Susitikimą dėl kultūros vaidmens regioninėje politikoje prezidentas inicijavo šių metų vasario pabaigoje.

„Kultūrą visi suprantame ir vertiname kaip mūsų egzistencinį pamatą, tačiau vis nesutariame, kiek valstybė iš tikrųjų atsakinga už kultūros paslaugų prieinamumą visoje Lietuvoje, ir kiek savivalda tą turėtų daryti, įgyvendinama savarankiškąją funkciją“, – pranešime spaudai cituojamas prezidentas.

Šalies vadovas taip pat pažymėjo, kad didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų ir regionuose gyvenančių žmonių situacija esmingai skiriasi tiek kultūros paslaugų apimtimi, tiek jų įvairove ir kokybe.

„Turime daryti viską, kad situacija keistųsi. Todėl privalome šiuo metu rengiamą Kultūros politikos pagrindų įstatymą matyti kaip esminį lūžį, Lietuvos politinėje darbotvarkėje įtvirtinant kultūros statusą valstybės sąrangoje. Turime vertinti visą turimą informaciją, taip pat analizuoti, kokius kitus – tiek šakinius kultūros, tiek ir kitų sričių įstatymus bei teisės aktus reikia tikslinti, kad kultūra iš tikrųjų taptų mūsų kasdienybės vektoriumi“, – susitikimo metu kalbėjo šalies vadovas.

Susitikime su savivaldybės meru K. Tubiu šalies vadovas aptarė ir kitus klausimus – pertvarkas sveikatos apsaugos, švietimo, socialinės apsaugos srityse, taip pat valstybės įstaigų iškėlimą iš rajono centrų, viešųjų paslaugų centralizavimą ir regiono kelių situaciją.

Ketvirtadienio popietę prezidentas taip pat susitiks su J. Biliūno gimnazijos moksleiviais, su kuriais dalyvaus diskusijoje pilietiškumo tema „Lietuvos ateities vizijos“, o dieną užbaigs susitikimu su vietos bendruomene.

Šią bylą pirmasis nagrinėjęs Molėtų teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, jį ir paliko galioti LAT išplėstinė septynių teisėjų kolegija. Politikas lieka visiškai išteisintas.

„K. Tubio veiksmai, susiję su žemės sklypo klausimų sprendimu, atitiko įprastų savivaldybės funkcijų įgyvendinimą, o žemės sklypo perėmimo savivaldybės žinion inicijavimas ir galimybė vėliau rengti aukcioną dėl naudojimosi sklypu, nesudarant, nepažadant jokių išskirtinių sąlygų R. A. ar jo įmonės naudai, ir nesikišant į aukciono rengimo procedūras, yra pernelyg nutolę nuo nusikalstamo pažado Baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 2 dalies prasme“ , – sakė LAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį paskelbęs teisėjas Artūras Pažarskis. Šis straipsnis numato atsakomybę už prekybą poveikiu.

LAT nurodo, kad savivaldybės mero įprastą politinę veiklą būtina atskirti nuo korupcinio pobūdžio veiklos.

Šio teismo verdiktu, valstybė išteisintam politikui turės sumokėti 1,8 tūkst. eurų už advokato darbą apeliacinės instancijos procese.

Man uždavus klausimą, kodėl toks priimtas sprendimas, teisėjas atsakė, kad byla turi visuomeninę žymą, visuomenė domisi, tai kažkas domėjosi ir jį paveikė, tai šitą leido suprasti.

Prokuratūros skundą teismas atmetė, o sprendimas byloje yra galutinis ir neskundžiamas.

Vasario 2 dieną Panevėžio apygardos teismas K. Tubį buvo pripažinęs kaltu reikalavus finansinės paramos savo visuomeniniam rinkimų komitetui, ruošiantis 2019 metų savivaldybių merų ir tarybų rinkimams.

„Aš tikėjausi, kad teisingumas turi būti, kad negali būti visi teisėjai, kai kurie teisėjai, paveikti – apie Panevėžį kalbu. Man uždavus klausimą, kodėl toks priimtas sprendimas, teisėjas atsakė, kad byla turi visuomeninę žymą, visuomenė domisi, tai kažkas domėjosi ir jį paveikė, tai šitą leido suprasti“, – BNS teisme sakė K. Tubis.

„Negali būti, kad žmogaus teisės būtų pažeidžiamos teisėsaugos institucijų, prokuroro. Prokuroras girdi, kad įraše skamba kitaip, o stenogramoje įrašyti STT pareigūno kitokie žodžiai, jis vėl, rašydamas skundus, tuos pačius žodžius naudoja iš stenogramos. Tai manau, kad yra nusikaltimo požymių kai kurių pareigūnų veiksmuose“, – tvirtino politikas.

Bylos duomenimis, K. Tubis, eidamas mero pareigas, 2018 metų pabaigoje vienam Anykščių verslininkui pažadėjo paveikti savivaldybės darbuotojus, kad šie skubos tvarka sudarytų galimybę jo atstovaujamai bendrovei išsinuomoti žemės sklypą bei gauti leidimus vykdyti jame verslininko pageidaujamo aukštingumo statybas. Už tai bendrovės atstovas rado asmenį, kurio vardu į K. Tubio vadovaujamo rinkimų komiteto sąskaitą kaip auka pervestas 1 tūkst. eurų.

Panevėžio apygardos teismas politikui skyrė 9,9 tūkst. eurų baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę – 1 tūkst. eurų, kaip jo padarytos nusikalstamos veikos rezultato, konfiskavimą, jam taip pat atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje.

Tuo metu prokuratūra siekė K. Tubį už daugiau epizodų.

Teisėjo A. Pažarskio teigimu, nagrinėjamoje byloje teismai skirtingai vertino dvi situacijas, kurios savo turiniu yra „įprastos, normalios ir teisėtos“, t.y. Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintos vienos iš savarankiškų savivaldybės funkcijų – jai nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas.

„Išplėstinė kolegija atkreipė dėmesį, kad kaltinime nurodyto žemės sklypo perėmimas savivaldybės žinion pradėtas vykdyti ir vykdytas išimtinai Anykščių rajono savivaldybės interesais ir naudai, kad vėliau galėtų būtų išnuomotas, jame būtų vykdoma komercinio ar kitokio pobūdžio veikla. Nesant įrodymų, kad K. Tubis kokiu nors būdu stengėsi palengvinti sąlygas R. K. valdomai ar kokiai kitai įmonei sklypą išsinuomoti, būtų ėmęsis veiksmų daryti įtaką būsimo nuomos aukciono procedūroms, lieka neaišku, kaip apskritai galėto būti veikiama R. K. ar jo valdomos įmonės interesais“, – sakė LAT teisėjas.

Jis taip pat pažymėjo, kad byloje nėra nustatyta, kad dėl kaltinime nurodyto sklypo perėmimo skubos tvarka savivaldybės žinion, nesilaikyta žemės sklypo perėmimo tvarkos, būtų sutrikdyta normali valstybės tarnautojų darbo tvarka.

Meras siekia, kad būtų paliktas galioti jį visiškai išteisinęs pirmos instancijos teismo nuosprendis.

„Iš bylos medžiagos matyti, kad aš už jokį kyšį neįsipareigojau veikti vienokiu ar kitokiu būdu“, – per posėdį Lietuvos Aukščiausiajame Teisme antradienį sakė A. Tubis.

Išplėstinei septynių teisėjų kolegijai politikas skundėsi, kad jo sekimas buvo beprecedentis, bet aiškių įrodymų byloje nėra.

„Sekė ir namuose, ir darbe. Niekada niekam nieko nežadėjau“, – per posėdį kalbėjo K. Tubis.

Jis teigė, kad jį visiškai išteisinęs Molėtų teismas jautė žiniasklaidos ir prokuratūros spaudimą, bet priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.

Tuo metu dėl vieno epizodo nuteisęs Panevėžio apygardos teismas, politiko teigimu, nukrypo praktikos tokiose bylose.

„Prašau priimti išteisinamąjį nuosprendį“, – kalbėjo jis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo verdiktą skelbs maždaug po pusantro mėneso, lapkričio 15 dieną.

Prokuratūra prašo neleisti būti meru

Panevėžio apygardos prokuratūra mano, kad nuteistajam turi būti skirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, atimant K. Tubiui teisę dirbti valstybės tarnyboje, eiti savivaldybės tarybos nario ir savivaldybės mero pareigas ketveriems metams.

„Teismas pagrįstai atėmė teisę tam tikrą laiką dirbti, nes nusikalstamą veiką padarė būdama meru, tarybos nariu ir valstybės tarnautoju“, – per posėdį sakė prokurorė Dalia Markauskienė.

Ji teismo prašė panaikinti nuosprendžio dalį dėl išteisinimo ir bylą vėl grąžinti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kaltintoja sakė, kad teismas nevertino liudytojų parodymų ir nesusiejo jų į vientisą grandinę.

Vasario 2 dieną Panevėžio apygardos teismas K. Tubį pripažino kaltu reikalavus finansinės paramos savo visuomeniniam rinkimų komitetui, ruošiantis 2019 metų savivaldybių merų ir tarybų rinkimams.

Bylos duomenimis, K. Tubis, eidamas mero pareigas, 2018 metų pabaigoje vienam Anykščių verslininkui pažadėjo paveikti savivaldybės darbuotojus, kad šie skubos tvarka sudarytų galimybę jo atstovaujamai bendrovei išsinuomoti žemės sklypą bei gauti leidimus vykdyti jame verslininko pageidaujamo aukštingumo statybas. Už tai bendrovės atstovas rado asmenį, kurio vardu į K. Tubio vadovaujamo rinkimų komiteto sąskaitą kaip auka pervestas 1 tūkst. eurų.

„Niekada grynųjų neimu“, – tarnybos užfiksavo K. Tubio žodžius, kurie, pasak prokurorės D. Markauskienės, rodo reikalavimą duoti apibrėžto dydžio kyšį.

Tuo metu K. Tubis tvirtina, kad miesto plėtrai ketinta panaudoti apleistą žemės sklypą, o būdamas Anykščių krašto atstovu, priverstas palaikyti iniciatyvas.

Nuosprendis sukėlė neaiškumų

Panevėžio apygardos teismas politikui skyrė 9,9 tūkst. eurų baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę – 1 tūkst. eurų, kaip jo padarytos nusikalstamos veikos rezultato, konfiskavimą, jam taip pat atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje.

Dėl dar dviejų prekybos poveikiu epizodų K. Tubiui paliktas nepakeistas išteisinamasis nuosprendis.

Įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis sukėlė neaiškumų, ar šių metų kovą vėl Anykščių rajono meru išrinktas politikas gali eiti pareigas.

Liepą Apeliacinis teismas paskelbė, kad visi neaiškumai dėl draudimo K. Tubiui eiti pareigas, gali būti panaikinti tik Aukščiausiajame Teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą.

Tuo metu K. Tubio advokatas Giedrius Danėlius per posėdį teigė, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai K. Tubio atžvilgiu buvo pradėti neteisėtai.

Jis mano, kad Panevėžio apygardos teismas, nuteisdamas K. Tubį dėl vieno veikos, netinkamai taikė Baudžiamąjį kodeksą, šis teismas viršijo įgaliojimus.

K. Tubio bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų kolegija išnagrinėjo ne eilės tvarka: nutartyje dėl skubesnio posėdžio paskyrimo teigta, kad prekyba poveikiu yra korupcinio pobūdžio nusikaltimas, meras yra tiesiogiai renkamas savivaldybės vadovas, todėl svarbu užtikrinti piliečių pasitikėjimą.

Ši byla buvo paskirta nagrinėti ne eilės tvarka: nutartyje dėl skubesnio posėdžio paskyrimo teigta, kad prekyba poveikiu yra korupcinio pobūdžio nusikaltimas, meras yra tiesiogiai renkamas savivaldybės vadovas, todėl svarbu užtikrinti piliečių pasitikėjimą.

Panevėžio apygardos prokuratūra prašo K. Tubio bylą iš naujo perduoti nagrinėti apeliacine tvarka.

Prokuroras siekia, kad K. Tubiui ketveriems metams būtų skiriamos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: teisės dirbti valstybės tarnyboje, eiti tarybos nario ar mero pareigas atėmimas bei viešųjų teisių būti išrinktam savivaldybės tarybos nariu ar meru atėmimas.

Vasario mėnesį paskelbtą Panevėžio apygardos teismo sprendimą, kuriuo jis dėl vieno prekybos poveikiu epizodo pripažintas kaltu, apskundė ir politikas.

2022 metų vasarį Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai K. Tubį išteisino, o šių metų vasario 2 dieną Panevėžio apygardos teismas jį pripažino kaltu reikalavus finansinės paramos savo visuomeniniam rinkimų komitetui, ruošiantis 2019 metų savivaldybių merų ir tarybų rinkimams.

Nustatyta, kad K. Tubis 2018 metų pabaigoje vienam Anykščių verslininkui pažadėjo paveikti savivaldybės darbuotojus, kad šie skubos tvarka sudarytų galimybę jo atstovaujamai bendrovei išsinuomoti žemės sklypą bei gauti leidimus vykdyti jame verslininko pageidaujamo aukštingumo statybas. Už tai bendrovės atstovas surado asmenį, kurio vardu į K. Tubio vadovaujamo rinkimų komiteto sąskaitą kaip auka  pervestas 1 tūkst. eurų.

Panevėžio apygardos teismas politikui skyrė 9,9 tūkst. eurų baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę – 1 tūkst. eurų, kaip jo padarytos nusikalstamos veikos rezultato, konfiskavimą, jam taip pat atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje.

Dėl dar dviejų prekybos poveikiu epizodų K. Tubiui paliktas nepakeistas išteisinamasis nuosprendis.

Įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis sukėlė neaiškumų, ar šių metų kovą vėl Anykščių rajono meru išrinktas politikas gali eiti pareigas.

Liepą Apeliacinis teismas paskelbė, kad visi neaiškumai dėl draudimo K. Tubiui eiti pareigas, gali būti panaikinti tik Aukščiausiajame Teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą.

Anot jos, tai vyko Raguvėlėje, Dabužiuose, Troškūnų Smėlynėje, Viešintose ir Svirnuose II.

Per neplaninį patikrinimą nustačius šiuos pažeidimus liepą iš pareigų atleistas bendrovės „Anykščių vandenys“ direktorius Egidijus Šileikis.

Savivaldybės teigimu, liepos mėnesio pabaigoje rajono meras Kęstutis Tubis inicijavo vandens tyrimų artimiausiose gyvenamosiose teritorijose nuo taršos objektų. Bendrovė „Anykščių vandenys“ pateikė tikslias koordinates, kur į aplinką leistos nevalytos komunalinės nuotekos ir pagal tai organizuotas artimiausių šachtinių šulinių vandens mėginių paėmimas.

Liepos 27 dieną Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistai paėmė vandens mėginius iš penkių skirtingų Anykščių rajono savivaldybės vietovių gyventojų šachtinių šulinių.

Ketvirtadienį Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informavo savivaldybę apie gautus tyrimų rezultatus.

Smėlynės, Svirnų II kaimuose ir Viešintose aptilktas užterštumas koliforminėmis bakterijomis, Raguvėlės, Smėlynės kaimo bei Viešintų vandenyje rasta žarnyno lazdelių, Svirnų II kaime ir Viešintose – ir žarninių enterokokų. Pastarosiose dviejose vietovėse leistiną normą viršijo ir nitratai.

Savivaldybė įspėja, kad šių vietovių gyventojams negalima gerti nevirinto vandens, o nitratais užteršto vandens išvis negalima vartoti.

„Pastarieji įvykiai įpareigoja imtis veiksmų, kad kuo greičiau būtų pašalintas užterštumas iš minėtų vietovių. Šiuos tyrimus kartosime ir po mėnesio, stebėsime gaunamus rezultatus“, – pranešime spaudai sakė K. Tubis.

Anot jo, šiuo metu nevalytos komunalinės nuotekos į aplinką nebepatenka.

„Tokį sprendimą lėmė siekis išlaikyti teisinį stabilumą ir nesukelti dar didesnės painiavos valstybėje, vykdant Panevėžio apygardos teismo sprendimą ir organizuojant naujus mero rinkimus“, – teigiama ketvirtadienio vakarą išplatintame Apeliacinio teismo pranešime.

Anot jo, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) priėmus priešingą sprendimą, tai yra išteisinus K. Tubį dėl korupcijos, jis turėtų būti grąžintas į mero pareigas.

„Taigi, Apeliacinis teismas tokiu sprendimu nevengia atsakomybės, priešingai, siekia išvengti netvarkos ir dar didesnio chaoso valstybėje organizuojant rinkimus ir vykdant ne visuomet aiškius teismų sprendimus“, – pranešime sakė bylą nagrinėjusios kolegijos pirmininkė teisėja Virginija Liudvinavičienė.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį panaikino Panevėžio apygardos teismo nutartį, kad korupcijos byloje K. Tubiui skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas ketveriems metams – apima ir mero pareigas.

Baudžiamojoje byloje priimtą nuosprendį turinčio vykdyti Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus prašymas paaiškinti, ar K. Tubis gali eiti mero pareigas, ar ne, paliktas nenagrinėtas.

Apeliacinio teismo teigimu, visi neaiškumai dėl Panevėžio apygardos teismo apkaltinamojo nuosprendžio K. Tubiui, taip pat ir dėl draudimo eiti pareigas, gali būti panaikinti tik LAT kasacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą.

Kovą K. Tubį išrinkus Anykščių rajono savivaldybės meru, Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriui kilo abejonių, ar šis nepažeis anksčiau korupcijos byloje jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Dėl to kreiptasi į Panevėžio apygardos teismą prašant paaiškinti nuosprendį, šis patikslino, kad teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas ketveriems metams apima ir mero pareigas. Tai reiškia, kad vykdant nuosprendį K. Tubio kovą iškovotas mero mandatas turėtų būti panaikintas.

Politikos gynėjas šį patikslinimą apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, prašydamas jį panaikinti ir konstatuoti, kad Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu K. Tubiui nebuvo atimta teisė eiti mero pareigas.

Panevėžio apygardos teismas K. Tubį dar vasario pradžioje pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu ir, be kita ko, skyrė jam poveikio priemonę – atėmė teisę ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje. Šį nuosprendį politikas yra apskundęs LAT.

Vadovaudamasi Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu ir vėliau vieno iš teisėjų išaiškinimu, kad K. Tubiui atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas, Vyriausioji rinkimų komisija kovą buvo pašalinusi politiką iš rinkimų kovos dėl Anykščių rajono mero posto, bet vėliau grąžino po atitinkamo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo.

LVAT tuomet nurodė, jog Panevėžio apygardos teismo nuosprendyje numatytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas.

Anot LVAT, kilus neaiškumui dėl nuosprendžio, Panevėžio apygardos teismas jį patikslinti galėjo nutartimi, tuo metu VRK šalindama kandidatą iš rinkimų rėmėsi vieno iš bylos teisėjų paaiškinimu, kuris, be kita ko, „yra prieštaringas“.

Reaguodama į teismo sprendimą, VRK sugrąžino K. Tubį į rinkimus, kuriuos jis laimėjo ir dabar dirba meru.

Šis teismas panaikino Panevėžio apygardos teismo nutartį, kad korupcijos byloje K.Tubiui skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas ketveriems metams – apima ir mero pareigas.

Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus prašymas paaiškinti, ar K. Tubis gali eiti mero pareigas, ar ne, paliktas nenagrinėtas, pranešė Apeliacinis teismas.

Kovą K. Tubį išrinkus Anykščių rajono savivaldybės meru, Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriui kilo abejonių, ar šis nepažeis jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Dėl to kreiptasi į Panevėžio apygardos teismą prašant paaiškinti nuosprendį, šis patikslino, kad teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas ketveriems metams apima ir mero pareigas.

K. Tubio gynėjas šį patikslinimą apskundė Lietuvos apeliacinio teismui, prašydamas jį panaikinti ir konstatuoti, kad Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu K. Tubiui nebuvo atimta teisė eiti mero pareigas.

Tas pats Panevėžio apygardos teismas K. Tubį dar vasario pradžioje pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu ir, be kita ko, skyrė jam poveikio priemonę – atėmė teisę ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje. Šį nuosprendį politikas yra apskundęs Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Vadovaudamasi Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu ir vėliau vieno iš teisėjų išaiškinimu, kad K. Tubiui atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kovą buvo pašalinusi politiką iš rinkimų kovos dėl Anykščių rajono mero posto, bet vėliau grąžino po atitinkamo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo.

LVAT tuomet nurodė, jog Panevėžio apygardos teismo nuosprendyje numatytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas.

Anot LVAT, kilus neaiškumui dėl nuosprendžio, Panevėžio apygardos teismas jį patikslinti galėjo nutartimi, tuo metu VRK šalindama kandidatą iš rinkimų rėmėsi vieno iš bylos teisėjų paaiškinimu, kuris, be kita ko, „yra prieštaringas“.

Reaguodama į teismo sprendimą, VRK sugrąžino K. Tubį į rinkimus, kuriuos jis laimėjo ir dabar dirba meru.

Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad vasarį K. Tubiui nuosprendžiu korupcijos byloje paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas ketveriems metams – apima ir mero pareigas.

Tokį paaiškinimą jis pateikė gavęs Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus prašymą atsakyti, ar politikas, nepažeisdamas jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, gali eiti Anykščių rajono savivaldybės mero pareigas.

K. Tubio gynėjas Lietuvos apeliacinio teismo prašo panaikinti teismo nutartį dėl skirtos poveikio priemonės patikslinimo ir konstatuoti, kad apygardos teismo nuosprendžiu K. Tubiui nebuvo atimta teisė eiti mero pareigas.

Panevėžio apygardos teismas K. Tubį vasario pradžioje pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu, jam, be kita ko, atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje.

Vadovaudamasi šiuo nuosprendžiu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kovą buvo pašalinusi K. Tubį iš rinkimų kovos dėl Anykščių rajono mero posto, bet vėliau grąžino po atitinkamo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo.

VRK K. Tubio kandidato registraciją panaikino Panevėžio apygardos teismui pateikus išaiškinimą, kad dėl prekybos poveikiu nuteistam politikui skirta bausmė – atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje – apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas.

Tačiau LVAT tuomet nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo sprendime įvardytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas.

Anot LVAT, kilus neaiškumui dėl nuosprendžio, Panevėžio apygardos teismas jį patikslinti galėjo nutartimi, tuo metu VRK šalindama kandidatą iš rinkimų rėmėsi vieno iš bylos teisėjų paaiškinimu, kuris, be kita ko, „yra prieštaringas“.

Reaguodama į teismo sprendimą, VRK sugrąžino K. Tubį į rinkimus, kuriuos jis laimėjo ir dabar dirba meru.

K. Tubio gynėjo skundas bus nagrinėjamas liepos 20 dieną.

„Mes tikrai šitą nutartį skųsime, – BNS trečiadienį sakė politikas. – Kitos išeities nėra.“

Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad vasarį K. Tubiui nuosprendžiu korupcijos byloje paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas ketveriems metams – apima ir mero pareigas.

Tokį paaiškinimą jis pateikė gavęs Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus prašymą atsakyti, ar politikas, nepažeisdamas jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, gali eiti Anykščių rajono savivaldybės mero pareigas.

„Teisėjas, kuris tada priėmė nuosprendį, kai aš paklausiau, ar galėsiu dalyvauti rinkimuose, atsakė: „Nežinau.“ Tai jei teisėjas nežino, tai jis ir nemanė nieko, atsirado kita nuomonė dabar“, – kalbėjo Anykščių rajono meras.

„Daug nežinomųjų tokių yra. Kažkas su teismais ir su valstybe nėra gerai“, – pridūrė jis.

Daug nežinomųjų tokių yra. Kažkas su teismais ir su valstybe nėra gerai.

Vis dėlto politikas pabrėžė iki galo su nutartimi dar nespėjęs susipažinti.

Panevėžio apygardos teismas K. Tubį vasario pradžioje pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu, ir jam, be kita ko, atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje.

Vadovaudamasi šiuo nuosprendžiu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kovą buvo pašalinusi K. Tubį iš rinkimų kovos dėl Anykščių rajono mero posto, bet vėliau grąžino po atitinkamo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo.

VRK K. Tubio kandidato registraciją panaikino Panevėžio apygardos teismui pateikus išaiškinimą, kad dėl prekybos poveikiu nuteistam politikui skirta bausmė – atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje – apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas.

Tačiau LVAT tuomet nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo sprendime įvardytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas.

Anot LVAT, kilus neaiškumui dėl nuosprendžio, Panevėžio apygardos teismas jį patikslinti galėjo nutartimi, tuo metu VRK šalindama kandidatą iš rinkimų rėmėsi vieno iš bylos teisėjų paaiškinimu, kuris, be kita ko, „yra prieštaringas“.

Reaguodama į teismo sprendimą, VRK sugrąžino K. Tubį į rinkimus, kuriuos jis laimėjo, ir dabar dirba meru.

Tokį paaiškinimą Panevėžio apygardos teismas pateikė gavęs Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus prašymą atsakyti, ar dėl prekybos poveikiu nuteistas K. Tubis, nepažeisdamas jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, gali eiti Anykščių rajono savivaldybės mero pareigas.

Panevėžio apygardos teismo nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Teismo pranešime pažymima, jog apkaltinamajame nuosprendyje įrodyta, kad K. Tubis nusikalstamą veiką padarė darbinės veiklos srityje, pasinaudodamas savo kaip mero tarnybine padėtimi, vykdydamas tarnybines funkcijas.

Pasak teismo, K. Tubis, atlikdamas jam inkriminuotus veiksmus, savo tarnybinę padėtį, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktas teises bei įgaliojimus naudojo priešingais tarnybai interesams, dėl to jam buvo atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.

Nutartyje teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad pagal Baudžiamąjį kodeksą meras yra valstybės tarnautojas, einantis pareigas valstybės tarnyboje.

Ir nors Valstybės tarnybos įstatymas nėra taikomas valstybės politikams, tai nepaneigia išvados, kad meras, kaip savivaldybės vadovas, turintis savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, eina pareigas valstybės tarnyboje.

„Ir nors Valstybės tarnybos įstatymas nėra taikomas valstybės politikams, tai nepaneigia išvados, kad meras, kaip savivaldybės vadovas, turintis savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, eina pareigas valstybės tarnyboje“, – pažymėjo teisėjų kolegijos pirmininkas teisėjas Donatas Jatužis.

Todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, esant atitinkamam teisiniam reguliavimui, K. Tubiui pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas ketveriems metams – apima jo kaip mero pareigas ir lemia apribojimus jo einamų pareigų srityje.  

Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Rinkimų kodekso nuostatas K. Tubį registruoti kandidatu į merus šiemet vykusiuose savivaldos rinkimuose kliūčių nebuvo. Tačiau aplinkybė, kad jis yra išrinktas Anykščių rajono savivaldybės meru, nepanaikina įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo dirbti valstybės tarnyboje.

Panevėžio apygardos teismas K. Tubį vasario pradžioje pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu, ir jam, be kita ko, atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje.

Vadovaudamasi šiuo nuosprendžiu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kovą buvo pašalinusi K. Tubį iš rinkimų kovos dėl Anykščių rajono mero posto, bet vėliau grąžino po atitinkamo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo.

VRK K. Tubio kandidato registraciją panaikino Panevėžio apygardos teismui pateikus išaiškinimą, kad dėl prekybos poveikiu nuteistam politikui skirta bausmė – atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje – apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas.

Tačiau LVAT tuomet nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo sprendime įvardytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas.

Anot LVAT, kilus neaiškumui dėl nuosprendžio, Panevėžio apygardos teismas jį patikslinti galėjo nutartimi, tuo metu VRK šalindama kandidatą iš rinkimų rėmėsi vieno iš bylos teisėjų paaiškinimu, kuris, be kita ko, „yra prieštaringas“.

Reaguodama į teismo sprendimą, VRK sugrąžino K. Tubį į rinkimus, kuriuos jis laimėjo, ir dabar dirba meru.