Brangūs klaipėdiečiai,

Tai, kokia Lietuva yra šiandien, lėmė daugybė sudėtingos ir permainingos istorijos vingių. Švęsdami Valstybės – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, kartu prisimename valstybingumo ištakas bei iškilias mūsų tautos asmenybes, vedusias šalį pirmyn.

Linkiu kiekvienam pasisemti stiprybės iš praeities ir niekada nepamiršti, kad privalome branginti tai, kas buvo kurta ir saugota šimtmečiais. Liepos 6-ąją – ir Tautiškos giesmės diena. Tegul Lietuvos himnas Valstybės dieną skamba kiekvieno mūsų lūpose. Pakilios nuotaikos ir prasmingos šventės!

Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus

„Bičiuliai, vieniems gal buvo žinoma, kitiems gal ne, kad buvau vienas iš trijų pretendentų tapti TS-LKD kandidatu Klaipėdos miesto mero rinkimuose. Sakau, kad buvau, nes atėjo laikas ir priėmiau galutinį sprendimą, todėl šiandien informuoju visus, kad apsisprendžiau pasitraukti iš tolimesnės kovos siekiant kandidato statuso“, – feisbuke rašė A. Petraitis.

Jis atskleidė pasitraukimo priežastį.

„Traukiuosi, nes turime vertesnį kandidatą – Audrių Petrošių. Politikoje esame stiprūs tiek, kiek stipri mūsų komanda. Matydamas ir girdėdamas išties išskirtinį klaipėdiečių palaikymą šiam jaunam politikui, noriu prie šio palaikymo prisidėti ir surėmus pečius savo energiją nukreipti siekiant to, kas geriausia klaipėdiečiams ir miestui“, – aiškino A. Petraitis.

Vyras pasakojo su A. Petrošiumi susipažinęs miesto Taryboje, nuo pirmų dienų jiedu puikiai sutarė, dažniausiai sutapdavo ir jų pažiūros įvairiausiais miesto klausimais.

„Audriui imponavo mūsų komandos Taryboje vieningumas ir kolegialumas priimant sprendimus – tai lėmė, kad vėliau jis prisijungė prie TS-LKD frakcijos. Vėliau sekė pasirengimas Seimo rinkimams, pradinėje stadijoje Audriaus nebuvo tarp potencialių kandidatų į miesto vienmandates apygardas. Įvertinę Audriaus įdirbį sprendžiant miesto problemas ir su tuo užaugusi žinomumą, pasiūlėme išbandyti savo jėgas. Jėgų prireikė, nes tapti kandidatais į tą pačią vienmandatę siekė dar du solidūs ilgamečiai skyriaus nariai. Sutarėme, kad kandidatu vienmandatėje taps aukščiausiai iš jų trijų išreitinguotas visos Lietuvos TS-LKD bendruomenės daugiamandatės sąraše. Bendruomenė patikėjo Audriumi“, – pabrėžė A. Petraitis.

Matydamas ir girdėdamas išties išskirtinį klaipėdiečių palaikymą šiam jaunam politikui, noriu prie šio palaikymo prisidėti.

Jis atkreipė dėmesį, kad A. Petrošius per itin trumpą laiką ne tik spėjo laimėti rinkimus Baltijos vienmandatėje rinkimų apygardoje, tačiau taip pat atstovauja Klaipėdai ir klaipėdiečiams Vilniuje.

„Iš savivaldybės pusės nuolat kreipiamės dėl įvairiausių Klaipėdai svarbių klausimų ir dažniausiai pavyksta rasti sprendinius net ir pakankamai sudėtingose situacijose. Ir čia telpa viskas – nuo dešimčių milijonų papildomo finansavimo iš valstybės pusės brangiausiems Klaipėdoje vykstantiems projektams, iki greitu metu įkursiamų klinikų Klaipėdos mieste. Taip, besidžiaugdamas galiu pasakyti, kad tiek metų stagnavęs ligoninių klausimas Klaipėdoje pajudėjo iš vietos nemaža dalimi Audriaus lyderystės dėka – jis ne tik sugebėjo įtikinti kolegas Vilniuje priimti Klaipėdai reikalingus teisės aktus, net ir esant didžiųjų sveikatos priežiūros centrų Kaune ir Vilniuje atstovų ir įtakingų politikų priešpriešai, bet itin sudėtingame procese sugebėjo suburti kolegas iš skirtingų frakcijų čia, Klaipėdoje, kai buvo svarstomas Klaipėdos universitetinės ligoninės perleidimo valstybei klausimas, kad naujasis centras galėtų būti pradėtas formuoti“, – rašė A. Petraitis.

Vyras pridūrė, kad A. Petrošius turi ir dar vieną Klaipėdos merui svarbią savybę.

„Tai gebėjimas telkti žmones aplink save. Žinau, kad Audrius Seime palaiko puikius santykius su politikais iš įvairiausių frakcijų. Būtent geras miesto politikų santykis su nacionaline valdžia, nuolatinis bendradarbiavimas su ja, kaip parodė pastarieji metai, gali tapti raktu miestui keliaujant į naują kokybės lygį. Klaipėda turi puikią galimybę“, – tikino A. Petraitis.

„Mieli klaipėdiečiai,

Sveikinu Laisvės gynėjų dienos – Sausio 13-osios įvykių 30-mečio proga!

Prisiminkime šias svarbias istorines 1991-ųjų akimirkas, anuomet sujaudinusias ir suvienijusias visą Lietuvą, žinias, apskriejusias pasaulį. Pagerbkime žuvusiųjų už valstybės Nepriklausomybę atminimą, nes dėl šių žmonių galime džiaugtis Laisve. Laisvė – tai didžiausia kiekvieno žmogaus ir visos tautos vertybė, todėl branginkime ir saugokime Ją. Didžiuokimės mūsų Laisve, didžiuokimės mūsų Tėvyne.

Šiemet Laisvės gynėjų dienos proga Laisvės laužų nekūrensime, tačiau tegu kiekviename lange dega savas atminimo „laužas“ – žvakutė, skirta kovotojų už Laisvę atminimui“, – sakoma V. Grubliausko sveikinime.

Neturi pinigų apsaugai

Vytautas Grubliauskas su Klaipėdos mokyklų vadovų asociacijos ir pedagogų profesinės sąjungos atstovais bendravo susitikime.

Kaip vėliau šį susitikimą apibūdino Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo lyderė Laima Juknienė, direktoriai atėjo paverkti merui ant peties.

Vienas svarbiausių klausimų, apie kurį jie norėjo išlieti širdį, – mokyklos jau netrukus nebeturės būtiniausių apsaugos nuo koronaviruso priemonių.

Klaipėdos H. Zudermano gimnazijos direktorė Jolita Andrijauskienė atviravo, kad greičiausiai išnaudojami dezinfekciniai skysčiai. Greitai baigiasi ir popieriniai rankšluosčiai, kuriuos būtų tikslinga keisti džiovintuvais, bet tam irgi reikia pinigų.

"Pagal įstatymą darbdaviai darbuotojus turi aprūpinti apsaugos priemonėmis. Vidutinėje mokykloje dirba apie 100 žmonių. Jeigu kas keturias valandas keistume medicinines kaukes, tai būtų sunkiai suvokiami kiekiai. Esame priversti prašyti mokytojus pačius įsigyti kaukes. O juk mokykla turi turėti ir kaukių atsargų, nes ją pamiršusio vaiko iš mokyklos išvaryti negalime. Priemones perkame visai kitiems dalykams skirtais pinigais", – tikino J. Andrijauskienė.

Kalbėjo apie pamokas

Meras, pedagogų įsitikinimu, turi žinoti esamą padėtį. Juolab kad pirmadienį mokyklų direktoriai numatė susitikti su ekstremalių situacijų vadovu Klaipėdoje ir tikisi kalbėti apie tas pačias bėdas.

Esame priversti prašyti mokytojus pačius įsigyti kaukes.

Kitas klausimas susijęs su mokyklų vadovų pamokų vedimo reikalais. Vadovams buvo aktualu papasakoti, kaip jiems skirstomos pamokų valandos, ir susitarti, kada jie gali turėti pamokų, o kada – ne.

Darbo kodeksas leidžia direktoriams mokytojauti.

Meras yra sudaręs vadovų darbo santykių reguliavimo komisiją, todėl ji galėtų spręsti ir mokyklų direktorių klausimą.

Papiktino mokytojų atstovę

L. Juknienę papiktino toks direktorių prašymas. Profsąjungos lyderei panašu, kad direktoriai nori sau išskirtinių, lyginant su mokytojais, sąlygų.

"Jei lieka laisvų pamokų, jos, mūsų įsitikinimu, turėtų būti paskirstytos proporcingai, leidžiant papildomai užsidirbti ne tik kur kas didesnes algas gaunantiems vadovams, bet ir mokytojams. Čia yra nemažai neteisybių. Jeigu direktorius veda pamokas, ar jis tada atlieka vadovo pareigą? Norėtume, kad būtų griežtai atskirta ir oficialiai skelbiama, kada direktorius gali priimti interesantus ir dirbti savo tiesioginį darbą, o kada mokytojo darbą", – neslėpė L. Juknienė.

Profsąjungos lyderė susitikime dalyvavo trumpai, bet spėjo susidaryti įspūdį, kokia yra mokyklų vadovų pozicija, ir esą įsitikino, kad jie rūpinasi savo reikalais. Tokią pat poziciją jie demonstravo ir prieš porą metų, kai Klaipėdoje kilęs mokytojų streikas nesulaukė vadovų palaikymo. Daugelis jų buvo nusiteikę streiko dalyviams nemokėti algų.

Tačiau H. Zudermano gimnazijos direktorė įsitikinusi, kad daugelyje mokyklų priešpriešos tarp pedagogų ir vadovų nėra. Esą tokia priešprieša gali būti eskaluojama dirbtinai.

"Prašėme realios mero pagalbos ir manome, kad naudos iš šio pokalbio bus. Norime būti suprasti, išgirsti, kad su mumis būtų tariamasi, kad mūsų nuomonė būtų svari", – apie susitikimą kalbėjo J. Andrijauskienė.

Pasak uostamiesčio vadovo, su Moldovos ambasadoriumi jam lig šiol neteko susitikti. Tad pastarojo vizito tikslas iš dalies buvo ir pažintinis.

"Moldova Lietuvą ES institucijose laiko tam tikra savo užtarėja. Matyt, ambasadoriaus siekis yra kuo geriau pažinti Lietuvą, todėl jis apsilankė ir Klaipėdoje. Svečias ne tik pristatė savo šalį, bet ir dairėsi galimų bendravimo bei bendradarbiavimo formų. Viena jų – rasti kokį nors miestą, kuris bičiuliautųsi su Klaipėda. Buvo įvardyti bent šeši Moldovos miestai, vienas jų – upių uostas labai įdomiu, man negirdėtu pavadinimu", – teigė V. Grubliauskas.

Meras rekomendavo ambasadoriui pradėti nuo kultūros mainų programos – meno kolektyvų pasirodymų, parodų organizavimų ar sporto projektų, kurie iš Moldovos atvyksta į Lietuvą. Paraginta, kad jie neaplenktų Klaipėdos.

"Pasiūliau dar labiau išnaudoti mūsų akademinį potencialą, ne tik LCC tarptautinį universitetą, kur jau ir taip mokosi grupė Moldovos studentų, bet ir Klaipėdos universitetą, kurio veikla nukreipta ir į Vakarų Europą, ir į Ukrainą, Baltarusiją, Kazachstaną. Tad pasikeitėme nuomonėmis, gerais ketinimais, o kas iš to išeis, parodys netolima ateitis", – kalbėjo Klaipėdos meras.

Pasak V. Grubliausko, Klaipėdoje kol kas, deja, nėra veiklios, gausios ir aktyvios moldavų bendruomenės ar ji bent jau nesireiškia, kaip kitos uostamiesčio tautinės bendrijos.

"Po šios dienos mobilios patikros punkto darbo dienos dar du nauji užsikrėtimo COVID-19 viruso atvejai, vienas kurių - medikės iš KUL akių ligų skyriaus. Bet gerokai labiau glumina protu nesuvokiamas paskutinysis ministerio Verygos pasirašytas sprendimas", - rašo V.Grubliauskas.

Jis informuoja, kad po 3 valandų, nuo antradienio, 03.24 d. įsigalios naujas  "dekretas" apie iš užsienio valstybių parvykstančių piliečių "apgyvendinimą".

"Gaila laiko ir jūsų dėmesio, bet jei keliais sakiniais: keltais sugrįžusius keleivius Klaipėdos savivaldybė turės nuvežti (autobusais?) į apgyvendinimui numatytas vietas ir ten atlikti "išskirstymo" misiją.

Tikiuosi, kad kolegos palangiškiai pasirūpins į Palangos oro uostą sugrįžusiais keleiviais. Vilniečius į Vilnių, kauniečius į Kauną, zarasiškius į Zarasus ir t.t., klaipėdiečius paliekant viešbutyje (?). Kol kitos savivaldybės susiorganizuos, atvažiuos, parsiveš, tol pagyvens pas mus, o tą laiką mes rūpinsimės ir jų maitinimu. Kilnu. Na, viską dar suprasčiau, bet kai visam tam įgyvendinti, organizuoti lieka tik kelios valandos, tai jau panašėja į absurdą...

Jau nebeabejoju - tie, kas tuos įsakymus leidžia, neturi žalio supratimo, kad tuos įsakymus kažkam...reikia įgyvendinti. Ramios nakties jums, o tiems, kam teks tokius sprendimus įgyvendinti, ji, ko gero, bus bemiegė", - piktinasi Klaipėdos meras.