Maskvos valdžia trečiadienio vakarą paskelbė apie vadovų keitimą keliuose garsiausiuose sostinės teatruose, įskaitant „Sovremennik“ ir Gogolio centrą. Pasak jų, Gogolio centrui bus grąžintas senasis pavadinimas – Nikolajaus Gogolio dramos teatras, sakoma pranešime.

K. Serebrenikovas 2012–2021 metais buvo Gogolio centro meno direktorius, pavertęs šią įstaigą kultūros švyturiu.

„Taip. Gogolio centras uždarytas. Taip yra, – parašė K. Serebrenikovas žinučių programėlėje „Telegram“. – Meniniu požiūriu tai jau ne sabotažas – tai yra nužudymas.“

Pasak režisieriaus, centro vadovybės pasikeitimas yra bausmė už šio centro „sąžiningumą“ ir „bandymą siekti laisvės“, įskaitant jo pastangas protestuoti prieš Maskvos vykdomą puolimą.

Paskutinis Gogolio centro darbas bus pjesė „Aš nedalyvauju kare“, paskelbė jis.

Drąsių nuogybių ir keiksmažodžių scenoje nevengiantis bei moderniomis rusų klasikos kūrinių adaptacijomis garsėjantis K. Serebrenikovas išvyko iš Rusijos, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą.

52-ejų metų vyras buvo įsivėlęs į daug atgarsio sulaukusią sukčiavimo bylą, kuri, jo šalininkų teigimu, buvo bausmė už režisieriaus mestą  iššūkį Rusijos pareigūnams.

Gogolio centras uždarytas Rusijoje vykstant precedento neturinčiam susidorojimui su kitaminčiais. Dauguma opozicijos aktyvistų yra nelaisvėje arba išvykę iš šalies.

Šis susidorojimas dar suintensyvėjo prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24-ąją įsakius savo pajėgoms įsiveržti į provakarietišką Ukrainą.

Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje kritika šalyje iš esmės yra uždrausta.

K. Serebrenikovas dėl jam skirto namų arešto prieš trejus metus negalėjo atsiimti jo filmui „Vasara“ (Leto) skirto prizo Kanų kino festivalyje, o dabar vėl varžosi dėl „Auksinės palmės šakelės“.

Tačiau šiemet 53 metų filmų kūrėjas, užrūstinęs Kremlių LGBTQ bendruomenės palaikymu, sako, kad bandė pajusti nors dalelę Kanų magijos, išvyniodamas raudoną kilimą savo naujausio projekto filmavimo aikštelėje Maskvoje.

„Mes turėjome dvigubą šventę“, – sakė jis žurnalistams kalbėdamas per vaizdo ryšį.

Savo filmo premjeroje Kanų festivalyje per „FaceTime“ pasirodęs režisierius sulaukė audringų ilgų ovacijų, nors vieta su jo pavarde salėje liko tuščia.

Savo juostą „Petrovų gripas“ (Petrovy v gripe) – sapną primenantį filmą apie vienos šeimos gūdžią žiemą stagnacijos metais prieš Sovietų Sąjungos žlugimą – K. Serebrenikovas sukūrė tuo metu, kai buvo teisiamas prieštaringai vertinamoje sukčiavimo byloje, kurią savaitraštis „The Hollywood Reporter“ apibūdino kaip „košmarą tiesiai iš Franzo Kafkos romano“.

Dienomis – teismas, naktimis – filmavimas

Juostos filmavimas daugiausia vyko naktimis, nes didžiąją dienos dalį jis praleisdavo teisme dėl kaltinimų, kuriuos jo šalininkai laiko bausme režisieriui už jo drąsą, parodytą vadovaujant Gogolio centrui.

Tačiau per vaizdo ryšiu vykusią spaudos konferenciją K. Serebrenikovas susilaikė nuo kritikos Rusijos valdžiai sakydamas, kad „tikrieji sunkumai (kuriant filmą) yra tavo viduje, tačiau kai turi puikią komandą – tai padeda“.

Naujasis režisieriaus darbas, sukurtas pagal Aleksejaus Salnikovo romaną apie keisto viruso apimtą miestą, patiko kino kritikams Kanuose.

„Variety“ šį filmą su ukrainiečių dainininku Ivanu Dornu pavadino „džiuginančiu Serebrenikovo sugrįžimu į geriausią formą“.

K. Serebrenikovas, anksčiau buvęs artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino ratui, sulaukė problemų pastatęs Rusijos konservatorius užrūstinusį baleto spektaklį, pasakojantį apie į Vakarus pabėgusį rusų baleto legendą Rudolfą Nurejevą, kuris buvo homoseksualus.

Kremliui artimas įtakingas kino režisierius, „Oskaro“ laureatas Nikita Michalkovas tada pareiškė, kad negalima buvo leisti K. Serebrenikovui Didžiojo teatro scenoje „iškabinti Nurejevo varpos“. Jis turėjo galvoje spektaklio metu matomą nuogos baleto legendos fotografiją, padarytą garsaus amerikiečių fotografo Richardo Avedono (Ričardo Avedono).

„Viskas šiame pasaulyje turi pradžią ir pabaigą. Tačiau prasideda kažkas nauja. Dėkoju draugams, mokiniams ir priešams už unikalią patirtį, padėjusią man išsiaiškinti daugelį svarbių dalykų“, – parašė K. Serebrenikovas savo „Instagram“ paskyroje.

Jis pažymėjo, kad Gogolio centras, kaip teatras ir idėja, toliau gyvuos, „nes teatras ir laisvė yra svarbiau ir plačiau, o tai reiškia, ir gajau už bet kokius valdininkus, aplinkybes ir netgi svarbiau bei plačiau už jo kūrėjus“.    

„Pasistenkite padaryti taip, kad teatras liktų gyvas, o laisvė būtų jums būtina. Ir nereikia liūdėti. Liūdesyje nėra nei gyvenimo, nei laisvės. Žinote, ką reikia daryti. Visiems – taika ir meilė“, – rašė K. Serebrenikovas.

Trejus metus vykusiame teismo procese K. Serebrenikovas buvo apkaltintas maždaug 2 mln. JAV dolerių pasisavinimu, bet ši byla vos nesubliūško, o šimtai kultūros atstovų Rusijoje ir užsienyje reiškė paramą režisieriui.

Režisierius paskelbė nuotrauką, rodančią, kad jo darbo sutartis baigia galioti vasario 25 dieną.

Pernai birželį K. Serebrenikovui teismas skyrė lygtinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę už sukčiavimą vadinamojoje „Septintosios studijos“ byloje, kurią jo šalininkai laikė kūrybos laisvės išbandymu Rusijoje.

Trejus metus vykusiame teismo procese K. Serebrenikovas buvo apkaltintas maždaug 2 mln. JAV dolerių pasisavinimu, bet ši byla vos nesubliūško, o šimtai kultūros atstovų Rusijoje ir užsienyje reiškė paramą režisieriui.

Teisėja nusprendė, kad K. Serebrenikovas ir du kiti bylos atsakovai yra kalti dėl 129 mln. rublių (1,79 mln. eurų) valstybės lėšų, skirtų teatro projektui „Platforma“, neteisėto pasisavinimo. Daugelis sako, kad šis teatro projektas atvėrė kelią kitiems drąsiems meno projektams Rusijoje.

Niekas iš bylos atsakovų savo kaltės nepripažino nei tyrimo metu, nei teisme.

Lapkričio 18 dieną Maskvos miesto teismas paliko galioti „Septintosios studijos“ byloje paskelbtą nuosprendį, atmetęs gynybos apeliacinius skundus. 

K. Serebrenikovas atsisakė skųsti nuosprendį, nurodęs, jog „labai pavargo nuo teismų“, sakė jo advokatas. Teismo posėdyje režisierius nedalyvavo.

Anksčiau žiniasklaida, remdamasi neįvardytu šaltiniu, pranešė, kad Maskvos kultūros departamentas ketina nepratęsti sutarties su K. Serebrenikovu.

Vasario 7 dieną skelbta, kad Teatro kritikų asociacija išsiuntė atvirą laišką Maskvos kultūros departamento vadovui Aleksandrui Kibovskiui, ragindami palikti K. Serebrenikovą Gogolio centro meno vadovo pareigose.

Kritikai laiške rašo, kad „ilgiau nei aštuonerius metus me stebėjome ir aprašinėjome Gogolio centro virsmą“.

„Mes, kaip teatro ekspertai, tvirtiname: „Režisieriaus ir pedagogo Kirilo Serebrenikovo sukurtas Gogolio centras tapo svarbiu reiškiniu rusiško teatro istorijoje“, – rašoma laiške.

Kontroversiška byla

Gogolio centro vadovas K. Serebrenikovas buvo sulaikytas 2017 metais.

Pernai teisėjas nusprendė grąžinti bylą prokurorams dėl įrodymų stygiaus, bet procesas buvo atnaujintas perėmus jį naujam teisėju, o įtariama pasisavinta suma buvo kiek sumažinta – nuo 133 mln. rublių iki 129 mln. rublių.

Kelias dienas kalėjime praleidęs K. Serebrenikovas buvo paleistas, jam buvo skirtas namų areštas, o vėliau buvo leista ir sugrįžti į darbą. Todėl daugelis tikėjosi, kad byla bus nutraukta.

Tačiau pernai birželį teisėja pritarė kaltintojų teiginiams, kad K. Serebrenikovas surežisavo valstybės pinigų, skirtų projektui „Platforma“, kuriam jis vadovavo 2011–2014 metais, vagystę.

K. Serebrenikovas ir kiti atsakovai tvirtino, kad yra nekalti. Šią savaitę režisierius kaltinimus, kad jis pavogė tuos pinigus, pavadino juokingais.

Cenzūros kritikas

Garsiausi meno pasaulio atstovai griežtai sukritikavo prokurorų teiginį, kad projektas „Platforma“ kainavo gerokai mažiau, nei valstybė jam skyrė lėšų.

Didžiojo teatro generalinis direktorius Vladimiras Urinas praeitais metais sakė, kad brangius projekto pastatymus prokurorai įvertino kaip nedideles pjeses, „sąmoningai“ sumažindami skaičius.

Gynyba tvirtino, kad projektui iš tiesų reikėjo net daugiau lėšų nei skyrė valstybė.

Vienas didžiausio pripažinimo sulaukusių Rusijos režisierių K. Serebrenikovas kūrė dirbo operoje, teatre ir kine, jo darbai nuolat pelnydavo apdovanojimų.

Režisierius kritikavo intensyvėjančią meno cenzūrą Rusijoje ir perspėdavo, kad „viskas grįžta prie graudžiausios sovietų praktikos“.

Jį palaikė daug garsių Rusijos kultūros veikėjų ir tarptautinių žvaigždžių, tarp jų Cate Blanchett (Keit Blanšet) ir Ianas McKellenas (Ijanas Makelenas).

Praeitais metais tūkstančiai žmonių pasirašė atvirą laišką Rusijos kultūros ministrei Olgai Liubimovai, prašydami atsiimti ministerijos kaltinimus atsakovams.

Prokurorai 50-ies metų amžiaus K. Serebrenikovui prašė šešerių metų kalėjimo bausmės.

Kaip pranešama, režisieriui skirta lygtinė bausmė su trejų metų bandomuoju laikotarpiu ir 800 tūkst. rublių (12 tūkst. dolerių) bauda.

50-ies K. Serebrenikovas buvo suimtas prieš 3 metus. Penktadienį teismas nuteisė režisierių ir dar du jo bendrininkus pasisavinus apie 129 mln. rublių (apie 1,66 mln. eurų) meninei veiklai skirtų valstybės lėšų. Pats K. Serebrenikovas kaltinimus neigia ir tikina esąs nekaltas. Kol kas teismas nepaskelbė K. Serebrenikovui skiriamos bausmės.

Kai kurie apžvalgininkai bylą sieja su režisieriaus išsakyta kritika Rusijos ortodoksų bažnyčiai, kuri yra glaudžiai susijusi su aukšto rango Rusijos vyriausybės pareigūnais. Rusijos kultūros ministerija palaikė kaltinimus režisieriui.

Pernai, kai K. Serebrenikovui buvo taikomas namų areštas, jis tapo vieno prestižiškiausių Rusijos kino apdovanojimų – „Nika“ premijos – laureatu už filmą „Vasara“ apie SSRS roko žvaigždę Viktorą Cojų. Premija įteikta jam nedalyvaujant ceremonijoje.

Prokurorai taip pat prašo skirti režisieriui 800 tūkst. rublių (11 536 dolerių) dydžio baudą.

50 metų amžiaus Maskvos teatro „Gogolio centras“ vadovas K. Serebrenikovas buvo sulaikytas 2017 metų rugpjūtį. Jis teigė, kad jam reiškiami kaltinimai sufabrikuoti. Režisierius daugiau kaip pusantrų metų gyveno namų arešto sąlygomis, bet pernai balandį namų areštas buvo panaikintas.

Pernai, kai K. Serebrenikovui dar buvo taikomas namų areštas, jis už filmą „Vasara“ (Leto) gavo „Nikos“ premiją už geriausią režisūrą. Filme pasakojama apie legendinį rusų atlikėją Viktorą Cojų.

Kritikai teigia, kad režisieriaus sulaikymas buvo planuotas valdžios struktūrų veiksmas, siekiant nutildyti Rusijos ideologiją kritikuojantį ir liberalias idėjas šalyje skleidžiantį kūrėją. Kai kurie stebėtojai sieja bylą su režisieriaus kritika Rusijos ortodoksų bažnyčiai.

49 metų kūrėjas, pernai negalėjęs dalyvauti pripažinimo sulaukusio savo filmo „Vasara“ (Leto) premjeroje Kanų kino festivalyje, jam keliamus kaltinimus grobstymu vadina „absurdiškais“.

Po sulaikymo 2017 metų rugpjūtį  K. Serebrenikovas net namų arešte tęsė savo darbą. Antradienį jis buvo pripažintas geriausiu dramos režisieriumi bei pelnė apdovanojimą už geriausią baletą.

„Tikiuosi, kad šį apdovanojimą man skyrėte, nes jums tikrai patiko mano spektaklis“, – sakė K. Serebrenikovas savo padėkos kalboje, sukėlusioje kai kurių ceremonijos dalyvių juoką.

„Tikiuosi, kad teatro bendruomenė palaikys vieni kitus kaip palaiko mane“, – kalbėjo režisierius. Jo kalbą transliavo nepriklausomas televizijos kanalas „Dožd“.

K. Serebrenikovo spektaklio „Mažosios tragedijos“ – modernios Aleksandro Puškino veikalo interpretacijos – premjera režisieriaus vadovaujamame Maskvos teatre Gogolio centre įvyko po jo suėmimo 2017 metų rugpjūtį. Spektaklis buvo baigtas statyti režisieriui nedalyvaujant.

Pirmadienį Maskvos teismas priėmė netikėtą sprendimą ir leido paleisti režisierių iš namų arešto, tačiau nurodė jam likti šalies sostinėje iki bylos nagrinėjimo pabaigos.

Režisierius ir dar trys byloje figūruojantys kaltinamieji yra kaltinami suformavę organizuotą nusikaltėlių grupę ir 2011–2014 metais pavogę daugiau nei 2 mln. JAV dolerių (1,75 mln. eurų), valstybės skirtų modernaus meno projektui „Platforma“.

K. Serebrenikovas tvirtina, kad pinigai buvo teisėtai panaudoti. Šią savaitę teismas nurodė iš naujo peržiūrėti ir įvertinti projekto finansinę dalį ir meninę vertę, sakoma pranešimuose.

Antrą „Auksinę kaukę“ K. Serebrenikovas atsiėmė prizą už baleto „Nurejevas“ pastatymą Maskvos Didžiajame teatre.

Šis baleto spektaklis, pasakojantis apie į Vakarus pabėgusį rusų baleto legendą Rudolfą Nurejevą, buvo atšauktas likus kelioms dienoms iki 2017 metų gegužę numatytos premjeros, nors buvo parodytas tais pačiais metais vėliau.

Spektaklio premjeros atidėjimą Didžiojo teatro vadovybė paaiškino tuo, kad spektaklyje dalyvaujantiems artistams neužteko repeticijų pasiruošti premjerai, tačiau buvo manančių, kad įtakos atidėjimui turėjo pradėtas tyrimas dėl spektaklio režisieriaus arba jo spektaklyje atskleistas R. Nurijevo homoseksualumas.

K. Serebrenikovo suėmimas sukrėtė visą Rusijos meno pasaulį ir sulaukė didelio Vakarų dėmesio.

„Auksinės kaukės“ apdovanojimus teatro profesionalams už geriausius sezono darbus 1993 metais įsteigė Rusijos teatralų sąjunga.

Maskvos teismas atmetė praeitą savaitę žemesnės instancijos teismo sprendimą pratęsti režisieriaus, kaltinamo vadinamosios „Septintosios studijos“ baudžiamojoje byloje, areštą trims mėnesiams. K. Serebrenikovas, Gogolio centro – vieno Maskvos teatrų – vadovas, laikomas suimtas nuo 2017 metų rugpjūčio.

Režisieriaus šalininkai šią bylą laiko politiškai motyvuota.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas kultūros reikalams Vladimiras Tolstojus pasveikino naujausią sprendimą ir pridūrė, kad K. Serebrenikovą reikėjo paleisti daug anksčiau.

„Nuostabi žinia. Tai seniai reikėjo padaryti. Gerai, kad dabar priimtas toks sprendimas. (K. Serebrenikovui) bus daugiau galimybių užsiimti kūrybą“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė V. Tolstojus.

Praeitą antradienį teisėja Irina Akuratova nusprendė K. Serebrenikovui skirtą namų areštą pratęsti iki liepos 4 dienos.

Taip pat buvo trims mėnesiams pratęstas namų areštas dviem kitiems byloje figūruojantiems asmenims: buvusiai Kultūros ministerijos departamento, atsakingo už valstybės paramą menui ir liaudies kūrybai, vadovei, Rusijos akademinio jaunimo teatro direktorei Sofijai Apfelbaum ir buvusiam „Septintosios studijos“ generaliniam direktoriui Jurijui Itinui.

Pastariesiems asmenims skirtos kardomosios priemonės pirmadienį irgi buvo atšauktas aukštesnės instancijos teismo sprendimu.

Kaltinimai grobstymu

Pripažintas, apdovanojimų pelnęs režisierius yra kaltinamas daugiau kaip 2 mln. dolerių (1,75 mln. eurų) valstybės lėšų vienam teatro projektui išgrobstymu. Jis tvirtina, kad pinigai buvo išleisti tinkamai, pastatymams.

Šalininkai tyrimą jo atžvilgiu laiko meninės nepriklausomybės varžymo valdant prezidentui Vladimirui Putinui dalimi. Daug garsių kultūros veikėjų iš Rusijos ir užsienio, įskaitant Holivudo aktorę Cate Blanchett (Keit Blanšet), ragino jį paleisti.

Pastaraisiais metais K. Serebrenikovas kritikuodavo intensyvėjančią meno cenzūrą Rusijoje ir perspėdavo, kad „viskas grįžta prie graudžiausios sovietų praktikos“.

Rusijos ir Europos aktoriai surengė daug kampanijų už jo paleidimą. Nuo Avinjono iki Ciuricho jie rodydavosi vilkėdami marškinėlius su užrašu „Paleiskite Kirilą“ (Free Kirill).

K. Serebrenikovas buvo areštuotas 2017 metų rugpjūtį Sankt Peterburge, kur filmavo juostą apie vieną sovietų laikų roko grupę, ir atvežtas į Maskvą. Jo areštas pašiurpino Rusijos menininkų bendruomenę.

Kaltintojai teigia, kad K. Serebrenikovas ir kiti bylos atsakovai 2011–2014 metais pavogė dalį lėšų, skirtų tarpdalykiniam modernaus meno projektui „Platforma“.

Jie kaltinami pasirašę fiktyvių kontraktų dėl „tariamų paslaugų“, panaudoję tuos pinigus „savo asmeninėms reikmėms“, o vyriausybei pateikę suklastotas finansines ataskaitas.

Teismo procesas prasidėjo praėjusiais metais už uždarų durų.

Darbas namų arešto sąlygomis

49 metų K. Serebrenikovas Rusijos konservatyviųjų sluoksnių nemalonę užsitraukė drąsiu baletu Maskvos Didžiajame teatre apie į Vakarus pabėgusį žymų šokėją Rudolfą Nurejevą, kuris buvo homoseksualus. Spektaklio metu matoma visiškai nuogo legendinio šokėjo fotografija, padaryta garsaus amerikiečių fotografo Richardo Avedono (Ričardo Avedono).

Kremliui artimas įtakingas kino režisierius, „Oskaro“ laureatas Nikita Michalkovas tada sakė, kad negalima buvo leisti K. Serebrenikovui svarbiausioje šalies teatro scenoje „iškabinti Nurejevo varpos“.

Namų arešte laikomas režisierius nedalyvavo dviejų svarbių savo teatro pastatymų premjerose, bet tęsia darbą, nors jam ir draudžiama naudotis telefonu ar internetu.

K. Serebrenikovo filmas „Vasara“ (Leto), paremtas kultinės sovietų roko grupės „Kino“ ir jo lyderio Viktoro Cojaus istorija, pernai, jam nedalyvaujant, buvo parodytas konkursinėje Kanų kino festivalio programoje. Juostos filmavimas ir montavimas buvo baigti be jo.

Tačiau jis sugebėjo pastatyti operą „Cosi Fan Tutte“, kurios premjera rudenį įvyko Ciuriche. Tai jis padarė įrašydamas vaizdo instrukcijas į atmintukus, kurie tada būdavo siunčiami į Šveicariją, ir gaudamas repeticijų įrašus.

Kanų kino festivalyje pristatyta rusų režisieriaus „Vasara“ prikaustė energija ir gyvybingumu, o garso takelis buvo pripažintas geriausiu. Deja, prieš Rusijos prezidento vykdomą politiką pasisakančiam K. Serebrenikovui tąkart nebuvo lemta pasidžiaugti sėkme – Kanuose apdovanojimo režisierius negalėjo atsiimti, nes 2017 metų rugpjūtį jis buvo apkaltintas valstybės lėšų pasisavinimu ir iki šiol jam paskirtas namų areštas.

Akivaizdu, kad režisieriaus sulaikymas buvo planuotas valdžios struktūrų veiksmas siekiant užtildyti Rusijos ideologiją kritikuojantį ir liberalias idėjas šalyje skleidžiantį kūrėją, rašoma festivalio organizatorių pranešime.

Pasak K. Serebrenikovo agentės, dabar jam leidžiama bendrauti tik su šeimos nariais ir advokatu. Vis dėlto režisierius sugebėjo baigti filmą, ir jis tapo svarbia politine žinute apie laisvę.

„Mes laisvės siekėme vedini „Roko maršais“, o Sovietų Sąjungos politines permainas judino alternatyvioji Leningrado scena, ypač Viktoras Cojus, jo grupė „Kino“ ir kiti bendraminčiai. K. Serebrenikovui pavyko prikelti tuos laikus ir juos vėl iš naujo padaryti aktualius. Atidarymo filmu pasirinkdami „Vasarą“, išreiškiame palaikymą nepagrįstai įkalintam režisieriui ir jo kūrybinėms idėjoms“, – sako „Kino pavasario“ vykdomasis direktorius Algirdas Ramaška. Festivalyje buvo rodyti ir ankstesni K. Serebrenikovo darbai – Vladimiro Putino valdymą kritikuojantis „Mokinys“ (2016) ir „Neištikimybė“ (2012).

Naujausiame filme režisierius, apsupdamas maištinga 9-ojo dešimtmečio nuotaika, grąžina žiūrovą į „perestroikos“ išvakares. Kai visu pajėgumu griaudėjo Leningrado roko scena, gimė legendinė grupė „Kino“ su charizmatiškuoju V. Cojumi, jaunimui laisvę simbolizavo „The Beatles“, Bobas Dylanas, Davidas Bowie, „The Doors“ ar „Sex Pistols“, kuriuos taip pat girdime filme.

Minėtų įvykių fone susitinka vėliau grupės „Kino“ lyderiu tapsiantis 19-metis V. Cojus, jo tuometis įkvėpėjas Maikas Naumenko iš grupės „Zoopark“ ir jo gražuolė žmona Natalija Naumenko. Jauni žmonės net neįtaria, kad ši vasara bus lemtinga, o jų draugystė, kaip ir jie patys, taps nemirštančia legenda, su kuria užaugs net kelios kartos.

„Viliojantis, bet tuo pačiu nepermatomas meilės laiškas praeičiai, – taip „Vasarą“ pristato įtakingas britų leidinys „The Guardian“. – Tai filmas apie kartą, kuri laukė „Stones“ vinilinės plokštelės pasirodymo, o ne naujo „iPad“.“ Šiuo atveju „Vasara“ tampa tarsi tiltu, kuris jaunajai kartai padeda atrasti santykį su sovietmečiu, taip suvokiant ir įsisavinant laisvės svarbą.

Apie festivalį

24-asis Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ vyks 2019 metų kovo 21 – balandžio 4 dienomis. Praėjusiais metais „Kino pavasaris“ sulaukė 116 551 žiūrovo, tad yra didžiausias kino renginys Lietuvoje ir vienas ryškiausių kino festivalių Rytų Europoje. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Režisierius, kuris pastaraisiais metais mesdavo iššūkį socialinėms normoms ir padarė perversmą Rusijos meno scenoje, namų arešto sąlygomis laikomas jau ilgiau kaip metus. Trečiadienį įvyko pirmas atviras jo teismo posėdis.

„Galiu pasakyti, kad nieko nesuprantu. Nieko niekada nepavogiau ir negrobsčiau“, - Maskvos Meščiansko rajono teismui pareiškė Gogolio centro – vieno sostinės teatrų – vadovas ir pavadino kaltinimus absurdu.

Teismo salėje buvo dešimtys jo šalininkų, tarp jų – garsi rašytoja Liudmila Ulickaja ir aktorė Ksenija Rapoport.

Teismo posėdyje taip pat dalyvavo kiti trys K. Serebrenikovo bylos atsakovai Sofija Apfelbaum, Jurijus Itinas ir Aleksejus Malobrodskis.

Pripažintas, apdovanojimų pelnęs režisierius yra kaltinamas daugiau kaip 2 mln. dolerių (1,75 mln. eurų) valstybės lėšų vienam teatro projektui išgrobstymu. Jis tvirtina, kad pinigai buvo išleisti tinkamai, pastatymams.

Šalininkai tyrimą jo atžvilgiu laiko meninės nepriklausomybės varžymo valdant prezidentui Vladimirui Putinui dalimi. Daug garsių kultūros veikėjų iš Rusijos ir užsienio, įskaitant Holivudo aktorę Cate Blanchett (Keit Blanšet), ragino jį paleisti.

Pastaraisiais metais K. Serebrenikovas kritikuodavo intensyvėjančią meno cenzūrą Rusijoje ir perspėdavo, kad „viskas grįžta prie graudžiausios sovietų praktikos“.

Rusijos ir Europos aktoriai surengė daug kampanijų už jo paleidimą. Nuo Avinjono iki Ciuricho jie rodydavosi vilkėdami marškinėlius su užrašu „Paleiskite Kirilą“ (Free Kirill).

K. Serebrenikovas buvo areštuotas 2017 metų rugpjūtį Sankt Peterburge, kur filmavo juostą apie vieną sovietų laikų roko grupę, ir atvežtas į Maskvą. Jo areštas pašiurpino Rusijos menininkų bendruomenę.

„Griauti inteligentiją“

Rusų aktorė Julija Aug sakė, kad ši byla pateks į istoriją.

„Šiuo teismo procesu siekiama griauti kūrybinės inteligentijos autoritetą“, – antradienį socialiniame tinkle „Facebook“ parašė ji.

Kaltintojai teigia, kad K. Serebrenikovas ir kiti bylos atsakovai 2011–2014 metais pavogė dalį lėšų, skirtų tarpdalykiniam modernaus meno projektui „Platforma“.

Jie kaltinami pasirašę fiktyvių kontraktų dėl „tariamų paslaugų“, panaudoję tuos pinigus „savo asmeninėms reikmėms“, o vyriausybei pateikę suklastotas finansines ataskaitas.

Prokuroras Olegas Lavrovas trečiadienį teisme sakė, kad K. Serebrenikovas koordinavo „nusikalstamos grupės“ darbą ir suklaidino kultūros ministeriją pateikdamas „melagingą informaciją“.

Per posėdį ir kiti atsakovai sakė, kad kaltinimai jiems nėra aiškūs.

„Nesuprantu, ką padariau ir kieno pasitikėjimą išdaviau“, – sakė A. Malobrodskis, buvęs Gogolio centro direktorius.

Teismo procesas prasidėjo praėjusį mėnesį už uždarų durų.

Darbas namų arešto sąlygomis

49 metų K. Serebrenikovas Rusijos konservatyviųjų sluoksnių nemalonę užsitraukė drąsiu baletu Maskvos Didžiajame teatre apie į Vakarus pabėgusį žymų šokėją Rudolfą Nurejevą, kuris buvo homoseksualus. Spektaklio metu matoma visiškai nuogo legendinio šokėjo fotografija, padaryta garsaus amerikiečių fotografo Richardo Avedono (Ričardo Avedono).

Kremliui artimas įtakingas kino režisierius, „Oskaro“ laureatas Nikita Michalkovas sakė, kad negalima buvo leisti K. Serebrenikovui svarbiausioje šalies teatro scenoje „iškabinti Nurejevo varpos“.

K. Serebrenikovo advokatai praėjusį mėnesį paprašė teisėjo liudytojais iškviesti 400 žmonių, dalyvavusių projekte „Platforma“, bet sakė, kad prašymas buvo atmestas.

Namų arešte laikomas režisierius nedalyvavo dviejų svarbių savo teatro pastatymų premjerose, bet tęsia darbą, nors jam ir draudžiama naudotis telefonu ar internetu.

K. Serebrenikovo filmas „Vasara“ (Leto), paremtas kultinės sovietų roko grupės „Kino“ ir jo lyderio Viktoro Cojaus istorija, šiemet, jam nedalyvaujant, buvo parodytas konkursinėje Kanų kino festivalio programoje. Juostos filmavimas ir montavimas buvo baigti be jo.

Tačiau jis sugebėjo pastatyti operą „Cosi Fan Tutte“, kurios premjera sekmadienį įvyko Ciuriche. Tai jis padarė įrašydamas vaizdo instrukcijas į atmintukus, kurie tada būdavo siunčiami į Šveicariją, ir gaudamas repeticijų įrašus.

Praėjusią savaitę K. Serebrenikovas buvo nominuotas trijose prestižinių rusų teatro apdovanojimų „Auksinė kaukė“ kategorijose. Į apdovanojimus pretenduoja abi jo praėjusių metų teatro premjeros.

Viena jų yra Aleksandro Puškino trumpų pjesių rinkinio „Mažosios tragedijos“ (Malenkije tragedii) moderni interpretacija Gogolio centre, o kitas pastatymas yra baletas „Nurejevas“ (Nurejev).