KUSS „Facebook“ paskyroje vykusio balsavimo nugalėtoja tapo Martyna Varkalytė, o po įnirtingos kovos, kurioje pirmos ir antros vietos nugalėtojus skyrė tik vienas taškas, šauniausia Klaipėdos universiteto studente buvo karūnuota Deimantė Končiutė.

Dalyvių namų darbus vertino ir įvairių užduočių rezultatus fiksavo komisija, kurios kėdėse sėdėjo net tik pati KUSS prezidentė Indrė Čedavičiūtė, bet ir pernai šiame renginyje nugalėjęs Mantas Zubrickas.

Rinkimuose dalyvavę studentai turėjo rungtis viktorinoje, kurioje buvo užduodami klausimai apie KU, vaidinti ir prisitaikyti prie jiems duotų situacijų teatralizuotoje užduotyje, sušokti namų darbams užduotą šokį ir sukurti naują raidžių KUSS paaiškinimą.

Renginio metu užsiėmimų turėjo ne tik dalyviai, bet ir žiūrovai. Rengto žaidimo bei viktorinos metu visi aktyviai dalyvavę studentai gavo rėmėjų steigtų prizų – skanučių spurgų.

Po renginio kalbinta vakaro nugalėtoja Deimantė papasakojo apie savo kelionę naujojo titulo link.

„Iš pradžių užsiregistruoti rinkimuose man siūlė draugai, bet aš atsisakiau. Ilgai delsiau bei galvojau, tačiau galiausiai paskutinę dieną, registracijos pabaigos išvakarėse, nusprendžiau ir užsiregistravau“, – teigė mergina.

Paklausta ar tikėjosi nugalėti rinkimuose ir, ar siūlytų savo draugams dalyvauti panašiuose renginiuose ji prisipažino: „Aš tikrai nesitikėjau šiandien nugalėti, o draugus bandyčiau motyvuoti į tokius renginius eiti, nes gi taip galima gerai praleisti savo laisvą laiką. Taip pat šįvakar linksmai pasitikrinau savo žinias, sužinojau daug įdomios informacijos apie mūsų universitetą, tad tikrai, stengčiausi draugus kviesti dalyvauti.“.

Ar bandytų apginti šiemet iškovotą titulą ir kitais metais, jei vėl vyktų tokio tipo renginys, Deimantė pagalvojusi atsakė: „Ne, vieno karto man užtenka, nes manau, jog yra dar daug kitų šaunių studentų, kurie galėtų čia taip pat puikiai sudalyvauti. Ir kaip anksčiau minėjau, stengsiuosi motyvuoti ir kitus studentus dalyvauti, tad tikrai nematau bėdos vėliau kažkam užleisti šauniausiojo vardą ir leisti patirti tą euforiją kai išgirsti kaip skelbią nugalėtojo vardą“.

Renginio pabaigoje naujoji šauniausia KU studentė visiems palinkėjo sėkmės cituodama savo gyvenimo credo: „Mums reikia įsinešti į savo gyvenimą kažkiek chaoso, būti kvailais, bet tuo pačiu ir protingais. Turime daryti viską, kad pakeistume savo dienos rutiną, nes mes negalime rinktis kurią valandą mirsime, bet galime pasirinkti kaip norime gyventi dabar.“

Į uostamiestį mokytis sugužėjusi studentija jau išsinuomojo geriausius butus už žemiausią kainą. Šiemet tokių būstų savininkai privertė labiau paploninti į aukštuosius mokslus kimbančių jaunuolių tėvų pinigines. Nuomotojai pakėlė ne tik kainas, bet ir sugriežtino butų ar kambarių nuomos studentams sąlygas.

Jaunuomenė jau įsikūrė

Šiemet į aukštąsias uostamiesčio mokyklas įstojusieji arba mokslų po vasaros tęsti grįžtantys studentai būsto dairytis pradėjo dar nė nesibaigus vasarai.

"Pirmakursiai būsto tradiciškai pradeda ieškoti rugpjūčio mėnesį, o patys atsakingiausi su butų savininkais preliminariai tariasi nuo liepos vidurio, dar nežinodami stojamųjų egzaminų rezultatų", – paaiškino nekilnojamojo turto valdymo bendrovės "Termionas" direktorė Indrė Valionienė.

Pašnekovės teigimu, šiuo metu dauguma uostamiesčio mokslinčių jau įsikūrę nuomojamuose butuose. Tačiau tai nereiškia, kad tame pačiame bute jie ir praleis visą studijų laiką, kol gaus aukštojo mokslo diplomą.

"Kai kuriems iš jų, neišlaikius laisvės egzamino, teks išmokti gyvenimiškas pamokas ir ieškotis naujo būsto. Tada jiems gali tekti nuomotis būstus jau už aukštesnę kainą ir griežtesnėmis sąlygomis", – pastebėjo bendrovės vadovė.

Bus pokyčių

Kito paieškų piko tikimasi spalio pabaigoje ir sausį. Portalo "Aruodas.lt" vadovės Viktorijos Steponavičiūtės teigimu, tikėtina, jog tokiu metu neretą studentą žvalgytis kito būsto priverčia prasidėjęs šildymo sezonas arba jaunuoliai pasisotina studentiška kompanija bendrabutyje ir ieško individualesnės erdvės.

Dabar rinkoje belikę brangesni, geriau įrengti butai. Šie įdomesni jauniems, į Klaipėdą pagal darbo sutartis atvykstantiems specialistams.

Keletą tradicinius studentiškus poreikius atitinkančių butų dar galima rasti ir dabar, tačiau, kaip teigė I.Valionienė, jų kaina aukštesnė ir siekia 170–200 eurų per mėnesį.

Skelbimų portalo "Aruodas.lt" duomenimis, prabangiau įrengtų butų kainos siekia apie 300–400 eurų per mėnesį ar dar daugiau.

Šiuo metu mieste sunkiausia rasti vieno kambario butą, tokių tėra 15 proc., daugiausia – dviejų ir trijų kambarių butų.

Bendrabučiuose vietų pakako

Nors nekilnojamojo turto verslo atstovams darbo ir netrūko padedant jaunuoliams ieškotis gyvenamosios vietos, nemažai studentų įsikūrė ir aukštųjų mokyklų bendrabučiuose.

"Visi studentai, grįžę į studijas, jau bando "įsivažiuoti", nes po vasaros pradėti paskaitų maratoną tikrai yra nelengva", – pasakojo Klaipėdos universiteto studentų sąjungos prezidentė Živilė Krikštaponytė.

Pašnekovės teigimu, aukštosios mokyklos bendrabučių būklė – gana gera, todėl norinčiųjų čia gyventi netrūksta.

Pirmakursiai, gavę vietą studentų bendrabučiuose, įsikurti pradėjo paskutinėmis rugpjūčio dienomis.

"Dauguma pirmakursių gavo čia vietą. Universitete mokosi ir studentų iš užsienio, vietų pakako ir jiems. Tie, kurie liko be bendrabučio, dar galės pabandyti papildomo turo metu", – pastebėjo studentų atstovė.

Norintiesiems patogumo

Ž.Krikštaponytės teigimu, studentai visus metus už mėnesį gyvenimo bendrabutyje moka vidutiniškai apie pusšimtį eurų.

Pašnekovės teigimu, sprendžiant būsto klausimą studentai pasidalija į dvi grupes. Vienus itin vilioja gyvenimas bendrabutyje bei galimybė pabendrauti su tos pačios specialybės aukštesnių kursų studentais, susirasti naujų draugų, išbandyti save prisitaikant gyventi su nepažįstamu žmogumi.

Kiti nė nežiūri bendrabučio pusėn ir kuo skubiau ieško būsto nuomai, mat trokšta individualumo arba mano, jog jaunimo pilname name bus sunku susikaupti.

"Dauguma atvykstančiųjų iš aplinkinių miestų renkasi bendrabučius ir nesusiduria su sunkumais. Butus renkasi tie, kurie nori daugiau patogumo", – pastebėjo Ž.Krikštaponytė.

Bendrabučio prototipas

Kaip ir anksčiau, į mokslus kibti pasirengusi studentija, nusprendusi nesiglausti aukštųjų mokyklų bendrabučiuose, dažniausiai ieškojo vieno ar dviejų kambarių buto.

Tokių būstų kaina minėtu laiku vidutiniškai svyravo apie 80–120 eurų mėnesiui. Šiemet studentai, sutikus nuomotojui, neretai rinkosi brangesnio buto nuomą, tačiau ten įsikūrė ne vieni, o dviese ar su daugiau draugų.

Tokiu atveju kas mėnesį teks atseikėti apie 80–100 eurų, o viename bute kartu su jo šeimininkais gyvenantieji mokės 60–80 eurų.

Diagnozė "studentas"

Bendrovės "Termionas" vadovės teigimu, būsto nuomos rinkoje egzistuoja atskiras segmentas – nuoma studentams.

"Tokiu atveju abi pusės iš karto žino, ko vieni iš kitų tikisi. Į butus, kurie skirti plačiam nuomininkų ratui, paprastai įleidžiami studentai su rekomendacijomis arba griežtais reikalavimais sutartyse. Tokiais kaip išankstinis mokėjimas už galimus inventoriaus sugadinimus", – pasakojo I.Valionienė.

Vis dėlto pašnekovė pastebėjo, kad studento įvaizdis vis dar yra apipintas įvairiausiais mitais, nors praktikoje išskirtinių incidentų, kai būstą nuomojasi aukštųjų mokyklų auklėtiniai, nėra pasitaikę.

"Neteko girdėti, kad studentas, išeidamas iš buto, išsisuktų ir išsineštų kištukinius lizdus, jungiklius, šviestuvus ar šiaip pridarytų kokios nors ypatingos žalos. O štai tarp "normalių" nuomininkų teko", – atskleidė bendrovės vadovė.

Paprastai konfliktų su butą besinuomojančiais studentais gali kilti tik dėl jų gyvenimo būdo. Pasitaiko, kad tokie gyventojai kaimynus vargina triukšmaudami ramybės metu, rūkydami laiptinėse ar greta kaimyno lango.

"Tačiau dažniausiai po išaiškinimo, kaip dera gyventi laisvėje, studentai prisitaiko prie taisyklių", – sakė I.Valionienė.

Šoktelėjo kainos

Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, savo atžalas į kitą miestą studijuoti ir studentauti išleidžiantys tėvai pinigines paplonino labiau.

Neatmetama, kad butų nuomos kainos keliais procentais šoktelėjo ir dėl valiutos pasikeitimo.

"Nuomos kaina, įvedus eurą, kiek padidėjo. Būstų savininkai subtiliai pasinaudojo situacija, kad akims 200 yra patraukliau nei 600", – padarė išvadą turto valdymo bendrovės vadovė.

Pašnekovės teigimu, nuomos kaina šiemet didesnė 5–15 proc., nei buvo pernai. Tiesa, būta ir atvejų, kai gudragalviams studentams išaugusią kainą pavyko sumažinti ir per derybas su nuomotoju.

"Esama butų, kurių kaina pakilo dvigubai. Tik vargu ar jie bus išnuomoti už tą prašomą kainą", – abejoja I.Valionienė.

Lyginant Vilnių, Kauną ir Klaipėdą, šiemet būsto nuomos kaina nekilo tik sostinėje.

Tiesa, net ir išaugus kainoms, uostamiestis Vilniaus nelenkia. Vidutiniškai 1 kv. m kaina sostinėje siekia apie 8, o Klaipėdoje – 6 eurus.

Vidutiniškai vieno kambario butų nuoma šiemet svyruoja apie 170 eurų per mėnesį, o Vilniuje toks pat būstas per tokį patį laiką atsieitų nuo 200 iki 280 eurų. Už tiek uostamiestyje galima išsinuomoti ir dviejų kambarių butą.

Rinka aktyvėja

Specialistų teigimu, šiemet nekilnojamojo turto rinkoje pastebimas aktyvėjimas – būsto nuoma domisi ne tik daugiau žmonių, bet kai kurie pasiūlymai dingsta akimirksniu.

"Renkantis iš visų esamų pasiūlymų ir pamačius sudominusį, vertėtų nedelsti ir skambinti nuomotojui, nes būsto nuomos piko metu kai kurie skelbimai dingsta per kelias valandas", – perspėjoV.Steponavičiūtė.

Augant susidomėjimui nuomojamais butais, jų savininkai pastaruoju metu ėmėsi griežtinti nuomos sąlygas.

Pastebima, kad nuomos sutartyse atsirado papildomų reikalavimų. Tokių kaip mokėjimas už kelis mėnesius į priekį ar reikalavimas palikti užstatą.

Tai gali tapti papildoma kliūtimi studentams įsikurti nuomojamame būste. Griežtėja ir reikalavimai eksploatacijai, didinama nuomininko atsakomybė.

Artinantis naujiems mokslo metams būta ir tokių studentų, kurie studijas pradėjo ne nuomojamame būste ar studentų bendrabutyje, o jau po jiems priklausančiu stogu.

"Teiraujamasi ir dėl nedidelių butų įsigijimo. Tikėtina, kad tai vyksta, įvertinant nuomos išlaidas bei ilgalaikio investavimo galimybes", – įžvelgė nekilnojamojo turto valdymo bendrovės "Termionas" direktorė.

Kol kas auga ne tik susidomėjimas nuomojamais butais, bet plečiasi ir šios verslo srities žaidėjų gretos.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorės Editos Cibienės teigimu, gyvenamųjų patalpų nuomos ir apgyvendinimo paslaugoms teikti Klaipėdoje šiemet verslo liudijimų įsigyta 27 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu: iki rugsėjo 9 d. verslo liudijimus šiemet įsigijo 347 gyventojai, pernai – 274.

Rugpjūčio 27–28 dienomis įvyko ilgai laukta Klaipėdos universiteto "fuksų" stovykla „Išlikimas“, kurią organizavo Klaipėdos universiteto studentų sąjunga (KUSS). Buvo sudaryta 10 grupių, kurias, atsižvelgiant į stovyklos temą, KUSS pavadino gentimis ir skyrė kiekvienai po du vadus. Kiekvienoje gentyje buvo paskirstyta po 10 pirmakursių.

Ankstų rytą vadai savo „gentainių“ laukė Antrosios Melnragės paplūdimyje, nuo kurio prasidėjo žygis link stovyklavietės „Žilvitis“ Karklėje. Pirma "fuksams" duota užduotis buvo savo genties pavadinimo galvojimas ir vėliavos piešimas. Gentys skyrėsi ne tik vėliavomis ir pavadinimais, kurie buvo įvairūs bei žaismingi, tokie, kaip „Mama Antis“, „Tigriniai Velniai“, kur pirmakursiai galėjo panaudoti savo kūrybingumą, bet ir spalvomis. Kiekvienai genčiai iš anksto buvo duota spalva, kuri atsispindėjo „gentainių“ aprangoje.

Žygis pareikalavo ne tik kūrybingumo, bet ir fizinės ištvermės. Paplūdimyje vyko smagios užduotys bei estafetės, tokios, kaip savo komandos narių tempimas rogutėmis ant smėlio, pilies iš žmonių statymas bei varžymasis dviems nešant vieną. Įdienojus "fuksai" pasiekė stovyklavietę, kurioje jų jau laukė Universiteto administracija. Fakultetų vadovai tarė sveikinimo žodžius ir kaip gi be dovanų, kurios tradiciškai įteikiamos studentams.

Tada pirmakursių ir jų vadovų laukė pietūs bei valandėlė poilsio prieš dar daug nuotykių kupiną dieną. Į stovyklą atvykę svečiai taip pat panoro tarti keletą sveikinimo žodžių. Garsiais aplodismentais buvo sutikti Klaipėdos universiteto studentų sąjungos įkūrėjas bei pirmasis KUSS prezidentas seimo narys Eligijus Masiulis ir Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Paulius Baltokas. Eligijus Masiulis džiaugėsi matydamas naujus veidus.

„Jūs esate jubiliejiniai pirmakursiai“, – kalbėjo seimo narys pabrėždamas, kad šie metai Klaipėdos universitetui ypatingi, nes šiemet jis švenčia 25-metį. LSS prezidentas Paulius Baltokas ragino naujuosius studentus būti kuo aktyvesnius, studijų metais pasižymėti ne tik akademinėje, bet ir visuomeninėje veikloje. Pirmakursiai suprato, kad ši stovykla yra pirmasis žingsnis link tapimo tuo, kuo jie nori būti, kad viską, ką jie nori, gali pasiekti patys. Juk ir Klaipėdos universiteto šūkis – „Tapk, kuo nori būti“, kuris puikiai pasiteisina. Po įkvepiančių kalbų studentų laukė nauji išbandymai – į stovyklavietę atvykę karininkai buvo paruošę užduočių, per kurias pirmakursiai demonstravo savo fizinę ištvermę.

Studentų taip pat laukė įvairios linksmos užduotys, sukeliančios daug juoko. Taip pat visi buvo kviečiami šokti „flashmobą“ pagal populiarias dainas. Linksmybių netrūko, tad atėjo laikas ir proto aštrinimui. Pirmakursiai buvo kviečiami į protmūšį „Kovos Gamtoje“.

„Kadangi mes visi gamtoje, tai ir protmūšio pavadinimas toks“, – kalbėjo vadų vadas bei protmūšio vedėjas Audrius Paulauskas. Pirmakursiai azartiškai konkuravo tarp grupių ir bandė atsakyti į gana nelengvus protmūšio klausimus. Protmūšis praėjo sklandžiai, pirmakursiai pasipildė žinių bagažą ir atėjo laikas vakarinei daliai. Užduotis – kuo įdomesni prisistatymai. Pirmakursiai vėl gi buvo labai kūrybingi: kas dainavo, kas šoko, kad skandavo, kas pritūpimus darė. Svarbiausia, visiems buvo smagu. Vakaro akcentu tapo vadovų staigmena "fuksams" – jų paruoštas „laukinių“ šokis pagal Ruslanos „Wild dances“ dainą. Pirmakursiams taip patiko, kad primygtinai prašė pakartoti. Po visų oficialių užduočių ir žaidimų – diskoteka, kurioje pirmakursiai visą dieną buvę kartu, jautėsi lyg draugų rate.

Kitas rytas buvo kiek ramesnis, "fuksai" buvo žadinami daryti grupinę mankštą. Išimtis pritaikyta pirmą dieną geriausiai pasirodžiusiesiems, kurie gavo valandėlę daugiau miego. Antroji diena buvo skirta apdovanojimams, nuskriaustųjų neliko. Pirmakursiai dar turėjo galimybę pabendrauti su savo gentimi, pažaisti keletą žaidimų.

"Fuksų" stovykla yra puiki vieta susirasti naujų draugų prieš pradedant studijas ir jau rugsėjo 1-ąją pirmakursiai gali jaustis drąsiau naujame mieste. Taip pat pabuvoję stovykloje "fuksai" daug sužinojo apie universitetą, fakultetus, galėjo pabendrauti su vyresniais savo studijų programos studentais ir susidaryti nuomonę, ko tikėtis iš studijų.

Studentams, žengusiems pirmąjį žingsnį "fuksų" stovykloje, belieka laukti kito žingsnio – KUSS organizuojamų "fuksų" krikštynų.

Kaip ir kasmet į Klaipėdos universitetą įstojusieji yra kviečiami į tradicinę fuksų stovyklą, kurią organizuoja Klaipėdos universiteto studentų sąjunga (KUSS). Dvi dienas trunkantis pasibuvimas supažindina pirmakursius su nauja mokslo įstaiga bei leidžia papramogauti prieš pradedant studijas.

Stovykla ­– pirmas studento žingsnis

Šiais metais fuksų stovykla vyks rugpjūčio 27–28 dienomis stovyklavietėje „Žilvitis“. KUSS prezidentė Živilė Krikštaponytė mano, kad fuksų stovykla yra pirmas žingsnis moksleiviui tampant studentu.

„Nuo to prasidės jų studentiškas gyvenimas. Fuksų stovyklos metu pirmakursiai susipažins vieni su kitais, su administracija, universiteto gyvenimu, sužinos daug naujo – kuo universitetas skiriasi nuo mokyklos, kokia yra atsiskaitymų tvarka. Tai bus jiems naudinga norint integruotis į akademinę bendruomenę“, – teigė Živilė.

Kad stovykla būtų gerai suorganizuota, darbo įdeda daug žmonių. Viską reikia gerai apgalvoti, nes ant organizatorių pečių krinta atsakomybė. Živilė paatviravo, kad fuksų stovyklą organizuoti sekasi gerai: „Dirbam išsijuosę iki pat smulkmenų, kad pirmakursiai galėtų džiaugtis ir smagiai praleisti laiką prieš kelionę po universiteto labirintus. Aišku, sunkumų visada iškyla. Be jų neapsieina turbūt nei viena organizacija, organizuojanti panašius renginius.“ KUSS vadovė negailėjo gerų žodžių organizatoriams: „Sunkumus visada lengviau įveikti, kai supa nuostabūs ir padėti norintys žmonės.“

Išlikimas

Šiemet fuksų stovykla pasivadino ironišku pavadinimu – „Išlikimas“. Anot KUSS viceprezidentės Indrės Čedavičiūtės, išlikimas vyksta ir realiame gyvenime: „Konkurencija būdinga ne tik įvairiose rungtyse ar komandinėse užduotyse, bet ir studijų metu. Išlieka tik stipriausi, todėl stovykloje stengsimės naujuosius studentus paruošti studijų ir gyvenimo išlikimui.“

Nauja tvarka – fuksų atranka

Fuksų stovyklos naujovė – pirmakursiai, norėję patekti į stovyklą, turėjo užpildyti anketas su motyvaciniais klausimais. Dalyviai išrinkti atrankos būdu. KUSS prezidentė Živilė Krikštaponytė kalbėjo: „Tokiu atrankos būdu leidžiame užpildyti anketas visiems norintiems, pamatome pirmakursių motyvaciją, suprantame, ko jie tikisi iš stovyklos bei iš mūsų kaip organizatorių. Yra daug lengviau dirbant organizacinį darbą, kai žinai, koks yra fuksų požiūris į stovyklą.“

Dalyvių atrinkta 100, kiek mažiau nei ankstesniais metais, tačiau yra aišku, kad dalyviai tikrai nori dalyvauti stovykloje ir nebijo priimti iššūkių. Živilė tiki, kad šis naujas atrankos būdas pasiteisins, tad belieka stebėti, kaip naujiesiems studentams seksis išlikti.

Pirmadienio rytą prie Klaipėdos universiteto ir Klaipėdos valstybinės kolegijos studentų atstovybės iškilo plakatai su užrašais „Seimūne, ar girdi mus?“. Tokiais retoriniais klausimais buvo siekiama atkreipti seimo narių dėmesį į svartomą Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio pataisą, kuria siekiama įtvirtinti gerai besimokančio studento sąvoką, kaip tokio, kurio vidurkis didesnis nei „7“ ir neturinčio akademinių skolų. Šioje pataisoje Lietuvos studentų sąjunga (LSS) ir jos narės įžvelgia nemažai spragų.

Protestuodamos savivaldos siekia, kad visi gerai besimokantys studentai galėtų gauti valstybės finansavimą savo studijoms. Taip pat siekiama suvienodinti studentų teises, numatant, jog akademinę skolą studentas gauna tik po įstatyme numatyto nemokamo egzamino perlaikymo. Akivaizdu, jog įstatymo pataisa prasilenkia su konstitucija, kurioje teigiama, jog kiekvienas gerai besimokantis studentas gauna nemokamą mokslą. Tačiau šis argumentas valstybės valdytojams, ko gero, per menkas, nes vienareikšmiškai siekiama šią įstatymo pataisą patvirtinti.

Popiet uostamiesčio studentai prisijungė prie antrosios akcijos dalies. Jos metu visiems seimo nariams elektroniniu paštu buvo siunčiami laiškai su pagrindiniu klausimu: „Seimo nary, ar girdi studentus?“, kurių turinyje buvo keliama dar daugiau klausimų: „Kodėl, mokydamasis geriau nei „7“, vis dėlto, nebūtinai gausi valstybės finansuojamą vietą, nors LR Konstitucijoje ir teigiama, kad gerai besimokantiems laiduojamas nemokamas mokslas? Kodėl vienoje aukštojoje mokykloje ar studijų programoje bus lengviau tapti „gerai besimokančiu“ nei kitoje? Kodėl vienoje aukštojoje mokykloje skola gaunama iš karto po egzamino, kitoje po perlaikymo?”. Tokiais laiškais buvo stengiamasi trukdyti seimo narių darbą ir taip atkreipti dėmesį į studijų įstatymo pataisą, kurią šie turi svarstyti birželio 23 dieną. Laiškus siuntė kiekvienas Lietuvos studentas asmeniškai, visiems seimo nariams, tad galima įsivaizduoti, kelis šimtus laiškų galėjo rasti seimūnai savo el.pašto dėžutėse.

Jei pataisa bus priimta, tuomet valstybės finansuojamų vietų skaičius studijų programoje išliks tas pats, t.y. studentai, studijuojantys valstybės nefinansuojamoje vietoje, perkopę „7“ vidurkį ir neturintys akademinių skolų, nebūtinai gaus valstybės finansavimą. Belieka tikėtis, jog studentų balsas bus išgirstas, o seimo nariams studentų nuomonė ne “dzin”, nes ši pataisa turės įtakos ne seimo narių, o studentų ateičiai.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija vadovaudamasi sutartimi su Klaipėdos universitetu, įsteigė pinigines premijas Klaipėdos universiteto studentams už miestui aktualius ir pritaikomuosius darbus.

2015 m. premijoms yra numatyta skirti 2896 eurų, iš viso bus skirtos 5 premijos už komisijos pripažintus aktualius ir/ar reikšmingus miestui bei turinčius pritaikomąjį pobūdį darbus. Pirminė darbų atranka bus atlikta nustatyta Universiteto vidaus tvarka. Vertinti Savivaldybėje gali būti pateikta iki 20 darbų iš įvairių mokslo sričių.

Darbų autoriai, pretenduojantys gauti piniginę premiją, darbus turi pateikti Savivaldybės Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vyr. specialistei I. Zelmikaitytei (Liepų g. 11, Klaipėda, 116 kabinetas). Darbai bus priimami nuo birželio 15 d. iki birželio 30 d.

Gegužės 27 dieną Klaipėdos universiteto Menų fakultete nuskambėjo koncertas „Dovanoju tau muziką“, kuriame buvo galima išgirsti lietuvių ir pasaulio kompozitorių vokalinę muziką. Trys jaunos, energingos Klaipėdos universiteto Menų fakulteto studentės Evelina Greiciūnaitė, Erika Ostrenkova ir Rosana Štemanetian nusprendė nustebinti Klaipėdą ir kasdienybę praskaidrinti klasikinės muzikos skambesiu. Vakaro svečiai: Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos moksleiviai Marius Piržgintas, kuris vedė renginį ir Greta Dulkytė, kuri atliko kelis klasikinius kūrinius.

Dalyvė bei organizatorė Evelina Greiciūnaitė džiaugėsi galėdama surengti koncertą: „Esame Klaipėdos universiteto Menų fakulteto lektorės Giedrės Zeicaitės dainavimo klasės studentės, tad apie koncertus dažnai mąstome, juk tai susiję su mūsų specialybe, o idėja apie šį koncertą „Dovanoju Tau muziką“ kilo spontaniškai, tiksliau sakant, prie kavos puodelio.“

„Mes, studentės, norėjome visiems padovanoti nemokamą koncertą, kuriame jie galėtų pasiklausyti gražios muzikos. Norėjome pasidalinti savo darbu su visais ir parodyti, kad klasikinė muzika yra labai graži ir ją reikia skleisti. Nenorėjome būti tos, kurios tik mokosi ir atrodo, kad vis nieko neišmoksta. Buvome nuoširdžios“ – tikino Evelina.

Solistėms padėjo dvi nuostabios pianistės, daugelio konkursų laureatės Edita Zizaitė-Ambrozaitienė ir Renata Krikščiūnaitė-Barcevičienė. Merginas paruošė dainininkė Klaipėdos Universiteto Menų fakulteto dėstytoja lektorė Giedrė Zeicaitė. Renginio idėja – dovanoti muziką – puikiai pasiteisino.

Gegužės 21 dieną nugriaudėjo šauniausio Klaipėdos universiteto (KU) studento rinkimai, kuriuose iš dešimties atstovų buvo renkamas vienas - pats įsimintiniausias, draugiškiausias bei linksmiausias studentas. Pirmą kartą tokiuose rinkimuose nugalėtoju tapo Mantas Zubrickas. Dalyviai turėjo paruošti prisistatymą, kitaip tariant, padaryti namų darbus, taip pat apie universitetą bei studentų sąjungą klausimus atsakinėti viktorinoje, atlikti įvairias užduotis bei suvaidinti vaidybines situacijas.

Perspektyvos bei komandinis darbas

Pagrindinė organizatorė Viktorija džiaugėsi galėdama pasidalinti įspūdžiais apie praūžusį renginį: „Diana Mickutė, kadenciją baigusi Klaipėdos universiteto studentų sąjungos prezidentė, dalijosi prisiminimais apie vykusius panašaus žanro renginius, taip ir kilo mintis išrinkti šauniausią KU studentą“. Mergina taip pat neslepia jaudulio: „Esame pakankamai nauja komanda, tad besidalijant darbus buvo baimės ir minčių, ar tikrai visi padarys savo darbus laiku, bet komanda lūkesčius pateisino su kaupu!“

Viktorija džiaugiasi, kad prie renginio prisidėjo fakultetinės atstovybės ir prezidiumo komanda: „Toks bendruomeniškumas - didelė paskata kitiems renginiams. Esu labai laiminga, jog visi 10 dalyvių buvo originalūs. Kiekvienas turėjo savų pliusų. Manau, toks renginys laikui bėgant įgaus didesnį mastą ir parodys, kiek mūsų universitetas turi šaunių studentų“. Mergina tiki, kad šis renginys taps tradicija, ir tikina, kad kitais metais jis ir vėl įvyks.

Netikėta pergalė

Šiais metais nugalėtoju tapęs Mantas džiaugiasi, jog buvo išrinktas šauniausiu studentu. Nors iš pat pradžių vaikinas dvejojo, ar dalyvauti, tačiau dabar džiaugiasi, kad jį paskatino bendrakursė: „Kai pranešiau savo bendrakursėms apie šauniausio studento rinkimus, viena grupės draugė iškart pasakė, kad niekur neišsisuksiu ir būsiu jos užregistruotas.“

Ilgai dvejojęs ir laimėti nesitikėjęs vaikinas neslepia jaudulio: „Kai važiavau į rinkimus, širdis drebėjo, bet kai jau buvau vietoje, atsisėdau ir pagalvojau, kad reikia mėgautis, nes dar trys metai prieš akis“. Mantas tikina, kad pergalę pasiekti padėjo noras būti čia ir dabar, bei buvimas savimi.

Paklaustas apie kitų metų rinkimus ir dalyvavimą juose, laimėtojas dvejoja: „Čia pakankamai rimtas klausimas, nes ateis nauji žmonės, taip pat ir kiti patobulėję, kurie norės dar kartelį dalyvauti. O aš galiu būti kaip garbės svečias arba laikyti tą titulą ir eiti vis tolyn. Užduotys, kurios buvo paruoštos, atitiko vakaro temą bei buvo labai smagios. Visi jautėme publikos palaikymą. Visi  kartu mėgavomės tuo“,– šypsojosi Mantas.

Kaip ir kiekvienas besimokantysis, nesvarbu moksleivis ar studentas, susiduria su akademinio sąžiningumo klausimu. Jau nuo pat pirmųjų dienų suole yra skiepijama sąžiningumo svarba, kuri teigia: „nenusirašinėk“, „nesukčiauk“ ir, aišku,  mokytojos nuolatiniai žodžiai – „ką išmoksi, to ant pečių nenešiosi“. Vis tik reikia pripažinti, kad turbūt nėra nei vieno asmens, kuris  nė karto nebūtų bandęs nusirašyti ar būti nesąžiningu. Natūralu, jog  gyvenime kyla pagunda gudrauti, veikiausiai, tiek moksleiviui, tiek studentui, kartais vogčiomis kyla noras žvilgtelėti į draugo užrašus „pasitikrinti“  teisingo atsakymo. Tačiau ar tai išties geriausias sprendimas ir kokios priemonės padėtų su tuo susidoroti?

Iškalbingi skaičiai

Pagal neseniai gautus statistinius duomenis buvo išaiškinta, kad 80 proc. mokyklinio amžiaus žmonių  prisipažino nusirašinėjantys, todėl gauna labai gerus įvertinimus, o 95 proc.  jų niekada nebuvo sučiupti. Deja, likusiems penkiems procentams nepasisekė, tikriausiai dar neišsiugdė nusirašinėjimo įgūdžių. Matant esamą akademinio sąžiningumo lygio stoką darosi keista ir netgi apmaudu, kaip sparčiai pildosi nesąžiningo jaunimo gretos. Atrodytų, jog XXI a. yra labai aktualus skaidrumas ne tik politikoje, ekonomikoje, versle, bet lygiai tiek pat ir akademiniuose reikaluose. Visgi iš esamų rodiklių galima spręsti, kad pedagogų ar dėstytojų įspėjimai bei paburnojimai duoda itin mažai naudos.

Nesąžiningumo priežastys

Dažnai kyla klausimas, kodėl mokyklose, kolegijose ir net universitetuose esančiam akademiniam jaunimui kyla nuolatinis noras nusirašinėti. Atsakymo veikiausiai ilgai neteks ieškoti – svarbiausia priežastis – menkas pasiruošimas. Daugelis mano esantys silpnai pasirengę kontroliniui ar egzaminui, todėl didžiausia baime tampa žemas įvertinimas o kur dar tėvų ir artimųjų spaudimas, kai iš tavęs reikalaujama maksimumo. Tokiu atveju atrodo, kad sukčiavimas anokia čia bėda, save bandai įtikinti, jog ateityje nebus reikalingi „sausi“ faktai, kurių realiame gyvenime  neprireiks. Tačiau dera prisiminti, kad tu  mokymo įstaigoje, kurios pagrindinis tikslas parengti kokybišką ir įvairiapusiškai žinias pritaikantį konkurencingos darbo rinkos dalyvį, todėl viena iš esminių taisyklių – akademinio sąžiningumo principo laikymasis, užtikrinantis „švarų“ ateities darbuotojo parengimą.

Kova su vėjo malūnais?

Nepaslaptis, kad esti įvairių kovos priemonių su nesąžiningu akademiniu jaunimu. Vienos švietimo įstaigos taiko griežtas nuobaudas: šalinimą iš kolegijos, mokyklos ar universiteto, kitos, liberalesnes – papeikimą ar pinigines nuobaudas. Tačiau ne visada sulaukiama tokių rezultatų, kokių tikimasi, tad reikia ieškoti kitų alternatyvų. Vienas iš būdų, kurį pabandė ir sėkmingai įvykdė Klaipėdos Valstybinės Kolegijos Studentų Atstovybės (KVK SA) nariai bei visa akademinė bendruomenė – akademinio sąžiningumo deklaracijos pasirašymas. Visi neabejingi akademiniam sąžiningumui, galėjo pasirašyti ir savo parašu prisidėti prie savotiškos antikorupcinės akcijos puoselėjimo. Džiugu, kad bent dalis suvokė šio įvykio svarbą, todėl tikėtina, jog ant fakultetų sienų kabančios deklaracijos paskatins dar daugiau jaunimo susimąstyti apie skaidrų mokymąsi ir sąžiningą gerų rezultatų siekimą.

Kiekvienas, bent dalimi prisidėjęs prie šios akademiškai svarbios idėjos, gali didžiuotis ir save vadinti istorijos dalimi, kadangi Klaipėdos Valstybinė Kolegija inicijavo tokio pobūdžio deklaracijos pasirašymą, suvokdama, kad atgyvenusios kovos priemonės su nesąžiningumu jau yra nebeveiksmingos, todėl reikia orientuotis į studento moralę, priverčiant suprasti ne  nusirašinėjimo galimas pasekmes, bet, apskritai, proceso žalą. Vien statistiniai duomenys rodo, kad beveik šimtas procentų akademinio jaunimo yra bandę nusirašinėti, todėl reikia tikėtis, jog sąžiningumo deklaracijos pasirašymas pristabdys bent tuos, kurie savo parašu pasižadėjo naudotis tik turimomis žiniomis ir uoliu mokymusi.