Lygos prezidentas Arvydas Klovas sako, kad paskutinis sezono akordas buvo labai sėkmingas – rungtynes stebėjo gausus žiūrovų būrys, o aikštėje vyko nuožmios kovos nuo pirmų iki paskutinių rungtynių akimirkų.

„Biosil-WBBL“ čempione antrus metus iš eilės tapo Latvijos „TTT-Riga“ su Gabija Meškonyte, finale 77:66 pranokusi Klaipėdos LCC tarptautinio universiteto komandą. Mažajame finale Klaipėdos „Neptūnas-Amberton“ 58:48 įveikė Vilniaus „Kibirkštį“.

„Toks finalo ketvertas – labai reikalingas. Esu patenkintas renginiu, nes susirinko stiprios komandos, buvo nemažai sirgalių. Visos rungtynės buvo labai atkaklios, įdomios, tad kiekvienas, atvykęs į salę ar įsijungęs tiesioginę transliaciją, turėjo likti patenkintas, – sakė A. Klovas. – „TTT-Riga“ šį sezoną buvo viena stipriausių Europos taurės turnyro komandų (iki ketvirtfinalio nukeliavo nepatyrusi nė vieno pralaimėjimo), tačiau Palangoje turėjo kovoti iš visų jėgų tiek pusfinalyje, tiek finale. Tad rungtynės buvo ir įdomios, ir naudingos tiek Rygos komandai, tiek Lietuvos ekipoms, kurios su tokio lygio oponentėmis dažnai nesusitinka.“

Lyga prieš finalo ketvertą pasirūpino keletu nedidelių staigmenų dalyvėms – buvo pagaminti „Biosil-WBBL“ logotipu paženklinti kamuoliai, visoms komandoms buvo paruošti ir specialūs vienodi apšilimo marškinėliai. Juos puošė moterų ir vyrų lygybę simbolizuojantis ženklas.

„Pagaminome kamuolius specialiai finalo ketvertui, jie tapo ir savotiškais suvenyrais visoms komandoms, kurios varžėsi Palangoje, – sakė A. Klovas. – Apšilimo marškinėliai su mano sugalvotu simboliu „Krepšinio verpstė“ ateityje galbūt taps ir specialaus fondo, skirto krepšinio aukštumų siekiančioms mergaitėms, ženklu. Šiuo simboliu siekiame pasakyti, kad moterų ir vyrų krepšinis turi būti lygūs, vyrai ir moterys turi turėti vienodas galimybes ir sąlygas.“

Nacionalinis moterų krepšinis šiemet sugrįžo į televizijos eterį. Tiesiogiai buvo transliuojamos visos Karalienės taurės finalo ketverto rungtynės bei „Biosil-WBBL“ finalas.

„Neabejotinai svarbu būti televizijos eteryje, jei norime auginti lygą, kurti patrauklų produktą, – teigė verslininkas. – Kai kurių rungtynių transliacijų reitingai tikrai džiugino, dvigubai lenkėme, tarkime, futbolo A lygos rungtynes, kai kurie privertė susimąstyti, kodėl nebuvo geresni? Turime daug medžiagos analizei ir neabejoju, kad ateityje žengsime pirmyn šioje srityje.“

„Biosil-WBBL“ prezidentu A. Klovas tapo prieš pat Naujuosius metus ir per keletą mėnesių jau susidarė nuomonę apie lygos dabartį bei susikūrė viziją ateičiai.

„Tokia lyga, kokią radome ir kokią šį sezoną turėjome, nesu patenkintas. Lyga turėtų būti aukštesnio lygio, nei yra dabar, – neabejojo organizacijos vadovas. – Turiu tikslą ir norą pritraukti į „Biosil-WBBL“ keletą Lenkijos komandų, pakviesti Latvijoje reziduojančią Ukrainos ekipą. Taip suformuotume Lietuvos komandoms galimybę dalyvauti aukštesnio lygio varžybose ir tokiu būdu augti. Taip pat manau, kad Baltijos lyga galėtų būti tarpiniu laipteliu komandoms, kurios nori patekti į Europos taurės varžybas. Po poros savaičių skrisiu į susitikimą su „FIBA Europe“ prezidentu Jorge Garbajosa, kalbėsime apie visą projektą, įvairias jo augimo galimybes. „FIBA Europe“ mus visokeriopai palaiko, kartu galvosime, kaip galėtume pakelti Baltijos lygą į aukštesnį lygį, kad augintume moterų krepšinį visame regione.“

Iki sezono pabaigos Lietuvos moterų krepšinio komandoms beliko išsiaiškinti čempiones savame kieme. Kalbėdamas apie jį, A. Klovas turėjo ir kuo pasidžiaugti, ir dėl ko nerimauti.

„Labiausiai mus, be abejo, džiugina Klaipėda, kurioje turime dvi stiprias komandas. Galime tik pagirti ir kaip pavyzdį pateikti vietos savivaldybę, kuri moterų krepšiniui skyrė apie 0,5 mln. eurų. „Neptūnas-Amberton“ turi didelį potencialą, nuolat auga ir stiprėja jauna LCC tarptautinio universiteto krepšinio organizacija. Uostamiestis tikrai labai džiugina, – kalbėjo A. Klovas. – Istoriškai stipri yra Vilniaus „Kibirkštis“, kuri šį sezoną turėjo įvairių sunkumų, bet neabejoju, kad atsities ir vėl bus didelė jėga. Puikiai su gana nedideliu biudžetu tvarkosi „Šiauliai-Vilmers“, pirmą sezoną sužaidė „Panevėžys“, kuriam, be abejo, dar reikia mokytis, tobulėti, bet mieste yra puikus požiūris į šią komandą ir viskas jai dar prieš akis.

Labiausiai norėtųsi, kad pasikeistų padėtis Kaune, kur moterų komanda neturi didesnio palaikymo iš miesto. Kaip bebūtų, tai yra itin svarbus Lietuvos krepšinio taškas, galintis duoti moterų krepšiniui daug daugiau. Dirbame ir kad atsirastų naujų taškų Lietuvos moterų krepšinio elito grupės žemėlapyje, yra gerų dalykų, tačiau apie viską geriau kalbėti, kai darbai bus padaryti iki galo, o ne iš anksto.“