Suvėrė iš lėkščių

Klaipėdos krašto istorija yra labai savita, supinta daugiakultūrinėje pynėje iš lietuviško, vokiško, protestantiško ir katalikiško, iš noro išsaugoti savitą tapatybę ir adaptuotis prie pokyčio. Žvelgiant iš žmogaus perspektyvos, kasdienybė ėjo sava vaga su „Laba diena“ ir iš gretimo kiemo ataidinčiu „Daaach“, su ūkio darbais ir malda bažnyčioje. Vakar dieną keičia šiandiena, paskui – rytojus.

Taip dienos virsta šimtmečiu su savo istorija, kurią kūrėja G. Jaronytė suvėrė iš kasdienos atributo – lėkščių. Didelių ir mažų, suskilusių ir oriai kabančių ant sienų. Jose telpa mūsų kasdienybė, peržengianti skirtingų kalbų, kultūrų ir religijų slenksčius. „Mes valgome, grožimės, džiaugiamės ar apmaudaujame dėl šukių. Lėkštės lydi žmogų diena po dienos, džiaugsme ir varge, šimtmečiais, tūkstantmečiais simbolizuodamos gyvenimo trapumą, jo grožį ir pilnatvę, iki banalumo įprastas jo akimirkas, kai indų net nebepastebime, ir tokias reikšmingas, kurios išlieka atmintyje. Lėkštės – lyg laiko sluoksniai, banguojantys aukštais ir žemais ritmingais tonais, atspindinčiais žmogaus būtį arba tik jos pėdsakus...“ – dalijosi mintimis instaliacijos autorė.

Žvilgsnis atgal

Instaliaciją papildo Aistės Samuilytės eilės, kuriose perteikiama Lėnės ir jos aplinkos istorija. Sekmadienį gimę ― laimės kūdikiai, – sakydavo Lėnės (Elenos), mergaitės, gimusios 1910 m. Bitėnuose, Rytų Prūsijoje, mama. Atsinešta laimė Lėnei suteikė stiprybės eiti savu, rojaus keliu, su knygomis, smuiku, šokiais, su nelengvais kasdieniais ūkio darbais, kitų žmonių atnešamais karais, išnykstančiais draugais, turgaus kvapais ir amžinu noru išsaugoti tėviškę, kaip tiltą iš praeities į dabartį.

„Aš gyvenu čia ir dabar, – sakė kūrėja A. Samuilytė, – žvelgiu atgal iš dabarties, perteikdama Lėnės ir jos aplinkos istoriją atskirais, formomis banguojančiais pasakojimais, atkartojančiais kūrėjos G. Jaronytės tvirtą, kartu ir trapią instaliaciją. Sudužus lėkštei, galima pakeisti kita. Ar tikrai? O gal ten liks tik šukės ar tuščia vieta, prisiminimai ar emocija, kurią pajusime, sukursime, perduosime...“

Paveldo dermė

Instaliacijos dėmenis sujungia Kristijono Lučinsko garso takelis, kuriame kuriama materialaus ir kultūrinio paveldo dermė. K. Lučinsko žodžiais, „čia savo skambesiu atgimsta porcelianas, molis, stiklas, kuriuos į sinestezišką, šviesų muzikinį paveikslą sujungia Klaipėdos kraštui būdingas kanklių skambesys“.

Parodos kuratorė – Giedrūda Kazonienė, projektą finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė. Partneriai: Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Eduardo Balsio menų gimnazija, Vilniaus dailės akademija.

Muziejus dirba ir kiemelis atveriamas lankytojams antradieniais–trečiadieniais 10–18 val., ketvirtadieniais 12–20 val., penktadieniais–šeštadieniais 10–18 val., sekmadieniais 10–16 val. Valstybinių švenčių išvakarėse – viena valanda trumpiau.

Šiemet sukanka 100 metų po 1923 m. sukilimo, po kurio Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos. Vienas svarbiausių XX a. geopolitinių laimėjimų turėjo ypatingos reikšmės Lietuvos kultūrinei, politinei, ekonominei raidai ir pačiam Klaipėdos, kaip uostamiesčio, vaidmeniui Baltijos jūros regione. Seimo nutarimu 2023-ieji paskelbti Klaipėdos krašto metais.

Šiai progai skirta vaizdo ir garso instaliacija „Kai žemė atėjo prie jūros“ reflektuoja Klaipėdos karšto istoriją po prijungimo prie Lietuvos. Lietuvos pasieniu tapusio krašto ir jo gyventojų likimai liudija nevienareikšmę ir itin sudėtingą istoriją. Visų pirma, skirtingų kultūrų susidūrimą ir naujų bendruomeninių jungčių formavimąsi, palydėtą Antrojo pasaulinio karo pragaišties. Vėliau – tremties siaubą ar lemtį gyventi sovietinės santvarkos užgrobtoje teritorijoje, o tai prilygo vidinei tremčiai arba kapituliacijai, pasidavimui, veidmainystei. Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis buvo įmanomas tylus pasipriešinimas.

Klaipėdos krašto likimą projekto autoriai perteikia pasitelkdami garso ir vaizdo priemones. Vaizdinę instaliacijos dalį sudaro iš Klaipėdos ir Neringos muziejų surinkti šio krašto XX a. pradžios žmonių portretai ir aplinkos vaizdai (senosios fotografijos). Pastarosios, meniškai dekonstruotos, formuoja instaliacijos vaizdinę visumą. Ją papildo videomedžiaga, fiksuojanti šiandienos Klaipėdos krašto gamtovaizdžio panoramą, pernelyg nepakitusią per pastarąjį šimtmetį. Galiausiai ekspoziciją praturtina autentiški šio krašto gyventojų buities daiktai, namų rakandai, darbo įrankiai.

Vaizdinę dalį papildo Donato Bielkausko sukurta muzikinė kompozicija, skirta seneliui. Įrašai padaryti naudojant tik akustinius instrumentus ir aplinkos garsus iš autentiškų senelio gyvenimo vietų: švilpiantys vėjai ir čiauškantys paukščiai prie tebestovinčių namų, šlamantys pageltę dokumentai ir fotografijos, aidintys žingsniai kapinėse... Kompozicijose užkoduoti ir pokario laikmečio simboliai, į atmintį nusėdę dar vaikystėje, klausantis artimųjų pasakojimų: tokie kaip „vilko vaikai“, „kulto tarnai“ ir kt. Tai – melancholiškas, atmosferinis „ambient“ garsynas, skirtas žmogaus būsenai, kai savo tėvynėje tampi svetimu, įkalintu sunkaus pasirinkimo spąstuose – bėgti ar pasilikti.

Projekto autorius – kompozitorius, vienas ryškiausių nūdienos postfolklorinės tradicijos Lietuvoje kūrėjų D. Bielkauskas, prodiuserė – menotyrininkė Goda Giedraitytė (menininkų grupė „Žuvies akis“).

Žinia, 2023-ieji, minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį, LR Seimo nutarimu yra paskelbti Klaipėdos krašto metais. Tad visus šiuos metus įvairiais renginiais, meniniais, vizualiniais akcentais yra stengiamasi priminti ir pabrėžti šio istorinio įvykio svarbą.

Prie tokios misijos prisijungia ir vienas pagrindinių Klaipėdos jūrinių simbolių burlaivis „Meridianas“. Bendradarbiaujant su Klaipėdos miesto savivaldybe, Jūros šventės išvakarėse ant barkentinos fokstiebio bus išskleistos penkios burės, dedikuotos šiai įsimintinai sukakčiai.

Jau trapo tradicija, kad kasmet „Meridiano“ burių pakėlimu Klaipėdoje yra pradedamas vasaros sezonas. Šiemet papildomai tai taps dar ir simboliniu Jūros šventės pradžios akcentu.

„Meridianas“ yra svarbi Klaipėdos istorijos dalis ir vienas pirmųjų Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, simbolių. Po šios legendinės Suomijoje po karo pastatytos barkentinos burėmis praktiką atliko kelios kartos uostamiesčio jūrininkų, kurie mokėsi tuometinėje Klaipėdos jūreivystės mokykloje. Virš krantinėje švartuojamo istorinio „Meridiano“ plazdančios burės liudija apie Klaipėdą, kaip uostamiestį, ir primena pirmuosius Klaipėdos žingsnius į tarptautinės jūrų bendruomenės pripažinimą. Burės – tai pagarbos, draugystės ir dėkingumo gestas čia gyvenantiems, besimokantiems, dirbantiems ar užsukusiems tik pasisvečiuoti, todėl miesto savivalda didžiuojasi galėdama prisidėti, kad į taikų dangų besistiebiančios burės ne tik primintų svarbiausius miesto istorinius akcentus, bet ir toliau skatintų telkiančią bendrystę“, – sakė Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.

„Jau trapo tradicija, kad kasmet „Meridiano“ burių pakėlimu Klaipėdoje yra pradedamas vasaros sezonas. Šiemet papildomai tai taps dar ir simboliniu Jūros šventės pradžios akcentu. Nesuklysime sakydami, kad „Meridianas“ yra vienas labiausiai lankomų bei fotografuojamų Klaipėdos traukos objektų. Tad, išskleidęs šimtmečio simbolika dekoruotas bures, jis taip pat prisidės prie to, kad žinia apie Klaipėdos krašto, jūros, jūrinės ekonomikos, kultūros, paveldo svarbą ir reikšmę mūsų valstybei pasklistų kaip įmanoma plačiau“, – sakė burlaivį „Meridianas“ atstatęs ir toliau jo išsaugojimu bei išlaikymu besirūpinantis Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ vadovas Aloyzas Kuzmarskis.

Šimtmečio burės Klaipėdą puoš ne tik per Jūros šventę, bet iki pat sezono pabaigos.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos parengtą Klaipėdos krašto metų minėjimo 2023 metais planą.

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad kitąmet bus minimos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos ir 1923 metų sukilimo 100-osios metinės, 2023-uosius paskelbė Klaipėdos krašto metais. Plane numatytomis veiklomis ir projektais siekiama pažymėti 1923 metų istorinių įvykių svarbą bei ypatingą reikšmę Lietuvos ekonominei, kultūrinei ir politinei raidai.

Planuojama sukurti atkuriamosios dokumentikos filmą apie 1923 m. sukilimą Klaipėdos krašte, surengti dviejų dienų tarptautinę konferenciją, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui paminėti, Vilniuje ir Klaipėdoje įgyvendinti kitus projektus.

Plane numatyta paženklinti istorinį pastatą Šilutėje, kuriame buvo pasirašyta Klaipėdos krašto Seimo deklaracija, identifikuoti asmenis, dalyvavusius Klaipėdos operacijoje ir publikuoti liudijimų apie Klaipėdos operaciją rinkinį, išleisti pašto ženklą, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui, sukurti ir įrengti meninį objektą, įprasminantį dviejų kultūrų – Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos – sandūrą „ant rubežiaus“.

Įgyvendinant projektą „1935–1940 m. Lietuvos karinio laivyno kardo sugrąžinimas“ bus atkurtas ir pristatytas visuomenei 1923 m. sukakčiai dedikuotas paradinis Lietuvos karo laivyno ginklas – jūrų karininko kardas.

Plane numatyta parengti ir eksponuoti parodą „1923 m. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, taip pat dokumentinę parodą lietuvių ir anglų kalbomis (virtualią ir kilnojamą) apie Lietuvos atstovybes Klaipėdoje iki krašto prijungimo 1923 m. ir po atplėšimo 1939 m.

Baigiamasis Klaipėdos krašto metų renginys, konferencija ir koncertas, planuojamas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Klaipėdos krašto metų minėjimo 2023 metais plane taip pat numatyta sukurti mobiliąją aplikaciją (videožaidimą), skirtą 1923-ųjų metų sausio 15-osios įvykiams, parengti metodinę priemonę ir paskaitų ciklą mokytojams su aktualiausia informacija apie 1923 metų įvykius, dokumentų rinkinį „Klaipėdos klausimas Lietuvos užsienio politikoje 1919–1939“, parengti ir išleisti knygą „Klaipėda, 1923“ bei grafinį romaną „Žygis į Klaipėdą“, įgyvendinti leidybos projektą „1923-ieji amžininkų akimis“ ir kitas iniciatyvas.

Šiai progai paminėti bus sukurtas Klaipėdos krašto metų logotipas ir vaizdo užsklanda, o informacija apie Klaipėdos krašto metų minėjimo renginius bus skleidžiama žiniasklaidoje.

1922 metų pabaigoje sužinojęs, kad Paryžiuje apsispręsta dėl laisvojo krašto statuso suteikimo Klaipėdai, ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras Ernestas Galvanauskas slaptame Ministrų tarybos posėdyje pareiškė, kad reikia pradėti organizuoti sukilimą.

Buvo suformuota Ypatingoji rinktinė su 1500 karių, kurie 1923 metų sausio 10 dieną įžengė į Klaipėdos kraštą. Per karo veiksmus žuvo dvylika lietuvių.

Prieš jubiliejų – laiškas

Klaipėdos savivaldybę pasiekė merui adresuotas Vilniaus universiteto profesoriaus, Lietuvos mokslų akademijos nario Domo Kauno laiškas.

Jame pabrėžiama, kad rengiantis paminėti vieną svarbiausių kraštui ir Lietuvai politinio įvykio šimtmetį, miesto valdžia turėtų pamąstyti apie paminklą iškiliam Mažosios Lietuvos patriotui M.Jankui (1858–1946).

"M.Jankaus nuopelnus valstybei patvirtina pirmosios nepriklausomybės metais įteikti devyni ordinai ir medaliai bei dar esant gyvam, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje pastatytas paminklas-biustas. Kitas tokio įvertinimo sulaukęs asmuo buvo tik Jonas Basanavičius", – rašė D.Kaunas, pabrėžęs, kad paminklas Klaipėdoje šiam iškiliam žmogui turėtų atsirasti reprezentacinėje miesto vietoje.

Požiūris: idėją Danės krantinėje priešais rotušę pastatyti paminklą M.Jankui pasiūlęs D.Kaunas, tikina, jog šis iškilus žmogus, skirtingai nei abstraktus žvejys, yra politinė, labai svarbi visam kraštui figūra. (A. Ufarto / Fotobanko nuotr.)

Profesorius turi argumentų

Reprezentacine miesto vieta D.Kaunas įvardija Danės krantinę priešais rotušę, ten, kur 1907 m. buvo pastatytas "kaizerinės Vokietijos militarizmo ir nacionalizmo simbolis – tautinis paminklas "Borusija" su ietimi ir kalaviju, beveik jau pribaigusiu Mažosios Lietuvos gyvastį".

Bėda tik ta, kad senojoje "Borusijos" vietoje jau 50 metų stovi "Žvejys" – viena seniausių pokarinės Klaipėdos skulptūrų.

1971 m. liepos 20 d., pirmosios Žvejų šventės metu, "Žvejys" buvo atidengtas visuomenei.

Tačiau, anot profesoriaus D.Kauno, "Žvejys" su M.Jankumi nesusipyktų, "Žvejui" galima būtų rasti ir kitą vietą.

"Be to, "Žvejys" nėra politinė figūra, o M.Jankus yra tokia asmenybė, kuri savotiškai turėtų atsverti "Borusiją", kuri buvo vokiečių kareivių ženklas, įspaudas lietuviškose žemėse. Manau, kad šita vieta yra reikšminga. O "Žvejys" statytas tarybmečiu ir jis nenukentėtų. Juk visais laikais visi čia žvejojo ir žvejus pagerbti reikia, todėl svarbu, kad tas paminklas jokiu būdu nenukentėtų. Bet, kai renki esminei politinei figūrai vietą, reikia įvertinti visus akcentus. O "Žvejį" būtų galima perkelti, juk krantinė tai ilga", – dėstė D.Kaunas.

Asmenybių įamžinimas neturėtų kelti kontroversijų, kurios supriešintų bendruomenę.

Profesorius teigė, kad sovietmečiu skulptūra toje vietoje atsirado pritarus partijos komitetui ir jai buvo suteikta tam tikra ideologinė prasmė.

"Be klaipėdiečių sprendimo to, be abejo, nepadarysime, tačiau paminklo M.Jankui senojoje V.Lenino paminklo vietoje juk irgi nestatysime", – kalbėjo D.Kaunas.

Užprogramuotas konfliktas?

Paklaustas, ką apie tai mano miesto vadovai, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tikino, jog nekvestionuoja M.Jankaus svarbos Klaipėdos kraštui, pačiai Klaipėdai, taip pat ir Lietuvai.

Vytautas Grubliauskas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Esą kaip tik šiuo metu ieškomi visi variantai, būdai, idėjos ir sprendimai, kurie padėtų įprasminti artėjantį Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį, kalbėta ir apie M.Jankaus pagerbimą.

"M.Jankaus įamžinimo idėja Klaipėdoje sklando jau ne pirmą dieną. Tai yra asmenybė, kurios pagerbimas vertas labai rimto svarstymo ir sprendimo. Tačiau siūlymas paminklą M.Jankui statyti vietoj "Žvejo" yra labai abejotinas. Manau, kad tam vargiai pritars ne tik Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija, bet ir miesto bendruomenėje tai taptų labai daug diskusijų keliantis klausimas", – pastebėjo meras.

Galima labai įvairiai vertinti M.Jankaus paminklo atsiradimą vietoj "Žvejo", tačiau jau pačioje šioje idėjoje yra užprogramuotas konfliktas.

"Asmenybių įamžinimas neturėtų kelti kontroversijų, kurios supriešintų bendruomenę. Manau, vertėtų kalbėti apie įamžinimo formą – kas tai turėtų būti – monumentas ar dar kas nors, kuris keltų mažiau įtampos. Manyčiau, jei jau "Žvejys" kažkam labai kliudo, tai "Borusijos" skulptūros grąžinimas į tą vietą turbūt būtų arčiau istorinės tiesos, bet vėlgi apie tai turi diskutuoti miesto bendruomenė. Mano požiūriu, "Žvejys" yra Klaipėdos identiteto dalis, kuri daugeliui labiau atpažįstama nei "Borusija" ar M.Jankus. Tačiau, manau, kad galime rasti vietos visiems, tik nebūtina visus tuos vektorius suvesti į tą pačią vietą", – dienraščiui teigė V.Grubliauskas.

Istorija: tarpukario atvirukuose su Klaipėdos vaizdais matyti, kad dabartinėje "Žvejo" vietoje kadaise stovėjo kaizerinės Vokietijos simbolis – "Borusija". (Redakcijos archyvo nuotr.)

M.Jankus – neužmirštas

"Naujo paminklo vietos klausimas tikrai sukels diskusijų ir mažiausiai norėtųsi, kad M.Jankaus vardas nuskambėtų šiame kontekste", – Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos posėdyje pastebėjo šios komisijos narys, Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vadovas Vitalijus Juška.

Esą Klaipėdoje yra ir gatvė Giruliuose, ir bareljefas, skirtas M.Jankui, tad šis iškilus žmogus uostamiestyje nėra užmirštas.

"Tačiau tokios vietos, kur būtų atskleista visa M.Jankaus reikšmė, Klaipėdoje nėra", – pastebėjo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikė Zita Genienė.

Komisijos posėdyje pritarta, kad vis dėlto M.Jankaus atminimas turėtų būti papildomai įamžintas, tačiau ne tik jo, bet visų žmonių, prisidėjusių prie Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos.

Įamžins ir kitas asmenybes

Prieš Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio jubiliejų miestas sulaukė ir daugiau iniciatyvų dėl kitų kraštui bei valstybei nusipelniusių asmenų, tarp jų Erdmono Simonaičio ir Jono Polovinsko-Budrio, atminimo įamžinimo.

Dėl Klaipėdos sukilimo vado ir pirmojo krašto gubernatoriaus J.Budrio pagerbimo į uostamiesčio vadovus kreipėsi Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje atstovas Vytautas Jurevičius, prašantis pastatyti skulptūrinį bareljefą prie buvusios prefektūros pastato.

Tačiau tam anksčiau nepritarė dabartiniai pastato savininkai.

Dėl J.Budrio pagerbimo prieš kelerius metus yra buvę ir daugiau prašymų, tarp jų ir iš Lietuvininkų bendrijos "Mažoji Lietuva", tačiau po diskusijų paminklo idėjai nepritarta.

Iki Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio jubiliejaus šį klausimą veikiausiai dar ne kartą svarstys Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija.

Šventės biudžetas apstulbino

Tiek Vilniaus paminėjimo, tiek Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos jubiliejinės datos sukaks 2023 m.

Jau paviešinta, kad Vilniui, pasitinkant 700-ąsias metines, sostinės savivaldybė didžiausius šventinius renginius planuoja 2023 m. sausio ir liepos mėnesiais.

Paskelbta, kad Vilniaus jubiliejui bus skirta 8,7 mln. eurų, pusė tos sumos skirs Vyriausybė, kitą dalį – sostinės savivaldybė.

Klaipėdoje gi krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio renginiai dar tik dėliojami, nežinoma, kiek tam reikės pinigų, tačiau neabejojama, kad su Vilniaus šventiniu biudžetu uostamiestis lygintis tikrai negalės.

Nors prie renginių, skirtų šiai datai, pasiryžę prisidėti ir užsienio lietuviai, finansinę paramą žada Vyriausybė.

Valstybinė sukakties reikšmė

Uostamiesčio vicemeras Arvydas Cesiulis ne kartą pabrėžė, kad Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos šimtmetis nėra tik Klaipėdos miesto ar regiono klausimas, tai yra visos valstybės reikalas.

Seimas priėmė sprendimą 2023-iuosius skelbti Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos šimtmečio metais, o Vyriausybė įsipareigojo sudaryti darbo grupę, kuri organizuos renginius valstybės mastu.

Mero pavaduotojas A.Cesiulis ne kartą akcentavo, kad renginiai šia proga turėtų vykti keturiais lygiais – tarptautiniu, valstybiniu, regioniniu ir vietiniu.

Pasak A.Cesiulio, savivaldybė irgi yra parengusi renginių sąrašą, kaip turėtų atrodyti šimtmečio minėjimas.

Pasiūlymų esą buvo labai daug, pradedant dokumentinio filmo sukūrimu ar pašto ženklo, skirto tai progai, išleidimu ir baigiant vietiniais regioniniais renginiais.

Bėda – sutampančios datos

Kiek lėšų tam reikės, neaišku. Klaipėdos savivaldybė strateginiame plane yra numačiusi pinigų šiai datai paminėti.

Tačiau konkreti suma dar neįvardijama, nes pirmiausia tikimasi finansavimo iš valstybės biudžeto.

A.Cesiulio teigimu, kol kas neišsiaiškinta, kiek Vyriausybė tam duos pinigų, bet iki kito penktadienio savivaldybė tikisi pateikti priemonių planą, kurį turės įgyvendinti 2023 m. jubiliejui.

"Bėda ta, kad sutampa dvi svarbios datos – Vilniui ir Klaipėdai. Mes, aišku, didelių vilčių nededame, kad Vyriausybė skirs didelę sumą, bet, tikiuosi, valstybininkai supranta, kokią reikšmę Lietuvai turėjo Klaipėdos krašto prijungimas. Nors suprantu, kad Vilnius visada turės daugiau galimybių nei Klaipėda, vien todėl, kad tai yra sostinė, kad šalia yra Seimas ir Vyriausybė", – neslėpė A.Cesiulis.

Pagerbs nusipelniusiuosius kraštui

Nepaisant to, kiek pinigų bus skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui, uostamiestyje rengiamasi atiduoti duoklę svarbiems šio įvykio dalyviams, kurių atminimo ženklų kol kas nėra.

"Įamžinta jau labai daug asmenybių, tarp jų – Tilžės Akto signatarų ir kitų nusipelniusiųjų. Tačiau dabar svarstome, kaip įamžinti Joną Budrį-Polovinską ir Martyną Jankų. Dėl M.Jankaus pagerbimo Klaipėdoje iniciatyvos mus pasiekia ir iš prezidentūros", – kalbėjo A.Cesiulis.

M.Jankus buvo aktyvus krašto visuomenės veikėjas, publicistas, spaustuvininkas, vienas "Aušros" leidėjų.

Dar tarpukariu dėl tvirtos prolietuviškos pozicijos ir veiklos, skirtos Mažosios ir Didžiosios Lietuvos suartėjimui, buvo pavadintas Mažosios Lietuvos patriarchu.

J.Budrys-Polovinskas buvo Klaipėdos sukilimo vadas, pirmasis Klaipėdos krašto gubernatorius, tarpukario Lietuvos kontržvalgybininkas ir diplomatas.

Šių iškilių asmenybių atminimo ženklų Klaipėdoje kol kas nėra, todėl artėjant krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio jubiliejui bus mėginama šią moralinę skolą grąžinti.

Seimas priėmė sprendimą 2023-iuosius skelbti Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos šimtmečio metais, Vyriausybė įsipareigojo sudaryti darbo grupę, kuri organizuos renginius valstybės mastu.

Pasak Klaipėdos vicemero Arvydo Cesiulio, savivaldybė irgi yra parengusi renginių sąrašą, kaip turėtų atrodyti šimtmečio minėjimas.

„Mūsų įsitikinimu, renginiai šia proga turėtų vykti keturiais lygiais – tarptautiniu, valstybiniu, regioniniu ir vietiniu. Šventės pasirengimo posėdžiuose kartu su mumis dalyvauja ir užsienio lietuviai. Pasiūlymų buvo labai daug, pradedant dokumentinio filmo sukūrimu ar pašto ženklo, skirto tai progai, išleidimu ir baigiant vietiniais regioniniais renginiais“, – teigė A.Cesiulis.

Kiek lėšų tam reikės, dar neaišku. Klaipėdos savivaldybė strateginiame plane yra numačiusi pinigų šiai datai paminėti.

Konkreti suma dar neįvardijama, nes pirmiausia tikimasi finansavimo iš valstybės biudžeto.

„Kol kas nežinome, kiek tos datos paminėjimas kainuos. Reikia išgirsti ir Vyriausybės nuomonę. Planuojame susitikti su Ministrų kabineto nariais, pateikti idėjas, nes tai nebus tik proginis vienos dienos šventimas. Iš pradžių planavome, kad renginių ciklas vyks kelerius metus, bet viską pakoregavo pandemija. Kai į Klaipėdą buvo atvažiavusi premjerė Ingrida Šimonytė, meras užsiminė apie tai, ji teigė, kad viską žino ir viskas bus, kaip reikia“, – dėstė Klaipėdos mero pavaduotojas.

Nors šimtmečio renginių biudžetas dar nesuskaičiuotas, paramą jau yra pažadėję užsienio lietuviai. Vis dėlto tikimasi, kad pirmiausia pinigų atseikės centrinė valdžia.

„Juk Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos šimtmetis nėra tik Klaipėdos miesto ar regiono klausimas. Tai yra visos valstybės reikalas. Vyriausybės požiūris į tai yra pasikeitęs. Ministrai kone kas savaitę įvairiais reikalais atvažiuoja į Klaipėdą. Jaučiame didelį dėmesį, mus girdi ir reaguoja. Tai yra gerai“, – teigė A.Cesiulis.

Klaipėdos gyventojai juokaudami pastebi, jog valstybingumo šimtmetį miestiečiai realiai turėtų minėti tik po 5-erių metų, nes 1918 m. vasario 16-ąją Lietuvai paskelbus nepriklausomybę Klaipėdos kraštas priklausė Vokietijai.

Kol kas, be Nyderlandų Karalystės ambasados dovanotų tūkstančio tulpių svogūnėlių, kurie buvo susodinti suformuotame užraše "LT 100", uostamiestyje dar nematyti apvaliai progai skirtų ženklų.

Pasak įmonės "Klaipėdos želdiniai" direktoriaus Gedimino Valašino, dovanotiems "Gintarinė Lietuva" rūšies tulpių svogūnėliams teko ieškoti ypatingos vietos.

"Lygumoje užrašas nebus matomas, o uostamiestyje neturime kalvų. Piliavietės kasinėti neleido aplinkosaugininkai, tad nusprendėme svogūnėlius pasodinti Mokyklos gatvės tilto šlaite, kad užrašas pasitiktų įvažiuojančiuosius į miesto centrą", – tikino G.Valašinas.

Kol kas tai vienintelis šimtmečio minėjimo akcentas Klaipėdoje. Tačiau savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis žadėjo, jog puošmenų miestui netrūks, nors taip kaip Palanga, kuri kalėdiniu laikotarpiu buvo apšvietusi Palangos tiltą, Klaipėda nežada žibėti trispalvėmis šviesomis.

"Švieselėmis ir fejerverkais klaipėdiečių nestebinsime. Bet pagrindinių renginių vietose bus kuriama speciali scenografija. Prieš Vasario 16-osios renginius ypatingai bus papuošta Atgimimo aikštė. Pagrindinių valstybinių švenčių metu viešosios erdvės bus apipavidalintos ypač meniškai. Svarstome apie vizualinius akcentus, kurie turėtų būti prie Danės upės", – tikino N.Lendraitis.

Kultūros skyriaus vedėjas užsiminė, kad mieste atsiras daugiau socialinės reklamos.

Pirmieji vizualiniai miesto papuošimai pasirodys Sausio 13-osios minėjimo metu. Vėliau, Sausio 15-ajai, Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 95-osioms metinėms, miestas jau turėtų būti labiau papuoštas.

O minint valstybingumo šimtmetį žadama dar daugiau akcentų.

"Reikia nepamiršti, kad Klaipėda šiemet yra Europos sporto miestas. Tenka sukti galvas, kaip mums tinkamai prisistatyti", – teigė N.Lendraitis.

Minėdamas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 95-ąsias metines, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus surengs dvi ekskursijas po Klaipėdos skulptūrų parką.

Jame yra 116 modernios skulptūros, kurias kūrė 67 Lietuvos menininkai 1977–1991 m. Toje vietoje anksčiau buvos senosios miesto kapinės, kuriose palaidota apie 40 tūkst. žmonių, kūrusių Klaipėdos tapatybę.

Ekskursiją „Apnuoginta istorija“ sekmadienį 13 val. ves Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui Sondra Simanaitienė, antradienį tuo pačiu laiku – Klaipėdos valstybinės kolegijos atstovės Daiva Statkuvienė ir Laurencija Budrytė-Ausiejienė.

Išankstinė registracija į nemokamas ekskursijas – e. p. skulpturu.parkas@mlimuziejus.lt.

O pirmadienį 16 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) bus minimos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 95-osios metinės.

Klaipėdos krašto dieną muziejus organizuoja renginį „1923 metai Klaipėdoje“. Jo metu bus dalijamasi Klaipėdos krašto sukilimo rengėjų bei dalyvių prisiminimais, vyks 1923 m. sukurto dokumentinio filmo „Klaipėdos atvadavimas“ peržiūra. Vakaro programoje dalyvaus Klaipėdos valstybinės kolegijos folkloro kolektyvo „Aitvaras“ nariai. Renginio dalyviai taip pat turės galimybę pirmieji apžiūrėti dokumentinę parodą „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“. Paroda veiks iki vasario 10 d.