-
Pristatomas Lietuvos skonių žemėlapis ir specialus restoranų žymėjimas
Birželio-liepos mėnesį trukusio balsavimo metu buvo išrinkta 15 lietuviškų patiekalų, verčiausių atsidurti nacionaliniame meniu. Iš labiausiai lietuvių mėgstamų valgių sudarytas trijų dienų valgiaraštis, kuriame – sriuba, užkandis, pagrindinis patiekalas, desertas ir gėrimas. Pirmąją kelionės dieną siūloma paragauti šaltibarščių, keptos duonos, cepelinų, desertui užsisakyti šakočio ir giros. Antrąją – susišildyti raugintų kopūstų sriuba, išbandyti žemaitišką užkandį – kastinį su bulvėmis, taip pat paragauti kugelio, obuolių sūrio ir lietuviško alaus. O gastronominės kelionės pabaigai – grybienė bei silkė su bulvėmis, balandėliai ir saldi pabaiga – tinginys bei taurelė midaus.
Restoranai, galintys pasiūlyti vienos ar visų trijų dienų meniu, nuo šiol bus paženklinti nacionalinio meniu lipduku, tad lietuviškos virtuvės gerbėjai ir gastronomijos turistai iš užsienio nesunkiai ras, kur paskanauti balsavimo metu išrinktų patiekalų.
Skonių žemėlapis ir vietos, ir užsienio turistams padės lengviau suplanuoti kelionę, o restoranų žymėjimas lipdukais – atpažinti tradicinės virtuvės stoteles spontaniškiems keliautojams.
Toks žymėjimas suteiktas 107 maitinimo įstaigoms visoje Lietuvoje, iš viso talpinančioms 11 tūkst. lankytojų. Šios įstaigos įtrauktos į interaktyvų lietuviškų skonių žemėlapį. Jį peržiūrėti galite čia.
Žemėlapis taip pat adaptuotas anglų kalba. Pasak „Keliauk Lietuvoje“ direktoriaus Daliaus Morkvėno, toks produktas labai reikalingas Lietuvos, kaip patrauklios gastronominio turizmo krypties pristatymui.
„Gastronominių patirčių ieškantiems turistams itin svarbi šalies virtuvės vizitinė kortelė. Šiuo projektu siekėme įtvirtinti lietuviškos virtuvės tapatybę ir suteikti lengvai prieinamą informaciją apie įstaigas, puoselėjančias nacionalinės virtuvės tradicijas. Skonių žemėlapis ir vietos, ir užsienio turistams padės lengviau suplanuoti kelionę, o restoranų žymėjimas lipdukais – atpažinti tradicinės virtuvės stoteles spontaniškiems keliautojams“, – teigia D. Morkvėnas.
„Keliauk Lietuvoje“ nuosekliai vysto gastronominio turizmo kryptį. Be nacionalinio meniu, užsienio šalių turistus taip pat pasieks 10 apetitą žadinančių maršrutų „Lietuva lėkštėje“ (angl. „Lithuania on a plate“). Teminiai maršrutai kvies susipažinti ne tik su autentiškais nacionalinio meniu skoniais, bet ir kitomis lietuviškos virtuvės gerybėmis – nuo dvarų iki modernios virtuvės šedevrų, nuo miško gėrybių iki pieno produktų.
Nacionalinio meniu koncepcija ir gastronominiai maršrutai tarptautinių parodų metu taip pat bus pristatomi užsienio šalių kelionių organizatoriams.
-
Kelionių terapija: nuo imuniteto stiprinimo iki įniršio malšinimo
„Sveikatinimas yra smarkiai populiarėjanti turizmo kryptis. Per paskutinius dvejus metus sveikatinimo paslaugų naudojimas išaugo 7 proc. Šiais metais tokias pramogas keliaujant rinkosi penktadalis visų vietos turistų. Tačiau pastebime, kad ši sritis dažniau siejama su sanatorijomis ar SPA centrais, nors galimybių yra pačių įvairiausių – nuo apiterapijos iki šalčio procedūrų“, – teigia „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė.
Tad norintiems atsipalaiduoti ir pasisemti jėgų netradiciniais būdais, „Keliauk Lietuvoje“ siūlo pasižvalgyti ir po muziejus bei gyvūnų ūkius, ir po lietuviškas pievas.
1. Kvapni hamakų terapija
Aromaterapija girdėta ne vienam – kvapai turi savybę atpalaiduoti, raminti. Daugelis šalies SPA ir sanatorijų siūlo aromaterapijos seansus su eteriniais aliejais, aromaterapinį masažą, kitus kvapnius ritualus. O jeigu užsuktumėte į Senovinės bitininkystės muziejų Stripeikiuose (Ignalinos rajone), čia rastumėte Kvapų palėpę su unikalia kvapų terapija hamakuose!
Bičių produktų kvapų relaksacinė programa yra teikiama ypatingoje aplinkoje – ant namo aukšto, besisūpuojant hamakuose, klausant bičių dūzgesio įrašą ir kvėpuojant sveikatinančiais bičių produktų (vaško, pikio, žiedadulkių, medaus) kvapais. Čia nurimsta mintys, atsipalaiduoja skubos išvargintas kūnas. Šią ramybės terapiją papildo hamakų terapija, nes supimo efektas hamake ramina vestibiuliarinių bei judėjimo sutrikimų sukeltus skausmus, o malonus sūpavimas yra artimas kūdikio pojūčiams, patiriamiems mamos įsčiose, veikia raminančiai. Daugiau informacijos čia.
2. Vaistažolių terapija
Įmantrus terminas – fitoterapija – apibūdina ne ką kitą, o vaistažolių panaudojimą terapiniais tikslais. Juk būtų nuodėmė nepasinaudoti vietos žolelių teikiama pripažinta nauda sveikatai. Žmonijos istorijoje augalija visuomet buvo medicininio gydymo pagrindas. Ši praktika plačiai pasklidusi ir šiandien, žinoma, derinama su modernia medicina. Lietuviai nuo seno daugybę vietos vaistinių žolelių naudoja įvairioms ligoms gydyti.
Savotiškas raganavimo pievose pradžiamokslis gali supažindinti ne tik kaip „burti“ iš vaistažolių ar maistažolių (naudojamų patiekalams gardinti), bet ir kaip jas atskirti, surinkti, tinkamai paruošti, taip pat sužinoti, kokio skonio gali būti lietuviška kava iš morkų, gilių ar gudobelės sėklyčių. Daugiau informacijos čia.
3. Švelnumo terapija su triušiais
Triušių terapija Alpakų ūkyje Šiaulių rajone yra viena iš papildomų pramogų lankytojams. Mini zoo teritorijoje yra įrengta vieta, kur bėgioja jaukūs triušiukai. Į juos galima ne tik pažiūrėti, bet ir paglostyti, pamaitinti. Pramoga labiausiai mėgiama vaikų, nes prisilietimas prie šių mažų, pūkuotų gyvūnėlių suteikia geras emocijas ir yra tikra švelnumo terapijos procedūra. Daugiau informacijos čia.
4. Elnių SPA
Greta Kernavės – ramybės oazė miškų apsupty, kur karaliauja elniai. Elnių SPA šeimininkai siūlo stebėti elnius dvejopai: per atstumą arba dalyvauti jų maitinime. Pirmuoju atveju tai – lėtas procesas, meditacija (laikas neribotas, nors ir visą dieną), kurio metu iš šalia įrengtos pievos stebimas ramus šių gyvūnų gyvenimas aptvare. Tai veikia raminančiai, ir nors nėra oficialiai egzistuojančio termino „elnių terapija“, tikima, kad tai savo poveikiu panašu į žirgų ar delfinų terapiją.
Taip pat kartu su šeimininku galima dalyvauti elnių maitinime – nors elniai iš prigimties baikštūs, tačiau morkas ar duoną ėda iš rankų. Tai suteikia daug teigiamų emocijų ir suaugusiems, ir vaikams, yra savotiška laimės terapija. Daugiau informacijos čia.
5. Terapija su Šreko efektu
Purvo terapija (peloidoterapija) – viena dažniausių ir populiariausių procedūrų lietuviškuose kurortuose. Čia galima pasirinkti purvo ir mineralinio vandens vonias, purvo aplikacijas (įvyniojimus), sauso pašildyto purvo maišelių aplikacijas ar net procedūrą „Šrekas“. Tai – purvo, molio ir mineralinio vandens mišinys, kuriuo žmonės patys turi išsitepti kaip tik pageidauja. Gydomasis purvas per odą paveikia centrinę nervų sistemą, vėliau ir visą organizmą: gerina kraujotaką, mitybą, stiprina imunitetą, slopina uždegiminius procesus, normalizuoja nervų sistemos veiklą. Daugiau informacijos čia.
6. Šalčio sauna
Išbandyti šalčio terapiją trunka vos porą minučių, tačiau šį laiką reikia išbūti sukandus dantis tiesiogine to žodžio prasme – kameroje, kurioje yra 110–140 laipsnių šalčio! Vadinamoji krioterapija padeda atsigauti po traumų, stiprina imunitetą, mažiną nerimą, jaunina. Užsukti į dirbtinio šalčio pirtį, kriosauną, rekomenduojama ir esantiems prastos sportinės formos, turintiems celiulitą – teigiama, kad vienos procedūros metu organizmas atsikrato nuo 500 iki 2 000 kilokalorijų. Daugiau informacijos čia.
7. Pykčio terapija
„Pykčio kambarys pasipildė keletu įrankių: mamytės įsiūtis, didžiapėdžio vėzdas ir Fredžio Kriugerio kapoklė“. Tokius įrašus galima rasti Pykčio kambario, kviečiančio išbandyti destrukcinę terapiją, profilyje socialiniame tinkle. Pykčio kambaryje galima atsipalaiduoti ir išlieti susikaupusį įniršį ne tik naikinant, deginant, kapojant, daužant, skaldant duotus daiktus, bet atsivežti ir nebemielų savų. Sakoma, ši terapija puikiai tinka po karantino arba prieš pirmadienį. Daugiau informacijos čia.
Daugiau terapinių patirčių, kurių iš viso – net 13, rasite čia.