Tokiai įstatymo pataisai parlamentarai šią savaitę pritarė po pateikimo. Už ją balsavo 46 Seimo nariai, penki buvo prieš, 24 susilaikė.

Pasak projekto iniciatoriaus „valstiečio“ Stasio Tumėno, valstybės tarnyboje turi dirbti tik Lietuvai lojalūs, patikimi, nepriekaištingos reputacijos asmenys, dėl kurių nekyla jokių abejonių.

„Tai itin svarbu šiandien, kai keičiasi geopolitinė situacija pasaulyje, kai kyla naujos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, kai pasaulyje susiduriama su iššūkiais demokratijai, tarptautinei teisei, žmogaus teisėms ir laisvėms, Europos kolektyviniam saugumui“, – teigė jis.

Projektu siūloma viešai paskelbti informaciją apie valstybės tarnautojus ar į valstybės tarnybą kandidatuojančius asmenis, jeigu jie slapta bendradarbiavo su sovietų saugumu ir to neprisipažino kaip reikalavo Liustracijos įstatymas.

Tai itin svarbu šiandien, kai keičiasi geopolitinė situacija pasaulyje, kai kyla naujos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.

S. Tumėno teigimu, jo pataisa padėtų užkirsti kelią galimam buvusių KGB bendradarbių, dirbančių valstybės tarnyboje, šantažui.

Prisipažinusių buvusių slaptų bendradarbių tapatybė ir toliau būtų saugoma 75 metus, kaip numatoma įstatyme.

„Mes padarėme išimtį, tiems 1589 asmenims, kurie yra prisipažinę ir gavę Lietuvos valstybės garantiją, kad jie nebus persekiojami, jiems sudaroma išimtis“, – aiškino S. Tumėnas.

Jis pabrėžė, kad naujas teisinis reguliavimas įsigaliotų tik asmenims, kurie pretenduotų į pareigas valstybės tarnyboje nuo šių metų liepos 1 dienos, atgaline data nuostata negaliotų.

S. Tumėnas tvirtino, kad valstybės tarnautoju norintis tapti asmuo pats turėtų prisipažinti apie buvusius ryšius su sovietų saugumu.

„Žmogus turi savo valia nurodyti, prisipažinti“, – teigė jis.

Dalis parlamentarų stebėjosi, kodėl anksčiau nemalonius biografijos faktus nuslėpęs asmuo tai turėtų padaryti dabar.

„Man visai neaišku, kodėl jis dabar turi prisipažinti, jeigu anksčiau neprisipažino bendradarbiavęs ir nebuvo paslėptas po 75 metais. Koks motyvas dabar prisipažinti? Praėjo 34 metai, dabar jam apie 70 metų“, – sakė konservatorius Edmundas Pupinis.

„Gerbiamas Pupini, jūs minėjote pensinį amžių, pažiūrėkite, mes su jumis turbūt artėjame prie to pensinio amžiaus, ir ne vienas Seimo narys yra garbingo pensinio amžiaus, meras ar kitas valstybėje dirbantis pareigūnas, todėl viską reikėtų pažvelgti šviežiomis akimis. Mūsų kaimynai viską seniai išsiviešino. (...) Buvusių kagėbistų nebūna“, – kalbėjo Mišrios Seimo narių grupės narys Artūras Skardžius.

Toliau projektą svarstys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

„Suprantu, kad negalime visiems uždėti štampų, jokiu būdu nelaikome visų nusikaltėliais ar šnipais, bet ta rizika atsiranda su didesniu pabėgėlių srautu“, – interviu portalui 15min.lt sakė žvalgybos vadas.

Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti jau apie 400 neteisėtų migrantų, daugiausia – Irako piliečių. Šis skaičius yra penkis kartus didesnis, nei buvo per visus 2020-uosius. Lietuvos žvalgybai tai reiškia didesnę atsakomybę rūpintis, kad su šiuo srautu nepatektų teroristai, taip pat – infiltruoti spectarnybų asmenys.

Labai dažnai nežinome, kas įvažiuoja į mūsų šalį, sutikrinti faktus yra pakankamai sudėtinga, nes tie žmonės dažnai būna be dokumentų.

„Kaip riziką matau, kad, jeigu žmonių skaičius, ypač atkreipiant dėmesį, iš kur jie atvyksta, būtų didesnis mūsų valstybėje, mes žiūrime į tai per kitą prizmę, terorizmo pavojų. Labai dažnai nežinome, kas įvažiuoja į mūsų šalį, sutikrinti faktus yra pakankamai sudėtinga, nes tie žmonės dažnai būna be dokumentų, meluoja apie savo profesiją, išsilavinimą. Šiuo aspektu VSD, atsakingam už terorizmo situaciją, reikėtų labai stipriai susirūpinti, ką mes ir darome“, – kalbėjo D. Jauniškis.

Departamento direktoriaus teigimu, gegužę įvykdytas priverstinis „Ryanair“ lėktuvo nutupdymas Minske – „įžūlus ir akiplėšiškas“,  Lietuvos žvalgyba šiuo metu dirba siekdama gauti kuo tikslesnę informaciją apie įvykį.

VSD direktorius Darius Jauniškis/I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Tuo metų Vakarų reakcija į „Ryanair“ orlaivio perėmimą, pasak D. Jauniškio, dar labiau stumtelėjo Baltarusiją į Rusijos pusę ir Rusijai ši situacija yra labai palanki.

„Taigi stebime vis gilesnę integraciją į bendrą valstybę. Visiškai nenustebčiau, jei greitu laiku būtų tam tikri procesai ir matysime Baltarusiją tiesiog kaip integracinę dalį Rusijos sudėtyje. Lietuvai tai reiškia, kad turėsime sieną su Rusija. Įsivaizduojama buferio zona tiesiog išnyks“, – kalbėjo VSD vadovas.

„Mes neturime jokių ženklų, kad tame lėktuve būtų buvę KGB agentų ar kurios nors saugumo tarnybos agentų. Nė vieno. Nulis. Ir mes tai labai atidžiai ištyrėme“, – interviu Vokietijos leidiniui „Bild“ sakė graikų premjeras.

Sekmadienio popietę Minsko oro uoste buvo nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Graikijos sostinės į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę.

Aviakompanija „Ryanair“ pranešė, kad lėktuvas su daugiau kaip šimtu keleivių nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Ši informacija vėliau nepasitvirtino.

Šiuo lėktuvu skrido žurnalistas Ramanas Pratasevičius. Lėktuvui nusileidus Minske, jis sulaikytas, taip pat sulaikyta jo mergina, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentė, Rusijos pilietė Sofija Sapega.

Z. Jedinskio projektui dėl šiuo metu 75 metams įslaptintų prisipažinusių agentų paskelbimo nepritarė pagrindinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

„NSGK ir ŽTK svarstė šį projektą ir jam nepritarė, svarstymas Seime numatytas lapkričio mėnesį, todėl dabar tinkamiausias metas pateikti argumentus, kodėl reikia išslaptinti visus, kurie bendradarbiavo su slaptosiomis tarnybomis“, – per spaudos konferenciją Seime antradienį sakė Z. Jedinskis.

„Dažnu atveju galima pakenkti žmogaus reputacijai, skleisti apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, kurios patikrinti neįmanoma“, – sakė su LLRA-KŠS frakcijos kolegomis projektą inicijavęs Z. Jedinskis.

Dabar tinkamiausias metas pateikti argumentus, kodėl reikia išslaptinti visus, kurie bendradarbiavo su slaptosiomis tarnybomis.

Pataisos siūlo, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2019 metų sausio 1 dienos.

Dabar ši informacija yra įslaptinta 75 metams.

NSGK nepritarė siūlymui argumentuodamas, kad valstybė prisipažinusiems žmonėms pažadėjo saugoti jų paslaptį, o paviešinus pavardes Rusijos saugumui taps aišku, kurie buvę agentai neprisipažino ir tai gali tapti šantažo pagrindu.

Siūlymui paviešinti prisipažinusius bendradarbius nepritarė nei Valstybės saugumo departamentas, nei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1990 metais Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, kviečiantį KGB bendradarbius „apsispręsti ir nebeteikti pagalbos TSRS valstybės saugumo komiteto organams“.

Tuo pačiu užtikrinta, jog nė vienas asmuo, nepadaręs sunkių nusikaltimų prieš Lietuvos gyventojus ir atsisakęs palaikyti tolesnius ryšius su sovietų saugumu, taip pat jų šeimos bei artimieji nepatirs persekiojimų.

„Slaptų informatorių sąrašuose esančios jų pavardės niekada nebus oficialiai skelbiamos ar patvirtinamos, jeigu viešumon iškiltų kokiu kitu būdu“, – teigta nutarime.

2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis. Nuslėpusiesiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai.

Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau – 1991–1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940–1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.

Istorikų teigimu, dalis KGB archyvų dokumentų Lietuvoje galėjo būti sunaikinta, nemaža dalis – išvežta į Rusiją.

Įstatymas įpareigoja skelbti ir iš statistinės KGB kartotekos pašalintas bei sunaikinti skirtas KGB agentų, rezidentų korteles, duomenis apie susitikimus ir konspiracinių butų savininkus, taip pat kitus KGB dokumentus ir netiesiogiai su KGB susijusius dokumentus.

Šie dokumentai turi būti be jokių apribojimų prieinami Latvijos nacionaliniame archyve. Tačiau nebus skelbiama informacija apie asmenų sveikatos būklę, seksualinę orientaciją ir lytinį gyvenimą.   

Pataisos įsigalios birželio 1 dieną.

Kaip jau skelbta, pernai gruodį interneto svetainėje kgb.arhivi.lv buvo paskelbta dalis KGB dokumentų.

Šių metų sausio 15 dieną ministrų kabinetas skyrė Totalitarizmo padarinių dokumentavimo centrui 51 976 eurus suskaitmeninti jo turimus KGB dokumentus.

Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį apsvarstęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos projektą, kad būtų paviešintos valstybės paslaptimi laikomų buvusių KGB bendradarbių pavardės.

Siūlymui paviešinti prisipažinusius bendradarbius nepritarė nei Valstybės saugumo departamentas (VSD), nei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), argumentuodami, kad valstybė kvietė žmones prisipažinti savo noru, duodama tylos pažadą.

Komiteto posėdyje dalyvavęs VSD direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika taip pat pažymėjo, kad atskleidus prisipažinusių pavardes Rusijos tarnyboms taps aiškūs neprisipažinusieji ir taip bus atvertas kelias juos šantažuoti.

Valstybė vis tik davė savo pažadą tų žmonių atžvilgiu ir tie, kurie atėjo prisipažino, atliko lojalumo valstybei tam tikrą žingsnį, jie pasitikėjo valstybe.

„Mūsų nuomonė nesikeičia dėl grėsmių, kurias keltų įslaptinimo termino sumažinimas, ir toliau laikomės nuomonės, kad 2015 metais priimtas sprendimas turėtų likti, koks yra. Tai yra pakankamas laiko terminas, kada pagrindas priešiškų valstybių tarnyboms veikti dėl objektyvių priežasčių turėtų būti išnykęs“, – sakė V. Mažeika.

Jis teigė, kad „yra prasmė išsaugoti pažadus, kuriuos valstybė buvo davusi, nes jie buvo duoti tam, kad būtų galima minimalizuoti tuo metu galimą neigiamą priešiškų tarnybų veiklą“.

„Dalis asmenų yra prisipažinę, jie savo galimą potencialią grėsmę likvidavę, ir dabar dirbtinai didinti grėsmę juos išviešinant, sudarant galimybes tarnyboms vėl veikti prieš mūsų valstybės saugumą, yra nepagrįsta“, – kalbėjo VSD vadovo pavaduotojas.

LGGRTC vadovė Birutė Burauskaitė teigė, jog centras laikosi identiškos pozicijos.

„Valstybė vis tik davė savo pažadą tų žmonių atžvilgiu ir tie, kurie atėjo prisipažino, atliko lojalumo valstybei tam tikrą žingsnį, jie pasitikėjo valstybe“, – žurnalistams po komiteto posėdžio sakė B. Burauskaitė.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1990 metais Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, kviečiantį KGB bendradarbius „apsispręsti ir nebeteikti pagalbos TSRS valstybės saugumo komiteto organams“.

Tuo pačiu užtikrinta, jog nė vienas asmuo, nepadaręs sunkių nusikaltimų prieš Lietuvos gyventojus ir atsisakęs palaikyti tolesnius ryšius su sovietų saugumu, taip pat jų šeimos bei artimieji nepatirs persekiojimų.

„Slaptų informatorių sąrašuose esančios jų pavardės niekada nebus oficialiai skelbiamos ar patvirtinamos, jeigu viešumon iškiltų kokiu kitu būdu“, – teigta nutarime.

Komiteto nariai institucijų vadovų klausė, kokios praktikos dėl buvusių KGB bendradarbių laikomasi kaimyninėse šalyse, minėjo viešinimo kelią pasirinkusios Latvijos atvejį.

VSD direktoriaus pavaduotojas V. Mažeika teigė, kad Lietuvos ir Latvijos atvejai nelygintini, nes Latvija valstybės vardu nebuvo pažadėjusi saugoti prisipažinusiųjų paslapties.

„Latvijos Saeima priėmė pataisas ir jose numatė išslaptinti taip vadinamus „KGB maišus“, jie turi specifinį terminą, skirtumas nuo Lietuvos esminis yra tas, kad Latvijos valstybė niekada nebuvo davusi jokio įsipareigojimo saugoti prisipažinusiųjų duomenis, čia yra esminis skirtumas“, – sakė V. Mažeika.

Komitetas siūlo atmesti projektą dėl prisipažinusių viešinimo, tačiau svarstys jam registruotus pasiūlymus – į asmenų, kuriems kandidatuojant slaptumo pažadas nustoja galioti, sąrašą šalia prezidento, Seimo bei savivaldybių tarybų narių įrašant ir Europos Parlamento narius bei merus; paprastesnes sąlygas istorikams prieiti prie KGB dokumentų.

Dabar informacija apie prisipažinusius bendradarbius įslaptinta 75 metams. Neprisipažinusius buvusius slaptus KGB agentus, remdamasi archyviniais duomenimis, išaiškino Liustracijos komisija ir paskelbė jų pavardes viešai.

2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis. Nuslėpusiesiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai.

Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau – 1991–1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.

Pataisas dėl paviešinimo inicijavę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krkščioniškų šaimų sąjungos atstovai laikosi pozicijos, kad valstybė jau pakankamai laiko saugojo minėtų asmenų tapatybę, o toliau tai daryti neteisinga buvusių disidentų atžvilgiu.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940–1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.

Istorikų teigimu, dalis KGB archyvų dokumentų Lietuvoje galėjo būti sunaikinta, nemaža dalis – išvežta į Rusiją.

Signatarai taip pat laukia šalies vadovės kreipimosi į Seimą dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinės direktorės Teresės Birutės Burauskaitės skubaus atleidimo „dėl šios provokacijos prieš Romos katalikų Bažnyčią“.

„Prašėme Jus, kad mus, Lietuvos Nepriklausomybės Aktos signatarus, skubiai priimtumėte be eilės. (...) Iki šiol negavome Jūsų atsakymo, o mirusiųjų kardinolo V. Sladkevičiaus, D. Banionio ir S. Sondeckio pavardės iki šiol nepašalintos iš www.kgbveikla.lt svetainės. Todėl pakartotinai prašome Jus skubiai priimti mus“, - sakoma šalies vadovei adresuotame rašte.

Nesulaukę atsakymo dėl priėmimo, signatarai praneša, kad, vadovaudamiesi Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymu, rugsėjo 20 d. 10 val. atvyks pas prezidentę Dalią Grybauskaitę į priėmimą Prezidento rūmuose.

„Dėl šio klausimo mes norime susitikti su Jumis asmeniškai, bet ne su Prezidento kanceliarijos darbuotojais“, - pažymi signatarai Bronislovas Genzelis, Audrius Butkevičius ir Zigmas Vaišvila.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimo valdyba įpareigojo Seimo Valstybės istorinės atminties komisiją įvertinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovės Teresės Birutės Burauskaitės veiklą.

Toks sprendimas priimtas trečiadienį, išnagrinėjus Kovo 11-osios Akto signatarų prašymą.

Seimo valdybos posėdyje dalyvavęs Z. Vaišvila mano, kad parlamentaro Arūno Gumuliausko vadovaujama Seimo komisija, kurioje dirba įvairių frakcijų atstovai, turi spręsti dėl T. B. Burauskaitės atleidimo iš pareigų.

Signataras pasipiktino tuo, kad iš svetainės www.kgbveikla.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) šmeižtas apie mirusiuosius kardinolą Vincentą Sladkevičių ir tarpžinybinės liustracijos komisijos išteisintus aktorių Donatą Banionį ir dirigentą Saulių Sondeckį vis dar nepašalinamas.

Tokį sprendimą Seimo valdyba priėmė trečiadienį po susitikimo su keliais signatarais ir centro vadove Birute Burauskaite.  

„Tarsimės su komisija, kad galimai greičiau atliktų išaiškinimą“, – po Seimo valdybos posėdžio BNS teigė Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė.

„Tai, kad buvo išviešintos garsių asmenų, esą dalyvavusių KGB veikloje, pavardės, išgirdome signatarų pastebėjimus, ar pakankamai atsakingai buvo pasielgta, kad tiek daug žmonių išviešinta“, – pridūrė R. Baškienė. 

Ji neatmeta, kad parlamentinės komisijos išvada dėl LGGRTC veiklos turės įtakos jo vadovybės pokyčiams. „Kai bus atliktas tyrimas, įvertins, tada komisija rekomenduos arba nerekomenduos“, – teigė ji. 

Pasak R. Baškienės, liko daug neatsakytų klausimų, nes LGGRTC vadovė „nepajėgė pakankamai išaiškinti“.

„Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro vadovė aiškino, kad ne asmenys buvo svarbu, o tai, kad atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekta įrodyti KGB veiklos veiklos išvešėjimą, išviešinti, kokia ta veikla buvo plati ir neadekvati“, – aiškino parlamentarė.

Su Seimo valdybos nariais aptarti viešinamų galimai su KGB susijusių asmenų situaciją susitiko signatarai Andrius Butkevičius, Zigmas Vaišvila. 

Penkerius metus palaipsniui viešinęs agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalus, LGGRTC šiemet sausį paskelbė, kad į tokį KGB agentų žurnalą buvo įrašyti garsūs menininkai aktorius Donatas Banionis ir dirigentas Saulius Sondeckis.

Liustracijos komisija gegužės pabaigoje pareiškė, kad nėra pagrįsto pagrindo teigti, kad jie bendradarbiavo su KGB. 

LGGRTC skelbiamame KGB agentūros archyvinių asmens bylų registracijos žurnale iš viso pateikiama beveik 1700 bylų.

Komitetas trečiadienį nutarė neapsiriboti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nario Zbignevo Jedinskio parengtu projektu ir sudarė darbo grupę, kad ši iki spalio parengtų būtinas įstatymo pataisas.

Z. Jedinskis siūlo paviešinti prisipažinusių ir dabar valstybės paslaptimi laikomų buvusių slaptų KGB bendradarbių pavardes bei jų suteiktą informaciją. Seimas po pateikimo pritarė šiam projektui. Kritikai sako, kad juo galėtų pasinaudoti Rusijos tarnybos, nes jos dabar nežino, kurie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei.

Dabartinis Liustracijos įstatymas numato, kad prisipažinusių buvusių slaptų KGB bendradarbių duomenys saugomi 75 metus. Tačiau jeigu toks asmuo kandidatuoja į prezidentus, Seimo, savivaldybių tarybų narius, Vyriausybės narius, teisėjus ir prokurorus ar paskiriamas į šias pareigas, šis jo prisipažinimas nebelaikomas valstybės paslaptimi. Apie tokį asmens biografijos faktą turi būti paskelbiama viešai.

Konservatorius Arvydas Anušauskas teigė, kad Lenkų rinkimų akcijos atstovams vis keliant šį klausimą, reikia rasti kompromisą.

„Kalbant apie realias grėsmes nacionaliniam saugumui, mano supratimu kiekviena grėsmė turi savo tam tikras ribas. Ši grėsmė taip pat turi savo tam tikras ribas, kurios susijusios su tuo žmonių amžiumi. Jei žmogus miręs, jei žmogus labai garbaus amžiaus, žinoma, kad grėsmių nacionaliniam saugumui jis jau sukelti negali. Matyt, šiuo atveju galima diskutuoti apie šio termino – 75 metų – sutrumpinimą“, – teigė jis.

Jei žmogus miręs, jei žmogus labai garbaus amžiaus, žinoma, kad grėsmių nacionaliniam saugumui jis jau sukelti negali.

A. Anušauskas taip pat tvirtino, kad pareigybių, kurioms netaikoma apsauga, sąrašas turėtų būti papildytas diplomatais, galbūt strateginių įmonių vadovais.

Jis taip pat svarstė, kiek laikyti įslaptintus archyvinius dokumentus, kurie saugomi Ypatingajame archyve.

„Apie didelę dalį prisipažinusiųjų (archyve – BNS) apskritai nėra informacijos. Tačiau apie tam tikrą dalį yra, ir yra tie įslaptinimai. Nors turiu pasakyti iš praktikos, kad visi dokumentai – be vardų, be pavardžių, tik ilgalaikio tyrimo metu gali padaryti išvadas, analizuodamas dokumentus, apie kokius asmenis kalbama. Mano siūlymas – su KGB archyvu elgtis radikaliau, nelaikyti tų dalių slaptomis, kad nebūtų įslaptinti tie dokumentai, kurie yra senesni nei 30 metų nuo jų sudarymo datos“, – teigė A. Anušauskas.

„Valstietis“ Dainius Gaižauskas abejojo, ar prisipažinusiojo amžius galėtų būti atskaitos taškas.

„Jeigu tavo senelis buvo kagėbistas, automatiškai per tą senelį galima šantažuoti gimines, šeimą, brolį, sūnų, žmoną. Nereikia manyti, kad mirė ir grėsmė pasibaigė, kaip tik grėsmė, ir ypač jeigu buvo autoritetas, svarbu“, – sakė jis.

Tuo pačiu jis dėstė ir priešingą požiūrį. D. Gaižauskas aiškino nesuprantąs, kodėl išvis reikėtų saugoti informaciją apie prisipažinusius buvusius KGB slaptus bendradarbius. Teiginius, kad paskelbus prisipažinusiųjų sąrašą, Rusijos specialiosios tarnybos gali imti šantažuoti tuos, kurių tame sąraše nebus, „valstietis“ atrėmė prielaida, kad Rusijos žvalgyba jau turi tą sąrašą ir jau dirba su jame esančiais žmonėmis. Mat Rusijoje laikomi visi svarbiausi KGB dokumentai.

„Galvoju, kad yra dvi galimybės, kad jie jau ir turi, ir naudoja, ir šantažuoja, ir užduotis yra išdalinę“, – tvirtino jis.

Šiemet kovą Lietuvos žvalgyba pristatydama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą pareiškė, kad Rusijos saugumas yra nusitaikęs į buvusio bendradarbiavimo su sovietų KGB nedeklaravusius valstybės tarnautojus, tam naudoja Rusijos archyvuose saugomą informaciją.

2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis. Nuslėpusiesiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai. Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau – 1991 – 1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940 – 1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras sausį baigė skelbti penkerius metus palaipsniui viešintus agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo duomenis.

Istorikų teigimu, dalis KGB archyvų dokumentų Lietuvoje galėjo būti sunaikinta, nemaža dalis – išvežta į Rusiją.