Puikiai tiek laukinėje gamtoje, tiek sodybose vešintys čiobreliai turtingi daugeliu vertingų savybių. Jie tinkami ne tik aromatingai arbatai ruošti ar patiekalams gardinti, bet ir puikiai pritaikomi kaip dekoratyviniai augalai sodyboms apželdinti.
Žinoma šimtai rūšių
Čiobrelis – notrelinių šeimos augalų gentis. Tai kosmopolitai, plačiai naudojami maistiniai, vaistiniai ir prieskoniniai augalai. Daugelis jų – itin dekoratyvūs.
Lotyniškas augalo pavadinimas Thymus, išvertus iš graikų kalbos, reiškia jėga arba drąsa.
Čiobrelis pasižymi stiprinančiomis ir gaivinančiomis savybėmis. Tai kvapus augalas, turintis gulsčius arba kylančius sumedėjusius stiebus, lapai smulkūs, žiedai sutelkti galvelės pavidalo žiedynuose.
Gentyje yra apie 350 rūšių. Lietuvoje plačiau paplitusios kelios: paprastasis, vaistinis, citrininis, keturbriaunis čiobrelis.
Vaistinis čiobrelis kilęs nuo Viduržemio jūros pakrančių, kur savaime auga kalnuose. Auginamas daugelyje Europos šalių, Kaukaze, Kryme, Lietuvoje retas.
Tai daugiametis 20–30 cm aukščio puskrūmis. Žiemoja su lapais, šaltuoju sezonu augalą rekomenduojama pridengti. Žiemą viršutiniai lapai nuo šalčio paruduoja, o apatiniai išlieka žali.
Naujus ūglius pradeda leisti balandžio viduryje, o pražysta birželio pradžioje ir žydi 30–40 dienų. Liepos pabaigoje rugpjūtį subręsta sėklos. Jų nenurinkus, savaime pasisėja ir sudygsta.
Mėgsta saulėtas vietas
Paaugusius savaiminius daigelius galima persodinti į kitą vietą. Surinktos sėklos daigios dvejus metus, trečiaisiais daigumas sumažėja per pusę.
Sėjama pavasarį į inspektą arba tiesiai į lysvę, daigai persodinami kas 30 cm. Vienoje vietoje nepersodinti čiobreliai gali augti penkerius metus. Įsišaknija nesunkiai, tad iš prigludusios prie žemės šakelės, atsargiai nukirpus, gaunamas naujas kerelis.
Geriausiai auga saulėtoje, gerai įdirbtoje, puveningoje ir kalkingoje žemėje. Vasarą purenami lysvių tarpueiliai, jei augalai silpnai auga, patręšiama trąšomis. Vaistinė žaliava – šakučių viršūnėlės pjaunamos liepą. Džiovinama gerai vėdinamoje, tamsioje patalpoje. Vartojama tiek šviežia, tiek džiovinta žolė.
Biologiškai aktyvių medžiagų kiekį joje lemia įvairūs veiksniai. Aromatinių augalų kokybė – tai eterinio aliejaus kiekis ir sudėtis.
Privalumas – ir malonus kvapas
Pirmaisiais augimo metais gaunamas 500–600 kg/ha, antraisiais 1–2,5 t/ha orasausės žaliavos. Vaistiniai čiobreliai jautrūs besniegėms ir labai šaltoms žiemoms, augalai apšąla ar visiškai iššąla.
Keturbriaunis čiobrelis savaime auga Šiaurės, Vakarų ir Vidurio Europoje. Lietuvoje dažnas. Dažniausiai auga dirvonuose, sausose pievose, pakelėse, kalvose, šlaituose.
Tai iki 25 cm aukščio puskrūmis, žiemoja su lapais. Atželti pradeda gegužės pradžioje, žydi birželio rugpjūčio mėnesiais apie 65 dienas. Sėklos prinoksta rugpjūčio spalio mėnesiais.
Kaip ir kiti čiobreliai, dauginami sėklomis ir auginiais. Gerai auga kalkingoje, neutralioje arba silpnai rūgščioje, nedrėgnoje, nepiktžolėtoje dirvoje. Šios rūšies čiobreliai žiemoja nepridengti. Citrininis čiobrelis užauga iki 10–15 cm aukščio, lapai – šviesiai gelsvi, žalsvi, žiedai – rausvi, maloniai kvepiantys citrinomis.
Žydi gegužės birželio mėnesiais, auga laidžiame priesmėlyje. Tai yra šviesiamėgis augalas. Dėl malonaus kvapo dažnai sodinamas poilsio zonose, alpinariumuose.
