„Meniškai pakeisto Stalino projektas buvo skirtas rusiškai medijai. Ir ji reagavo aršiai, kaip ir planavom. Buvo įvairių pasipiktinimo straipsnių portaluose. Įvairių nuomonių girdi ir darbuotojai restorane: jaunesnė auditorija – džiaugiasi ir palaiko, pasijuokia kartu su mumis. Žinoma, pasitaiko ir pasipiktinusių, ypač nepatenkinti vyresnės kartos žmonės. Kauno miesto savivaldybė yra gavusi skundą, tačiau pažeidimo nerado, nes tai – meno kūrinys, stovintis privačioje teritorijoje“, – sakė užkandinės direktorė Roma Fedosejevaitė.

Nesuvokiu,  kam reikia jį šlovinti. Juk tai parazitas, pražudęs milijonus žmonių.

Pašnekovė priduria, kad reakcijų būna tikrai įvairių: „Žmonės nuolat fotografuojasi, net jei nevalgo, užsuka pabendrauti su darbuotojais. Apibendrinant galima sakyti, kad mūsų skulptūrą dengia nuostabos aura.“

Nors tai humoristinis kūrinys, jis sukelia ir netikėtų praeivių reakcijų. Iš užkandinės išėjusiai jaunuolių porai Mantui ir Viktorijai toks istorinio veikėjo išvaizdos interpretavimas patinka.

„Taip jam ir reikia, nes šis veikėjas buvo kruvinas diktatorius, pražudęs milijonus žmonių. Tai suteikia viešumo, padeda nepamiršti baisių dalykų ir prisideda prie to, kad jie nepasikartotų“, – sakė pašnekovai.

Tuo tarpu pro šalį ėjusiai Irenai idėja pastatyti šią skulptūrą nepatiko. Tačiau ne dėl to, kad jai patiktų Stalinas, o priešingai.

„Nesuvokiu,  kam reikia jį šlovinti. Juk tai parazitas, pražudęs milijonus žmonių. Už ką jam tokia garbė?“, – klausė kaunietė.

Atkreipus jos dėmesį į tai, kad tai labiau pajuoka, o ne šlovinimas, pašnekovė vis tiek liko prie savo nuomonės. „Vis tiek jam per daug garbės. Išvis niekaip nereikia jo eksponuoti, kad žmonės tiesiog pamirštų jį ir viskas“, – savo požiūrį dėstė Irena.

Ne tik kiaulianosiu Stalinu, bet ir kitais skandalingais meniniais projektais pagarsėjusios „Keulė Rūkė“ vadovė sakė, kad ir toliau laikysis šios linijos ir jau planuoja kitas panašias iniciatyvas, tačiau konkrečių planų kol kas išduoti nenorėjo.

Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

„Teismas sumažino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos skirtą baudą, bet paliko galioti tarnybos nutarimą, kuriuo konstatuota, kad bendrovė nesilaiko Reklamos įstatymo reikalavimų, draudžiančių niekinti religinius simbolius, tuo peržengdama saviraiškos laisvės ribas“, – komentuodama penktadienį priimtą sprendimą sakė teismo atstovė Sigita Jacinevičienė – Baltaduonė.

Anot jos, teismas iš dalies tenkino užkandinės prašymą ir sumažino tarnybos skirtą 1,5 tūkst. eurų baudą iki 1 tūkst. eurų. Teismas konstatavo, kad pažeidimas dėl vienos iš šešių reklamų, kurioje Jėzus pavaizduotas besišypsantis su iškeltu kairės rankos nykščiu ir į priekį nukreiptu smiliumi, buvo nustatytas nepagrįstai.

Bylos duomenimis, bauda užkandinei buvo skirta tarnybai gavus Vyskupų konferencijos kreipimąsi dėl reklamos, vaizduojančios nukryžiuotą Jėzų, bei kitų reklamų, platintų socialiniame tinkle „Facebook“.

Vienoje iš užkandinės reklamų vaizduojama padažu apipilta maldaknygė „Viešpatie, aš regiu!“ bei šalia mėsainio besimėtantys šios knygos puslapiai. Kitoje reklamoje su šūkiu „Keulės Kalėdos už rojų žemėje“ vaizduojamas biblinį nukryžiuotąjį primenantis prie kryžiaus su virvėmis pririštas besišypsantis vyras.

BNS primena, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas sausio pabaigoje paskelbė, kad Lietuva nepagrįstai apribojo drabužių reklamą su Jėzaus ir Marijos personažais. Strasbūro teisėjai konstatavo, kad Lietuvos institucijos „absoliutų pirmumą teikė tikinčiųjų jausmų apsaugai, bet tinkamai neatsižvelgė į pareiškėjų įmonės teisę į saviraiškos laisvę“.

2012 metų rudens kampanijoje vaizduoti jaunas ilgaplaukis vyras ir moteris balta suknele. Šalia jų skelbti užrašai: „Jėzau, kokios tavo kelnės!“, „Marija brangi, kokia suknelė!“ ir „Jėzau Marija, kuo čia apsirengę!“. Skundų sulaukusi tuometinė Valstybinė ne maisto produktų inspekcija reklamos kūrėjams skyrė baudą, o Lietuvos teismai konstatavo, kad reklama akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis.

Bažnyčios atstovai: negalima niekinti ne tik religinių simbolių

Vyskupų konferencijos teisininkas Vygantas Malinauskas sako, kad minimas reklamas reikėtų vertinti ne tik religiniame, bet ir bendresniame, visuomenei svarbių, gerbtinų ir branginamų simbolių kontekste, t.y. kalbant ir apie svarbias Lietuvai istorines asmenybes, tautos didvyrius.

Jis sako, kad būtų nepriimtina ir, pavyzdžiui, tai, jei tautino atgimimo tėvu laikomas Jono Basanavičiaus atvaizdas būtų naudojamas apatinių drabužių reklamai.

„Jei yra koks nors simbolis pasitelkiamas reklamuoti kokiai nors masinei vartojimo prekei ir dar tokiame kontekste, kur gali būti priimama kaip to simbolio žeminimas, suprofaninimas, tai yra nepriimtina. Pasitelksiu pavyzdį: įsivaizduokime kokį mūsų tautos nacionalinį herojų, didvyrį, jei jis panaudojamas reklamai. Galime įsivaizduoti kokiai nors knygų mugės reklamai naudojamą kokį nors Jono Basanavičiaus atvaizdą. Bet įsivaizduokime, jei reklama yra ne apie knygas, o apie kokį nors apatinį trikotažą. Viskas priklauso nuo konteksto“, – žurnalistams penktadienį sakė V. Malinauskas.

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas pripažino, kad diskusija dėl saviraiškos laisvės ribų vyksta visame pasaulyje. Jo teigimu, „svarbu, kad visuomenėje gerbtumėme vieni kitų įsitikinimus“.

Tuo metu bažnyčios teisininkas pabrėžė, jog minimomis reklamomis pažeidžiamas ir jose vaizduojamo asmens, ir asmenų, „kuriems jis yra šventas, moralinis autoritetas“, orumas.

„Ir kai tai daroma pasipelnymo tikslais, arba pagrindinis tikslas yra ką nors specialiai užgauti ar įžeisti, manome, kad tai jokioje civilizuotoje, normalioje visuomenėje negali būti priimtina ar toleruotina. Jei laikomės principo, kad turime gerbti asmens, taip pat ir mirusio, orumą“, – sakė V. Malinauskas.

Jis pabrėžė, jog mugėse pardavinėjami gintariniai mergelės Marijos, šventųjų atvaizdai yra „liaudies pamaldumo dalis“, jie gaminami iš didelės religinės pagarbos, todėl nevertinami kritiškai.

Sprendimą dėl skundo teismas skelbs kovo 2 dieną, BNS sakė teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

1,5 tūkst. eurų baudą dėl pažeistų visuomenės moralės principų gavusi užkandinė siekia panaikinti šį Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą.

Bylos duomenimis, bauda skirta tarnybai gavus Vyskupų konferencijos kreipimąsi dėl reklamos, vaizduojančios nukryžiuotą Jėzų bei kitų reklamų, platintų socialiniame tinkle „Facebook“.

Vienoje iš užkandinės reklamų vaizduojama padažu apipilta maldaknygė „Viešpatie aš regiu“ bei šalia mėsainio besimėtantys šios knygos puslapiai. Kitoje reklamoje su šūkiu „Keulės Kalėdos už rojų žemėje“ vaizduojamas biblinį nukryžiuotąjį primenantis prie kryžiaus su virvėmis pririštas besišypsantis vyras.

Europos Žmogaus Teisių Teismas sausio pabaigoje paskelbė, kad Lietuva nepagrįstai apribojo drabužių reklamą su Jėzaus ir Marijos personažais. Strasbūro teisėjai konstatavo, kad Lietuvos institucijos „absoliutų pirmumą teikė tikinčiųjų jausmų apsaugai, bet tinkamai neatsižvelgė į pareiškėjų įmonės teisę į saviraiškos laisvę“.

2012 metų rudens kampanijoje vaizduoti jaunas ilgaplaukis vyras ir moteris balta suknele. Šalia jų skelbti užrašai: „Jėzau, kokios tavo kelnės!“, „Marija brangi, kokia suknelė!“ ir „Jėzau Marija, kuo čia apsirengę!“.

Skundų sulaukusi tuometinė Valstybinė ne maisto produktų inspekcija reklamos kūrėjams skyrė baudą, o Lietuvos teismai konstatavo, kad reklama akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis.

„Taip, skirta pusantro tūkstančio eurų bauda“, – BNS sakė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Mišeikis.

Šį sprendimą dar galima skųsti teismui, keturias užkandines Lietuvoje valdanti įmonė ketina tai padaryti.

Bauda skirta remiantis įstatymais, kur numatytas reklamos draudimas, jeigu joje pažeidžiami visuomenės moralės principai, žeminama žmogaus garbė ir orumas ar kurstoma tautinė, rasinė, religinė, lyčių ar socialinė neapykanta bei diskriminacija.

Pastarųjų metų užkandinės reklamose feisbuke vaizduota suplėšyta ir apdeginta Bibliją vaizduojanti knyga, publikuotos į nukryžiuotą besišypsančią krikščionių asmenybę Jėzų Kristų panašios nuotraukos.

G.Mišeikis sakė, kad tyrimą Vartotojų teisių apsaugos tarnyba vykdė nuo šių metų pradžios. Savo sprendimą su detaliais argumentais institucija žada paskelbti per tris dienas. G.Mišeikis BNS ketvirtadienį sprendimo motyvų nekomentavo.

Užkandinių tinklo bendrasavininkas Dominykas Čečkauskas sako, kad tarnyba priimdama sprendimą rėmėsi tik Lietuvos vyskupų konferencijos argumentais.

„Mūsų manymu, pasaulietinėje valstybėje, kur valstybė atskira nuo bažnyčios, į tokius posėdžius turėtų būti kviečiami specialistai, susiję su žmogaus teisių, žodžio laisvės klausimais, o ne (...) Lietuvos vyskupų konferencija, kuri buvo vienintelis savo išvadas pateikęs ekspertas“, – BNS sakė verslininkas.

„Mūsų nuomone, įstatyme nurodytos visuomenės moralės normos yra įtvirtintos Konstitucijoje, o ne krikščionių bažnyčioje“, – pridūrė jis.

Naujienų portalas 15min.lt rašė, kad bendrovei grėsė bauda nuo 300 eurų iki beveik 9 tūkst. eurų.

Pasak jo, jei restoranai ir kavinės nori didinti auditoriją, jie privalo mažinti kainas, kurios bent Vilniuje – beprotiškai išpūstos. Apie mažesnių kainų būtinybę turėtų vis garsiau prabilti ir miestiečiai.

Lietuviai pusryčiams, pietums arba vakarienei restoranuose, kavinėse ir užkandinėse, vidutiniškai išleidžia 2 proc. asmeninių pajamų, rodo naujausiais Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos „Eurostat“ atliktas tyrimas. Tai bene tris kartus mažiau nei bendras ES vidurkis, kuris siekia 6,8 proc.

„Paskaičiuokime, jei vienos šeimos mėnesinis biudžetas sudaro, pavyzdžiui, 1,5 tūkst. eurų, tai vakarienei restorane, jei remtumėmės tyrimo duomenimis, per mėnesį ji išleidžia tik 30 eurų. Vadinasi, už tokią sumą geresniame restorane pora gali įpirkti, sakykim, jautienos antrekotą, pasidalinti jį perpus ir, užgėrę viena taure vyno, skirstytis namo. Tiek to smagumo – vieną kartą per mėnesį“, – sako R. Medonis.

Greitai ir sočiai papietauti vilniečiui dažnai tampa galvos skausmu, nes visi iš tavo piniginės „plešia“ bent 5-6 eurus už lėkštę trintos sriubos ir salotas su varganu lenkišku fetos sūriu.

Lietuviai pagal maitinimąsi restoranuose ar kavinėse atsilieka ir nuo kaimyninių šalių. Latviai išleidžia 5 proc., o estai – apie 5,7 proc. asmeninių pajamų per mėnesį.

Lietuviai į maitinimo įstaigas dažniausiai užsuka per pietus (70 proc.), kiek mažiau jų (41 proc.) – vakarais. Tuo tarpu įprotis restorane valgyti rytais mūsų šalyje dar nėra prigijęs. Pusryčiaujančių ne namuose Lietuvoje yra vos 2 proc., rodo tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atliktas tyrimas.

R. Medonio teigimu, norint, kad situacija keistųsi, verslininkams būtina atidžiai įvertinti kainos ir lankytojų santykį, o lankytojams – pradėti pagaliau diktuoti savo „žaidimo taisykles“.

„Šiandien sukurti prabangų ir kokybišką produktą ir parduoti jį už aukštą kainą restoranams yra lengva. Tačiau manau, jog kapitalizmo esmė – vartotojui parduoti geriausią produktą už žemiausią įmanomą kainą. Bet ne atvirkščiai. To mes su komanda ir siekiame“, – teigia R. Medonis.

Reguodama į susiklosčiusią situaciją rinkoje, „Keulė rūkė“ sausio mėnesį meniu įveda du naujus kompleksinius produktus. Vienas jų – mėsainis su namine dešrele, bulvytės ir gėrimas kainuos 4,5 eurus, o kitas – naminės dešrelės, bulvytės ir gėrimas – tik 4 eurus.

„Greitai ir sočiai papietauti vilniečiui dažnai tampa galvos skausmu, nes visi iš tavo piniginės „plešia“ bent 5-6 eurus už lėkštę trintos sriubos ir salotas su varganu lenkišku fetos sūriu. Matydami tokias nesąmones, sugalvojome ekonomiškai šventvagišką pasiūlymą“, – sako drąsiais sprendimais pasižyminčio prekės ženklo vadovas.

Kad patiekalo kaina lietuviams svarbi, parodė ir „Nielsen“ tyrimas. Maždaug kas trečias šalies gyventojas nurodė, kad rinkdamiesi patiekalą maitinimosi įstaigoje, pirmiausiai dėmesį atkreipia į kainą.

Piešinys su D.Trumpo ir V.Putino bučiniu ant amerikietiško maisto užkandinės „Keulė Rūkė“ sienos prieš kelias savaites buvo ištepliotas baltais dažais. Dabar atkurtame grafityje šie politikai ne bučiuojasi, o kartu rūko suktinę.

„Dar gražesnis, dar aktualesnis ir su dar stipresne žinute“, - atnaujintą piešinį socialiniame tinkle „Facebook“ pristato užkandinė.

Lietuvos sostinėje nutapytas piešinys primena garsųjį Berlyno sienos grafitį, kuriame pavaizduotas 1979 metų sovietų lyderio Leonido Brežnevo bučinys su Rytų Vokietijos komunistinio režimo lyderu Erichu Honeckeriu (Erichu Honekeriu).

V.Putiną ir D.Trumpą vaizduojantis gatvės meno kūrinys susilaukė didelio tarptautinės žiniasklaidos dėmesio – apie jį rašė BBC, CNN, „Time“, „Washington Post“ ir daugelis kitų žiniasklaidos priemonių.

Požiūriai - skirtingi

Piešinio idėjos autorius ir vienas iš užkandinės savininkų Dominykas Čečkauskas BNS sakė, kad nauja piešinio versija norima paskatinti diskusiją apie marihuanos legalizavimą.

„Grafitis vaizduoja D.Trumpą, rūkantį suktinę ir pučiantį dūmus V.Putinui į burną. Mes norime Lietuvoje pradėti diskusiją kanapių dekriminalizavimą, mokslinių tyrimų leidimus ir medicininį kanapių naudojimą gydant sunkias ligas“, - teigė jis.

Anot D.Čečkausko, piešinys vis dar turi politinę potekstę, bet ji nebėra pagrindinė.

„Dimensijų čia yra daug, aš manau, kad kiekvienas gali pasirinkti, kaip tai interpretuoti, pavyzdžiui, kad siūlome Putinui šiek tiek atsipūsti, bet pagrindinė žinutė yra (...) apie tą kryptį, kurią pasirinko Lietuva reglamentuodama kanapes“, - aiškino jis.

Tuo metu psichiatras, visuomeninės Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga įsitikinęs, jog toks priešinys reklamuoja narkotikus ir nėra tinkama forma diskusijai kelti.

„Diskusijas galime apie daug ką daryti. Jei apie pedofiliją kelsime diskusijas, tai ką mes tada darysime - vaizduosime suaugusiojo ir vaiko lytinį aktą? Negalima Lietuvoje reklamuoti narkotinių medžiagų, o tai, be abejo, yra reklama. Diskusijas reikia kelti ten, kur reikia, bet ne reklamuoti paties to reiškinio“, - BNS sakė A.Veryga. Jis taip pat yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus.

„Nemanome, kad tai paprastas vandalizmas – tai ataka prieš žodžio laisvę Lietuvoje. Šios atakos tikslas buvo mums, laisvo pasaulio žmonėms, priminti, kad mūsų visuomenėje dar yra žmonių, aktyviai palaikančių autoritarizmą“, – amerikietiško maisto užkandinės „Keulė Rūkė“, ant kurios sienos gatvės meno kūrinys buvo nupieštas, „Facebook“ puslapyje cituojamas piešinio idėjos autorius ir vienas iš užkandinės savininkų Dominykas Čečkauskas.

Jis BNS penktadienį sakė, kad apie baltais dažais uždažytą piešinį rytą pranešė draugai. Pasak jo, greičiausiai dėl įvykio bus kreipiamasi į policiją, yra ir vaizdo įrašas, kuriame turėtų matytis, kas ir kada sunaikino piešinį.

Pasak D. Čečkausko, bus siekiama piešinį atkurti, greičiausiai pasistengus jį padaryti dar nemalonesnį kritikams.

„Yra planas iš esmės atkurti, nes mes manome, kad tai yra simbolis ir kad yra svarbu, kad tas simbolis išliktų. Kita vertus, norime, kad būtų koks nors atsakas iš mūsų pusės, todėl bandysime tą piešinį dar labiau radikalizuoti, kad jis dar labiau įžeistų konservatyvias žmonių grupes“, – kalbėjo jis.

D. Čečkauskas nemano, kad šis įvykis yra atsitiktinumas, ir teigia, kad nors tiesioginių priekaištų ar grasinimų kūriniui išpopuliarėjus nesulaukta, socialiniuose tinkluose piešinys sulaukė pasipiktinimo iš V. Putiną palaikančių asmenų.

Lietuvos sostinėje nutapytas piešinys primena garsųjį Berlyno sienos grafitį, kuriame pavaizduotas 1979 metų sovietų lyderio Leonido Brežnevo bučinys su Rytų Vokietijos komunistinio režimo lyderu Erichu Honeckeriu (Erichu Honekeriu).

V. Putiną ir D. Trumpą vaizduojantis gatvės meno kūrinys susilaukė didelio tarptautinės žiniasklaidos dėmesio – apie jį rašė BBC, CNN, „Time“, „Washington Post“ ir daugelis kitų žiniasklaidos priemonių.

V. Skaraičio / BFL nuotr.