Kruopščiai ir labai atsakingai sekame orų prognozę, stebime kelio dangą. Oro temperatūrai pradėjus svyruoti apie nulį, jau šiandien žiemos technika paryčiais išriedėjo į gatves, kad neapsunkintų dieną pradedančių kauniečių sudėtingomis eismo sąlygomis.

Iš anksto prašome gyventojų supratingumo ir sąmoningumo: net ir gerai pabarstytos ir išvalytos gatvės dėl staiga pasikeitusių oro sąlygų gerokai pasunkina vairavimo sąlygas, todėl rinkitės saugų, o ne maksimalų leistiną greitį. Keliones planuokite pasilikdami papildomo laiko ir, svarbiausia, išlikite budrūs.

Turime solidų automobilių parką: šešiolika automobilių su priekiniais arba priekiniais ir šoniniais sniego verstuvais, iš jų penkiolika automobilių komplektuojami su druskos barstymo įrenginiais. Sniegui valyti nuo šaligatvių turime septyniolika traktorinių smėlio druskos barstytuvų, vieną frontalinį sniego krautuvą ir vieną ratinį ekskavatorių. Siekiame užtikrinti darbų nepertraukiamumą, todėl techniką pasirengę valdyti virš 60 darbuotojų, iš kurių visą parą vienu metu budi apie 50.

„Kauno švaros“ archyvo nuotr.

Dirbame pagal iš anksto su Kauno miesto savivaldybe suderintą grafiką. Esame pasiruošę: nors didesnių šalčių ar gausaus snygio nenumatoma, tačiau temperatūrai krintant žemiau nulio, pirmiausiai barstomi, valomi tiltai, viadukai ir įkalnės, taip pat – pagrindinės miesto gatvės, kuriomis kursuoja viešasis transportas. Vėliau valomos kitos – aptarnaujančiosios ir pagalbinės – miesto gatvės. Ten, kur neprivažiuoja technika, vyksta rankinis valymas – valome laiptus ar siaurus šaligatvius.

„Kauno švaros“ archyvo nuotr.

Patirties turime daug, todėl žinome, kaip elgtis įvairiose situacijose. Kai prognozuojama, kad artėja šaltis, iš anksto pabarstome gatves druska, tada šaltis ir sniegas netrikdo eismo. Bet būna, kad netikėtai užslenka debesis ir pridrebia sniego, nors to nebuvo prognozuota. Tokiu atveju iškart siunčiame techniką ir atliekame kelių valymo ir barstymo darbus bet kuriuo paros metu. Gatvės gausiai barstomos tiek prieš snygį, tiek snygio metu, kad ant važiuojamosios dalies nesiformuotų ledas. Paprastai tirpdamas sniegas suformuoja vadinamąją šlapiojo sniego košę, kuri, deja, yra neišvengiama žiemą. Vis dėlto tai laikina – mūsų technika tuos pačius pabarstytus ir išvalytus kelius valo kelis kartus, todėl, pasibaigus snygiui, pažliugęs sniegas nustumiamas nuo važiuojamosios dalies. Šlapios druskos mišiniu barstome viadukus, įkalnes, gatves. Druskos ir smėlio mišiniu barstome šaligatvius. Esant ekstremalioms sąlygoms, pavyzdžiui, lijundrai, gatves barstome smėlio ir druskos mišiniu.

„Kauno švaros“ archyvo nuotr.

Šiuo metu sandėliai, kuriuose laikoma druska, yra pilni, o juose gatvėms barstyti jau dabar paruošta apie 7 000 t techninės druskos. Turime galimybę bet kada atsivežti daugiau druskos, sandėlį nuolat pildysime. 2022–2023 m. žiemos sezono metu miesto gatvėms barstyti sunaudojome apie 8 000 t druskos.

Valstybės valdomos valstybinių kelių priežiūros įmonės „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius Rolandas Rutėnas sako, kad šią žiemą jau išbarstyta 52 tūkst. tonų druskos ir apie 25 tūkst. tonų įvairių smėlio bei druskos mišinių, kai pernai reikėjo 30 tūkst. tonų.

„Tas kiekis, lyginant su ankstesniais metais, yra įspūdingai didelis, palyginimui – praėjusiais metais buvo išbarstyta sąlyginai tik 30 tūkst. tonų druskos“, – TV3 televizijai šeštadienį sakė R. Rutėnas.

Tas kiekis, lyginant su ankstesniais metais, yra įspūdingai didelis.

Anot jo, daugiau druskos šią žiemą sunaudojama ne tik dėl orų sąlygų, bet ir griežtesnių kai kurių kelių valymo reikalavimų.

„Tos druskos daugiau išnaudoja ne tik dėl sudėtingų oro sąlygų, bet ir dėl to, kad priežiūros lygis kai kurių kelių yra pakeltas, mes ten darbus turim atlikti intensyviau “, – teigė R Rutėnas.

„Kelių priežiūros“ vadovo teigimu, jau užsakomas papildomas kiekis kelių barstymui skirtos druskos, kuri perkama iš Maroko ir yra efektyvesnė už anksčiau naudotą baltarusišką.

Netikėtai neužklups

„Visi žinome tą banalią frazę, kad kelininkus žiema „užklumpa netikėtai“. Čia tolygu mokyklinuko prisipažinimui apie nepadarytus namų darbus. Kaune dirba savo darbą išmanantys specialistai. Technika į gatves išrieda vos iškritus sniegui ar pasirodžius plikledžiui. Druskos atsargos užpildytos su kaupu, todėl neabejoju, kad sulig pirmuoju šaltuku miesto gatvės išliks saugios“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Artėjančiai žiemai „Kauno švara“ paruošė 16 sunkvežimių su priekiniais ir šoniniais verstuvais. 14 iš jų turi ir barstytuvus. Pėsčiųjų takus valys 18 traktorių. Kelininkai sandėlį su atsargomis užpildė jau daugiau kaip 5 tūkst. tonų druskos.

„Stebime orų prognozes kasdien. Minusinės temperatūros ir pirmojo sniego galimai sulauksime dar šią savaitę. Daugiausia problemų sukelia apie nulį svyruojanti temperatūra. Bet vairuotojai ir pėstieji gali būti ramūs – sniego verstuvus ir kastuvus pagalandę kelininkai tam bus pasiruošę.

Tikėdamiesi plikledžio, standartiškai kelio barstymą druskos mišiniais pradėsime nuo tiltų, viadukų ir įkalnių. Čia vairavimo sąlygos būna sudėtingiausios. Kaune iš viso yra apie pusantro tūkstančio gatvių, todėl paprastai darbus pradedame nuo ilgiausių ir intensyviausių arterijų. Analogiškai darbai vyksta ir pėsčiųjų zonose“, – teigė „Kauno švaros“ atstovas Jonas Tumpa.

Technika į gatves išrieda vos iškritus sniegui ar pasirodžius plikledžiui.

Praėjusiais metais „Kauno švara“ nuvalė ir įvairiais druskos mišiniais nubarstė maždaug 273 mln. kv. m gatvių, tiltų ir viadukų. Šaltuoju metų laiku miestą švarina per 100 darbuotojų.

Pėsčiųjų zonos – pagal prioritetus

Žiemos metu „Kauno švara“ valo ne tik gatves, bet ir šaligatvius. Sningant pėsčiųjų danga lygiai taip pat valoma pagal prioritetus – pirmiausia ten, kur vaikšto daugiausia žmonių arba didžiausia rizika susižeisti pasižyminčios vietos.

Darbai pradedami būtent nuo laiptų, požeminių perėjų ir viešojo transporto stotelių. Brigados, kurias sudaro apie 50 žmonių, anksti ryte rankiniu būdu šias zonas nukasa, pabarsto, kad nebūtų slidu. Po to darbuojamasi reprezentacinėse Kauno miesto erdvėse – Laisvės alėjoje, Senamiestyje, taip pat miegamuosiuose rajonuose, parkuose.

Pėsčiųjų zonų vadavimas nuo sniego trunka ilgiau nei gatvių, mat joms skirta technika yra smulkesnė nei gatvių valymo mašinos. Dėl saugumo ir kitos specifikos ji negali judėti taip greitai.

Prašo vairuotojų supratingumo

Kelininkams ne visada pavyksta gatves nuvalyti tinkamai – tam neretai sutrukdo šalikelėse paliktos transporto priemonės. Tad kaip ir prieš kiekvieną artėjančią žiemą „Kauno švaros“ darbuotojai apeliuoja į vairuotojų sąmoningumą, prašydami nepalikti automobilių kur papuola, ypač ties stovėti draudžiančiais kelio ženklais.

„Kelio ženklai įrengiami ne tik eismo saugumui, bet ir sklandžiam gatvių tvarkymo procesui užtikrinti. Kelininkai dėkoja vairuotojams, paliekantiems savo automobilius stovėjimo aikštelėse ar toliau nuo pagrindinių susisiekimo arterijų.

Svarbu suprasti, kad tik taip galime greičiau ir geriau nuvalyti gatves. Druska pabarstytas kelias reiškia lengvesnes bei saugesnes vairavimo sąlygas, mažesnes spūstis ir, be abejo, kur kas geresnę eismo dalyvių nuotaiką“, – pridėjo J. Tumpa.

„Kauno švaros“ nuotr.

Rekomendacijos gyventojams

Šaltuoju metų laiku, iškritus gausesniam sniegui ar paspaudus stipresniam šaltukui, eismo sąlygos tampa itin sudėtingos. Tokiais atvejais „Kauno švaros“ specialistai rekomenduoja susilaikyti nuo nebūtinų kelionių arba joms pasilikti daugiau laiko. Svarbiausia – pasirinkti saugų važiavimo greitį.

Vairuotojai taip pat raginami savo automobilius statyti atokiau nuo medžių ir nuožulnių stogų. Aplediję stogai ar apsnigtos šakos gali neatlaikyti ir apgadinti turtą.

Gyventojams taip pat rekomenduojama pasiruošti reikiamas priemones savo daugiabučių kiemų ir privačių teritorijų valymui. Neužbėgus įvykiams už akių, sutryptas sniegas tampa „čiuožykla“, o dėl pusnių prarandamos automobilių stovėjimo vietos.

Didžiausias dėmesys bus skiriamas tiltams ir viadukams. Tuo metu, kai įšilusi žemė kurį laiką dar atiduoda šilumą ir tirpdo vos iškritusį sniegą, tiltai ir viadukai „peršąla“ greičiau. Siekiant užtikrinti saugias eismo sąlygas, jie bus purškiami koncentruotu druskos tirpalu, informavo bendrovė.

Ši sezoną „Grinda“ prižiūrės 1707 gatves, tai beveik keturiomis dešimtimis gatvių daugiau nei pernai. Bendras prižiūrimų gatvių ilgis siekia 1251 km. Sningant pirmiausia bus valoma ir barstoma 580 gatvių, kuriomis vyksta viešojo transporto eismas, vėliau valomos aptarnaujančios ir pagalbinės miesto gatvės. 

Gatvių priežiūrai žiemą užtikrinti šiemet bendrovė pranešė įsigijusi keturis naujus sunkvežimius su barstymo įranga. Du maži sunkvežimiai pritaikyti darbui siaurose Senamiesčio gatvėse, kiti du padidinto pravažumo sunkvežimiai leis lengviau dirbti sodų ir atokiau nuo miesto centro esančiose gatvėse.

Magistralines gatves ir toliau valys galingi sunkvežimiai. Viso miesto gatves prižiūrės 59 žiemos darbui pritaikyti mechanizmai. 

Druska iš Maroko

Anot bendrovės, Vilniaus miesto gatvių priežiūrai šį sezoną bus naudojama iš Maroko tiekiama druska. Druskų sandėliai yra visiškai užpildyti.

Vilniaus miesto gatvių priežiūrai kasmet panaudojama maždaug 20 tūkstančių tonų druskos bei 20 tūkst. kub. metrų smėlio ir druskos mišinio. 

Siekdama užtikrinti darbų nepertraukiamumą, žiemos sezonui, kai valyti gatves tenka ir dieną ir naktį, „Grinda“ pranešė papildomai įdarbinsianti 53 vairuotojus. Sostinės gatvėmis šią žiemą rūpinsis 135 pakaitomis dirbantys vairuotojai. 

Kaip skelbiama pranešime, šiemet didesnis dėmesys bus skiriamas žaliųjų miesto zonų priežiūrai. Tiek aplink seniau augusius, tiek aplink naujai pasodintus želdinius jau montuojamos specialios drėgmei atsparios apsaugos, kurios saugo medžius nuo mechaniniu būdu barstomų sniegą tirpdančių medžiagų.

Gyventojų patogumui „Grinda“ Vilniuje pastatys 120 smėlio ir druskos mišinio konteinerių slidžių įkalnių ir nuokalnių barstymui mažo intensyvumo gatvėse.

Beveik 100 šių konteinerių pastatyti atsižvelgiant į konkrečius gyventojų pageidavimus. Nuolat papildomu smėlio ir druskos mišiniu sostinės gyventojai gali naudotis nemokamai, pranešė bendrovė.

Savivaldybių teigimu, Baltarusijos įmonės „Belaruskalij“ tiektą druską keičia produktai iš Egipto, Maroko, Vokietijos, Kinijos ir kitų šalių.

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintaras Runovičius šią savaitę tarybos nariams teigė, kad savaitės pradžioje bendrovės „Grinda“ darbą tvarkant miesto gatves komplikavo būtent stringantis druskos tiekimas.

„Belaruskalij“ tarpininkas renkasi kitus gamintojus

„Pirmadienį ir antradienį buvo sustojęs tiekimas, bet šiandien viskas atsistojo į savo vietas, druska į sandėlius yra pristatoma pagal sutartis“, – BNS sakė G. Runovičius.

Anot jo, savivaldybė druską perka iš įmonių „Keluva“ ir „LIT Salt Trade“ – pastaroji anksčiau druską klientams Lietuvoje tiekdavo iš Baltarusijos įmonės „Belaruskalij“.

Ž. Pekarsko/BNS nuotr.

G. Runovičiaus teigimu, su mažiausią kainą pasiūliusia „LIT Salt Trade“ trejų metų sutartis sudaryta 2019 metais. Ji baigs galioti šių metų spalį, joje nustatyta fiksuota druskos kaina, tad savivaldybė nepatyrė pasekmių dėl jos brangimo rinkoje pastarąjį sezoną.

„LIT Salt Trade“ komercijos direktorė Laima Vosylė BNS patikino, kad šiuo metu druska nebėra importuojama iš Baltarusijos, o Vilniaus savivaldybei ir kitiems klientams tiekiama iš įmonės sandėlių, kur yra ir „Belaruskalij“, ir iš Egipto atgabentos druskos.

„Buvo iškilę tam tikrų logistikos problemų, tačiau per kelias dienas persidėliojome resursus, tiekimo srautus, ir druskos pristatymas „Grindai“ vyksta toliau. Iš tikrųjų pirkėjas to net nepajuto. Visas užsakytas druskos kiekis bus pristatytas numatytais terminais“, – BNS informavo ji.

Pasak įmonės komercijos vadovės, žiemos sezonui baigiantis, naujų druskos kiekių nebeimportuojama.

„Pristatymą vykdome iš savo sandėlių Lietuvoje, kuriuose turime anksčiau atvežtos baltarusiškos druskos likučių ir egiptietiškos druskos, jos didelį kiekį į Lietuvą atsivežėme gruodžio pradžioje“, – tvirtino L. Vosylė.

Brango iki 50 procentų

Bendrovės „Klaipėdos želdiniai“, prižiūrinčios miesto infrastruktūros, šaligatvių, aikščių, skverų, švarą direktorius Gediminas Valašinas BNS teigė, kad druska šį sezoną iš tiesų gerokai pabrango.

„Kiekvienais metais brangdavo, ne drastiškai, kažkiek, o dabar dešimtimis procentų“, – tvirtino G. Valašinas.

Bendrovė sezonui įsigyja apie 200 tonų druskos, ją maišo su smėliu. Anot G. Valašino, įmonei taip pat buvo kilę problemų dėl tiekimo vėlavimo.

„Pabrango, negali nepastebėti. Vienu atveju pabrango dvigubai, kitu atveju – 30–50 procentų“, – sakė direktorius.

Anot jo, pabrangimo priežastis aiški – druska nebeatkeliauja iš Baltarusijos, ji dabar vežama iš Kinijos, Maroko, Egipto.

Bendrovė „Vakarų švara“, atsakinga už pusės Klaipėdos miesto valymą žiemą, BNS taip pat patvirtino, kad druska antroje sezono pusėje pabrango maždaug trečdaliu.

„Pabrango, dabar druska – afrikietiška. Anksčiau kainavo 56 eurus, o dabar – 90 eurų už toną“, – informavo bendrovė.

Anksčiau ji iš tiekėjų įsigydavo baltarusišką arba vokišką druską, o dabar, kaip teigiama, kartu su „Belaruskalij“ trąšų logistika sustojo ir kitų produktų tiekimas.

„Čia yra antros pusės sezono tendencija, praėjusią žiemą to nebuvo. Nemažai rudenį užsipirkome, dabar neseniai dar kartą. Žiema ne iš prastųjų. Sezonui sunaudojame šimtus tonų“, – informavo bendrovė.

Kadangi didelės konkurencijos šioje sferoje nėra, turbūt tiekėjai naudojasi aplinkybėmis ir užkelia kainas.

Renkasi tiekimą iš Maroko, Vokietijos

Susisiekimo ministerijos valdomos įmonės „Kelių priežiūra“ atstovė spaudai Giedrė Čekavičienė BNS taip pat sakė, kad anksčiau pirkta baltarusiška druska, ją tiekė „LIT Salt Trade“, šiuo metu druska per kitus tiekėjus atkeliauja iš Maroko ir Vokietijos.

Anot jos, sutartys sudaromos su mažiausią kainą pasiūliusiais tiekėjais, kurie atitinka kvalifikacinius reikalavimus.

„Šiemet druską įsigijome 20 proc. brangiau nei pernai. Kaina svyruodavo, bet vidutiniškai anksčiau pirkome už 50 eurų už toną“, – BNS sakė G. Čekavičienė.

Jos teigimu, įmonė per šaltąjį sezoną kelių priežiūrai sunaudoja labai didelius kiekius –  110–120 tūkst. tonų druskos. Viešuosius pirkimus su pristatymu į sandėlius visoje Lietuvoje organizuoja iš anksto, tad su tiekimo problemomis nesusiduriama.

Kaunui druska brango dvigubai

„Kauno švaros“ atstovas spaudai Jonas Trumpa BNS sakė, kad įmonė druską miesto gatvėms tvarkyti iki šiol taip pat pirko iš „LIT Salt Trade“ pagal 2018 metais sudarytą sutartį, tačiau ji baigėsi pernai gruodį.

„Šiemet sutartį sudarėme su latvių įmone „LAT Salt Trade“, kuri, pagal pavadinimą, gali būti susijusi. Bet mūsų žiniomis, druskos kilmės šalis yra nebe Baltarusija, o ji yra iš Egipto“, – tvirtino J. Trumpa.

Ž. Pekarsko/BNS nuotr.

Anot jo, kaina pasibaigus sutarčiai „pasikeitė dvigubai“ ir šiemet siekia 90 eurų už toną, pagal ankstesnę sutartį tona kainavo 46 eurus. Įmonės atstovas teigė, kad tokio brangimo tikėtasi, jis siejamas su infliacija, sankcijomis „Belaruskalij“ bei konkurencijos nebuvimu.

„Kadangi didelės konkurencijos šioje sferoje nėra, turbūt tiekėjai naudojasi aplinkybėmis ir užkelia kainas“, – kalbėjo J. Trumpa.

Jis tikisi, kad šį sezoną keliams užteks iš ankstesnės sutarties sukauptų druskos rezervų. 

„Valstybės mastu tai bus papildomos milijonų eurų sumos“, – teigia M. Sinkevičius.

Pasak politiko, iki šiol pagrindinis druskos keliams tiekėjas Lietuvai buvo Baltarusija ir, pavyzdžiui, Jonavos savivaldybė per sezoną tokioms išlaidoms skirdavo apie 28 tūkst. eurų.

„Baltarusiškos druskos dar turime, tačiau jau pradedame domėtis kainomis kitam žiemos sezonui. Ir jos yra tris kartus didesnės. Tarkime, už baltarusiškos druskos toną mes mokėjome 56 eurus, o už egiptietiškos toną prašoma 150 eurų. Akivaizdu, kad kitąmet miestų ir rajonų biudžetams reikės papildomų lėšų, kurias būtų galima panaudoti kitoms reikmėms“, – vertina M. Sinkevičius.

Iš Afrikos jau perka Panevėžys, Utena

Socialdemokrato žiniomis, sukauptoms baltarusiškos druskos atsargoms baigiantis, druską iš Egipto jau dabar priversti pirkti Utenos ir Panevėžio miestų komunalininkai – Viešųjų pirkimų tarnyba, remdamasi Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisijos sprendimu, draudžia sudaryti sutartis su baltarusių įmonėmis.

M. Sinkevičius skaičiuoja, kad vidutinio dydžio savivaldybei, tokiai kaip Jonava, druskos pirkimui prireiks bent 50 tūkst. eurų vienam žiemos sezonui. Anot jo, ši suma dar gali augti dėl išaugsiančių transportavimo, tarpininkavimo bei sandėliavimo kaštų.

„Gabenant druską iš Afrikos transportavimas traukiniais nebėra galimas, reikės laivų. Jonavos užsakomi kiekiai, ko gero, bus per maži, todėl reikės ieškoti tarpininkų. Turime prisitaikyti ir prie kitų dalykų, su kiekvienu tiekėju reikia išmokti dirbti. Ne mažiau svarbu ir tai, kada reikės atlikti užsakymą, nes tiekimo grandinės yra sutrikusios ir, matyt, tokiomis išliks“, – sako M. Sinkevičius.

A. Sysas: situacija gali pasinaudoti tarpininkai

Kaip praneša LSDP komunikacijos skyrius, tuo metu Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas neatmeta scenarijaus, kad baltarusiška druska į Lietuvą gali patekti, tik per tarpininkus.

„Neaišku, ar nepirksime tos pačios baltarusiškos druskos tris kartus brangiau, tik supakuotos kitose šalyse. Susisiekimo ministras neatmeta galimybės, kad baltarusiškos trąšos per Lietuvą važiuos tarpininkų dėka, tai kodėl tai negalėtų įvykti ir su druska?“ – klausia A. Sysas.

Milžiniškos spūstys

Kai kuriems vairuotojams pailgėjęs kelionės laikas į darbą antradienį buvo mažiausia problema. Vilniuje, Ukmergės gatvėje, galiniais ratais varomas BMW automobilis, A juosta lenkdamas spūstį, slydo ir trenkėsi į gretimoje juostoje stovinčio automobilio šoną.

Rytinio piko metu Vilniaus apskrities pareigūnams pranešta apie kelias dešimtis eismo įvykių. Vairuotojai slydo ir atsitrenkė į greitkelio atitvarus, gatvės apšvietimus, stulpus, pakeliamų aikštelių užtvaras, strigo viešasis transportas.

Antradienį spūstys Vilniuje formuotis pradėjo gerokai anksčiau, nei įprastą ir buvo fiksuojamos iki pat 10 val. ryto.

Vienas vairuotojas pripažino, kad spūstyje stovėjo visą valandą, nors įprastai tekdavo stovėti vos 20 minučių.

Negalima tikėtis, kad visus kelius iš karto nuvalys. Manau, turi būti ir mūsų sąmoningumas.

„Patys žinote, pirmas sniegas Vilniuje. Man teko važiuoti nuo Kalvarijų iki Santariškių. Užtrukau 40 min.“, – antrino kitas vairuotojas.

„Važiuoju atsargiai, saugiai. Saugau save ir kitus. Žiūriu ne į laiką, o į saugumą“, – kalbėjo vilnietė.

„Sąlygos nebuvo ypač blogos, nebuvo pašalimo. Galbūt greičiau galėjo būti sureaguota valant pagrindines gatves“, – svarstė sostinės gyventojas.

„Negalima tikėtis, kad visus kelius iš karto nuvalys. Manau, turi būti ir mūsų sąmoningumas“, – nepritarė kita vilnietė.

Keturis kartus daugiau avarijų

Automobilių kelių direkcijos duomenimis, sudėtingiausia situacija antradienį buvo Kauno apskrityje. Kelininkai į gatves išvažiavo dar prieš pradedant snigti, per naktį išbarstyta ne viena tona druskos.

„Šią naktį mes išleidome devynis sunkvežimius su barstytuvais, jie išbarstė apie 100 tonų druskos, kas tikrai yra nemažai. Norėjome palengvinti vairavimo sąlygas vairuotojams“, – sakė „Kauno švaros“ atstovas Jonas Trumpa.

Traktoriai nukasinėjo šaligatvius ir stumdė sniegą net ir dieną.

„Ryte, apie 6 val. ryto, mes paleidome apie 35 darbuotojus, kurie valo visus laiptus, stoteles rankiniu būdų, ir penkis sunkvežimius, kurie valo šaligatvius“, – tikino J. Trumpa.

Policija pranešė, kad antradienio rytą Lietuvoje eismo įvykių užfiksuota keturis kartus daugiau nei pirmadienį. Kelininkai sakė, kad atliko prevencinį kelių barstymą, o prognozes stebi iš anksto.

Kelininkų reidai

Vos tik pradėjo kristi krituliai, miesto gatves prižiūrintys kelininkai ėmė sukti ratus įvairiais Kauno maršrutais. Kaip įprasta, pirmiausia dėmesio sulaukė tiltai, viadukai, nuokalnės bei pagrindinės Kauno gatvės.

„Kelininkų žiema neužklupo netikėtai – vos prasidėjus lijundrai, 20.15 val. miesto gatvės buvo pradėtos barstyti druska. Darbus atliko dešimt „Kauno švara“ barstytuvų“, – informavo Kauno miesto savivaldybė.

Penktadienį dauguma gatvių jau buvo nuvalytos, tačiau pėstieji dar skundėsi, kad į darbus keliavo slidžiais takais. Tačiau „Kauno švaros“ traktoriai jau valo ir šaligatvius. Taip pat primenama, kad daugumoje Kauno daugiabučių kiemų bei viešojo transporto stotelėse yra atvežta smėlio, tad gyventojai gali juo drąsiai naudotis ir pasibarstyti takelius tam, kad kol atvyks kelininkai, jau būtumėte saugiai pasiekę savo kelionės tikslą.

Specialistai nurodo, kad jei pastebėjote, kad Kaune yra gatvių, kurioms trūktų druskos mišinio, apie tai galima pranešti miesto avarinei tarnybai telefonu 8 699 61965.

„Žiemiškuose keliuose būkite ypač atidūs ir budrūs. Neviršykite greičio ir saugokite vieni kitus“, – neprarasti budrumo gatvėse palinkėjo Kauno miesto savivaldybė.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Remonto darbai tęsiasi

Ryte į darbus skubėję kauniečiai stebėjo, kad miesto gatvės toliau tvarkomos. Miestiečiai tikino, kad ir Kęstučio gatvėje, ir kitose Kauno vietose kelininkai toliau tiesė šaligatvius, dirbo kitus numatytus darbus.

„Kol kas sniegas darbams netrukdo, nes nedaug jo iškrito. Pagal prognozes, kitą savaitę viskas turėtų ištirpti, tad kol kas problemų nėra. Vietomis darbininkai sniegą nusikasa ir gali dirbti toliau. Tikrai dirbsim tiek, kiek leis oro sąlygos“, – „Kauno dienai“ komentavo nemažai darbų Kauno gatvėse atliekančios bendrovės „Autokausta“ direktorius Juozas Kriaučiūnas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Jis nurodė, kad dirbti gatvėse jau nelabai išeina tuomet, kai paros vidutinė oro temperatūra maždaug savaitę būna mažesnė nei -5 laipsniai. Tuomet jau žemė būna nemažai įšalusi ir tiesti kelius yra sudėtinga, o kartais net ir neįmanoma, nes tuomet nebūtų galima užtikrinti kokybės. Tad, pasak „Autokaustos“ vadovo, šiuo metu žiema dar neparodė savo tikrojo grožio, todėl ir kelininkų iš gatvių dar neveja.

Valstybinės įmonės „Kelių priežiūra“ Kelių priežiūros ir statybos departamento direktorius Petras Džervus BNS patvirtino, kad su Automobilių kelių direkcija ketvirtadienį sutarta priskirti asfaltuotus R3 kategorijos kelius aukštesniam priežiūros lygmeniui – R2. Tad kelininkams papildomai teks intensyviau prižiūrėti apie 3600 kilometrų kelių.

„Gavome Automobilių kelių direkcijos, kaip užsakovo, nurodymą, sustiprinti trečiojo lygmens rajoninių kelių priežiūra su asfalto danga. Tie keliai bus barstomi taip pat, kaip iki šiol barstyti rajoniniai antrojo priežiūros lygio keliai, t. y. bus barstomos ne tik pavojingos vietos, bet ištisi maršrutai. Tai turės būti padaryta iki 14 valandos“, – sakė jis.

Tie keliai bus barstomi taip pat, kaip iki šiol barstyti rajoniniai antrojo priežiūros lygio keliai, t. y. bus barstomos ne tik pavojingos vietos, bet ištisi maršrutai. Tai turės būti padaryta iki 14 valandos.

Anot P. Džervaus, šie keliai bus barstomi tik baigus darbus prioritetiniuose keliuose. Pagal nustatytą tvarką, žiemą pirmiausia valomi ir barstomi magistraliniai, krašto keliai, taip pat R1 kategorijai priskiriami rajoniniai keliai, t. y. kuriuose eismo intensyvumas yra didesnis kaip 1000 automobilių per parą. Tuomet valomi R2 kategorijos keliai – tie, kuriuose per parą eismo intensyvumas siekia nuo 500 iki 1000 automobilių.

Šiuo metu kelininkai jau peržiūri pajėgumus, tačiau dėl gausaus sniego visoje Lietuvoje penktadienį jie dar negalės užsiimti minėtų kelių barstymu.

„Nėra taip, kad viskas pasidaro šią akimirką. Matote, koks šiandien oras: mes visi išvažiavome į magistralinius kelius. Jei žmonės tikisi, kad jau šiandien bus nuvalyti R3, tikriausiai ne, nes yra prioritetai. Oro sąlygos – žiaurios: 20 centimetrų sniego Klaipėdoje, Šiauliuose. Sniegas sunkus, šlapias, supluktas, virsta į ledą. Verčiamės per galvą jau antra para“, – pabrėžė jis.

Valstybės įmonėje „Kelių priežiūra“ dirba 2400 darbuotojų, didžioji jų dalis rūpinasi kelių priežiūra.

Anot P. Džervaus, visoje Lietuvoje dėl gausaus snygio penktadienį priešpiet dirba apie 250 mechanizmų: traktorių, greiderių, smėlio ir druskos barstytuvų. Vilniuje ir Kaune – daug eismo įvykių, sostinėje sutriko viešojo transporto eismas.

Kelininkai ketvirtadienį informavo, kad dėl sunkių klimatinių sąlygų žemiausio priežiūros lygmens rajoniniuose keliuose daugėja autoįvykių. Per mėnesį kelininkai jau išbarstė apie 53 tūkst. tonų druskos – pusę praėjusio sezono kiekio. Didžiausi iššūkiai kyla dėl svyruojančios minusinės-pliusinės temperatūros – termometro stulpeliams nukritus žemiau nulio formuojasi plikledis, krituliai virsta lijundra.