P. Porošenka nuo praeito mėnesio buvo išvykęs iš Ukrainos. Jis sugrįžo į savo šalį pirmadienį, Ukrainai išgyvenant didžiausią pastarųjų metų krizę. Rusijai prie Ukrainos sienų sutelkus dešimtis tūkstančių karių, nuogąstaujama dėl galimos invazijos, o Vakarai skelbia įspėjimus Maskvai.

Prokurorai anksčiau šią savaitę pareikalavo paskirti 1 mlrd. grivinų (31 mln. eurų) užstatą buvusiam lyderiui, vadovavusiam šaliai 2014–2019 metais.

Per pirmadienį įvykusį posėdį dėl kardomosios priemonės parinkimo prokuratūros atstovas nurodė, kad P. Porošenka – vienas turtingiausių Ukrainos žmonių, kurio turtas vertinamas 1,6 mlrd. JAV dolerių – galėtų būti paleistas, jeigu sumokėtų minėto dydžio užstatą, su sąlyga, kad sutiks dėvėti elektroninę apykoję. Priešingu atveju jį siūlyta suimti dviem mėnesiams.

Trečiadienį teismui priėmus sprendimą suėmimo neskirti P. Porošenka ir jo advokatai džiūgavo ir pradėjo giedoti Ukrainos himną, pranešė šalies žiniaskalida.

Prokurorai įtaria P. Porošenką Rusijos remiamų separatistų finansavimu Rytų Ukrainoje 2014–2015 metais, perkant anglis iš Donbaso už maždaug 1,5 mlrd. grivinų (47 mln. eurų).

Jei bus pripažintas kaltu valstybės išdavystės byloje, jam gresia iki 15 metų kalėjimo.

P. Porošenka visus jam metamus kaltinimus neigia ir sako, kad dabartinis prezidentas Volodymyras Zelenskis sufabrikavo kaltinimus, siekdamas nukreipti dėmesį nuo savo vidaus ir užsienio politikos nesėkmių.

Eksprezidentas griežtai kritikuoja dabartinį V. Zelenskį ir kaltina jį nepakankamai stengiantis išvengti Rusijos agresijos.

Ukraina nuo 2014 metų kovoja su prorusiškais separatistais rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose. Konfliktas jau pareikalavo daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.

Kijevas ir jo Vakarų sąjungininkės kaltina Rusiją siunčiant karių ir ginklų separatistams paremti, bet Maskva tai neigia.

Rusija kaltinama sutelkus apie 100 000 karių prie Ukrainos sienos ir besiruošiant galimai naujai invazijai. Maskva savo ruožtu siekia Vakarų garantijų, kad proeuropietiška valstybė niekada neprisijungs prie NATO. Tuo metu Vakarai gina NATO „atvirų durų politiką“ potencialių būsimų narių atžvilgiu.

„Teismas nusprendė Zelenskį Volodymyrą Aleksandrovičių pripažinti kaltu (...) ir skirti jam 850 grivinų dydžio baudą. Taip pat išieškoti iš kaltinamojo teismo išlaidų atlyginimą, lygų 384 grivinoms“, - nuosprendį skaitė teisėjas Vladislavas Deviatko, praneša „Ukrinform“.

Anksčiau V. Zelenskio advokatai prašė teismo užbaigti bylą, nes jų klientas esą jokio įstatymo nepažeidė.

Balandžio 21 d. V. Zelenskis, balsuodamas antrame Ukrainos prezidento rinkimų ture, rinkimų apylinkėje žurnalistų kameroms parodė savo balsavimo biuletenį, kuriame išrinktasis prezidentas buvo padėjęs kryžiuką šalia savo paties pavardės.

Apie tai naujienų agentūrai "Interfax" pranešė advokatų komandos spaudos tarnyba.

"Obolonės rajono teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis remiasi sufabrikuota byla. Teismo vienašališka pozicija vertinant įrodymus, daugybė itin rimtų baudžiamosios teisės pažeidimų – visa tai išdėstyta mūsų apeliacijoje, turinčioje daugiau kaip 190 puslapių", – pareiškė advokatas Vitalijus Serdiukas.

Jis pridūrė, kad V. Janukovyčiui paskirto valstybinio advokato Jurijaus Riabovolo skundas taip pat yra neteisėtas.

"Viktoras Janukovičius ne kartą oficialiai išsakydavo savo poziciją, kad jam nereikalingos jokio valstybinio advokato paslaugos, juolab kai jo veiksmai koordinuojami su Ukrainos generalinės prokuratūros atstovais", – sakė V. Serdiukas.

Anot jo, eksprezidento teisininkų komanda apskundė J. Riabovolo, kurį jie kaltina neteisėtu atstovavimu teisme, veiksmus Ukrainos institucijoms.

Pasak jo, Kijevo teismas patenkino jo partijos kolegos Ihorio Mosijčuko prašymą užrausti U. Suprun eiti sveikatos apsaugos ministrės pareigas.

Teismas išaiškino, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl ministrės turimos dvigubos pilietybės ir viršyto termino, kurį asmuo gali laikinai užimti pareigas.

Vyriausybė pažadėjo apskųsti šį teismo sprendimą.

„Būtinai apskųsime“, – sakė Ministrų kabineto ministras Oleksandras Sajenka naujienų agentūrai „Interfax“.

Jis pabrėžė, kad taip pat bus pateiktas skundas Aukščiausiajai teisingumo tarybai.

Kijevo apygardos administracinis teismas atsižvelgė į I. Mosijčuko argumentus, kad 2015 metais U. Suprun gavo Ukrainos pilietybę, tačiau iki šiol yra kitos šalies (JAV) pilietė. Tuo metu Ukrainos pilietybės įstatymas nepripažįsta dvigubos pilietybės.

Teismas sakė, kad nagrinėjo administracinę bylą dėl I. Mosijčuko ieškinio laikinai sveikatos ministrės pareigas einančiai U. Suprun, neva neturinčiai ministro įgaliojimų.

Tuo metu Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad konsultuojasi su teisininkais dėl teismo sprendimo uždrausti U. Suprun eiti ministrės pareigas.

Šis teismo sprendimas susijęs su Natalijos Sedleckos liudytojos statusu Ukrainos Nacionalinio antikorupcijos biuro (NABU) vadovo Artiomo Sytnyko byloje. Pareigūnas kaltinamas praėjusiais metais žurnalistams nutekinęs valstybės paslapčių.

N. Sedlecka taip pat yra laidos „Schemos“ (Schemy) – bendro RFE/RL ir Ukrainos Pirmojo nacionalinio kanalo projekto – vedėja ir redaktorė. Tarp jos vykdytų žurnalistinių tyrimų herojų buvo ir šalies prezidentas bei generalinis prokuroras.

Rugpjūčio 27-ąją teismas suteikė tyrėjams iš Generalinės prokuratūros prieigą prie žurnalistės telefono duomenų, sakoma RFE/RL pranešime.

Tarp tų duomenų yra N. Sedleckos beveik pusantrų metų laikotarpio telefono skambučių ir trumpųjų žinučių sąrašai ir informacija apie jos buvimo vietas.

Jungtinių Valstijų vyriausybės finansuojamo RFE/RL atstovė Joanna Levison (Džoana Levison) sakė, kad šis teismo sprendimas „nesuderinamas su Ukrainos įsipareigojimais puoselėti ir saugoti laisvą spaudą“

„Jis (sprendimas) kuria žurnalistams neigiamą atmosferą, ir turėtų būti anuliuotas“, – pabrėžė ji.

„Tai, kad nusitaikyta į gerokai ilgiau nei metus kauptus duomenis, priklausančius garsiai Ukrainos tiriamosios žurnalistikos reporterei, kelia itin rimtų klausimų apie tikruosius ketinimus tų, kurie siekia (gauti prieigą) prie šios informacijos“, – pridūrė J. Levison.

„Schemose“ taip pat dirbantis Mychaila Tkačas savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ sakė, kad minimu teismo sprendimu mėginama daryti jo kolegei psichologinį spaudimą.

Tuo tarpu Generalinės prokuratūros atstovas Andrijus Lysenka feisbuke sakė, kad tyrėjai negalės susipažinti su žurnalistės pokalbių turiniu.

Nebus „jokio kišimosi į jos profesinę veiklą ar asmeninį gyvenimą“, tvirtino jis.

Ukraina šiuo metu yra 101-oje vietoje iš 180 pagal žiniasklaidos laisvės indeksą, sudarytą spaudos ir informacijos laisvę ginančios nevyriausybinės organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF).

„Ieškovas prašė teismo pripažinti neteisėtu VRM įsakymą“ atšaukti sprendimą suteikti jam Ukrainos pilietybę, pranešė teismo atstovai spaudai.

Teismas nesutiko patenkinti M. Saakašvilio ieškinio reikalavimų, sakoma spaudos tarnybos pranešime.

2017 metų liepą, M. Saakašviliui viešint Jungtinėse Valstijose, prezidentas Petro Porošenka panaikino jam Ukrainos pilietybę. Gruzijos pilietybės jis neteko 2015-aisiais, kai buvo paskirtas Odesos gubernatoriumi.

Po 2008 metais kilusio trumpo Gruzijos ir Rusijos karo Kremliaus atstumtuoju tapęs M. Saakašvilis garsiai reiškė paramą 2013–2014 metų Maidano sukilimui Kijeve, per kurį buvo nuversta Maskvos remta Viktoro Janukovyčiaus vyriausybė.

P. Porošenka atsidėkojo M. Saakašviliui už jo pastangas – 2015 metais paskyrė jį strategiškai svarbaus Odesos regiono prie Juodosios jūros gubernatoriumi, bet vėliau jiedu susipyko.

M. Saakašvilis Ukrainoje įkūrė opozicinę partiją „Naujųjų jėgų judėjimas“ ir rengė mitingus, kuriuose buvo raginama nušalinti P. Porošenką, esą nekovojantį su korupcija.

Kijevas kaltina M. Saakašvilį, kad jis, neva remiamas Rusijos ir buvusių V. Janukovyčiaus sąjungininkų, Ukrainoje siekė įvykdyti perversmą. Politikas šiuos kaltinimus kategoriškai neigia.

Praėjusių metų rugsėjį teismas pripažino M. Saakašvilį kaltu dėl neteisėto valstybės sienos kirtimo, kai jis lydimas šimtų savo šalininkų sugrįžo į Ukrainą iš Lenkijos.

Vasario 12-ąją M. Saakašvilį viename restorane Kijevo centre sulaikė kaukėti vyrai. Tą pačią dieną jis buvo deportuotas į Lenkiją, iš kur nuvyko į Nyderlandus, nes yra vedęs šios šalies pilietę.

M. Saakašvilio taip pat ieško Gruzija, kur 2018-ųjų sausio pradžioje Tbilisio teismas pripažino jį kaltu viršijus įgaliojimus valstybės vadovo poste ir skyrė jam trejus metus laisvės atėmimo.

Teismas patvirtino Migracijos departamento sprendimą dabartiniam Ukrainos opozicijos politikui nesuteikti šio statuso, trečiadienį skelbia vietos žiniasklaida. M. Saakašvilio advokatai pareiškė skųsiantys teismo sprendimą.

M. Saakašviliui gresia išsiuntimas į gimtinę, kur jis 2004-2013 metais buvo šalies prezidentas. Tbilisis jau kurį laiką reikalauja jo išdavimo, nes žinybos vykdo tyrimą prieš jį dėl korupcijos ir piktnaudžiavimo valdžia.

M. Saakašvilis 2015 metais tapo Ukrainos Odesos uostamiesčio gubernatoriumi, prezidentas Petro Porošenka tada suteikė jam Ukrainos pilietybę, tačiau prieš kurį laiką po ginčų ją atėmė. Nuo tada 50-metis politikas neturi jokios pilietybės. M. Saakašvilis pastaruoju metu nedingsta iš žiniasklaidos akiračio. Ukrainos prokuratūra kaltina jį rengus perversmą su nusikalstamos organizacijos finansine pagalba.

„Prokuroro prašymas dėl kardomosios priemonės namų arešto ištisą parą skyrimo įtariamajam M. Saakašviliui nepatenkinamas“, – pirmadienio vakarą paskelbė teisėja Larisa Cokol.

Ji pažymėjo, kad prokuratūra turi teisę apskųsti šį teismo sprendimą.

Kaip pranešė naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas, teisėjai paskelbus sprendimą, teismo salėje buvę politiko šalininkai sveikino audringais aplodismentais ir džiugiais šūksniais.

Ukrainos policija penktadienio vakarą areštavo M. Saakašvilį po praėjusią savaitę surengto nesėkmingo teisėsaugos reido prieš šį Ukrainos prezidento Petro Porošenkos priešininką. Pirmadienio rytą M. Saakašvilis buvo atvesdintas į Kijevo teismą.

Generalinis prokuroras Jurijus Lucenka nurodė, jog 49 metų kovos su korupcija aktyvistas buvo sulaikytas dėl įtarimų, kad mėgino įvykdyti perversmą ir kad jo opozicinės partijos „Naujųjų jėgų judėjimas“ veiklą rėmė Rusija.

Sprendimą iškviesti liudytojus teismas priėmė per ketvirtadienio posėdį, patenkindamas atitinkamą kaltintojų prašymą, prokuratūrai pateikus visus turimus rašytinius įrodymus ir teisėjams juos išnagrinėjus.

Teisme parodymus taip pat duos karinio jūrų laivyno vadas Ihoris Vorončenka, užsienio reikalų ministro pareigas anksčiau ėjęs Andrijus Deščycia, buvęs pasieniečių vadas Mykola Lytvynas, ukrainiečių diplomatai, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkai bei aukštus valstybės pareigūnus saugančios tarnybos darbuotojai.

Teismas prie bylos pridėjo 2016 metų gruodį priimtą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl žmogaus teisių pažeidimų Kryme.

Valstybės paskirtas V. Janukovyčiaus advokatas Ihoris Liašenka paprašė skirti laiko pasirengti pateikti gynybos įrodymus, ir teismas paskelbė pertrauką iki pirmadienio, gruodžio 11-osios.

Kaip sakė pirmininkaujantis teisėjas, pirmadienį teismas pradės apklausti liudytojus. Kaltintojai patikino, kad užtikrins dviejų liudytojų dalyvavimą antroje dienos pusėje. Iki pietų teismas nagrinės rašytinius gynybos įrodymus.

Tačiau nei kaltintojai, nei teismas nenurodė, kokie liudytojai bus apklausti pirmadienį.

Be to, teismas priėmė sprendimą kaip liudytoją iškviesti apklausai Ukrainos prezidentą Petro Porošenką.

Kaltintojai mano, kad P. Porošenka gali duoti parodymus „apie Rusijos Federacijos valdžios organų ginkluotą agresiją prieš Ukrainą, kuri vėliau nulėmė Krymo pusiasalio aneksiją“.

Advokatas I. Liašenka pažymėjo, kad neprieštarauja P. Porošenkos apklausai teisme.

R.Nasirovas buvo sulaikytas savaitgalį ir visą tą laiką buvo pranešama apie jo širdies problemas. Jo kardomojo suėmimo laikotarpis baigėsi sekmadienio vakarą, o naktį R.Nasirovas praleido gulėdamas ant neštuvų teismo salėje, lauke už durų susirinkus dešimtims protestuotojų. Šie blokavo išėjimus iš pastato, kad įtariamasis nepabėgtų.

Kol vyksta tyrimas byloje dėl korupcijos, kuri valstybei atsiėjo 2 mlrd. grivinų (apie 70 mln. eurų), Ukrainos vyriausybė sustabdė R.Nasirovo įgaliojimus.

Tai pirmoji didelio dėmesio sulaukusi Nacionalinio kovos su korupcija biuro byla nuo tada, kai 2014 metų vasarį valdžią perėmė provakarietiška vyriausybė.

Opozicijos įstatymų leidėjai reikalauja R.Nasirovo atsistatydinimo, kaltindami jį dangsčius didelio masto korupciją ir mokesčių vengimą.

Nacionalinis kovos su korupcija biuras penktadienį sakė, kad R.Nasirovas dar nebuvo apkaltintas, nes pagal įstatymą biuras tam turi du mėnesius.

Ketvirtadienį R.Nasirovo darbovietėje atliktos kratos, po kurių jis, esą sutrikus širdies veiklai, buvo paguldytas ligoninę. Kaukėti kovos su korupcija agentai gydymo įstaigoje įteikė jam pranešimą apie suteiktą įtariamojo statusą.

Šaltiniai naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad R.Nasirovas yra kaltinamas dujų gavybos kompanijų, susijusių su Aukščiausiosios Rados deputatu Oleksandru Oniščenka, mokesčių restruktūrizavimu.

Prokurorų teigimu, R.Nasirovas priimdavo nepagrįstus sprendimus atidėti nuomos mokestį už naudingųjų iškasenų gavybą. Tai esą leido O.Oniščenkai, kuris dabar slapstosi, įgyvendinti jam inkriminuojamas korupcines schemas.

Pats O.Oniščenka kaltinamas mokesčių vengimu padaręs žalos valstybei už dešimtis milijonų eurų.

Šis epizodas akcentuoja sunkumus, su kuriais susiduria Ukraina, siekdama skaidrumo valdžios struktūrose.

Užkulisiniai susitarimai Ukrainoje tebėra įprastas dalykas, manoma, kad oligarchai daro įtaka parlamento balsavimams.

Ukrainai taip pat nepavyksta surinkti iš didžiulių mokesčių sumų iš stambiojo verslo grupių, nes jos gali daryti įtaką kai kuriems magnatams ir vyriausybės frakcijoms.