Šią savaitę JAV viešėjęs viceministras susitikimų su JAV valdžios institucijų kibernetinio saugumo pareigūnėmis metu aptarė konkrečius žingsnius, kaip plėtoti dvišalį Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje.

Susitikimuose aptartos pastangos sustiprinti 2021 metų vasarą įsteigtą Regioninį kibernetinės gynybos centrą Lietuvoje, kuris yra bendra JAV ir Lietuvos bendradarbiavimo platforma kibernetinio saugumo srityje. „Regioninio kibernetinės gynybos centro prioritetas yra regioninių kibernetinių grėsmių analizė, pastaruoju metu ypatingas dėmesys skiriamas Ukrainai“, – pabrėžė M. Abukevičius.

Susitikimų metu buvo aptarti žingsniai, kaip būtų galima plėtoti NATO kibernetinius pajėgumus, ir būdai, kaip Lietuva ir JAV galėtų sutvirtinti praktinį kibernetinį bendradarbiavimą NATO formate. Taip pat aptartos bendradarbiavimo galimybės mokslinių tyrimų plėtros srityje ir plėtojant 5G technologijas.

„Dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos ir karo Ukrainoje šiuo metu kibernetinio saugumo rizikos Lietuvoje yra didelės, nors žymesnio kibernetinių incidentų skaičiaus pokyčio nefiksuojama“, – penktadienį Eltai pranešė NKSC.

Centras akcentuoja, kad, siekiant atremti galimas kibernetines ataka, šiuo metu Lietuvoje yra skiriamas didesnis dėmesys kibernetinio saugumo rizikų valdymui.

„Pasiruošimas yra suaktyvintas. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos, taip pat ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai ir kitos atsakingos institucijos stebi kibernetinę erdvę ir yra pasirengusios operatyviai reaguoti į kibernetinius incidentus bei susijusias grėsmes. Taip pat buvo imtasi reikiamų prevencinių priemonių išaugusių kibernetinio saugumo rizikų valdymui“, – nurodo NKSC kartu pridurdami, kad, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, Lietuvos pasirengimas atremti kibernetines grėsmes yra geresnis.

Be to, NKSC teigimu, didžiausią kibernetinių atakų riziką kelia valstybės, savo vertybinėmis nuostatomis neatitinkančios Europos Sąjungos ir NATO vertybių politikos.

„Nors NKSC nevertina grėsmių nacionaliniam saugumui, tačiau pagal viešųjų šaltinių informaciją, didžiausią grėsmę kelia valstybės, kurių interesai neatitinka Europos Sąjungos ar NATO vertybių politikos“, – teigia institucija.

Susitarimo memorandumą Lietuva, Estija, Kroatija, Lenkija, Nyderlandai ir Rumunija trečiadienio vakarą pasirašė Zagrebe, kur vyko neformalus ES gynybos ministrų susitarimas.

Pagal susitarimą, skirtingose šalyse budės tarptautinė komanda, kuri bus pasirengusi bet kuriuo metu reaguoti į kibernetinę ataką.

Iš civilių ir kariškių sudarytos komandos pavojingo kibernetinio incidento atveju virtualiu, o jeigu reikia – ir fiziniu būdu įsijungs į incidento likvidavimą bei tyrimą.

„Pasiekusi proveržį stiprinant nacionalines kibernetines pajėgas, Lietuva taip pat stiprina tarptautinį bendradarbiavimą, tai padės padėti atremti kibernetines grėsmės, dalytis žiniomis, vykdyti bendras pratybas“, – BNS telefonu iš Zagrebo sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Mechanizmas jau gali būti pasitelkiamas nedelsiant, siekiant valdyti kibernetinius incidentus.

„Tai aiškus konkretus pavyzdys, kad ES šalys nekarinėmis priemonėmis gali prisidėti prie Europos gynybos stiprinimo, remti NATO gynybos ir atgrasymo pastangas“, – pridūrė jis.

Pasak ministro, susitarimas įtvirtina nuolatinį mechanizmą „apie vienos šalies dalyvavimą suverenioje kitos šalies kibernetinėje erdvėje“, apibrėžia teisinį statusą, numato konkrečias bendradarbiavimo procedūras ir įsipareigojimus.

Iniciatyvą steigti pajėgas Lietuva paskelbė 2017 metais, pernai įvyko pirmosios pratybos, o nuo šių metų pradžios jau budi tarptautinė lietuvių, olandų, lenkų ir rumunų komanda.

„Mechanizmas jau gali būti pasitelkiamas nedelsiant, siekiant valdyti kibernetinius incidentus“, – teigė ministras.

R. Karoblio teigimu, pajėgos gali reaguoti į incidentus pasirašiusiose valstybėse, taip pat šalyse stebėtojose, o ateityje – ir ES institucijose.

Pasak ministro, stebėtojo teisėmis dalyvauja Belgija, Graikija, Ispanija, Italija, Prancūzija, Slovėnija ir Suomija.

Susitarimo pasirašyme dalyvavo ir Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Lietuvos žvalgybos tarnybos praeitą mėnesį paskelbė, kad Lietuvos kibernetinėje erdvėje pastebima tęstinė kenkėjiška Rusijos ir Kinijos kibernetinių pajėgumų veikla.

Tradiciniame grėsmių vertinime rašoma, kad didžiausią grėsmę Lietuvos informacinių sistemų ir jose laikomos informacijos saugumui kelia Rusijos žvalgybos tarnybų kibernetinis šnipinėjimas, o nauju rizikos veiksniu gali tapti 5G technologijų vystymas, jei neskiriamas reikiamas dėmesys informacinių technologijų paslaugų ar produktų tiekėjo patikimumui.

Per dviejų dienų trukmės susitikimą deramasi dėl vadinamojo tarpusavio supratimo memorandumo, šalys aptaria techninius ir operacinius klausimus, galimas kibernetinių pajėgų komandų sudėtis, vystymo planą.

Tarpusavio supratimo memorandumas yra vienas kertinių projekto dokumentų, kuriame nustatoma, kokiais principais remiantis vyks bendradarbiavimas tarp projekto dalyvių kuriant pajėgumus, teigiama pranešime.

Šiuo metu projekte dalyvauja aštuonios ES šalys, dar šešios valstybės yra stebėtojos.

Anot Krašto apsaugos ministerijos, daugiašales greitojo reagavimo į kibernetinius incidentus komandas sudaro nuo šešių iki aštuonių kibernetinio saugumo specialistų. Sulaukus valstybių, ES institucijų, karinių operacijų ir misijų prašymo, jos galėtų per 72 valandas reaguoti į kibernetines atakas.

Kuriamos ES kibernetinės pajėgos yra vadinamojo nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) tarp bendrijos šalių dalis.

Pernai inicijuotas PESCO leidžia ES šalių grupėms glaudžiau bendradarbiauti gynybos srityje. Kritikai sako, kad šis projektas gali dubliuoti NATO veiklą.

Pasak teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus, plano atsisakoma pasaulyje augant kibernetinio saugumo grėsmėms.

Per posėdį trečiadienį Vyriausybė ketina išbraukti iš savo priemonių plano ketinimus sukurti balsavimo internetu informacinę sistemą ir pakeisti rinkimų įstatymus, kad toks balsavimas būtų galimas.

„Deja, turime pasakyti, kad kol kas atsisakome šitos iniciatyvos, kadangi kibernetinės grėsmės didėja visame pasaulyje. Kol kas manome, kad jeigu įgyvendintume šią priemonę, būtų per didelė rizika“, – BNS antradienį sakė teisingumo ministras.

Deja, turime pasakyti, kad kol kas atsisakome šitos iniciatyvos, kadangi kibernetinės grėsmės didėja visame pasaulyje.

„Jeigu kils idėja, kaip mes galime labai saugiai ir užtikrintai tai padaryti, svarstymus atnaujinsime“, – pridūrė jis.

Pasak E. Jankevičiaus, nerimą dėl balsavimo saugumo taip pat padidino Rusijos kišimasis į įvairių šalių rinkimus.

Ministrų kabinetas dar 2018 metų pradžioje yra pateikęs Seimui įstatymo projektą, kuris leistų kurti balsavimo internetu sistemą. Ministras sakė, kad su Seimo nariais sutarta šio teisės akto nepriimti.

Seime jau anksčiau keliskart teikti projektai dėl balsavimo internetu įteisinimo, bet jie nebuvo priimami.

Internetinio balsavimo šalininkai sako, kad jis leistų padidinti rinkėjų aktyvumą.

Tai numatyta penktadienį pasirašytame dvišaliame ketinimų deklaracijoje.

Dokumentas pasirašytas Lietuvos ir Gruzijos prezidentėms Daliai Grybauskaitei ir Salomei Zurabišvili lankantis Lietuvos nacionaliniame kibernetinio saugumo centre Vilniuje.

Anot Prezidentūros pranešimo, deklaracijoje įtvirtintas ketinimas rengti bendras kibernetinio saugumo pratybas, bendradarbiauti Kaune steigiamame regioniniame kibernetinio saugumo centre.

D. Grybauskaitė pranešime teigia, kad Lietuva imasi lyderystės stiprinant kibernetinį saugumą regioniniu ir ES lygmenimis: kartu su JAV steigia regioninį kibernetinio saugumo centrą, dalyvauja ES sustiprinto bendradarbiavimo gynybos srityje (PESCO) programoje ir vadovauja projektui kuriant ES kibernetines greitojo reagavimo pajėgas.

Pernai Lietuva patyrė daugiau nei 55 tūkst. kibernetinių išpuolių, jais siekta paralyžiuoti valstybės institucijų, energetikos, finansų, transporto sektorius.

Bus vystomas bendrų kibernetinių pratybų planas ir keičiamasi patirtimi kuriant kibernetinius įrankius, planuojamas Sakartvelo įsitraukimas į Kaune steigiamo Regioninio kibernetinio saugumo centro veiklą.

Dėl glaudesnio bendradarbiavimo kibernetinio saugumo srityje penktadienį sutarė Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Sakartvelo gynybos ministras Levan Izoria, Vilniuje pasirašę Ketinimų protokolą.

„Lietuva ir Sakartvelas plečia bendradarbiavimo ribas saugumo srityje, nes šalių partnerystė kibererdvėje yra abipusiai naudinga kovoje su kenkėjiška veikla bei kibernetiniais incidentais“, - sakė ministras R. Karoblis.

Pagal pasirašytą ketinimų protokolą, abi šalys taip pat sutaria keistis informacija ir duomenimis apie kibernetinius incidentus bei atakas, rengti dvišalius kibernetinio saugumo institucijų ekspertų susitikimus.

Dokumentas pasirašytas Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Sakartvelo prezidentės Salomės Zurabišvili apsilankymo Nacionaliniame kibernetinio saugumo centre prie Krašto apsaugos ministerijos metu.

„Yra didelė tikimybė, kad žmonės bandys manipuliuoti debatais ir klastoti Europos rinkimų rezultatus“, – Prancūzijos laikraščiui „L'Alsace“ praėjusią savaitę sakė ES saugumo komisaras Julianas Kingas (Džulianas Kingas).

Gegužės 23–26 dienomis vyksiantys rinkimai iškyla kaip būsimas žemyno populistinių ir euroskeptiškų judėjimų susirėmimas su proeuropietiškais internacionalistais.

„Jau aišku, kad tai bus svarbiausi Parlamento rinkimai per ES istoriją“, – neseniai paskelbtoje ataskaitoje rašė Europos tarptautinių santykių taryba (ECFR).

Maskva neigia įtarimus, kad kišasi į užsienio rinkimus dezinformacijos kampanijomis socialinėje žiniasklaidoje, kurioms, kaip manoma, vadovauja Rusijos karinės žvalgybos agentūra GRU.

Tačiau daug kas įtaria, kad Rusija gali gauti nemažai naudos padėdama populistų ir euroskeptikų judėjimams, kurių kai kurie nori atšaukti ES sankcijas Maskvai, įvestas dėl Krymo aneksijos.

Didžiausia grėsmė, pasak pareigūnų, yra trejopa ataka, matyta per kitus svarbius balsavimus: įsilaužimas į kokios nors politinės partijos kompiuterius, tikslinis opios informacijos – originalios ar tam tikru laipsniu suklastotos – nutekinimas ir slaptos kampanijos socialinėje žiniasklaidoje siekiant išlaikyti dėmesį tokiai informacijai.

Toks scenarijus buvo panaudotas per 2016 metų JAV prezidento rinkimus, kai rusų programišiai, kaip įtariama, bandė paveikti rinkimų rezultatus įsilauždami į Demokratų partijos kompiuterius.

Rusija buvo įtariama ir dėl įsilaužimo į Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) partijos kompiuterius prieš pat 2017 metų Prancūzijos prezidento rinkimus, kai internete buvo nutekinta tūkstančiai failų.

Vadinamųjų valstybinių subjektų (state actors) veiksmai taip pat siejami su Didžiosios Britanijos referendumu dėl „Brexit“ ir praėjusio mėnesio įsilaužimu į Australijos politinių partijų kompiuterius.

Pastarųjų metų rezultatai ir ateities ambicijos kibernetinio saugumo srityje bus aptarti ketvirtadienį ir penktadienį Amsterdame vykstančioje metinėje konferencijoje, kurioje dalyvaus ir viceministras Edvinas Kerza.

„Per pastaruosius metus kartu su projekto dalyviais ir partneriais pasiekėme didelę pažangą bendrų ES kibernetinių pajėgų sukūrimo kelyje. Tai tik patvirtina, kad galime praktiškai apjungti pajėgas kovai su grėsmėmis kibernetinėje erdvėje ir sustiprinti kolektyvinę gynybą šioje dimensijoje“, – sakė E. Kerza.

Konferencijoje dalyvaus ne tik projekto dalyviai ir stebėtojai iš 13 ES šalių, taip pat dalyvaus ES Reagavimo į kompiuterių incidentus tarnybos, Europos gynybos agentūros ir NATO atstovai.

Dar 2017 metais Lietuvos pasiūlyta iniciatyva siekiama sukurti rotuojamas ES Kibernetines greitojo reagavimo komandas, kurias sudarytų projekte dalyvaujančių šalių kibernetinių incidentų tyrimų ir kitų saugumą užtikrinančių institucijų specialistai.

Toks žingsnis ES šalių bendradarbiavimą kibernetinėje srityje pakeltų į naują lygmenį, kuomet nebūtų apsiribojama vien nacionalinėmis pajėgomis, o šalys narės galėtų dalintis informacija, žmogiškaisiais resursais, mokslo pasiekimais, teikti pagalbą ES institucijoms, kitoms šalims narėms ir partneriams.

ES bendradarbiavimo kibernetinėje gynybos srityje projektui vadovauja Lietuva, aštuonios ES šalys narės – Estija, Ispanija, Kroatija, Lenkija, Nyderlandai, Prancūzija, Rumunija ir Suomija – projekto dalyvės, dar keturios šalys – Belgija, Graikija, Slovėnija ir Vokietija – yra šio projekto stebėtojos.

Bendrų ES kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų kūrimo ir savitarpio pagalbos kibernetinio saugumo srityje iniciatyva yra viena labiausiai praktiškai pažengusių iš 17 ES Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) patvirtintų projektų, kuriems 2017 metų pabaigoje pritarė ES šalys narės.

„Pastaraisiais metais situacija kibernetinėje erdvėje ėmė sparčiai keistis. Kibernetinės atakos tapo nauju, moderniu pavojingu ginklu, galinčiu paralyžiuoti ne tik atskirų įstaigų, gamybos, prekybos, transporto, ryšių, elektros energijos, vandens tiekimo įmonių, bet ir valstybės ginkluotos gynybos operacijas“, - sako krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.

Vienu metu organizuojamose Nacionalinio kibernetinio saugumo centro ir Lietuvos kariuomenės pratybose užduotys yra skirtingos, tačiau pagrindinis dėmesys bus skiriamas visų dalyvaujančių institucijų veiksmų koordinacijai ir kuo efektyvesniems sprendimams, siekiant sustiprinti Lietuvos kibernetinį saugumą ir gynybą.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) rengiamos pratybos „Kibernetinis skydas 2018“ orientuotos į valstybės lygmens pasirengimą kibernetinėms grėsmėms, jose tikrinamos Nacionalinio kibernetinių incidentų valdymo plano procedūros. Šiemet pratybose dalyvaus apie 140 atstovų iš daugiau nei 30 Lietuvos viešojo ir privataus sektoriaus institucijų bei įmonių, valdančių valstybės informacinius išteklius ir ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą.

Lietuvos kariuomenės pratybose „Gintarinė migla 2018“ dalyviai vykdys kibernetinės gynybos užduotis pagal konkretų scenarijų, akcentuojant karinių kibernetinių pajėgumų rengimą. Pratybose treniruosis Gynybos štabo Ryšių ir informacinių sistemų valdybos kariai, LDK Gedimino štabo bataliono Tinklų valdymo ir kibernetinės gynybos moduliai, komplektuojami profesinės karo tarnybos ir aktyvaus rezervo kariais, taip pat Vilniaus universiteto ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ reagavimo į kompiuterinius incidentus komandos.

Pratybose „Kibernetinis skydas“ ir „Gintarinė migla“ šiais metais perėjo į tarptautinį lygmenį - į pratybas „Kibernetinis skydas 2018“ įtraukiamos Lietuvos inicijuoto ES Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) rėmuose vystomo kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų projekto komanda, o „Gintarinė migla 2018“ - JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos ir JAV Karinių oro pajėgų kibernetinės gynybos komponento jungtinė greito reagavimo į kibernetinius incidentus komanda.

Abiejų pratybų treniruojamos komandos veiks tiek iš mokymų vietų Vilniuje ir Kaune, tiek ir nuotoliniu būdu iš savo institucijų bei įmonių.

Pratybose jau trečius metus vyksta glaudus bendradarbiavimas su Lietuvos mokslo institucijomis - mokymams skirtą virtualią informacinę ir kitą infrastruktūrą suteikia Kauno technologijos ir Vilniaus universitetai. Lietuvos kariuomenė stiprindama bendradarbiavimą su Vilniaus universitetu 2018 m. rugsėjį pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

„Tokiu būdu mes sugebėsime geriau atremti grėsmes. Tai sunku įgyvendinti, bet kitos alternatyvos vis tiek yra blogesnės“, – sakė T. H. Ilvesas kibernetinio saugumo konferencijoje „CyCon 2018“ Taline.

Pasak jo, kibernetinis NATO aljansas turėtų būti naujo pobūdžio gynybinė organizacija, vienijanti demokratines valstybes, nepriklausomai nuo jų geografinės padėties. Pagrindinis reikalavimas narystės tokioje organizacijoje siekiančioms šalims būtų atitikti pagrindinius demokratijos kriterijus. Šie kriterijai būtų laisvi ir teisingi rinkimai, įstatymo viršenybės principų laikymasis ir pagrindinių teisių ir laisvių užtikrinimas.

Istorijoje tradiciškai valstybės būdavo atakuojamos už jų sienų esančių priešiškų kaimynių, tačiau dabar padėtis pasikeitė. Visi yra pažeidžiami, nepriklausomai nuo jų sienų ar fizinio atstumo, sakė eksprezidentas.

Jis taip pat nurodė, kad tokios naujos sąjungos sukūrimas pasiųstų pasauliui signalą apie sąjungą, kurią sudaro tik vakarietiškos valstybės.

Pasak T. H. Ilveso, kibernetinės atakos jau buvo panaudotos siekiant daryti įtaką rinkimų procesams demokratinėse šalyse, šios atakos buvo nukreiptos prieš svarbią infrastruktūrą. Atskirų šalių, o taip pat NATO ir ES, reagavimas į tokias atakas kol kas yra lėtas ir nepakankamas.

Taline veikiančio NATO bendros kibernetinės gynybos kompetencijos centro (CCDCOE) organizuota konferencija „CyCon“ vyksta Taline nuo gegužės 30 iki birželio 1 dienos.

Šiemet tarp konferencijoje dalyvaujančių pranešėjų yra „Facebook“ saugumo direktorius Alexas Stamosas (Aleksas Steimosas), JAV Jūrų pėstininkų korpuso vadas generolas Robertas Nelleris (Robertas Neleris), JAV teritorinio saugumo departamento vyriausiasis informacijos pareigūnas Johnas Zangardi (Džonas Zangardis), garsus kriptografas, kompiuterinio saugumo specialistas Bruce'as Schneieris (Briusas Šnajeris), kompanijos „Airbus“ kibernetinio saugumo vadovas Kevinas Jonesas (Kevinas Džounsas) ir daugybė kitų.

Kiekvieną pavasarį į Taline vykstančią kibernetinio saugumo konferenciją „CyCon“ atvyksta maždaug 600 ekspertų iš viso pasaulio. Jie atstovauja įvairioms vyriausybėms, gynybos pajėgoms, privačioms įmonėms ir universitetams iš beveik 50 šalių.

2008 metais įsteigtas NATO Kibernetinės gynybos kompetencijos centras, savarankiška tarptautinė organizacija, daugiausiai dėmesio skiria taikomiesiems tyrimams ir analizei. Taip pat jame rengiami mokymai šios srities specialistams.

Prie CCDCOE, kurį finansuoja ir žmogiškaisiais ištekliais aprūpina jo narės, jau prisijungė 21 šalis: Austrija, Belgija, Didžioji Britanija, Čekija, Vengrija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Italija, JAV, Latvija, Lenkija, Lietuva, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Suomija, Švedija, Turkija ir Estija. Netrukus prie centro turėtų prisijungti Danija, Australija, Japonija ir Norvegija.