Direkcijos statusą iš valstybės įmonės nuo šių metų pakeitus į akcinę bendrovę, buvo tikimasi, kad ji galės pati pritraukti papildomų lėšų skolindamasi, tačiau Finansų ministerija to daryti neleidžia, nes LAKD pati negeneruoja pajamų, o visą  finansavimą gauna iš valstybės biudžeto ir europinių fondų.

„Tą planavome pasidaryti, bet šiai dienai įmonė negauna pajamų, visos lėšos skirtos iš biudžeto – tai yra biudžetinės lėšos, Europos Sąjungos lėšos – tai reikia tam tikrų įstatymų pokyčių, kad gautume tas (papildomas – BNS) pajamas“, – antradienį LRT radijui sakė M. Švaikauskas. 

Anot jo, gavus papildomų pajamų įmonė galės ne tik skolintis, bet ir finansuoti viešosios ir privačios partnerystės projektus.

„Kaip galėtų tai vadintis – ar tai rinkliavos, ar tai komercinės pajamos – ir kai ta galimybė atsiras, mes galėsime jau patys skolintis arba vykdyti tuos privačios partnerystės projektus, kur galėtume ir grąžinti pinigus iš tų šaltinių surenkamų, sakykime, rinkliavų, iš tų komercinių pajamų“, – teigė M. Švaikauskas.

Jo manymu, LAKD pajamų galėtų gauti ir iš magistralinių kelių naudotojo mokesčio, kurį moka sunkusis transportas.

„Mes esame pasiruošę pasiūlyti ir tam tikrus įstatymų pokyčius, tas pats vinjetės mokestis galėtų būti tiesioginis Lietuvos automobilių kelių direkcijos“, – sakė Kelių direkcijos vadovas.

Seimo Ekonomikos komitetui pristatydamas skolinimosi planus M. Švaikauskas gegužę teigė, kad su finansų įstaigomis buvo tariamasi dėl 100 mln. eurų overdrafto, derybos buvo pasiekusios pasirašymo stadiją. Tačiau spalį M. Švaikauskas BNS teigė, kad direkcija skolintis negali dėl Finansų ministerijos patvirtintų nuostatų.

Vyriausybei planuojant kitais metais Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirti tiek pat lėšų, kaip ir šiemet – 543 mln. eurų – kelininkai teigia, kad jų neužteks kelių būklei palaikyti, be to, dėl infliacijos bus atlikta mažiau darbų, tarp jų ir dalies kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos.

Be KPPP, kitąmet keliams bus skirta dar 174,3 mln. eurų Europos Sąjungos paramos bei dalis laikinojo bankų solidarumo įnašo dalis, todėl bendra suma sieks 717,5 mln. eurų.

Pinigai numatyti tiesiamam Kauno pietrytiniam aplinkkeliui (Ateities plento tęsinys) ir pradedamam rekonstruoti šiaurės vakarinėje miesto dalyje esančiam Vandžiogalos plentui, pranešė Susisiekimo ministerija.

Susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas sako, jog abu keliai yra svarbios jungtys su intensyviausio eismo  magistraliniais keliais Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir „Via Baltica“.

„Itin reikšmingas tiesiamas naujas aplinkkelis, kuris sujungs minėtas magistrales, vykstantiems tranzitu leis greičiau ir patogiau apvažiuoti Kauno miestą, nukreips tranzitinį eismą nuo Petrašiūnų gyvenamosios zonos. Šioje miesto dalyje pagerės eismo sauga, sumažės oro tarša ir triukšmas“, – pranešime sakė M. Tarnauskas.

Itin reikšmingas tiesiamas naujas aplinkkelis, kuris sujungs minėtas magistrales, vykstantiems tranzitu leis greičiau ir patogiau apvažiuoti Kauno miestą.

Kauno pietrytinis aplinkkelis bus tiesiamas 4 etapais – dabar tiesiama pirma pirmojo etapo atkarpa – Ateities plento tęsinys nuo Palemono gatvės iki T. Masiulio gatvės – iki sankryžos abipus tunelio po geležinkeliu Kaunas–Palemonas. Ši 1,5 km ilgio atkarpa bus dviejų eismo juostų, joje bus įrengti septyni viadukai, dvi žiedinės sankryžos, tunelis po geležinkeliu, pėsčiųjų ir dviračių takai.

Šiai atkarpai šiemet skirta 4,2 mln. eurų, pernai buvo skirta 2,57 mln. eurų KPPP lėšų. Likusią dalį finansuoja Kauno savivaldybė. Statybos darbus numatoma baigti 2024 metų pavasarį.

Be to, numatoma rekonstruoti visą Šilainiuose esančio Vandžiogalos plento 1,58 km ilgio atkarpą – projektui skirta 655,6 tūkst. eurų, likusią dalį finansuoja savivaldybė. Darbus numatoma pradėti šių metų antrąjį ketvirtį ir baigti 2025 metų trečiąjį  ketvirtį.

Plentas sutampa su krašto keliu Kaunas–Vandžiogala ir jungiasi su magistraliniu keliu A1, juo važiuoja vidutiniškai daugiau kaip 15,8 tūkst. automobilių per parą.

Abu projektai yra iš 11-os šalies savivaldybėse įgyvendinamų projektų, kuriuos Susisiekimo ministerijos sudaryta komisija atrinko kaip valstybei svarbius vietinės reikšmės kelius, finansuotinus šių metų KPPP lėšomis.

Šiemet tokiems projektams iš dalies finansuoti skirta 16,133 mln. eurų, jie bus įgyvendinami Alytuje, Jonavoje, Kaune, Klaipėdoje, Kretingoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Tauragėje.

Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus įsakymais gyvenviečių gatvėms papildomai skirta 34,7 mln. eurų, o keliams į lankytinas ir rekreacines vietoves – 9,3 mln. eurų, pranešė Susisiekimo ministerija.

Pasak jos, prioritetas teiktas tiems objektams, kurių rangos konkursus planuojama baigti iki liepos 1 dienos.

Lėšų keliams į lankytinas ir rekreacines vietoves skirta Alytaus (1,052 mln. eurų), Kauno (1,201 mln. eurų), Klaipėdos (1,074 mln. eurų), Panevėžio (610,5 tūkst. eurų), Šiaulių (3,221 mln. eurų), Utenos (730,7 tūkst. eurų) ir  Vilniaus (1,46 mln. eurų) apskričių kelių remontui.

Pagal šią programą didžiausi projektai yra Šiaulių Bačiūnų gatvės ir Palangos Vytauto gatvės atnaujinimas – jiems skirta atitinkamai 2,451 mln. ir 1,074 mln. eurų.

Dėl finansavimo Trakų rajono keliams kritikuotas J. Narkevičius šį kartą jiems skyrė tik 73 tūkst. eurų – Lentvario seniūnijos vietinės reikšmės keliui Valai–Stirniai–Saidžiai taisyti.

Ministro įsakymas dėl lėšų gyvenviečių gatvėms kol kas nepaviešintas.