Šalies vadovas taip pat paragino nestumti per jėgą giliavandenio uosto projekto, nes dėl jo būtinybės nesutaria žmonės, jis turės didelį poveikį aplinkai.

„Tas stūmimas per jėgą, aš nemanau, kad yra labai prasmingas, juo labiau, kad šiandien mes neturime dar ir tvirtų (...) investuotojų, kurie mums būtų priimtini pagal visus nacionalinio saugumo kriterijus“, – žurnalistams Klaipėdoje sakė G. Nausėda.

„Jeigu tai yra kinų investicijos, tai jau yra susiję su tais klausimais, kurie šiandien visai Europai yra labai svarbūs, tai yra nacionalinio saugumo aspektas“, – teigė jis.

Jeigu tai yra kinų investicijos, tai jau yra susiję su tais klausimais, kurie šiandien visai Europai yra labai svarbūs, tai yra nacionalinio saugumo aspektas.

Klaipėdoje jau beveik dešimtmetį mąstoma apie uosto plėtrą ir išorinio giliavandenio uosto statybas, galinčias kainuoti apie 800 mln. eurų.

Dalis pareigūnų nerimauja, kad Kinijos investicijos į Lietuvą gali atnešti nepageidaujamą politinę įtaką, o Pekino išskirtinis dėmesys Rytų Europai skaldo ES vienybę.

G. Nausėda teigė, kad dėl giliavandenio uosto nėra vieningos tiek šiuo metu Klaipėdos uoste dirbančios įmonės, tiek visuomenė.

Pasak jo, taip pat dar neatsakyta į klausimą, ar nėra galimybių uosto plėtrai panaudoti pietinę miesto dalį.

„Taip kad turėkime investuotojus, turėkime planus, įsitikinkime, kad išnaudojame kitas galimybes, ir tada jau judėkime prie šito klausimo“, – kalbėjo prezidentas.

Jis taip pat perspėjo, kad turint giliavandenį uostą „poveikis gamtai bus didelis“.

Politikai diskutuoja apie planus išotinį uostą pastatyti iki 2025 metų.

„Sunku komentuoti detales, kadangi disponuoju ir vieša ataskaita, ir informacija, kuri teikiama nuolat nevieša, bet mes tikrai vertiname tas grėsmes, kurios yra įvardintos, ypač kalbant apie galimas investicijas, nes girdime irgi daug įvairiausių kalbų, legendų, kad kažkas turi ateiti į Klaipėdos uostą“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė Saulius Skvernelis.

Jis priminė, kad Lietuvoje priimtas įstatymas, veikia darbo grupė, vertinanti investicijas nacionalinio saugumo požiūriu.

„Kol kas net neturime didelių bandymų, realių investicijų (iš Kinijos – BNS). Manau, kad šiandien turime orientuotis ir orientuojamės į prekybą, tai yra, pirmiausia į mūsų eksportą į Kiniją. (...) O jeigu būtų (Kinijos investicijos – BNS), tai mes tikrai vertintume labai atsakingai ir tikrai nemanau, kad galėtume pasielgti taip, kad į strateginius ir nacionaliniam mūsų saugumui ir interesams svarbius objektus galėtų ateiti investuotojas, kurio patikimumas galėtų kelti bent kokių abejonių“, – aiškino premjeras.

Pasak jo, būtina stebėti kiekvieną konkretų atvejį įvertinant naudą valstybei ir galimas rizikas: „kiekvienu atveju reikia vertinti ir tikrai negalime leistis į (prekybos – BNS) karus su atskiromis valstybėmis“.

Kinijos šnipinėjimą grėsme nacionaliniam saugumui Lietuvos tarnybos įvardijo pirmą kartą – apie tai rašoma šią savaitę paskelbtoje kasmetinėje Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ataskaitoje.

„Kinijos žvalgybos tarnybų keliama rizika pasiekė tą ribą, kai apie jas turi būti informuota ir mūsų  visuomenė“, – antradienį sakė VSD direktorius Darius Jauniškis.

Jis patvirtino, jog buvo konkrečių verbavimo atvejų. Anot VSD vadovo, Kiniją Lietuvoje labiausiai domina susisiekimo ir energetikos sektoriai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Vytautas Bakas sako, jog pirmas viešas Kinijos paminėjimas grėsmių ataskaitoje signalizuoja būtinybę imtis tam tikrų priemonių, tačiau kvietė „nedemonizuoti Kinijos verslo kaip tokio“.

Lietuvos ir Kinijos dvišaliai ryšiai nėra labai intensyvūs, šiuo metu daugiausia diskutuojama dėl galimų kinų investicijų į Klaipėdos uostą.

Pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje ir kitose šalyse taip pat diskutuojama apie Kinijos telekomunikacijos milžinės „Huawei“ galimus ryšius su Kinijos žvalgyba. Lietuvos žvalgybų ataskaitoje ši įmonė nėra minima. 

Viktoras Pranckietis teigė nematęs Valstybės saugumo departamento (VSD) tariamos pažymos dėl grėsmių, susijusių su Kinijos investicijomis.

„Ne, aš to rašto nemačiau, galbūt jis bus skirtas ir man, tada pamatysiu. Bet turbūt turėtume kalbėti apie tai, kad mes savo valstybės interesus turime užtikrinti ir jeigu kam nors yra kokių nors įtarimų, reikia apie juos diskutuoti, kad mūsų interesai mums pirmiausia, o po to – visi prekybiniai ir kitų šalių interesai mūsų uoste“, – Žinių radijui sakė V. Pranckietis.

„Aš neįsivaizduočiau (Kinijos – BNS) įtakos vidinei politikai, sprendžiant vieną kitą ekonominį klausimą“, – pridūrė parlamento vadovas.  

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Vytautas Bakas teigia, kad rudenį Seime bus aptariami Lietuvos politiniai ir ekonominiai santykiai su Kinija. Pasak Seimo narės Aušros Maldeikienės, komitetas yra gavęs VSD informaciją dėl grėsmių, susijusių su Kinijos investicijomis į Lietuvą. Bet V. Bakas šios informacijos nekomentuoja.

„Kaip komiteto vadovas siūlysiu labai rimtai įtraukti į diskusijų planą, tai padarysime bendrai su Europos reikalų komitetu ar Užsienio reikalų komitetu – mūsų santykius su Kinija aptarsime. Kaip valstybė mes turime turėti supratimą apie tai, kokios yra ne tik galbūt naudos, bet ir iššūkiai su šia šalimi. Mes matome, kad JAV su ES atsargiai žiūri, girdime tokias kontraversijas“, – antradienį BNS teigė Vytautas Bakas.

VSD nekomentuoja, ar Seimo komitetui pateikė pažymą apie galimas Kinijos grėsmes Lietuvai.

Kai kurie šalies pareigūnai baiminasi, jog komunistinė Kinija per investicijas gali įgyti svertų vidaus politikai.

Lietuvoje šiuo metu investuotojus tikrina speciali Vyriausybės komisija, galinti uždrausti jiems ateiti į šalį, jeigu jie kelia riziką nacionaliniam saugumui.

Kinijos valdoma transporto ir logistikos, nekilnojamojo turto bei finansų gigantė „China Merchants Group“ (CMG) prieš kelerius metus prakalbo apie galimybę per Klaipėdą gabenti krovinius. Bendrovė Baltarusijoje vysto pramonės parką „Great Stone“, o tiesiausias kelias produkcijos eksportui būtų per Klaipėdą.

Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus yra sakęs, kad CMG yra išreiškusi norą Klaipėdoje pastatyti naują konteinerių terminalą. 2016 metais ji bandė investuoti į vieną didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Klaipėdos Smeltę“, tačiau sandoris nepavyko.

S. Skvernelis: kol kas nėra pagrindo nerimauti dėl Kinijos investicijų

Premjeras teigia kol kas nematantis grėsmių dėl galimų Kinijos investicijų Lietuvoje. Saulius Skvernelis sako, jog potencialūs investuotojai yra vertinami vienodai atsakingai.

„Mes kiekvieną potencialų investuotoją įvertiname, yra priimtas įstatymas (...) Kas yra susiję su mūsų strateginėmis įmonėmis, tai visiems investuotojams taikomas tas pas principas (...) Kol kas tikrai nėra grėsmės nerimauti, nes kažkokių ypatingų, stambių investicijų (Kinijos – BNS) nėra, ir nėra investicijų į mūsų strateginius projektus“, – žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė S. Skvernelis.

„Kaip komiteto vadovas siūlysiu labai rimtai įtraukti į diskusijų planą, tai padarysime bendrai su Europos reikalų komitetu ar Užsienio reikalų komitetu – mūsų santykius su Kinija aptarsime. Kaip valstybė mes turime turėti supratimą apie tai, kokios yra ne tik galbūt naudos, bet ir iššūkiai su šia šalimi. Mes matome, kad JAV su ES atsargiai žiūri, girdime tokias kontraversijas“, – antradienį BNS teigė Vytautas Bakas.

Seimo Audito komiteto narė A. Maldeikienė antradienį pareiškė, kad VSD Seimo komitetui yra pateikęs dokumentą dėl ekonominių santykių su Kinija, jos investicijų į Lietuvą.

„Kiek suprantu, (...) dokumentas yra didesne dalimi susijęs ir liečia (Kinijos – BNS) investicijas į Klaipėdos uostą. Būtent uostų klausimas Europos Sąjungoje ir sukelia didžiausią įtampą, nes Kinija uostais bando apglėbti Europos Sąjungą. O čia jau yra nacionalinio saugumo klausimas“, – spaudos konferencijoje teigė A. Maldeikienė.   

„Nuolat akcentuodama užsienio politinius santykius su Rusija ir jos grėsmės klausimą, Lietuva tarsi nesuvokia, kad egzistuoja ir kitas įtampos židinys – Kinija“, – pridūrė parlamentarė.

VSD nepatvirtina, ar Seimo komitetui pateikė pažymą apie galimas Kinijos grėsmes Lietuvai. Departamentas teigia nuolat teikiantis informaciją institucijoms ir aukščiausiems valstybės pareigūnams apie galimas grėsmes nacionaliniam saugumui, tarp jų, ir apie Kiniją.

„Detaliau komentuoti negalime dėl Žvalgybos įstatymo ir žvalgybos darbo specifikos apribojimų“, – nurodoma VSD pateiktame atsakyme BNS.

Pasak V. Bako, Lietuvoje mažai diskutuojama apie santykius su Kinija.

„Ir kaip EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – BNS) narė, kaip JAV partnerė,  Lietuva – visuomenė, politikai – turi plėsti tam tikrą supratimą, kaip mes turėsime traktuoti tuos ekonominius santykius, tuos iššūkius ir galimybes“, – tvirtino komiteto vadovas.

Jo teigimu, kol kas neapsispręsta, kokia forma tos diskusijos vyks – klausymų ar kita parlamentinės kontrolės forma, pavyzdžiui, diskusija, konferencija, debatai komitetuose.

V. Bakas nekomentavo, ar komitetas yra gavęs informacijos iš valstybės institucijų apie galimas Kinijos investicijų grėsmes.  

Kai kurie šalies pareigūnai baiminasi, jog komunistinė Kinija per investicijas gali įgyti svertų vidaus politikai.

Lietuvoje šiuo metu investuotojus tikrina speciali Vyriausybės komisija, galinti uždrausti jiems ateiti į šalį, jeigu jie kelia riziką nacionaliniam saugumui.

Kinijos valdoma transporto ir logistikos, nekilnojamojo turto bei finansų gigantė „China Merchants Group“ (CMG) prieš kelerius metus prakalbo apie galimybę per Klaipėdą gabenti krovinius. Bendrovė Baltarusijoje vysto pramonės parką „Great Stone“, o tiesiausias kelias produkcijos eksportui būtų per Klaipėdą.

Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus yra sakęs, kad CMG yra išreiškusi norą Klaipėdoje pastatyti naują konteinerių terminalą. 2016 metais ji bandė investuoti į vieną didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Klaipėdos Smeltę“, tačiau sandoris nepavyko.

Statistikos departamento duomenimis, nuo 1997 metų iki praėjusių metų rugsėjo pabaigos Kinijos bendrovės Lietuvoje investavo apie 117 mln. eurų.

Anot jo, kinai itin pažengę kai kuriose ekonomikos srityse, pavyzdžiui, finansinių technologijų, todėl Lietuva turi siekti tapti vartais Kinijai į Europos Sąjungą (ES).

– Kokie šiuo metu yra ekonominiai Lietuvos ir Kinijos santykiai?

– Šiuo metu valstybių ekonominiai santykiai, sakyčiau, yra augantys, nes Kinija vis labiau atsiveria pasauliui savo ekonomika, savo finansų rinka. Be abejo, visų pirma, mus Kinija domina kaip eksporto šalis.

Iš kitos pusės, kiek tai susiję su finansų rinkomis, mes kaip tik pozicionuojamės Kinijos atžvilgiu kaip vartai į Europą būtent finansų sektoriuje, nes, įsteigus Lietuvoje Kinijos bendroves, jos gali pasinaudoti europiniu pasu ir teikti finansines paslaugas likusioje ES teritorijoje.

– Bet pastaruoju metu tarsi pasigirdo neramumų tiek ES, tiek Lietuvoje, kad Kinija per aršiai čia eina – tiek į ES, tiek į Lietuvą – ir galbūt tai gali būti grėsmė nacionaliniam saugumui.

– Mes kartais labai baiminamės visų grėsmių. Tiesiog reikia nuosekliai dirbti, pažindintis, įsigilinti, turėti savo raudonąsias linijas ir jų laikytis. Kai bijosi viso pasaulio, bus kaip tam zuikučiui – bėgsi ir atrodys, kad visas pasaulis griūna.

Taip pat ir bendraujant su Kinija reikia žinoti savo interesus ir atitinkamai jų ribose veikti. Be jokios abejonės, egzistuoja rizikos. Jas reikia vertinti.

– Ar teko užsiminti ir kalbėtis su centrinio banko vicepirmininku apie Kinijos norus investuoti į Klaipėdos uostą?

– Ne, apie tai mes tikrai nekalbėjome. Apie tai net ir nebūtų prasmės kalbėtis. Tai tikrai su centriniu banku niekaip nesusiję, nei su jų, nei su mūsų.

Kad užmegztum santykius Tolimuosiuose Rytuose, neužtenka vieno ar dviejų susitikimų.

– Jūs užsiminėte apie Lietuvos norą eksportuoti prekes į Kiniją. Jau tarsi prieš pusantrų metų duotas leidimas eksportuoti pieno produktus. Ar tas eksportas iš tiesų vyksta?

– Su Kinijos rinka reikia labai ilgai dirbti, iš tikrųjų. Kad užmegztum santykius Tolimuosiuose Rytuose, neužtenka vieno ar dviejų susitikimų. Kaip aš suprantu Kinijos rinką, čia ir metai, ir dveji yra trumpas laikotarpis.

Mums prireikė maždaug dvejų trejų metų, kad prikalbintumėme kelias mokėjimo įstaigas, kelias elektroninių pinigų įstaigas ateiti į Lietuvą ir čia veikti. Tai tikrai ilgas procesas.

Unsplash nuotr.

– Kinus domina ir finansų technologijų sektorius. Apie kokią konkrečiai sritį kalbame? Galbūt tai tarpusavio skolinimosi platformos?

– Finansinės technologijos Kinijoje gerokai pažengusios. Iš tikrųjų tuo gali įsitikinti ir gatvėje – grynieji pinigai praktiškai nenaudojami, naudojamos arba vietinės kortelės, arba mobilus telefonas, kuris yra kaip piniginė.

Jie kaip ir peršoko tą kortelių amžių – įsivyravę mobilūs mokėjimai, greitieji mokėjimai. Vietoje piniginių jie naudoja mobiliuosius, kurie atlieka įvairiausias funkcijas.

Tikrai Kinijos finansinės technologijos, sakyčiau, žygiuoja labai sparčiai. Atėjo tas laikas, kai jie galvoja ir apie plėtrą užsienio šalyse. Šiuo atveju mūsų mintis yra būti tuo tašku, per kurį jie galėtų patekti į ES.

– Ar šiuo metu Lietuvos Bankas svarsto ir daugiau Kinijos bendrovių paraiškų steigti finansų technologijų įmones?

– Susidomėjimas yra maždaug iš dešimties Kinijos bendrovių. Dabar yra suteiktos keturios licencijos elektroninių pinigų įstaigoms ir viena – mokėjimo įstaigai. Bet tas laikotarpis tarp licencijos suteikimo ir veiklos pradžios nesutampa. Čia yra įvairios stadijos. Kol kas pasakyti, kad veikla pilnai išvystyta negalime.

– Lietuvos Bankas bendradarbiauja su Kinijos centriniu banku. Kokia gali būti to bendradarbiavimo nauda?

– Kas mus labiausiai domina, tai jie yra įsteigę virtualios valiutos tyrimų institutą. Turint omenyje mūsų susidomėjimą blokų grandinės technologija, apskritai susidomėjimą virtualiomis valiutomis, tai, be jokios abejonės, yra tie sąlyčio taškai, kuriuose bendradarbiavimą tikrai norėtume gilinti.

– Kinija gana griežtai žiūri į virtualias valiutas. Jiems tai atrodo gana nesaugus reiškinys. Ar gali būti, jog Lietuva kažko mokysis iš Kinijos, kaip reaguoti į šią sritį?

– Centrinio banko pozicija virtualių valiutų atžvilgiu (tiksliau būtų jas pavadinti virtualiu turtu) tikrai griežta, bet, sakyčiau, tai daugiau ar mažiau sutampa su mūsų pozicija. Nematyčiau esminių skirtumų.

Juos domina pati technologija, t. y. blokų grandinės technologija kaip tokia. Taip pat vyksta diskusijos ir vidiniai tyrimai dėl centrinio banko pinigų, virtualių pinigų kaip pakaitalo gryniesiems pinigams. Apie tai mes taip pat kalbėjomės. Būtent centrinio banko virtualių pinigų klausimas mus labai domina.

– Pokalbio pradžioje minėjote, kad Lietuva gali tapti vartais Kinijai į ES. Kiek realus toks noras?

– Viskas priklauso nuo kitos pusės noro, nuo įdirbio. Tam tikrus žingsnius mes matome. [...] Ką mes pristatome? Mes pristatome savo greitą licencijavimo procesą, savo privalumus ta prasme, kad prisileidžiame mokėjimo elektroninių pinigų įstaigas į savo mokėjimų sistemą. Tai yra privalumai, kuriuos galime pasiūlyti ir ko negali pasiūlyti dauguma ES valstybių.

Šiuo metu aktyviai deramasi su keliais potencialiais investuotojais iš antros pasaulio ekonomikos.

Patys kinai ragina Lietuvą aktyviau prisistatyti kaip investicijoms patrauklią šalį, tačiau dalis Lietuvos diplomatų išlieka santūrūs bei neatmeta rizikos, kad komunistinės Kinijos investicijos gali atnešti ir nepageidaujamą politinę įtaką. 

Ambasadorė: akiratyje – penkios įmonės

Lietuvos ambasadorė Kinijoje Ina Marčiulionytė sakė, kad šiuo metu rimtai bendraujama su penkiomis Lietuvoje norinčiomis investuoti Kinijos įmonėmis. Jų pavadinimai neatskleidžiami, nes tai gali pakenkti deryboms.

Dalis investuotojų planuoja plyno lauko investicijas, dalis svarsto apie įmonių įsigijimą.

„Dirbame su didelėmis įmonėmis, – telefonu BNS iš Pekino sakė ambasadorė, – Kinija yra Azija, o su Azija reikia kantrybės ir reikia tiesiog juos prisipratinti, rodyti dėmesį ir nuosekliai dirbti. Mes tikimės, kad reikės vienų – dvejų metų, kada pamatysime pirmuosius rezultatus.“

I. Marčiulionytės nuomone, Lietuvai reikalinga viena Kinijos investavimo sėkmės istorija, kad šalimi susidomėtų kitos kinų įmonės.

„Kol kas kinų nė vienos didelės investicijos Lietuvoje nebuvo, o paprastai pas juos būna taip: kai atsiranda vienas didelis investuotojas, tada ateina ir kiti“, – tvirtino ambasadorė.

Lietuvos ir Kinijos santykiai porai metų stipriai atšalo, kai 2013 metais su Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Lama Lietuvoje susitiko šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.

Dalai Lama vėl į Lietuvą atvyks birželį, bet šįkart vykdomosios valdžios atstovai jo turbūt nepriims. 

Kinai nežino Lietuvos

Kinijos ambasados Lietuvoje ekonomikos ir komercijos patarėjas Lin Chen (Lin Čen) sakė, kad Kinijos bendrovės beveik nežino, kas yra Lietuva.

Jis teigė, kad Lietuvai galėtų pagelbėti platesnis šalies reklamavimas ir aktyvesnė valstybės politika dėl investicijų.

„Tai yra nežinojimas ir Lietuvos reklamavimo Kinijai trūkumas. Tai yra labai gera vieta investicijoms, kalbant apie investicinį klimatą. Lietuva turi daug ką pasiūlyti“, – BNS tvirtino L. Chen.

Jo žodžiais, Lietuva taip pat susiduria su dar viena reikšminga ir stambius investuotojus stabdančia problema – talentingų darbuotojų stygiumi.

„Sakykime, jeigu stambiam investuotojui iš Kinijos reikėtų 1 tūkst. žmonių, tai jam būtų sunku rasti tokį skaičių kvalifikuotų talentų rinkoje. Tai Lietuvos vyriausybė turėtų sutvarkyti, kad galėtų pritraukti tuos stambius investuotojus“, – argumentavo Kinijos diplomatas.

Tiesioginių užsienio investicijų pritraukimu į Lietuvą daugiausiai rūpinasi Vyriausybė, Ūkio ministerija ir jos valdoma agentūra „Investuok Lietuvoje“. 

Tačiau kai kurie kritikai sako pasigendantys lyderystės – nėra aišku, kas vadovauja šiam procesui.

Lietuva kinams per maža?

Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius sako, kad Kinija daugiausiai nori investuoti į infrastruktūros objektus, o šioje vietoje Lietuva neturi daug pasiūlymų. Tuo metu kinų vystomi gamybos pajėgumai – gigantiški, todėl Lietuva tam dažnai pasirodo per maža.

Pasak ūkio ministro, Lietuva jau turi įdirbį su Europos Sąjungos (ES) ar Vakarų valstybių investuotojais, todėl jų investicijos dominuoja.

„Su Vakarų Europos rinkomis dirbome daug daugiau, žinomumas yra didesnis. Esame ES ir NATO nariai. Dirbti yra paprasčiau. Taikoma ES teisė. Ties Kinija, tai tiek mes esame labai mažai žinomi Kinijai, tiek mūsų mastelis Kinijai yra nedidelis, tiek Lietuvoje turime mažai žinių, kaip dirbti su Kinija“, – BNS kalbėjo V. Sinkevičius.

Užsienio investicijas skatinančios agentūros „Investuok Lietuvoje“ Pardavimų vystymo vadovė Vida Staskonienė BNS teigė, kad kinų susidomėjimas Lietuva auga.

„Investuok Lietuvoje“ gauname vis daugiau užklausų iš Kinijos investuotojų. Pastebime, kad didžioji dalis užklausų – noras įsigyti jau veikiančią įmonę arba investuoti į infrastruktūrą. Tai yra bendra Kinijos verslo plėtros tendencija, kurią matome visoje Europoje“, – tvirtino V. Staskonienė.

Nerimas dėl politinės įtakos

Kai kurie šalies pareigūnai baiminasi, jog komunistinė Kinija per investicijas gali įgyti svertų vidaus politikai.

Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs diplomatas BNS sakė, kad atsargumą lemia patirtis su Rusija – ypač prisimenamas atvejis, kai dujų tiekėjas „Gazprom“ buvo įsigijęs trečdalį dujų tiekimo įmonės „Lietuvos dujos“ akcijų, ir tai atvėrė kelią Maskvos spaudimui.

Įtarumą dėl Kinijos užsienio politikos taip pat sustiprino pernai pirmą kartą Baltijos jūroje įvykusios Kinijos ir Rusijos karinės pratybos.

Oficialiai Vyriausybė tikina, kad jokio išankstinio nusistatymo nėra. 

„Vyriausybė taip pat neturi išankstinio nusiteikimo ar investicijų vertinimo tik pagal jų kilmės kriterijų. Jei investicijos vykdomos į strateginius ekonomikos sektorius, jos vertinamos vadovaujantis atitikimo nacionaliniam saugumui kriterijumi“, – BNS sakė premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas. 

Lietuvoje šiuo metu investuotojus tikrina speciali Vyriausybės komisija, galinti uždrausti jiems ateiti į šalį, jeigu jie kelia riziką nacionaliniam saugumui.

Europos Komisija taip pat šiuo metu svarsto dėl papildomų patikrų Kinijos investicijoms į strateginius sektorius. 

Dėmesys – Klaipėdos uostui

Klaipėdoje jau beveik dešimtmetį mąstoma apie uosto plėtrą ir išorinio giliavandenio uosto statybas, galinčias kainuoti apie 800 mln. eurų. Planuojama išorinį uostą pastatyti iki 2025 metų.

Kai kurių Lietuvos pareigūnų teigimu, vienas labiausiai tikėtinų scenarijų – didelė investicija išplėstame Klaipėdos uoste.

2015 metais Kinijos valdoma transporto ir logistikos, nekilnojamojo turto bei finansų gigantė „China Merchants Group“ (CMG) prakalbo apie galimybę per Klaipėdą gabenti krovinius. Bendrovė Baltarusijoje vysto pramonės parką „Great Stone“, o tiesiausias kelias produkcijos eksportui būtų per Klaipėdą.

Tuometinis CMG valdybos pirmininkas Li Jianhongu (Li Dzian Hongas) 2016 metais pareiškė, kad Klaipėdos uostas turėtų tapti korporacijos vartais į Baltijos jūrą.

Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus BNS tvirtino, kad CMG yra išreiškusi norą Klaipėdoje pastatyti naują konteinerių terminalą.

„Mums visada buvo sakoma, kad domina naujas didelis žemės plotas, kuriame būtų galima vystyti intermodalinę krovą“, – sakė A. Vaitkus.

Pasak jo, dar nėra nuspręsta, kaip bus plečiamas uostas, ar koncesijos, ar tiesioginės žemės sklypų nuomos būdu, tačiau šiuo metu neįmanoma pasakyti, kokie nauji investuotojai sugužės į išplėstą Klaipėdos uostą ateityje.

„Klaipėdos uostas yra vienas patraukliausių uostų, vystant Šilko kelią. Šilko kelio taškiniu moduliu siekia būti visi Europos uostai. (...) Klaipėda gali būti galinis taškas rytinėje Baltijos jūros pakrantėje“, – argumentavo uosto vadovas.

Kinijos diplomatas L. Chen teigė, kad CMG vis dar yra rimtai nusiteikusi dėl investicijų Klaipėdos uoste ir laukia uosto plėtros projekto postūmių.

CMG 2016 metais bandė investuoti į vieną didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Klaipėdos Smeltę“, tačiau sandoris nepavyko.

Su CMG atstovais BNS nepavyko susisiekti.

„16+1“ formatas vertinimas nevienareikšmiškai

Kinija prieš daugiau nei penkerius metus sukūrė 16-os Centrinės ir Vidurio Europos regiono šalių bei Kinijos bendradarbiavimo formatą. Tarp jų yra ir Lietuva bei dar 10 ES narių. 

Vakarų Europoje nuogąstaujama, kad „16+1“ bendradarbiavimo formatas skirtas skaldyti ES nares dėl investicijų iš Kinijos. Panašios pozicijos neviešai laikosi ir kai kurie Lietuvos diplomatai.

Tačiau kiti Lietuvos pareigūnai gina šio formato vertę valstybei, nes, jų nuomone, tai yra papildomas įrankis Lietuvai bendrauti su Kinija tiesiogiai.

„Jeigu tai yra formatas, kuris sukuria papildomų ir gerai apmokamų darbo vietų tiek Lietuvoje, tiek Kinijoje, padeda mūsų verslui plėstis, tai aš nematau jokių problemų šiame formate“, – BNS sakė ūkio ministras V. Sinkevičius. 

Lietuvos ambasadorė Kinijoje teigė, kad „16+1“ papildo Lietuvos bendravimo su Kiniją įrankių arsenalą.

„16+1“ formatas Lietuvai ir kitoms panašioms valstybėms yra parankus tuo, kad jis mums papildo dvišalį ir ES Kinijos formatą. Didžiosios valstybėms – Vokietijai, Prancūzijai ar Italijai jokių formatų nereikia, nes jie turi didelę, plačia dienotvarkę. Jiems užtenka dvišalio ir ES formato“, – argumentavo I. Marčiulionytė. 

Savo ruožtu V. Staskonienė tikisi, jog „16+1“ pakeis Kinijos požiūrį į Lietuvą ir sustiprins dvišalius santykius.

Kinija ir šešiolika Europos valstybių kasmet organizuoja aukšto lygio susitikimus. Paskutinis jų vyko pernai Vengrijos sostinėje Budapešte, o 2016 metais – Rygoje. 

Gegužės pabaigoje „16+1“ formato žemės ūkio ministrų susitikimas bus surengtas Lietuvoje.

Kinijos investicijos Lietuvoje ir regione

Statistikos departamento duomenimis, nuo 1997 metų iki praėjusių metų rugsėjo pabaigos Kinijos bendrovės Lietuvoje investavo apie 117 mln. eurų. 

Tuo metu Kinijos investicijų tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Rhodium Group“ duomenimis, 2000–2016 metais Kinijos bendrovės Lietuvoje investavo 33 mln. eurų, Latvijoje – 3 mln. eurų, o Estijoje – 23 mln. eurų.

Per tą patį laikotarpį Kinija Vokietijoje investavo 18,6 mlrd. eurų, Italijoje – 12,8 mlrd. eurų, o Prancūzijoje – 11,5 mlrd. eurų.

Kinijos ambasados Lietuvoje žiniomis, tarp pagrindinių investuotojų iš Kinijos Lietuvoje yra 2007 metais į šalį atėjusi Kinijos telekomunikacijų įrangos ir paslaugų bendrovė „Huawei“, įsteigusi savo produkcijos pardavimo įmonę „Huawei Technology Vilnius“. Toliau 2013 metais Kinijos energetikos inžinerijos kompanija „North China Power Engineering“ įsigijo kontrolinį elektros energetikos objektų projektavimo įmonės Energetikos tinklų institutas akcijų paketą. 2015 metų pradžioje 15 proc. elektros skaitiklių gamintojos „Elgama-Elektronika“ akcijų įsigijo Kinijos įmonė „Jiangsu Linyang Electronics“, o prieš dvejus metus Lietuvoje taip pat įsikūrė Kinijos finansinių technologijų grupės „International Business Settlement“ (IBS) padalinys Europoje „IBS Lithuania“.

Kinijos ambasada neatskleidžia šių investicijų dydžio.

„Ne, nesusiję“, – trečiadienį interviu Žinių radijui, atsakydamas į klausimą, ar Kinijos investicijos nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniams saugumui, teigė V. Pranckietis.

Jis praėjusią savaitę viešėjo Kinijoje, kur susitiko su šalies prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) ir kartu su kitais Baltijos bei Šiaurės šalių parlamento pirmininkais diskutavo apie Kinijos „vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyvą, kuria siekiama užmegzti glaudesnius ryšius su Europos, Azijos ir Afrikos šalimis.

Anot V. Pranckiečio, Kinijos investicijos yra svarbios Lietuvos ekonomikai, o visi sprendimai dėl jų būtų priimami Vyriausybėje.

„Aš manau, kad jų ekonomika yra labai svarbi ir mes nesiskaityti negalime, mums yra svarbios Lietuvoje jų investicijos. Kiek tos investicijos turi pasiekti? Yra kalbama apie išorinį uostą, kad jis turėtų priklausyti, kiek procentų akcijų. Viskas turėtų būti sprendžiama Vyriausybės lygyje po to, kai bus sutarta, o dabar ieškome kelių“, – teigė V. Pranckietis.

Seimo pirmininkas patikino, jog Kinijos investicijos būtų tikrinamos, kaip ir bet kokios kitos investicijos į Lietuvą: „Žinoma, be abejo, nuosekliai viskas, kaip ir visada, vyksta.“

Jis pridūrė, kad Kinijos investicijos galėtų pagyvinti Lietuvos transporto sektorių.

„Kinai nori „viena juosta, vienas kelias“ vystyti prekybinę liniją ir mes nenorėtume likti nuošalyje, nes mūsų transporto sektorius yra Kinijai patrauklus, o mums transporto sektorių išnaudoti taip pat yra labai naudinga“, – sakė Seimo pirmininkas.

Praėjusią savaitę užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kalbėjo, kad Lietuvai gali būti naudingos Kinijos investicijos, tačiau jas reikia vertinti tiek ekonominiu, tiek nacionalinio saugumo požiūriu. Be to, strateginius šalies objektus turi kontroliuoti valstybė.

Žinių radijo paklaustas, ar Lietuva rizikuoja atsidurti „Kinijos kišenėje“, ministras atsakė, kad rizika prarasti investicijų kontrolę išlieka, jeigu „požiūris nebus subalansuotas“. Dabartinius Lietuvos santykius su Kinija tądien L. Linkevičius  vertino kaip gerus ir pragmatiškus.

Praėjusių metų viduryje Europos Sąjungos (ES) vadovai pavedė Europos Komisijai išanalizuoti galimybę atidžiau tikrinti investicijas iš trečiųjų šalių, pirmiausia Kinijos.

Lietuvos diplomatai mano, kad ši iniciatyva gali padėti sustiprinti ES šalių nacionalinį saugumą, bet kritikai perspėja, kad prancūzų iniciatyva gali skatinti protekcionizmą ir pakirsti laisvos prekybos principus.

Bus ar nebus Kinijos verslas Klaipėdos uoste – klausimas retorinis. Kinai Klaipėdos uostu rimtai domisi. Lietuvos valdžia jų investicijų laukia. Bet ar tam pritartų klaipėdiečiai?

Ar uostai bijo kinų?

Kol kas nėra atlikta jokių tyrimų dėl to, kaip į kinų verslo atsiradimą Klaipėdos uoste žvelgtų Klaipėdos miesto gyventojai. Ar kinų investicijos padidintų uoste darbo vietų skaičių lietuviams? Ar paskui kinų verslą į Klaipėdą plūstelėtų ir didelis kiekis kiniečių darbo jėgos. Panašių analogų Lietuvoje jau yra. Kai lenkai įsigijo Mažeikių naftos gamyklą pasigirdo teiginių, kad joje Lietuviai specialistais buvo pakeisti atvykėliais iš Lenkijos.

Kinijos verslo atėjimo psichologinių baimių yra ne tik Lietuvoje. Apie kinų kapitalo atėjimą į kitų ES šalių uostus kol kas nieko nesigirdi. Ar tai reiškia, kad verslo iš Kinijos atėjimas Vakarų Europos šalių uostuose yra nepageidautinas?

„Apie tai, kad Europos uostai bijo kinų neteko girdėti. Kiek žinau, „China Merchants Group“ ieško verslo partnerių ir kituose Europos uostuose. Man džiugu, kad Klaipėda yra vienas iš labiausiai juos dominančių uostų. Lietuva nesugeba generuoti tų krovinių srautų, kuriuos galėtų apdoroti Klaipėdos uostas. Sutapimas, kad „China Merchants Group“ ieškodama naujų rinkų ir partnerių atkreipė dėmesį į Klaipėdos uostą, kuris turi didžiulį vystymo potencialą“, - pastebėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Jo nuomone, žinios apie su kinų verslo atėjimu susietus pablogėsiančius socialinius aspektus galintis būti konkuruojančių uostų skleidžiamas melas.

Užsienio investicijų nauda

A.Vaitkus pripažino, kad dėl galimo Kinijos verslo atėjimo į Klaipėdos uostą karšta diskusija vykusi Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijoje. Kyla klausimas, ar į Klaipėdos uostą atėjusi Kinijos ar kitos šalies kompanija negaus kokių nors išskirtinių verslo sąlygų, kas blogintų kitų uosto kompanijų verslo aplinką.

„Kokia užsienio kompanija beateitų į Klaipėdos uostą ji negali tikėtis išskirtinių sąlygų. Tai būtų neteisinga čia dirbančių kitų kompanijų atžvilgiu, kurių didžioji dalis yra lietuviškos kilmės. Visos kompanijos, kurios pasirengia atsiperkančius projektus, su jais susietiems infrastruktūros projektams vystyti gauna pinigų. Ir tai nuėmė tarp Uosto direkcijos ir uosto naudotojų buvusią įtampą. Drąsiai galiu teigti, kad šiuo metu Klaipėdos uoste į praeitį yra nustumta tezė, kad uoste investicijoms nėra pinigų“, - aiškino A.Vaitkus.

Bet, jo nuomone, negalima stabdyti ir užsienio investicijų srauto. Ta pati „China Merchants Group“ yra kompanija su didžiuliu potencialu. Dėl Šilko kelio vystymo, „Didžiojo akmens“ projekto įgyvendinimo Baltarusijoje Kinijos kompanija pateikia įspūdingus krovinių srautų, kurie keliautų per Klaipėdos uostą, skaičius“, - tikino A.Vaitkus.

Tai, kad užsienio verslo ir kapitalo įsiliejimas į Klaipėdos uosto krovą yra naudingas parodė „Birių krovinių terminalo“ (BKT) pavyzdys. Kai dalį šio terminalo akcijų įgijo Baltarusijos kompanija „Belaruskalij“ BKT pagal krovą tapo antrąja Klaipėdos uosto kompanija.

Teigiamai vertinamas ir vienos didžiausių pasaulyje MSC konteinerių gabenimo kompanijos kapitalo įsiliejimas į Klaipėdos uostą. Jame įrengtas modernus konteinerių terminalas. Tai, kad jis kol kas taip žymiai, kaip tikėtasi, nepadidino konteinerių krovos yra tik laiko klausimas ir vykstantys nepalankūs ekonominiai pokyčiai regione.

Skatintų naujus projektus

Kinijos verslo atėjimas duotų postūmį pradėti iš esmės spręsti dviejų Klaipėdos uosto veiklai svarbių vietų problemas.

„China Merchants Group“ ieško galimybės ne tik įsigyti Klaipėdos uoste kokią nors krovos kompaniją, bet ir svarstytų apie investicijas į išorinio uosto statybą ties Melnrage bei logistikos teritorijų vystymą pietinėje uosto dalyje.

„Išorinio uosto statybos reikalai bręsta ne tik dėl pasirašyto memorandumo su Kinijos verslininkais. Norą turėti papildomų krantinių liniją išorinio uosto dalyje jau yra pareiškusios ir dabartinės Klaipėdos uosto kompanijos – „Klaipėdos nafta“, „Krovinių terminalas“, KLASCO“, - pastebėjo A.Vaitkus.

Kita vertus, Kinijos kompanijos „China Merchants Group“ atėjimas į Klaipėdos uostą dar neturi kažkokių realiai apčiuopiamų požymių. Yra tik pasirašyti keturi memorandumai dėl bendradarbiavimo, transporto ir logistikos, išorinio uosto plėtojimo.

Labiausiai apčiuopiamu „China Merchants Group“ ketinimu galima laikyti tai, kad ji Vilniuje planuoja steigti savo kompanijos atstovybę, o Klaipėdoje uosto veiklą vykdančią įmonę.

„Iki 2020 metų esame suplanavę į Klaipėdos uostą investuoti didžiulius pinigus. Ne tik statysime krantines, bet ir gilinsime uostą, pertvarkysime molus. Investavę didžiulius pinigus privalėsime užtikrinti ir jų grąžą. Tai galėsime padaryti tik būdami atviri užsienio investicijoms. Matau didžiulį uosto vystymo potencialą pietinėje dalyje. Tinkamai pertvarkius teritorijas nuo „Draugystės“ geležinkelio stoties iki Kuršių marių galime suformuoti naujas apie 1500 hektarų uosto ir logistikos vystymo teritorijas atitolusias nuo gyvenamųjų rajonų. Norėčiau, kad čia vystyti verslą ateitų ne tiki Kinijos, bet ir kitos Vakarų Europos šalių kompanijos“, - apibendrino A.Vaitkus.

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje užsienio ir Lietuvos bendrovės jau investavo apie 358 milijonus eurų, o pavykus sukirsti rankoms su kinų verslininkais, investicijos išaugtų dešimteriopai.  Pasak LEZ valdytojų, didesnei plėtrai reikia jungčių su oro uostu ir geležinkeliu.

Apie septyniasdešimt procentų investicijų Kauno Laisvojoje ekonominėje zonoje – iš užsienio, daugiausiai – Suomijos. Tačiau situacija netrukus gali pasikeisti – LEZ valdytojai dėl investicijų derasi su keliomis kinų bendrovėmis. Esą jei kinai ateitų į Kauno rajoną, jų atsineštos lėšos būtų maždaug dešimt kartų didesnės nei kitų bendrovių investicijos į šią zoną – jos gali siekti iki šimto milijono eurų. Tik su kinais, kaip pripažįsta, LEZ valdančios bendrovės vadovas, kalbėtis nėra paprasta.

„Kinai yra ne visiškai tos laisvosios rinkos, kuri veikia, sakysime, vakarų pasaulyje, atstovai. Ten valdžios indėlis ar dominavimas ar dominavimas yra labai didelis ir tai, mūsų supratimu, stabdo bendravimą tarp mūsų verslo, kitaip tariant, tarp Europos verslo ir kinų verslo“, – svarstė Kauno LEZ valdymo bendrovės direktorius Vytas Petružis.

Dabar čia įsikūrusios bendrovės – 21 investuotojas – užima maždaug dešimtadalį visos teritorijos. Esą jų būtų ir daugiau, jei, kaip planuota, ši zona būtų sujungta su oro uostu bei geležinkelio terminalu.Tokioms jungtims reikėtų per dešimties milijonų eurų. Premjeras žada suteikti šį finansavimą.

„Paskutiniu metu yra svarstomas klausimas tiek Ūkio ministerijoje, tiek ir Finansų ministerijoje, nes man teko kalbėti su Ūkio viceministru Mariumi Skarupsku, kuris sakė, kad kai kurie sprendimai bus per dvi savaites priimti dėl tam tikrų lėšų skyrimo LEZ vystymuisi ir plėtrai“, – sakė ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Skaičiuojama, kad dabar Kauno Leze dirba per pusantro tūkstančio žmonių, čia įsikūrusios bendrovės į valstybės biuždetą kasmet sumoka per septynis milijonus eurų mokesčių.