„Ne kartą esu konstatavęs, kad esamo kelių finansavimo nepakanka visiems būtiniems kelių infrastruktūros projektams, todėl nuolat ieškome galimybių, kaip pritraukti naujų finansavimo šaltinių. Nors finansavimas iš biudžeto paprastai yra pigesnis, jeigu tokių galimybių nėra, viešojo ir privataus sektorių partnerystę matome kaip vieną iš alternatyvių būdų užtikrinti konkrečių valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą “, – sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Ministerija skelbiama, kad AB „Via Lietuva“ pradeda parengiamuosius darbus ir konsultacijas su rinkos dalyviais dėl galimybės įgyvendinti kelių infrastruktūros projektus pasitelkiant šią finansavimo priemonę.

Susisiekimo ministerijos nuomone, tokiu būdu įgyvendinamais projektais galėtų tapti Kauno vakarinio aplinkkelio (apie 16 km ilgio), Klaipėdos pietinio aplinkkelio (apie 6,8 km ilgio), Zarasų miesto aplinkkelio (apie 9,34 km ilgio) statyba, krašto kelio Nr.130 Kaunas–Prienai–Alytus ruožo nuo 11,6 iki 31,1 km rekonstrukcija.

Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus VPSP būdu sudaroma ilgalaikė sutartis tarp valstybės ir privataus subjekto, pagal kurią pastarasis teikia ir finansuoja viešąsias paslaugas ir (ar) vykdo ekonominę veiklą investuodamas į turtą ir prisiimdamas su tokia veikla susijusią riziką bei gaudamas iš jos pajamas.

„Šiai programai šiems metams biudžeto kaip tokio ir nereikėjo, nes realiai (šiemet vyks – BNS) inicijavimas projektavimo ir panašiai užtrunka ir didžiausios išlaidos bus skiriamos kitais metais“, – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete trečiadienį sakė J. Skačkauskas.

Anot jo, 2025 metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetas bus svarstomas vasarą, tuomet su Finansų ministerija bus derinamas finansavimas naujai žvyrkelių asfaltavimo programai.

„Mes iki šiol užbaiginėjome žvyrkelių programą ir per trejus metus iki praeitų metų pabaigos skyrėme daugiau negu 200 mln. eurų žvyrkelių asfaltavimui. Šiemet yra skirti 7,7 mln. eurų – tai yra užbaigimas tų darbų, kurie vėlavo arba panašiai ir jie persikėlė į šiuos metus, bet bet kokiu atveju šiais metais yra planas pasirengti (naują – BNS) programą, ją sureitinguoti, inicijuoti pirkimus“, – pabrėžė jis.

Komiteto pirmininkas Ričardas Juška BNS antradienį teigė, jog į komitetą kreipėsi Savivaldybių asociacija teigdama, jog iš žadėtų 7,7 mln. eurų valstybinės reikšmės rajoniniams keliams šiemet neskirta nieko.

J. Skačkauskas patikslino, kad šios lėšos bus skirtos keturiems dar 2023 metais suplanuotiems žvyrkeliams asfaltuoti.

Bendrovės „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) Ryšių su suinteresuotosiomis šalimis vadovas Remigijus Lipkevičius pabrėžė, kad visiems keliams trūksta lėšų.

„Tiek Susisiekimo ministerija, tiek „Via Lietuva“, tiek asociacija „Lietuvos keliai“ kreipėsi su prašymu numatyti projektų finansavimui atitinkamą sumą pinigų, kuri viršijo dabar skirtą 584 mln. eurų (finansavimą – BNS) 250 mln. eurų – bendras poreikis viršija beveik 900 mln. Tačiau skirta tiek, kiek skirta“, – komitete trečiadienį sakė R. Lipkevičius.

Susisiekimo ministerijos teigimu, 2018–2024 metais pavyko išasfaltuoti daugiau kaip 1,4 tūkst. km valstybinės reikšmės žvyrkelių. 

KPPP šiems metams žvyrkeliams numatyta 7,7 mln. eurų. Atlikus vertinimą, šiuo metu nustatyti 354 asfaltuotinų žvyrkelių ruožai – apie 1,36 tūkst. iš 5,28 tūkst. kilometrų.

Vien šiemet tam numatyta skirti daugiau nei 700 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP), Europos Sąjungos (ES) paramos ir karinio mobilumo lėšų, antradienį pranešė bendrovė.

Bendrovė teigia atnaujinusi 2024–2027 metų strategiją. Tarp svarbiausių projektų – magistralių „Via Baltica“ bei Vilnius–Kaunas–Klaipėda, kelių Vilnius–Utena ir Kaunas–Prienai–Alytus rekonstrukcija bei su tarptautine dviračių „EuroVelo“  trasa sutampančio dviračių ir pėsčiųjų kelio Smiltynė–Nida plėtra.

Šiemet bendrovė taip pat numatė sutvarkyti 360 pėsčiųjų perėjų, o eismo saugai planuoja skirti 10 mln. eurų, dar 74 mln. bus skirta aplinkosaugos priemonėms nuo laukinių gyvūnų.

„Via Lietuva“ per trejus metus, be KPPP lėšų, Europos infrastruktūros tinklų priemonės (ang. Connecting Europe Facility, CEF) ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų – numato pritaikyti ir alternatyvius veiklos finansavimo modelius, sukurti ilgalaikius investicijų, kelių plėtros planus. 

LAKD nuo praėjusių metų sausio tapo akcine bendrove. Šiuo metu bendrovė valdo daugiau nei 21 tūkst. valstybinių kelių tinklą.

„Čia (Raseinių rajone – BNS), ko gero, dar aštriau nei kitose savivaldybėse iškyla kelių ir ypatingai tiltų būklės klausimas. Šiuo požiūriu aš galiu atkreipti dėmesį, kad mes ketiname pateikti įstatymų paketą dar pavasario sesijoje, kuris numato didesnes savivaldybių atsakomybes, bet, kita vertus, ir didesnį savivaldybių krepšelį“, – žurnalistams ketvirtadienį Raseiniuose sakė G. Nausėda.

Vis dėlto, jo teigimu, pagrindinė šalies kelių problema išlieka per mažas jų finansavimas.

„Visi šitie pokyčiai veikiausiai revoliucijos gerąja to žodžio prasme nepadarys. Galbūt šiek tiek suteiks daugiau galių savivaldybėms, bet šiuo metu fundamentinė Lietuvos problema yra nepakankamas kelių finansavimas“, – sakė G. Nausėda.

„Kol mes nepasieksime proveržio planuodami savo biudžetus, tol, matyt, esminių teigiamų pokyčius tikėtis yra sunku“, – kalbėjo prezidentas.

Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius (Jarekas Neverovičius) pernai lapkritį teigė, jog siekiant gerinti šalies kelių būklę Prezidentūra siūlys perskirstyti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas daugiau jų skiriant savivaldybėms, taip pat suteikti daugiau laisvės skolintis Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD).

Anot jo, savivaldybėms vietoj dabar skiriamų 33 proc. galėtų būti skiriama iki 50 proc. programos lėšų.

Pagal dabartinį KPPP finansavimo įstatymą iš programos skiriamo finansavimo 67 proc. tenka valstybinės reikšmės, 33 proc. – vietiniams keliams. Keliams 2024 metais numatoma skirti 872 mln. eurų.

„Turime ieškoti būdų, kaip daugiau investuoti į kelius, tuo pat metu plečiant savivaldybių savarankiškumą tvarkant rajoninius kelius“, – teigė prezidentas, atkreipdamas dėmesį į išliekančią didelę valstybinių žvyrkelių dalį tarp visų Radviliškio rajono kelių.

Susitikime taip pat aptarta sveikatos apsaugos situacija savivaldybėje bei kliūtys efektyvesniam įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui.

„Įgyvendinant įtraukųjį ugdymą, nepaprastai svarbus tiek valstybės, tiek savivaldos strateginis požiūris. Kryptingam veikimui ir reformos sėkmei būtinas sutelktas adekvatus valstybinis finansavimas“, – išplatintame pranešime cituojamas G. Nausėda.

Be to, pokalbio metu diskutuota apie vėluojantį specialiųjų tikslinių dotacijų skyrimą asmenų su sunkia negalia socialinėms paslaugoms finansuoti. Sutarta peržiūrėti finansų skyrimo mechanizmą ir su atsakingomis institucijomis įsivertinti reikiamų pokyčių galimybes.

Trečiadienio rytą, vizito Radviliškio rajone metu, šalies vadovas su pirmąja ponia apsilankė ir Minaičių kaime, kur padėjo gėlių prie paminklo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui ir 1949 metų vasario 16 dienos deklaracijai bei jos signatarams atminti, bei atkurtame Lietuvos partizanų Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje.

ELTA primena, kad Prezidentūra siūlo, jog laipsniškai iki 2027 metų rajoninius kelius iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) perimtų savivaldybės. Nurodoma, kad dėl šių pokyčių kelių sektoriui būtų reikalingas didesnis finansavimas.

Šių metų valstybės biudžete kelių sektoriui skirti 872 mln. eurų.

Bendras finansavimas keliams šiemet sieks 882,3 mln. eurų: iš bankų solidarumo mokesčio – 139,8 mln. eurų, Europos Sąjungos lėšų – 159,3 mln. eurų.

Valstybiniams keliams bus skirta 363,9 mln. eurų – tiek pat, kiek ir pernai. Iš jų 102,8 mln. eurų – magistralinio kelio „Via Baltica“ Kaunas–Marijampolė–Suvalkai dviejų ruožų rekonstravimui, Jonavos pietrytiniam aplinkkeliui, kelio Vilnius–Utena kapitaliniam remontui, kelio Kaunas–Prienai atnaujinimui.

Be to, lėšų bus skirta kelių ženklinimui, informacinės sistemos, šviesoforais reguliuojamų sankryžų modernizavimui, vidutinio greičio matavimo sistemų įrengimui.

100,5 mln. eurų numatoma keliams ir tiltams rekonstruoti: A. Miškinio tilto per Nerį, tilto per Kruną ir kitų 44 tiltų rekonstravimui. Žvyrkeliams asfaltuoti numatyta 7,7 mln. eurų, eismo saugumo priemonėms, pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimui ir atnaujinimui kelio Smiltynė–Nida ruožuose – 15 mln. eurų.

Vietinės reikšmės keliams skiriama 33 proc. visų programos lėšų – 179,3 mln. eurų, iš jų 16,1 mln. eurų valstybei svarbiems vietiniams keliams, 3,3 mln. eurų – keliams Birštone, Druskininkuose, Palangoje ir Neringoje, 159,9 mln. eurų – savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams.

Iš viso iš bankų solidarumo įnašo keliams ketinama skirti 139,8 mln. eurų vietoj anksčiau planuotų 130,5 mln. eurų.

Anot susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, korekcijos numatytos ir iš kitų šaltinių.

„Europos Sąjungos investicijos papildomos, kiek mes galime spartinti šitos finansinės perspektyvos net ir ateinančių metų lėšas, tada yra papildomos karinio mobilumo lėšos, kurias skirsto Europos Komisija, kur mes irgi tikimės papildomai“, – BNS šią savaitę sakė M. Skuodis.

Iš Europos Sąjungos (ES) lėšų bus skirta 31,8 mln. eurų – 10 mln. eurų mažiau nei planuota, tuo metu papildoma ES parama, skirta iš vėlesnių metų šioje finansinėje perspektyvoje augs 10 mln. iki 127 mln. eurų.

„Korekcijų tam tikrų metų eigoje tikrai gali būti, priklausomai nuo to, kiek mums pavyks pritraukti kitų šaltinių ir taip toliau“, – sakė M. Skuodis.

Tuo metu finansavimas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) nesikeis ir sieks 583,2 mln. eurų, šią sumą įvairiems projektams netrukus turėtų paskirstyti Vyriausybė.

40 mln. eurų KPPP lėšų bus skirta magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstravimui, o 543,2 mln. eurų – valstybinės ir vietinės reikšmės keliams, iš jų 102,8 mln. eurų – magistralinio kelio „Via Baltica“ Kaunas–Marijampolė–Suvalkai dviejų ruožų rekonstravimui, Jonavos pietrytiniam aplinkkeliui, kelio Vilnius–Utena kapitaliniam remontui, kelio Kaunas–Prienai atnaujinimui.

Bendras finansavimas keliams šiemet sieks apie 873 mln. eurų: iš bankų solidarumo mokesčio – 130,5 mln. eurų, Europos Sąjungos lėšų – 41,8 mln. eurų, o dar 117 mln. eurų papildomos ES paramos skirta iš vėlesnių metų šioje finansinėje perspektyvoje.

Kaip teigiama ministerijos parengtame nutarimo projekte, 40 mln. eurų KPPP lėšų bus skirta magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstravimui, o 543,2 mln. eurų – valstybinės ir vietinės reikšmės keliams.

Valstybiniams keliams bus skirta 363,9 mln. eurų – tiek pat, kiek ir pernai. Iš jų 102,8 mln. eurų – magistralinio kelio „Via Baltica“ Kaunas–Marijampolė–Suvalkai dviejų ruožų rekonstravimui, Jonavos pietrytiniam aplinkkeliui, kelio Vilnius–Utena kapitaliniam remontui, kelio Kaunas–Prienai atnaujinimui.

Be to, lėšų bus skirta kelių ženklinimui, informacinės sistemos, šviesoforais reguliuojamų sankryžų modernizavimui, vidutinio greičio matavimo sistemų įrengimui.

100,5 mln. eurų numatoma keliams ir tiltams rekonstruoti: A. Miškinio tilto per Nerį, tilto per Kruną ir kitų 44 tiltų rekonstravimui. Žvyrkeliams asfaltuoti numatyta 7,7 mln. eurų, eismo saugumo priemonėms, pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimui ir atnaujinimui kelio Smiltynė–Nida ruožuose – 15 mln. eurų.

Vietinės reikšmės keliams skiriama 33 proc. visų programos lėšų – 179,3 mln. eurų, iš jų 16,1 mln. eurų valstybei svarbiems vietiniams keliams, 3,3 mln. eurų – keliams Birštone, Druskininkuose, Palangoje ir Neringoje, 159,9 mln. eurų – savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams.

M. Skuodis sako, kad finansavimą padidinus nuo 715,5 mln. eurų iki 872 mln. eurų, papildomi pinigai leis užbaigti magistralės „Via Baltica“ rekonstrukciją tarp Kauno ir Lenkijos sienos bei suremontuoti dalį kelio Vilnius–Utena.

„Biudžetas, lyginant su pirmuoju variantu, yra patobulintas, tai aš taip santūriai džiaugiuosi. Tos papildomos lėšos, pirmas dalykas, leis mums įgyvendinti „Via Baltica“ projektą (...) antras dalykas, mes jau turime užsitikrinę finansavimą Utenos plento daliai nuo Molėtų iki Utenos (...). Tikiuosi, parlamentas tą sumą patvirtins“, – BNS ketvirtadienį sakė M. Skuodis.

Jo teigimu, teisinga papildomas lėšas skirti būtent strateginiams projektams, nes ateityje jų kaina augtų.

„Dabar yra teisingiau daryti nei ištęsti projektus, nes vėl kainos didės“, – sakė M. Skuodis.

Atsižvelgusi į Seimo narių ir komitetų išvadas Vyriausybė numatė Vilniaus-Utenos kelio rekonstrukcijai skirti papildomai 40 mln. eurų – tiek lėšų tikimasi gauti iš padidintos sunkiasvorių priemonių kelių rinkliavos, vadinamųjų vinječių.

Tuo metu „Via Baltica“ ruožui nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos numatytai dar 117 mln. eurų – lėšos būtų paimtos iš šioje ES finansinėje perspektyvoje numatytos paramos.

Biudžetas, lyginant su pirmuoju variantu, yra patobulintas, tai aš taip santūriai džiaugiuosi.

 

Kai kuriems Seimo nariams abejojant, ar Lietuvos automobilių kelių direkcija sugebės 2024 metais panaudoti visą  finansavimą keliams, M. Skuodis sako, kad ir pernai, ir šiemet visos lėšos panaudojamos. 

„Jeigu ankstesniais metais visą laiką būdavo tokia kritika (...), kad direkcija nepanaudoja lėšų, galiu pasakyti, kad praėjusiais metais lėšų panaudojimas buvo rekordinis, praktiškai 100 procentų ir šiandien mes jau esame panaudoję, turėdami galvoje, kad ir sąskaitos vėluoja, praktiškai visas lėšas“, – BNS teigė M. Skuodis.

Anot jo, būtų galima panaudoti ir dar daugiau lėšų gavus jų papildomai iš ES karinio mobilumo reikmėms.

„Mes esame pasiruošę padaryti gerokai daugiau (...), Mes tikimės gauti papildomą finansavimą iš Europos Sąjungos karinio mobilumo lėšų, kas mums leistų atlaisvinti šaltinius (...). Antras dalykas, mes kalbame apie Europos Sąjungos investicijų spartinimą ir aš matau erdvės, kad kitais metais galbūt galėtume ir dar daugiau investuoti, gal ir rasti šaltinių tam pačiam Utenos plentui, atkarpai nuo Vilniaus iki Molėtų“, – kalbėjo M. Skuodis.

Ministras BNS teigė, jog kelio Vilnius–Utena remontui kitais metais gali būti panaudotos ir kitiems projektams numatytos lėšos.

„Europos Sąjungos tam tikros lėšos, radikaliai braukant projektus mūsų kompetencijos srityje ir lėšas koncentruojant būtent tam darbui (...) Mes turime koncentruoti lėšas, kad padarytume tuos strateginius projektus, o juos padarius, lėšos atsilaisvintų kitiems darbams. Tai sudėtingi sprendimai, bet vis dėlto tas lėšas turime prioritetizuoti“, – kalbėjo M. Skuodis.

Jis neįvardijo, kokių sričių finansavimas vardan strateginių projektų galėtų būti sumažintas: „Nenorėčiau čia detalizuoti“.

Iki šiol Lietuvos keliams skiriamos lėšos 2024 metams buvo numatytos iš trijų šaltinių – Kelių priežiūros ir plėtros programos, bankų solidarumo mokesčio bei ES fondų.

„Yra Ekonomikos komiteto pasiūlymas, t. y. 217 mln. eurų, bet tikrai labai svarbu, kad matome, jog gali būti taip, kad ledai pajudės. Prezidentas visą mėnesį akcentavo, kad būtų teisinga, jog tai, ką surenkame iš padidėjusio kelių mokesčio, vinječių, apie 40 mln. eurų, ir nukeliautų labai tiksliai tam“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.

„Matome, kad siūlymas yra Utenos keliui, tikslingas finansavimas. Labai įdomu, kad buvo rasta daugiau nei 100 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, matome, kad pasistengus galima labiau tuos finansinius srautus susidėlioti tikslingiau į artimesnį etapą, jog efektą galėtume pasiekti“, – pažymėjo ji.

I. Segalovičienė pabrėžė, kad adekvatus finansavimas keliams yra būtinas, nes vėliau juos „gelbėti“ gali kainuoti kelis kartus daugiau. Ji taip pat pažymėjo, kad Prezidentūra siūlo apsvarstyti galimybę skolintis Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) deficito ribose.

„Labai svarbu pabrėžti, kad prezidentas taip pat siūlo apsvarstyti galimybę biudžete numatyti skolinimosi teisę Lietuvos automobilių kelių direkcijai deficito ribose, su Vyriausybės leidimu. Dabar matome apie 160 mln. eurų papildomų lėšų yra planuojama susisiekimui skirti, tačiau tą trūkstamą dalį galima būtų užprojektuoti per skolinimosi teisę LAKD“, – sakė prezidento patarėja.

Labai svarbu pabrėžti, kad prezidentas taip pat siūlo apsvarstyti galimybę biudžete numatyti skolinimosi teisę Lietuvos automobilių kelių direkcijai deficito ribose, su Vyriausybės leidimu.

 

„Erdvės dar gali būti biudžete ir tikimės, kad Vyriausybė labai gerai įvertins erdvės galimybes“, – tvirtino ji.

Trečiadienį Vyriausybė koreguos 2024 m. valstybės biudžeto projektą ir jame numatys didesnį finansavimą keliams, pirmadienį žurnalistams sakė premjerė Ingrida Šimonytė. Jį patobulinus, ministrės pirmininkės teigimu, biudžeto deficitas šoktels iki leistinos ribos – 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Prezidentūra Eltai tikino, kad Europos Komisijos (EK) skaičiavimuose nurodoma, jog deficitas gali būti apie 2,3 proc. BVP, tad manevro laisvės siūlymams yra ir projekto tobulinimas yra galimas.

Antradienį Seime numatoma pirmąkart svarstyti 2024 metų valstybės biudžeto projektą.

Jis Seimui pateiktas spalio 10 d., parlamentarų bei institucijų siūlymų suma sudaro per 1,3 mlrd. eurų, didžiausias sumas siūlant skirti kelių infrastruktūrai.

Skola – 39,8 proc.

Vyriausybės pateiktame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, jog valstybės pajamos kitais metais sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).

Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.

Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad ES šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. BVP biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.

Koalicijos partneriai „laisviečiai“ kelia klausimus dėl neformalaus ugdymo krepšeliui vaikų būreliams ir didesnio finansavimo švietimo sričiai. Tuo metu opozicijos atstovai yra nepatenkinti, jų teigimu, pernelyg menku numatytu finansavimu kelių infrastruktūrai.

Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitais metais numatoma skirti 387 mln. eurų, tuo metu Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymui kitų metų biudžete planuojami 715,3 mln. eurų.