Komitete dirbantis demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika teigė, kad greičiau priėmus sprendimus mažėtų ūkininkų, verslo ir gyventojų išlaidos.

„Žemės ūkio klausimų paketas, kurį galėtume svarstyti neeilinėje sesijoje, ypač akcizų klausimas, kuris yra didžiuliai nuostoliai Lietuvos ūkininkams, pramonininkams ir buitiniams vartotojams (...) maksimaliai greitu laiku, galbūt vasario 12 dieną arba bet kurią kitą dieną, kai paketas bus užregistruotas duomenų bazėje Seime“, – posėdyje sakė K. Mažeika.

Parlamentaro teigimu, Akcizų įstatymo pakeitimai Seime galėtų būti priimti jau kovo pirmą savaitę.

Neeilinę Seimo sesiją ketvirtadienį pranešė inicijuojanti ir opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).

Posėdyje dalyvavusi premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad pataisos dėl žymėto žemdirbių dyzelino lengvatos ir akcizo suskystintoms naftoms dujoms (SND) Seimui galėtų būti pateiktos kovo 10-ąją prasidėjus Seimo sesijai arba anksčiau, jei būtų sušaukta neeilinė sesija. 

Anot jos, Vyriausybė pirmadienį jau išsiuntė derinti pataisas, jų derinimas gali užtrukti apie dvi savaites.

„Dėl Akcizų įstatymo, kadangi Vyriausybė pažadėjusi įsivertinti pastabas, sausio 8 dieną, šį pirmadienį, išsiuntė derinti įstatymo pataisas (...), per kokias dvi savaites baigsim derinti, ateisim į Vyriausybės posėdį, išsiųsim į Seimą, kovo 10 dieną galim pateikti“, – Seimo Kaimo reikalų komitete sakė premjerė.

„Jei bus neeilinė sesija, galima pateikti neeilinei sesijai, nematau problemos“, – pridūrė ji.

Pasak premjerės, paprašius skubos, tvarką dėl žymėto dyzelino galima būtų atstatyti nuo sausio 1 dienos, taip pat sumažinti suskystintų naftos dujų akcizą buitiniams vartotojams ir verslui.

„Peržiūrėti tarifą reikšmingai, kaip daugiau mažiau yra kitose Europos Sąjungos valstybėse ir atitinkamai įstatymo korekcijas būtų galima priimti“, – sakė I. Šimonytė.

„Gaila, kad dvejus su pusę metų projektas buvo Seime debatuojamas ir komitete buvo ilgai debatuojamas, tada diskusijos šitomis temomis neiškilo, bet ką, pataisysim dabar ir nematau, dėl ko ginčytis“, – kalbėjo ji.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas sakė, kad iki pataisų priėmimo ūkininkams turėtų būti skiriamos kompensacijos.

„Kadangi dėl akcizo laukiam ar neeilinės, ar pavasario sesijos, bent už tą laikotarpį, kur dabar visi priversti mokėti tuos akcizus, būtų labai šaunu surasti kažkokias kompensavimo formas“, – posėdyje teigė G. Kauzonas.

Pasak jo, vien paukštininkystės įmonėms didesnis akcizas per metus kainuoja apie 4 mln. eurų, o per mėnesį – 350-400 tūkst. eurų.

I. Šimonytė atkreipė dėmesį, kad biudžete tam lėšų nenumatyta, tačiau žadėjo rasti kitą sprendimą: „Girdžiu, ką sako kolegos, girdžiu pastabą, bet nieko negaliu žadėti. Kompensacijų iš pinigų, kurie biudžete nesuplanuoti, negaliu pasiūlyti, bet galbūt rasiu kažkokį kitą sprendimą“.

Premjerė posėdyje taip pat sakė, kad SND akcizų sumažinimas reiškia, jog kai kurios valstybės išlaidos bus finansuojamos iš skolos.

„Suskystintų dujų akcizą sumažinsim, reikia sumažinti, nesiginčiju, bet tai reškia, kad kažkokias išlaidas iš valstybės ant tos dalies finansuosime iš skolos. Čia nebus, kad kažkas paėmė sau į kišenę, įsidėjo pinigus ir nežinia kur nunešė. Yra išlaidos tai daliai suplanuotos, tai turėsim finansuoti iš skolos, ką padarysi, kartais taip būna“, – teigė I. Šimonytė.

Seimo Kaimo reikalų komitetas ketvirtadienį susirinko į neeilinį posėdį, kuriame aiškinasi, kaip Vyriausybė reaguoja į protestuojančių ūkininkų reikalavimus.

„Po interpeliacija renkami parašai“,  – BNS sakė Kaimo reikalų komitete dirbantis demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas narys Kęstutis Mažeika.

Pasak jo, dokumentas antradienį bus įteiktas Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen. Ministras privalės ne vėliau kaip per dvi savaites atsakyti į interpeliacijos klausimus ir pateikti juos Seimui.

Išklausius ministro atsakymus bus sudaroma speciali komisija, kuri pasiūlys parlamentui pritarti arba nepritarti atsakymams.

Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas nepatenkinamu ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės, tai yra ne mažiau kaip 71 Seimo nario balsu.

Interpeliacijos iniciatoriai priekaištauja, kad ministerijoje „nėra strateginio kritinio mąstymo ir numatymo bent žingsnio į priekį“. Jie piktinasi, kad Lietuvoje, skirtingai nei kitose šalyse, išaugus energijos išteklių kainoms, neieškoma, kaip paremti žemės ūkio sektorių.   

„Koks jūsų įsivaizdavimu bus Lietuvos ateities kaimas? Kaip pakito žemės ūkio produkcijos gamybos kiekiai per jūsų ministravimo metus? Ar esate sudaręs planą, kaip Lietuvos žemės ūkiui ir maisto sektoriui išgyventi krizę, kad maisto visų pirma užtektų pačiai šaliai? Kodėl jūsų taip nemėgsta žemdirbiai? “ – klausia interpeliacijos iniciatoriai.  

Jie tvirtina, kad šiuo metu daugiau kaip 80 proc. organizacijų atstovaujančių žemdirbius nepalaiko ministro ir jo sprendimų bei klausiama, kaip jis ketina keisti situaciją.

Apie penktadalis klausimų yra susiję su pieno gamybos sektoriaus problemomis. Ministro prašoma pateikti informaciją su detaliais veiksmais ir terminais, ką ministerija padarė siekdama švelninti pieno krizės padarinius. Taip pat norima išsiaiškinti, koks yra parengtas pieno sektoriaus krizės sprendimo veiksmų planas. 

Priekaištaujant, kad ministerija vėlai kreipėsi į Briuselį dėl pagalbos sektoriui, ir kad „rašto nelydėjo kojos“, klausiama, kodėl didinant derybinę galią nebuvo formuojama bendra suinteresuotų valstybių pozicija, o tik gavus neigiamą atsakymą iš Briuselio suskubta bandyti kartu dar sykį kreiptis su latviais.

Ministro klausiama, ar jis supranta, kad Vyriausybės paskirta 8 mln. eurų parama „tiktai dar labiau suskaldė žemdirbių bendruomenę“. 

Taip pat klausiama, kokių veiksmų ministerija ėmėsi siekdama sušvelninti rekordinį maisto kainų augimą.

K. Navickui teks atsakyti ir į dar beveik 10 klausimų dėl įvairių reformų. Pavyzdžiui, jam siūloma prisiimti atsakomybę už sugriautą gyvulių veislininkystės sektorių, dėl Žemės ūkio duomenų centre „susidariusio chaoso“.

„Artėja pasėlių deklaravimas. Ar neatsitiks taip, kad dėl chaoso šioje įmonėje žemdirbiai negaus tiesioginių išmokų?“ – klausiama ministro.

Iš K. Navicko norima sužinoti, kokią žalą patirs kailinių žvėrelių verslas, nes jį ketinama uždrausti. Ministrui teks pateikti atsakymą į klausimą, kodėl nenumatyta išskirtinė parama paukštininkystės sektoriui, nes perdirbimo atliekos dabar atitenka kaip pašaras žvėreliams.

„Paukštininkystės sektorius artimiausiu metu patirs iššūkį atsisakant narvuose laikomų paukščių. Tai pareikalaus milžiniškų investicijų pertvarkyti technologijas. Kodėl naujajame programiniame laikotarpyje nenumatyta išskirtinė parama šiam sektoriui susitvarkyti?“   

Dalis interpeliacijos klausimų – dėl „valstybininkų skandalo“. Ministro prašoma paaiškinti, kodėl jo patarėjas Rokas Petrašiūnas neformaliai projektuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pertvarką. K. Navickui siūloma prisiimti atsakomybę už šios tarnybos vadovo korupcijos skandalą bei prašoma paaiškinti, kokią pridėtinę vertę turėjo jo vasario mėnesio, kada įsibėgėjo pieno krizė, kelionė į JAE.  

Ministrui priekaištaujama dėl įsakymų pakeitimų derinimo elektroniniais laiškais su „neregistruotų lobistų interesų grupėmis“. 

Interpeliacijos klausimyne daug dėmesio skiriama daugiamečių pievų likimui, kiaulių marui ir aprūpinimui kiauliena, ekologinei gamybai, vienas ar kitas pareigas užimančių pareigūnų aptarimui, 2023-2027 metų žemės ūkio strategijos rengimui. Interpeliacijos sumanytojai norėtų žinoti, kas atlieka šios strategijos viešinimą, kiek lėšų numatyta, ar organizuotas paslaugos pirkimas ir kodėl jame dalyvavo tik vienas pareiškėjas, darant prielaidą, kad taisyklės galėjo būti sukurtos būtent jam vienam.

K. Navickui interpeliacija grasinama ne pirmą kartą.

Pareigas jis išsaugojo 2022 metų birželio pradžioje, tada inicijavusi nepasitikėjimą ministru opozicija valdančiųjų surengtame nenumatytame posėdyje protestuodama nedalyvavo.

2018 metais pavasarį tą pačią procedūrą jam tuomet būnant „valstiečių“ deleguotu aplinkos ministru inicijavo socialdemokratai – K. Navickui buvo priekaištauta dėl galimo buvusios darbovietės protegavimo, nesugebėjimo spręsti atliekų ir pakuočių tvarkymo, netinkamo pasirengimo miškų reformai. Tačiau K. Navickas tuomet išsaugojo postą.

Tų pačių metų gruodį tuometinis premjeras Saulius Skvernelis motyvuodamas poreikiu „perkrauti“ Ministrų kabinetą, atleido K. Navicką. Aplinkos ministerijai K. Navickas vadovavo 2016-2018 metais.  

2020 metais rinkimus laimėję konservatoriai K. Navicką pasiūlė į žemės ūkio ministrus. Jis buvo antras konservatorių pasiūlytas kandidatas.

K. Navickas netrukus turėtų gauti Seimo nario įgaliojimus, jis užims mandato atsisakiusio buvusio konservatoriaus Mykolo Majausko vietą parlamente, kadangi per rinkimus buvo pirmas likęs po brūkšnio.

„Tuometinis Kriminalinės policijos biuro viršininkas Andžejus Roginskis, dalyvaujant mano pirmosios valdybos viršininko pavaduotojui Gintui Venclovui, įsakė pateikti bet kokią išgalvotą informaciją apie verslininką, Palangos gelbėjimo stoties vadovą Joną Pirožniką“, – savo pranešime teigė A. Martinkus.

A. Martinkus nurodo, kad J. Pirožniku tik pasinaudota. Tikrasis tikslas kompromituoti į Lietuvos policijos generalinio komisaro postą pretendavusį Renatą Požėlą ir premjerą Saulių Skvernelį su visa „valstiečių“ partija.

„Jeigu tie pareiškime išdėstyti faktai yra teisingi ir tiesa, tai Kriminalinėje žvalgyboje nekontroliuojamai piktnaudžiaujama“, – sakė  Seimo narys Saulius Skvernelis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot A. Martinkaus, panaudojant išgalvotus duomenis, J. Pirožnikas buvo susietas su „Kamuolinių“ gauja ir tada tyrimas išplėstas.

„Iš pradžių tas tarnybinis tyrimas buvo perduotas Gintui Venclovai, kuris vėliau perdavė A. Roginskiui“, – tęsė A. Martinkus.

Tada jau esą nurodyta sekti tuomečio premjero S. Skvernelio aplinką. Buvusį Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį, buvusį Aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, taip pat tuometį pasieniečių vadą R. Požėlą, buvusį Kauno policijos viršininką Darių Žukauską ir Seimo narį Artūrą Skardžių. Kriminalinė policija kaltinimus vadina interpretacijomis ir melu.

„Algimanto Martinkaus paskleistą informaciją laikome kaip neatitinkančią tikrovės ir tam tikros informacijos manipuliacija arba subjektyviu jos pateikimu“, – pareiškė laikinasis Kriminalinės policijos biuro vadovas Saulius Briginas. 

Taip pat vadina kerštu, nes A. Martinkus buvo atleistas dėl ryšių su nusikaltėliais.

„Už informacijos nutekinimą asmenims, susijusiems su organizuotu nusikalstamumu. Taip pat – už kriminalinės žvalgybos ir policijos tarnybinės informacijos panaudojimo pažeidimus“, – sakė S. Briginas.

A. Martinkus ragina Seime viešai pasvarstyti apie subtilią informaciją, kuri kažkam naudinga, kuri kažkam galimai nenaudinga prieš  rinkimus, nes tęstųsi šita dainelė.

 

A. Martinkaus rašte minimas A. Roginskis, dabar – Policijos specialusis atašė Europos policijos biure (Europole), vadina kaltinimus melu.

„Visiškas melas, insinuacijos ir provokacija. Kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka, atitinkamus veiksmus vertinant ir sankcionuojant vidaus bei išorės kontrolę vykdančioms institucijoms. Turiu omenyje prokuratūrą ir teismus.

Buvęs ministras K. Mažeika neneigia bendravęs su J. Pirožniku. Sako jautęs, kad buvo sekamas.

„Buvo tokių keistų nutikimų, kai turbūt dar dėl savo neprofesionalumo žmonės labai keistomis aplinkybėmis išdygdavo kažkur prie namo, prie tvenkinio“, – sakė K. Mažeika.

A. Martinkus viešai prabilo po penkerių metų, kai buvo atleistas ir kai teismas atmetė skundą dėl atleidimo. Sako, supratęs, kad jo buvusių vadų nurodymai neteisėti, bet vykdęs.

„Turėjau paklusti“, – teigė A. Martinkus savo pranešime, prašydamas parlamentinio tyrimo.  

A. Martinkus sako, kad kol kas iš viso Seimo bendravęs tik su vieninteliu S. Skverneliu. Liberalas Eugenijus Gentvilas įžvelgia politinių motyvų.

„Štai dabar A. Martinkus ragina Seime viešai pasvarstyti apie tą subtilią informaciją, kuri kažkam naudinga, kuri kažkam galimai nenaudinga prieš savivaldos, na, ir prieš Seimo rinkimus, nes tęstųsi šita dainelė“, – komentavo E. Gentvilas.

E. Gentvilas siūlo tirti Lietuvos Respublikos (LR) prokuratūrai, tačiau S. Skvernelis abejoja, nes ir pati LR prokuratūra gali būti įsivėlusi. Norint sekti asmenį, reikia kreiptis į prokurorus, teismą.

„Aš esu skeptiškas, ar tą gali padaryti prokuratūra, kuri ir turėtų tai padaryti. Tačiau puikiai suprantama, kad tai yra susiję dalykai“, – svarstė S. Skvernelis.

A. Martinkus sako, kad savo teiginius gali įrodyti. Kriminalinė policija svarsto dėl jo teiginių kreiptis į teismą dėl šmeižto ir melagingo pranešimo apie nusikaltimą.

„Puikiai žinome, kad už šių veiksmų stovi ir kiti asmenys, suinteresuotos grupės“, – pabrėžė  laikinasis Kriminalinės policijos biuro vadovas.

„Man džiugu pirmiausia tai, kad tai yra mano ministras, buvęs Vyriausybėje, jis kartu dirbo ir tikrai tai pradžiugino“, – šeštadienį žurnalistams Palangoje teigė buvęs premjeras.

Jis taip pat pridūrė būsiantis laimingas, jeigu prie jo buriamos partijos prisijungs ir daugiau ministrų, dirbusių jo Ministrų kabinete.

„Aš tikrai būčiau labai laimingas, jeigu tie žmonės, su kuriais dirbome, ypač pirmame etape, kai Vyriausybė buvo iki performavimo, jeigu jie ateitų, nes kuo toliau, tas laikas eina – jau praėjo pusantrų metų, aš tikrai galiu pasakyti, kad buvo stipri, profesionali ir kompetentinga Vyriausybė“, – sakė S. Skvernelis.

K. Mažeika šeštadienį BNS patvirtino, kad jungiasi prie šios partijos ir teigė, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje (LVŽS) trūksta lyderystės, o sprendimą paskatino ir „vietiniai konfliktai“ partijoje.

„Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis BNS teigė, kad jo apie sprendimą K. Mažeika neinformavo, taip pat LVŽS lyderis sakė, kad jį nustebintų sprendimas trauktis dėl konflikto su kitu „valstiečiu“ Dainiumi Gaižausku.

Šeštadienį Palangoje vyksta S. Skvernelio buriamos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ steigiamasis suvažiavimas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, K. Mažeika surinko 57,85 proc. rinkėjų balsų ir laimėjo prieš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovą Vaidą Šalaševičių, surinkusį 38,61 proc. balsų.

Kaip rašo portalas 15min, ministras žadėjo, kad sprendimas bus įgyvendintas iki spalio 15 dienos, tačiau iki šiol į priekį pasistūmėta nedaug, procedūros pradėtos tik dėl trijų plotų.

Medžioklė, kurioje krito stumbrė, vyko Krekenavos-Naujamiesčio profesionaliosios medžioklės plote – viename iš 21, kuriuos tuo metu prižiūrėjo Valstybinė miškų urėdija.

Praėjus maždaug pusantro mėnesio po šio įvykio, aplinkos ministras pranešė, kad iki spalio 15 dienos urėdija atsisakys visų profesionaliosios medžioklės plotų. Juose yra reguliuojama gyvūnų populiacija ir plėtojamas medžioklės turizmas.

Tačiau, kaip rašo portalas, Valstybinei miškų urėdijai dar liko 18 plotų ir dėl šių ji nepradėjo jokių procedūrų su Aplinkos apsaugos departamentu dėl jų atsisakymo.

Būkime sąžiningi – kažkas iš to gerai gyveno ir turėjo tam tikrą įrankį daryti įtaką, įskaitant ir politinę.

Pasak aplinkos ministro K. Mažeikos, paduoti plotų aukcionams nepavyko greitai dėl to, kad vis dar reikia susitvarkyti jų dokumentus.

„Pamatėme, kad padaryti visko per kelis mėnesius neįmanoma, nes ten daugybę metų netikslinti dokumentai, plotų ribos“, – portalui sakė ministras.

„Būkime sąžiningi – kažkas iš to gerai gyveno ir turėjo tam tikrą įrankį daryti įtaką, įskaitant ir politinę“, – pridūrė jis.

Ministras K. Mažeika taip pat aiškino, kad elektroninės medžiotojų registravimo sistemos nereikia, nes pačių plotų vis tiek ilgainiui neliks. Sprendimo dėl popierinių medžioklės lapų viešinimo, anot jo,  taip pat nereikia, nes valstybinių plotų atsisakoma.

Tuo metu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys, opozicinių liberalų atstovas Simonas Gentvilas tvirtina, kad ministras iš tikrųjų nesiekė jokių pokyčių. „Aš manau, kad ministras tiesiog nedarė nieko“, – sakė politikas.

Tai siūlančias Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir Valstybės tarnybos įstatymų pataisas įregistravo aplinkos ministras, Seimo narys Kęstutis Mažeika.

Jis siūlo įteisinti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų nepriekaištingos reputacijos reikalavimą.

Pagal parlamentaro siūlomą projektą, „aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas arba asmuo, pretenduojantis tapti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnu, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo aplinkai ir žmonių sveikatai padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas.“

K. Mažeika siūlo įstatyme reglamentuoti, kas yra laikoma aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno vardo pažeminimu.  Jei Seimas pritartų, tai būtų „pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti Aplinkos ministerijos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą Aplinkos ministerijos sistemos įstaiga arba ją kompromituojanti.“                           

Šie pakeitimai padės užtikrinti, kad valstybės tarnautojai būtų nepriekaištingos reputacijos ir laikytųsi jiems keliamų reikalavimų ne tik tarnybos metu.

Aplinkos ministro  teikiamos įstatymo pataisos numato, kad „už tarnybinį nusižengimą – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno vardo pažeminimą – pareigūnai traukiami tarnybinėn atsakomybėn pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas.“

Valstybės tarnybos įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu būtų laikomas ir valstybės tarnautojo elgesys, nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Taip pat projektu siūloma numatyti, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose yra nustatyti specialieji nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.

„Šie pakeitimai padės užtikrinti, kad valstybės tarnautojai būtų nepriekaištingos reputacijos ir laikytųsi jiems keliamų reikalavimų ne tik tarnybos metu, vengtų tokio elgesio, kuris galėtų suformuoti neigiamą visuomenės ar jos narių nuomonę apie valstybės tarnybą, didintų visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Jame pažymima, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą valstybės tarnautojais – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais gali tapti ir asmenys, pripažinti kaltais dėl baudžiamojo nusižengimo aplinkai ir žmonių sveikatai padarymo, t. y. jie laikomi nepriekaištingos reputacijos.

Šiuo metu teisės aktai nenustato atsakomybės už valstybės tarnautojų, įskaitant ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų nusižengimus, nesusijusius su tarnybinių pareigų atlikimu.

Beje, Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatyme yra nustatyta vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinė atsakomybė už pareigūnų vardo pažeminimą ir jų nusižengimus, atliktus ne tarnybos metu.

Galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, kuriuos turi atitikti valstybės tarnautojas arba asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju.

Atvyko dėl skundų

"Tos problemos, kurias kelia tiek aplinkosaugininkai, tiek agentūros dėl kvapų, gyventojų skundų, buvo pagrindinis tikslas įvertinti, nes jau prieš keletą metų tos problemos buvo, žadėta, kad bus pastatytas kaminas, kuris išspręs problemas ir kvapai jausis kažkur ore aukštai, bet niekas nuo to nepasikeitė. Šiandien, realiai nuėjus į vietą, matome, kad pagrindinė problema yra biologinėje dalyje, kur vyksta pūdymas, – ten pagrindiniai kvapai.

Savivaldybės turės rinktis artimiausiu metu ir bus sprendžiamos problemos, kaip tvarkyti biologinę dalį toliau, nes tai vienintelis atvejis Lietuvoje, kai, MBA statant, pats pirmas principinis sprendimas, manome, buvo klaidingas, – kad pastatyta praktiškai gyvenamųjų namų apsuptyje, kur žmonėms poveikis yra didžiulis ir nusiskundimų yra begalė", – ELTA kalbėjo K.Mažeika.

"Problema turi būti sprendžiama, peržiūrimas pats procesas, ieškosime galimybės biologinę dalį galbūt perkelti į kitus MBA padalinius, kad kvapų būtų kuo mažiau", – pridūrė jis.

Aplinkos apsaugos departamentas rugpjūtį įmonės paprašė pateikti priemonių planą dėl kvapų ir teršalų išsiskyrimo į aplinką mažinimo, kurį įmonė turės įgyvendinti per kuo trumpesnį laikotarpį.

Problema turi būti sprendžiama, peržiūrimas pats procesas, ieškosime galimybės biologinę dalį galbūt perkelti į kitus MBA padalinius.

Vėl tušti pažadai

"Įmonė turi pagaliau MBA vadovą, jam tenka tikrai didelė atsakomybė. Tikimės, kad artimiausiu metu pateiks tą priemonių planą", – teigė ministras ir pridūrė, kad įmonės likvidavimas nebūtų problemos sprendimas.

"Pats likvidavimas tikrai nėra problemos sprendimas, atliekų srautai nebūtų padalyti kitiems MBA, nes Kaunas yra didelis miestas, kuris generuoja didelį kiekį atliekų. Kiti įrenginiai negalėtų to srauto sutvarkyti. Problema turėtų būti ne uždarymo, bet paties proceso peržiūrėjimo", – ELTA sakė K.Mažeika.

"Kitas žingsnis – biologinės dalies procesų peržiūrėjimas, nes ten ir yra pagrindinė kvapų problema", – sakė jis.

Priminsime, kad Kauno meras Visvaldas Matijošaitis yra viešai pareiškęs, kad šiai gamyklai Kauno mieste apskritai ne vieta ir ji turėtų būti likviduota.

"Padaryta nesąmonė už ES pinigus, bet nedrįstama to pripažinti. Mūsų komanda, ateidama dirbti Kaunui, MBA projektą rado kaip prieš tai buvusiųjų palikimą su nelabai maloniu kvapu", – teigė Kauno meras.

Patiria nuostolių

Nors ministras aiškina, kad esą Kauno MBA reikalingas, nes regionas generuoja didelį kiekį atliekų, skaičiai byloja ką kita. Atrodo, kad, atvykdamas į Kauną, K.Mažeika tuo paprasčiausiai nepasidomėjo.

Kauno regiono MBA įrenginiuose, 2019-ųjų duomenimis, per metus apdorota apie 140 tūkst. t mišrių komunalinių atliekų. Kauno miesto atliekos čia sudarė 64 proc. Viso Kauno regiono gyventojams ši paslauga per metus kainuoja apie 9 mln. eurų, o kauniečiams – 5,5 mln. eurų.

Apdorojus 140 tūkst. t mišrių komunalinių atliekų, išrūšiuojama tik 1 250 t perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų. Tai nesiekia net 1 proc. bendro atliekų kiekio. Skaičiai pinigine išraiška kalba patys už save: realizavus už 9 mln. eurų išrūšiuotas tinkamas perdirbti antrines žaliavas gaunama tik 78 tūkst. eurų pajamų.

"Kauno mieste jau dabar turime gana gerai išvystytą pirminio atliekų rūšiavimo sistemą. Jau šiame pradiniame etape iš mišraus komunalinių atliekų srauto išskiriami ir atskirai surenkami perdirbti tinkami plastikas, kartonas, popierius, stiklas, metalas, tekstilė, žaliosios atliekos.

99 proc. į MBA patekusių mišrių komunalinių atliekų lieka neišrūšiuota, todėl jas vežti apdoroti į MBA netikslinga nei ekonominiu, nei aplinkosauginiu, nei gyventojų sveikatos apsaugos aspektais. Tie 99 proc. į MBA patekusių atliekų po apdorojimo, kainuojančio 9 mln. eurų, vis tiek yra pašalinama sąvartyne arba sudeginama Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ)", – konkrečiais skaičiais argumentavo bendrovės "Kauno švara" generalinis direktorius Saulius Lazauskas.

140 tūkst. t komunalinių atliekų panaudojimas energijai gauti KKJ, aplenkiant MBA, Kauno regiono gyventojams kiekvienais metais leistų sutaupyti po 4 mln. eurų, o Kauno miesto gyventojams – apie pustrečio mln. kasmet. Atliekų deginimo KKJ paslaugos kaina – 35 Eur/t, o MBA išrūšiavimo paslauga – 62,81 Eur/t.

Jonavos ir Kauno rajono merams nepranešė

Jau penkti metai Ramučiuose, Karmėlavoje, Margavoje, Narėpuose ir kitose aplinkinėse gyvenvietėse Kauno rajone dažnai juntama šiukšlių smarvė, ypač intensyvi šiltuoju metų laiku.

Kauno MBA priklauso Kauno regioninio atliekų tvarkymo centrui.  Dvi iš šio centro steigėjų – Kauno ir Jonavos rajono savivaldybės – vasarai baigiantis yra viešai pareiškusios norą iš viso atsisakyti Kauno MBA paslaugų. Kita dalininkė – Kauno miesto savivaldybė – siūlo iš viso likviduoti atliekų apdorojimo įmonę.

"Kauno dienos" žiniomis, apie šį vizitą Jonavos ir Kauno rajonų merai nebuvo informuoti, nors būtent jie ragino ministrą atvykti ir pasidomėti situacija. Be to, būtent Aplinkos ministerija ir buvę jos vadovai yra laikomi Kauno MBA projekto proteguotojais.

Jonavos rajono savivaldybės mero, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Mindaugo Sinkevičiaus nuomone, Kauno MBA yra nereikalingas tarpininkas, kurį Jonavos savivaldybė visada vertino kritiškai. Savivaldybės pačios galėtų pasirašyti tiesioginę sutartį su Kauno kogeneracine jėgaine, kuri degina atliekas. Juolab kad dauguma gyventojų jau moka jas rūšiuoti, ir ne viskas patenka į bendrus atliekų konteinerius.

"Penktus metus veikiančios Kauno MBA veikla diskredituoja visą atliekų tvarkymo politiką. Investuota daugiau kaip 30 mln. eurų, tačiau žadėtos naudos gyventojai nepajuto, atvirkščiai, jie priversti kęsti įmonės skleidžiamą smarvę. Tokia veikla negali tęstis", – įsitikinęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.