„Filmuojame iki sankryžos. Matome, kas prieš sankryžą stovi pasiruošęs važiuoti bei važiuoja A juosta“, – pasakojo Kelių policijos tarnybos vyriausiasis specialistas Artūras Freitikas.

Vyro teigimu, A juosta gali važiuoti tik elektromobiliai, maršrutinis transportas bei automobiliai, jeigu juose yra keturi asmenys arba daugiau.

Per dvi valandas policija sustabdė ir protokolus surašė 24 vairuotojams.

Vieno Klaipėdos vairuotojo pasakojimu, A juosta būdavo Debreceno gatvėje. Ten jis net tris kartus yra gavęs baudas, kadangi anksčiau ten stovėdavo į abi puses pastatyti radarai.

Įkliuvęs taksistas nelabai suprato, už ką baudžiamas. Teigia, kad iš jo tiesiog paėmė dokumentus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kai kurie kaltę iš karto pripažino, teisinosi skubėję. Kiti vairuotojai nesupranta, kodėl Klaipėdos keliuose tiek daug A raidžių.

„Važiuoji, gauni skambutį, keičiasi kryptis, kadangi lieka 300 metrų, nebelieka laiko persirikiuoti. Tai turi arba nusukti į dešinę, apsisukti, arba pervažiuoti A juostą. Jūs dešimt kartų važiuokit ir pasakykit, ar čia teisingai padaryta, ar ne. Jeigu būtų dvi trys juostos, tada būtų viskas tvarkoj, bet dabar nuo pat „Akropolio“ ištisai kamščiai“, – kalbėjo kitas vairuotojas.

Policija sako, kad kelią visuomeniniam transportui numato savivaldybė.

„Kada nebuvo A juostos, viešasis transportas vėluodavo, negalėdavo tinkamai vežti keleivių. Mūsų visų siekiamybė, kad būtų kuo mažiau transporto centrinėse miesto dalyse, taip pat dėl ekologiškumo“, – pasakojo Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika.

Kada nebuvo A juostos, viešasis transportas vėluodavo, negalėdavo tinkamai vežti keleivių.

Policija teigia, kad visuomeniniam transportui kiti vairuotojai trukdo dažnai. Vien tik autobusų srautus stebinčios vaizdo kameros, kurias administruoja Klaipėdos keleivinis transportas, kasmet parodo tūkstančius pažeidimų.

„Policija iš keleivinio transporto gauna į savaitę apie 500 vairuotojų nuotraukų, kurie važinėja įvairiose miesto A juostos dalyse. Jau nemažas skaičius tokių vairuotojų yra patrauktas atsakomybėn. Nuo metų pradžios per 1500 vairuotojų jau yra nubausti, remiantis keleivinio transporto gautomis nuotraukomis“, – tęsė M. Džermeika.

Vaizdo kameros kasmet užfiksuoja net keliolika tūkstančių tokių pažeidimų. Policija primena, kad negalima važiuoti, kaip kam patogiau. Už vadinamosios A juostos pažeidimą pirmą kartą skiriama penkiolikos eurų, o kitus kartus – nuo 30 iki 90 eurų bauda.

Visi žuvusieji vyrai, tarp jų po du vairuotojus ir keleivius bei vienas pėsčiasis, jų amžiaus vidurkis – 43-eji.

45 eismo įvykiuose dar 56 žmonės buvo sužeisti, tarp jų nepilnametis keleivis.

Nukentėjo 20 vairuotojų, 22 keleiviai, 14 pėsčiųjų (8 – pėsčiųjų perėjose).

Neblaivus vairuotojas, pirminiais duomenimis, dalyvavo viename eismo įvykyje: jame du žmonės žuvo, vienas sužeistas.

Šiemet eismo nelaimėse žuvo 22 žmonės: trimis mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Žuvo devyni vairuotojai, septyni keleiviai, penki pėstieji. Nukentėjo 299 žmonės – 47 daugiau nei pernai.

Policijos duomenimis, šiais metais šalies keliuose susidūrimų su laukiniais gyvūnais padaugėjo beveik trečdaliu. Per aštuonis šių metų mėnesius įvyko bemaž 2,5 tūkstančių tokių eismo įvykių, iš jų 19 eismo įvykiuose buvo sužaloti 22 žmonės, vieno eismo įvykio metu žuvo jauna automobilio keleivė.

Pavojus susidurti su briedžiais, stirnomis ir kitais dideliais kanopiniais gyvūnais yra ypač didelis rudenį užmiesčio keliuose, vietovėse, kur kelias kerta miškus ir laukus.

Skaudžiausios nelaimės dažniausiai įvyksta tamsiuoju paros metu, magistraliniuose ir krašto keliuose, nurodo policija.

Vietovėse, paženklintose kelio ženklais kelio ženklais „Laukiniai gyvūnai“, patariama sulėtinti greitį, kad atsiradus kliūčiai, bet kuriuo momentu vairuotojas galėtų tinkamai reaguoti, suvaldyti automobilį, prireikus – sustoti. Reikėtų stebėti kelkraščius – dažniausiai gyvūnai į važiuojamąją kelio dalį įbėga būtent nuo gausiai krūmais ar medžiais apaugusio kelio krašto.

Pastebėjus kelkraštyje stovintį gyvūną reikia važiuoti pro jį itin atsargiai ir lėtai nemirksėti žibintų šviesomis, jokiu būdu nenaudoti garsinio signalo – apakinto ir išgąsdinto gyvūno elgesys gali būti labai pavojingas ir nenuspėjamas.

Susidūrus su laukiniu gyvūnu, jei buvo sužeistas arba nugaišo gyvūnas, sužeisti arba žuvo žmonės, apgadintos transporto priemonės, statiniai, kelio ženklai, atitvarai arba kitokie kelio elementai ar kitas turtas – vairuotojui privaloma telefonu pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 apie eismo įvykį ir vykdyti pareigūnų nurodymus. Nugaišusiu gyvūnu pasirūpina pareigūnai, aplinkosaugininkai ar medžiotojai.

Trečiadienį eismo įvykiuose su gyvūnais Alytaus ir Lazdijų rajonuose nukentėjo du žmonės, o ketvirtadienį Vilniuje eismą buvo sutrikdęs sužalotas, spėjama, nuo viaduko nukritęs, briedis.

Nuo praėjusio penktadienio iki šio ketvirtadienio žmonės nukentėjo 66 eismo įvykiuose, penkiuose dalyvavo neblaivūs vairuotojai, vienas jų buvo mirtinas.

Žuvo du dviratininkai ir motociklininkas, jų amžiaus vidurkis – 49-eri metai.

Šiais metais iki birželio 28 dienos Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 82 žmonės (58 vyrai ir 24 moterys) – trimis daugiau negu praėjusiais metais per tą patį laikotarpį.

Tarp žuvusiųjų 34 pėstieji (9 – pėsčiųjų perėjose, 24 – tamsiuoju paros metu), 30 vairuotojų (iš jų 7 – motociklų), 14 keleivių, keturi dviračių vairuotojai.

Sužeista 60 eismo dalyvių, tarp jų – trys nepilnamečiai: 2 pėstieji ir keleivis. Daugiausia įvykiuose nukentėjo vairuotojų – 39 (5 jų – motociklų), taip pat 13 keleivių ir 8 pėstieji, iš jų 7 – pėsčiųjų perėjose.

Per savaitę, pirminiais duomenimis, įvyko 48 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Neblaivūs vairuotojai, pirminiais duomenimis, dalyvavo trijuose įvykiuose, kuriuose sužeisti 2 vairuotojai, iš jų 1 – neblaivus, ir keleivis.

Šiais metais, iki balandžio 6 dienos Lietuvos keliuose žuvo 48 žmonės: septyniais daugiau nei 2017-aisiais per tą patį laikotarpį. Tarp žuvusiųjų – 28 pėstieji (21 žuvo tamsiuoju paros metu, 8 – pėsčiųjų perėjose), 11 vairuotojų ir 9 keleiviai.