrinėdami vaiko teisių pažeidimą, vykstame į šeimą ir visada bendraujame su vaiku, išklausome jo nuomonę, jeigu pagal amžių ir sveikatos būklę jis gali ją išsakyti, ir vaiko šeimos nariais, vertiname vaiko situaciją. Esame visada pasiruošę padėti: konsultuoti, siųsti pas kitus specialistus – psichologus, medikus, socialinius darbuotojus, teisininkus ir kt.
Kai nustatomas smurtas tarp vaikų, dažniausiai būna reikalinga kompleksinė pagalba vaikui ar visai šeimai. Tam pasitelkiami socialines paslaugas teikiantys savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų specialistai – socialiniai darbuotojai, psichologai ir kt.
Saugią aplinką ir sklandų ugdymo procesą, visų pirma, užtikrina visa mokyklos bendruomenė, tad kviestume visus būti dėmesingus ir rūpintis, kad vaikams ugdymo įstaigoje būtų saugu, jauku ir gera. Vaikui netinkamai elgiantis, organizuojami vaiko gerovės komisijos posėdžiai, pokalbio kviečiami vaiko tėvai ar globėjai. Domimės, kaip veikia šios priemonės minimoje mokykloje, bendraujame su ugdymo įstaigos vadovais ir rekomenduojame nedelsiant spręsti smurto ir patyčių problemą. Esant būtinybei galima kreiptis į savivaldybės Vaiko gerovės komisiją ir švietimo centrą dėl pagalbos teikimo ir jos gavimo.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad pagalba dažniausiai būna reikalinga ne tik nukentėjusiam, bet ir netinkamai besielgiančiam vaikui. Aiškindamiesi smurto atvejus ir ieškodami priežasčių, kodėl vaikas ėmėsi smurto prieš kitus vaikus, dažniausiai sužinome, kad netinkamai besielgiantis vaikas pats iš suaugusiųjų matė problemų sprendimo jėga pavyzdį, pats patyrė smurtą, nepriežiūrą ir pan.
Svarbu suprasti, kad paauglių konfliktai dažnai kyla dėl bendravimo, klausimo įgūdžių stokos, įžeistų jausmų, negebėjimo teisingai išreikšti savo norų ir požiūrio, tarpusavio konkurencijos. Būna atvejų, kad ir maži nesutarimai į rimtesnius konfliktus išauga dėl netinkamai pasirinkto konflikto sprendimo būdo.
Todėl mokykime vaikus suprasti, kad konflikto metu normalu abiem pusėms išsakyti savo nuomones, tikslus, lūkesčius, tačiau negalima žeminti, niekinti, nuvertinti kito žmogaus. Kalbėkime su paaugliais ir padėkime jiems suprasti, kad nėra teisingų ir neteisingų nuomonių, yra tik skirtingi požiūriai.
Siekiant išvengti panašių situacijų, labai svarbu savo vaikus mokyti kalbėti apie įvairias patirtis – tiek patiriamą jų pačių, tiek pastebėtą bet kurioje aplinkoje. Vaikams svarbu pasakyti, kad vaiko teisių gynėjai ir kiti vaikų saugumu besirūpinantys žmonės yra pasiruošę išklausyti, suprasti ir suteikti visapusiškai reikalingą pagalbą, kuri leistų vaikui jaustis saugiam, o šeimai padėtų identifikuoti smurtą sukeliančias priežastis.
Vaiko teisių gynėjai primena, kad visuomenei taip pat pasiekiama nemokama informatyvi medžiaga apie vaiko poreikius, smurto atpažinimą ir reagavimo būdus. Šiuos mokymus galima rasti: Mokomoji medžiaga visuomenei | Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (lrv.lt) .
Kilus klausimų kviečiame pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.
